Administracinė byla Nr. A-1762-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00104-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 metų periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas negalėjo laisvai judėti ir taip buvo kenkiama jo sveikatai. Kamerose taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas, todėl šiltuoju metų laikotarpiu perpildytose kamerose nuolat trūkdavo gryno oro. Nurodė, kad areštinės kameros buvo vėdinamos tik per langus, o juos atidarius, susidarydavo pavojingi skersvėjai, todėl pareiškėjas daug kartų buvo peršalęs. Dėl netinkamo vėdinimo areštinės kamerose buvo labai drėgna, o šaltuoju metų laiku – labai šalta. Dėl perpildytų kamerų visada būdavo pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniame mazge įrengtu tualetu, nes sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik nedidele sienele. Dėl šios priežasties tualetu tekdavo naudotis kitų kalinčių asmenų akivaizdoje, dėl to pareiškėjas jautė pažeminimą ir gėdą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje pareiškėjas patyrė dideles kančias, nuolat jautė stresą, pažeminimą, sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis tapo irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas.
3. Panevėžio AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 1 d. skirtingose areštinės kamerose buvo laikomas vienas arba daugiausiai su dviem asmenimis, dėl to areštinėje pareiškėjui kameros ploto tekdavo ne mažiau kaip 5 kv. m. Sanitarinio mazgo įrengimas areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. Nors areštinėje natūralios ventiliacijos angų nėra, o mechaninė ištraukiamoji ventiliacija yra pasenusi, tačiau areštinės darbuotojai, esant palankioms oro sąlygoms, išima kai kuriuos kamerų langų stiklus. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad dėl nepalankių laikymo sąlygų areštinėje jam pablogėjo sveikata. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas fakto, kad patyrė žalą, nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, jo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai.

II.

5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 380 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1 parą buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis, t. y. jam teko 4,70 kv. m kameros ploto, o ne 5 kv. m kameros ploto. Teismas taip pat pripažino, kad kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo netinkamai vėdinamos, jose buvo per didelė drėgmė. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas pažeidžiant jo teisę būti saugiose sveikatai gyvenamosiose patalpose. Teismas pripažino ir tai, kad areštinės kamerose šaltuoju metų laiku buvo per žema oro temperatūra. Tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą areštinės kamerose nebuvo pažeista. Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui sutriko (pablogėjo) sveikata.
7. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III.

8. Panevėžio AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Panevėžio AVPK pabrėžia, kad pareiškėjas vos 1 parą areštinėje buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis, jam trūko vos 0,3 kv. m ploto. Atsakovo atstovas neigia, kad areštinės kamerose šaltuoju metų laiku buvo netinkama kamerų oro temperatūra, kadangi areštinėje buvo įrengta centrinė šildymo sistema, kuri veikė. Panevėžio visuomenės sveikatos centras fakto, kad oro temperatūra areštinėje yra netinkama, nenustatė. Byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus dėl laikymo sąlygų areštinėje. Skundų dėl laikymo sąlygų areštinėje pareiškėjas areštinės administracijai neteikė. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio AVPK nuomone, pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų ir nepatogumų, dėl ko būtų pagrindas jam atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais.
10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atmesti Panevėžio AVPK, atstovaujančio atsakovui Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Teigia, kad byloje yra įrodyta, jog jis dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir jam priteisė 380 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK nesutinka su šiuo sprendimu ir teigia, kad pakankama satisfakcija patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
16. Nustatyta, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (iš viso – 57 paras) (b. l. 13–15, 16). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per mažo kameros ploto sąlygomis areštinėje pareiškėjas buvo laikomas 1 parą, t. y. buvo pažeistas Lietuvos generalinio policijos komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tačiau, įvertinusi pareiškėjo kamerų plotą, sanitarinio mazgo jose užimamą plotą ir kartu su pareiškėjų laikytų asmenų skaičių (b. l. 13–15, 16, 50, 90), teisėjų kolegija konstatuoja, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Taisyklių 80 punkto. Todėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada dėl minimalios ploto normos pažeidimo 1 parą yra nepagrįsta.
17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas netinkamomis oro temperatūros sąlygomis. Duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Panevėžio AVPK patvirtino, kad areštinėje yra įrengta tinkamai veikianti centrinė šildymo sistema. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu nėra.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo kameros buvo netinkamai vėdinamos, dėl ko jose kaupėsi pernelyg didelė drėgmė, t. y. buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas. Šios aplinkybės neginčija ir Panevėžio AVPK. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktas Nr. HR-58 (b. l. 21–23). Todėl Panevėžio AVPK, neįrengusi tinkamos vėdinimo sistemos areštinės kamerose, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas, teisėjų kolegijos nuomone, dėl to patyrė nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).
20. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo (teisės kalėti tinkamai vėdinamose patalpose) pareiškėjui būtų kilę ilgalaikių neigiamų pasekmių, pvz., sveikatos sutrikimų. Todėl įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (57 paras), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti nagrinėjamu atveju yra pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, priteisęs pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Todėl atsakovo atstovo Panevėžio AVPK apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, konstatuojant, kad pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato areštinėje buvo pažeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

                            Artūras Drigotas

                            Virginija Volskienė