Civilinė byla Nr. 2S-1098-798/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15469-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.1; 122.2; 122.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trakų akmuo“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (tretysis asmuo – B. Z.) dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Trakų akmuo“ ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kuriuo buvo prašoma pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytą 2009 m. vasario 27 d. priedą prie lizingo sutarčių (duomenys neskelbtini) „Susitarimas dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo“ niekiniu ir negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovo UAB „Trakų akmuo“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu iki paaiškės trečiojo asmens B. Z. teisių perėmėjai. Teismas nurodė, kas B. Z. į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu dėl tos priežasties, kad jis laidavo už lizingo sutarčių savalaikį vykdymą asmeniniu turtu, dėl ko priimtas sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms bei atitinkamai gali įtakoti mirusio trečiojo asmens įpėdinių teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 163 str. 1 p., bylos nagrinėjimą sustabdė iki paaiškės trečiojo asmens B. Z. teisių perėmėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį ir ieškovo UAB „Trakų akmuo“ prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Nurodė, kad stabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 str. 1 p. galima tuo atveju, jei miršta bylos šalis. Vadovaujantis CPK 41 str. šalimi yra tik ieškovas ir atsakovas. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų yra dalyvaujantis byloje asmuo, tačiau nėra proceso šalimi, todėl jo mirtis negali būti pagrindu bylos stabdymui. Stabdyti nagrinėjimą dėl bylos šalies mirties galima tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra galimas procesinių teisių perėmimas. Šiuo atveju procesinių teisių perėmimas negalimas, nes B. Z. laidavo už tinkamą UAB „Trakų akmuo“ sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, o remiantis CK 6.87 str. 2 d. laiduotojo mirtis yra vienas iš laidavimo santykių pabaigos pagrindų. Pasibaigus laidavimui nėra galimas teisių perėmimas. Šios aplinkybės buvo išsakytos teismo posėdžio metu. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas be pakankamo pagrindo pažeidžia atsakovo interesus.

Ieškovas UAB „Trakų akmuo“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad B. Z. laidavo už lizingo sutarčių savalaikį vykdymą turtu, kuris bus paveldėtas ir sprendimas šioje byloje turės įtakos jo teisių ir pareigų perėmėjams, todėl teismas pagrįstai bylą sustabdė. B. Z., kaip mirusiojo bendrovės laiduotojo, kreditoriaus ir akcininko teisės yra perimamos įpėdinių. Bendrovei neturint tinkamo atstovo ir toliau nagrinėjant šią bylą, neabejotinai būtų pažeisti ir pačios bendrovės interesai, nes nesant jokio valdymo organo, ji faktiškai taptų byloje neatstovaujama ir negalėtų išreikšti savo valios.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų sustabdymą, todėl nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Trakų akmuo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (tretysis asmuo – B. Z.) dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Mirus trečiajam asmeniui B. Z., kuris laidavo už UAB „Trakų akmuo“ lizingo sutarčių tinkamą įvykdymą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 163 str. 1 p., nagrinėjamą bylą sustabdė. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su bylos sustabdymu.

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2 str., 7 str., 72 str., ir kt.). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Pagal CPK 163 straipsnio 1 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą mirus trečiajam asmeniui B. Z., kuris laidavo už ieškovo UAB „Trakų akmuo“ tinkamą prievolių įvykdymą pagal lizingo sutartis, motyvuodamas tuo, kad bylos išsprendimas gali įtakoti mirusiojo įpėdinių teises ir pareigas. Pažymėtina, kad CPK 163 str. 1 p. norma taikoma tuo atveju, jei atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra galimas teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.87 str. 2 d. laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta. Taigi pasibaigus laidavimo santykiams nėra galimas ir iš šių santykių kylančių teisių perėmimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog byla buvo sustabdyta nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Ieškovo teigimu, B. Z. buvo UAB „Trakų akmuo“ akcininkas, todėl bendrovei neturint atstovo ir toliau nagrinėjant bylą būtų pažeisti ir pačios įmonės interesai, nesant jokio valdymo organo, kuris galėtų atstovauti. Tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju turėjo būti svarstoma dėl bylos sustabdymo tuo pagrindu, kad ieškovas UAB „Trakų akmuo“ nėra tinkamai atstovaujamas, o ne dėl to, kad teismo sprendimas gali įtakoti trečiojo asmens, kaip laiduotojo, įpėdinių teises, juo labiau, kad, kaip minėta, laiduotojui mirus baigiasi ir laidavimas (CK 6.87 str. 2 d.). Kita vertus, tiek iš Juridinių asmenų registro, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Trakų raj. apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi bendrovės administratoriumi iki paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimo į UAB „Trakų akmuo“ akcijas paskyrė L. Z., kuri yra B. Z. įpėdinė pagal testamentą (civilinė byla Nr. S2-756-213/2012). Iš to seka, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną UAB „Trakų akmuo“ atstovą turėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti.

Teisėjas                                                                                                  Antanas Rudzinskas