Baudžiamoji byla Nr. 1-698-1122/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46364-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3

(S)

kaltinamajam T. K., 

jo gynėjui advokato padėjėjui Erikui Čerškui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent:

jis 2022 m. gruodžio 9 d. apie 20.49 val. (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tą diena dirbo darbe ir dėl kitų jo gyvenime susiklosčiusių aplinkybių vartojo alkoholį. Alkoholį jis labai retai vartoja, tiesiog buvo sunki situacija. Kolegos pasiūlė, o jis sutiko pavartoti alkoholio. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tačiau vartojo stiprų alkoholį. Išgėrė butelį su keturiais asmenimis. Vėliau sėdo už vairo, ketino važiuoti namo. Tikrai neteisina šito elgesio, galbūt tuo metu ir neįvertino tos situacijos, kiek galėtų būti išgėręs, todėl taip ir įvyko. Buvo praėjęs pusvalandis nuo to laiko, kai pavartojo alkoholį ir pradėjo vairuoti transporto priemonę. Nesijautė labai smarkiai išgėręs, tikriausiai tam įtakos turėjo stresinė situacija, neleido blaiviai mąstyti, kaip iš tiesų reikėjo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Supranta, kad pasielgė blogai, gailisi. Supranta, kad kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pripažįsta kaltę, daugiau nepasikartos. Pažymėjo, kad per Mindaugo tiltą suko į kairę ir iš karto per garsiakalbį jam buvo liepta sustoti pakelėje. Nežino, nuo kurios vietos tiksliai policijos pareigūnai pradėjo sekti. Sustojus automobiliui, atidarius langą, priėjo policijos pareigūnas ir davė pūsti į alkotesterį. Vėliau jam paaiškino, kad jis išvažiuodamas kliudė automobilį Užupyje ir pabėgo iš įvykio vietos. Nors išvažiuodamas tikrai nepajautė, kad būtų užkliudyta. Neneigia, jog galėjo išsukdamas kliudyti, nes pamena, kad jis sukosi, kampas buvo smailesnis. Tikrai ne iš piktos valios nepastebėjo. Gavo baudą dėl to. Kadangi tas automobilis yra draustas, tai draudimo kompanija apmokėjusi yra, bet jis jau pradėjo žalą atlyginti dalimis. Taip pat nurodė, kad 2021 m. buvo tokia situacija, kad iš vakaro vyko pasisėdėjimas, buvo išgėręs ir ryte sėdo už vairo. Tuomet buvo sustabdžiusi policija ir už šį pažeidimą buvo atimtos teisės. Kai buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, tuo laiku nevažinėjo. Taip pat vienu metu neturėjo automobilio, kadangi senasis buvo sugedęs, o naują įsigyti neturėjo lėšų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 16 d. įtariamuoju apklaustas T. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Jam jo teisės ir pareigos yra išaiškintos, jas suprato, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, šioje apklausoje dalyvaus su gynėju. Parodymus duos lietuvių kalba. Yra sveikas, psichikos sveikatos ligomis neserga. Jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nėra registruotas jokiuose priklausomybės ligų centruose, neturi priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Galvos traumų nėra turėjęs. Prieš tai nebuvo teistas. Įtarimas jam aiškus ir suprantamas. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios yra įtariamas, prisipažįsta. Sutinka duoti parodymus. Turi galiojančias vairuotojo teises. 2022 m. gruodžio 9 d. dirbo restorane (duomenys neskelbtini) nuo 9 val. iki kelintos valandos tiksliai dirbo neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrė po darbo, darbo vietoje. Gėrė alkoholį, tiksliau brendį, kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. Gėrė alkoholį ne vienas, buvo su kolegėmis, kurios taip pat buvo po darbo tuo metu. Įprastai darbo vietoje niekada negertų ir alkoholio nevartotų, dėl slegiamų asmeninių problemų sutiko po darbo išgerti alkoholio su kolegėmis. Šiuo metu gyvenime pas jį sunki asmeninė situacija, tokiu būdu bandė numalšinti savo gyvenimo problemas. Griebėsi alkoholio kaip įrankio palengvinti savo psichologinę būklę. Pastaruoju metu patiria daug streso dėl gyvenime užklupusių problemų. Alkoholį vartoja retai. Sėdo už vairo ne iš karto po alkoholio vartojimo, tiksliai nepamena kiek, bet palaukė ilgiau nei pusvalandį, kol pagalvojo, kad gali vairuoti. Kadangi tuo metu buvo stresinėje situacijoje, objektyviai nesuvokė savo girtumo laipsnio. Kelintą tiksliai valandą išėjo iš restorano, neprisimena, sėdo už savo automobilio vairo „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis priklauso jam. Po restorano jo tikslas buvo nuvažiuoti namo. Atsisėdo į automobilį, grojo muzika, labai atsargiai stengėsi išvažiuoti iš parkavimo vietos. Nepajautė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, bet neneigia, kad galėjo tai padaryti. Automobilyje važiavo vienas. Sėdint automobilyje ir vairuojant alkoholio nevartojo. Automobilyje jokio alkoholio neturėjo. Jam sukant iš Mindaugo tilto į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) gatvės, policijos pareigūnai įjungė žibintuvėlius ir per garsiakalbį liepė jam sustoti šalikelėje. Davė jam pūsti į alkoholio matuoklį vieną kartą, tuomet po kiek laiko antrą kartą. Tiksliai alkoholio matuoklio rodmenų neprisimena, bet prisimena, kad antru pūtimu buvo pamažėję rodmenys. Tuo metu su alkoholio matuoklio rodmenimis nesutiko, todėl nepasirašė, nes buvo stresinėje būsenoje. Pareigūnų akivaizdoje alkoholio nevartojo. Vairavimo išgėrus elgesį vertina kritiškai, nepropaguoja tokio elgesio. Niekas, nežinojo ir nematė, kad sės už automobilio vairo neblaivus. Tai pirmas kartas, kai vairavo būdamas išgėręs alkoholio. Gailisi dėl savo tokio neatsakingo poelgio. Daugiau neturi, ką papildyti (1 t., b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 23 d. papildomai įtariamuoju apklaustas T. K. parodė, kad naujai paskelbtas įtarimas jam aiškus ir suprantamas. Pripažįsta savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, kurią yra įtariamas. Lieka prie savo 2022 m. gruodžio 16 d. duotų parodymų. Neturi ką daugiau papildomai papasakoti. Viską papasakojo pirmos apklausos metu (1 t., b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m gruodžio 9 d. liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. apie 20.40 val. važiuojant savo automobiliu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo gatvėje apsisukinėjantį tamsios spalvos automobilį „Honda“, valstybinis Nr. atsimena, tik skaičius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tikslių valstybinių numerių neatsimena, juos nurodė skambindamas bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Pastebėjo, kaip minėtas automobilis apsisukinėdamas savo priekine dalimi (dešine puse), galimai atsirėmė į kitą baltos spalvos automobilį (miesto visureigio tipo). Po galimo kontakto su kitu automobiliu, „Honda“ automobilio vairuotojas įjungė atbulinę pavarą bei pradėjo iš lėto judėti. Jam tokie vairuotojo veiksmai sukėlė įtarimą, kadangi šis viską darė labai lėtai. Apsisukęs toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Šv. Onos bažnyčios. Jam važiuojant paskui, šis ir toliau važiavo įtartinai, t. y. vingiavo po kelią. Dėl minėto vairuotojo įtartino vairavimo paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Bevažiuojant automobiliu iš paskos, jis bendravo su policijos pareigūnais ir nurodė šio judėjimo kryptį. Po kurio laiko „Honda“ automobilį policijos pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prie policijos pareigūnų ir jis buvo sustojęs bei nurodęs savo kontaktus išvažiavo (1 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 10 d. liudytoja apklausta A. U. parodė, kad ji dirba tyrėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdyboje. Dirbant pagal nustatytą grafiką, patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, šaukiniu V1761, 2022 m. gruodžio 9 d. nuo 19.00 val. 2022 m. gruodžio 9 d. 20.49 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, link (duomenys neskelbtini) pavojingai važiuoja automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdo, kelia pavojų eismui. Važiuojant link Vilniaus apskrities VPK budėtojo nurodytos vietos, iš budėtojų gavo patikslinimą, kad automobilis „Honda“ važiuoja (duomenys neskelbtini) pusę, prie jų taip pat prisijungė kitas policijos ekipažas, kuris buvo šaukiniu V1110. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėjo važiuojantį Vilniaus apskrities VPK budėtojo nurodytą automobilį, tuo metu minėtas automobilis suko ir atliko manevrą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įjungus tiek joms, tiek V1110 ekipažui tarnybinėse transporto priemonėse esančius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, automobilį sustabdė. Iš V1761 ekipažo kartu su V1110 ekipažo pareigūnais pirmas išlipo ir prie automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo priėjo G. A.. Kolegoms bendraujant su sustabdytos transporto priemonės vairuotoju, paaiškėjo, kad automobilį vairavo T. K.. Kolegos paprašė už automobilio vairo sėdėjusio T. K. išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio, asmuo paprašytas ir padarė. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, ėjo nekoordinuotais judesiais, t. y. vingiavo į šonus, išlipęs prisilaikydavo prie automobilio. Priėjus T. K. prie tarnybinio automobilio ir pradėjus bendrauti su asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi. Asmens paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vakar, jam buvo paaiškinta, kad su alkotesteriu bus patikrintas jo blaivumas, su kuo jis ir sutiko. Įvertinus šiuos T. K. neblaivumo požymius, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0683, patikros sertifikato Nr. 1712752, pirmu pūtimu apie 20.58 val. buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, antru pūtimu apie 21.23 val. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Vairuotojui buvo paaiškina, kad jo automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bus apžiūrėtas ir vėliau priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Apžiūros metu jokių alkoholinių gėrimų aptikta nebuvo, vairuotojui buvo įteiktas šaukimas į Vilniaus m. 1-ąjį policijos komisariatą 2022 m. gruodžio 13 d. 13.00 val., adresu P. Vileišio g. 20C, Vilnius (1 t., b. l. 35-37).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. gruodžio 9 d. 20.46 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog Užupyje prie (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat link (duomenys neskelbtini) pavojingai važiuoja Honda Acord automobilis tamsiai mėlynos ar pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdo, kelia pavojų eismui (1 t., b. l. 6-8).

Iš 2022 m. gruodžio 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gruodžio 9 d. nustatyti šie T. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0683, patikros sertifikato Nr. 1712752, patikra galioja iki 2022 m. gruodžio 15 d.) pagalba T. K. 20.58 val. nustatytas 2,84 promilių, o antro tikrinimo metu 21.23 val. – 2,45 promilių neblaivumas. T. K. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio kvitai, patikros sertifikatas (1 t., b. l. 9-12).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „HONDA Accord Tourer 2.2 TDI“, M1-AC kategorijos, universalas, 2 204 m3 variklio darbinio tūrio, 103 kW/140 AG variklio galios, 2007 m., vidutinė kaina 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis su PVM 3 180 Eur (1 t., b. l. 13).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-15).

Iš 2022 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: nubraukta priekinio bamperio dešinė pusė, ties priekiniu dešinės pusės priekiniu žibintu, nubraukta priekinio bamperio kairės pusės apatinė dalis, nubrauktas galinio bamperio kairės pusės kampas. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 18-24).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. 

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. B. ir A. U. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog T. K. 2022 m. gruodžio 9 d. apie 20.49 val. (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta T. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojo V. V. prašymas dėl kaltinamojo T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo žinion ir atsakomybėn.

Prašyme nurodoma, kad T. K. veiksmai vairuojant transporto priemonę esant daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumo atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, apibūdinimą bei numatomos baudžiamosios atsakomybės pasekmės, kurios esant visos nagrinėjamos situacijos kontekste yra neproporcingos jo sūnėno atžvilgiu, nes tokie jo veiksmai buvo padaryti pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir davė išsamius parodymus. Prašyme nurodo, jog su sūnėnu palaiko stiprų, tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu pagrįstą ryšį. Pakankamai ilgą laiką pažinodamas T. K. gali tvirtinti, kad jis yra darbštus ir atsakingas žmogus, daug padedantis aplinkiniams. Mano, kad būtent dėl to gyvenime ir pasirinko psichologijos sritį. Labai gaila, jog dėl gyvenime užgriuvusių problemų jis buvo priverstas pakeisti darbą, o dar labiau gaila, kad šias problemas T. K. nusprendė pabandyti išspręsti alkoholio pagalba, toks elgesys jam tikrai nebūdingas. T. K. visada siekia savo užsibrėžtų tikslų, dėl to labai sunkiai dirba ir visose gyvenimo srityse įdeda maksimalias pastangas. Nori pažymėti, jog griežtai nepalaiko žalingų įpročių, propaguoja sveikuolišką gyvenimo būdą, todėl griežtai nepritaria T. K. padarytai veikai ir tokius jo veiksmus vertina itin kritiškai. Šia tema turėjo ne vieną pokalbį, aptarė tiek patį įvykį, tiek jo priežastis ir tolimesnius veiksmus, kurių turi imtis T. K., norėdamas ištaisyti savo klaidą ir neapgalvotus veiksmus. T. K. deda dideles pastangas gyventi teisėtai, būti tvarkingu ir geru, pavyzdingu ir aplinkiniams padedančiu visuomenės nariu. Jo siūlymu T. K. pateikė prašymą įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą. Mano, kad šis jo gyvenimo nuklydimas ir padaryta nusikalstama veika negali užbraukti visų jo teigiamų pastangų ir sužlugdyti jo ateitį. Jis sutinka ir nori būti laiduotoju, įsipareigoja nuolat dėti visas pastangas, panaudoti savo gyvenimišką ir darbinę patirtį, jų artimus santykius su sūnėnu, jų bendravimą ir pasitikėjimą, kad jis daugiau nepadarytų tokių klaidų ir niekada daugiau nenusikalstų. Mano, kad gali padaryti sūnėnui realią teigiamą įtaką, kadangi per savo gyvenimą yra sukaupęs didelę patirtį bendraujant su kitais žmonėmis. Būtų tinkamas laiduotojas ir gali būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Jis visą gyvenimą sąžiningai dirbo tėvynės labui, aplinkinių yra apibūdinamas teigiamai, niekada nebuvo teistas, neturi žalingų įpročių. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą T. K. atžvilgiu BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu ir paskirti jį laiduotoju. Dabartinės jo pajamos nėra didelės, tačiau sutikdamas laiduoti yra pasiryžęs sumokėti 500 Eur dydžio užstatą (1 t., b. l. 155-156).

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad V. V. yra jo dėdė, pažįstami jau seniai, nuo to laiko, kai jis atvyko mokytis į Vilnių. Tai buvo 2008 m. Pas jį apsigyveno ir nuo to laiko gyvena. Bendrauja kasdien. Kai įvyko šis įvykis, iš karto paskambino dėdei, kad atvažiuotų jo paimti, tai buvo pirmasis žmogus, kuriam pranešė. Apie šį įvykį turėjo ne vieną ilgą pokalbį. Mano, kad žinant dėdės charakterio bruožus, kadangi jis dirbęs kariuomenėje 20 metų, dėdė pasiūlė jam pateikti prašymą į Šaulių sąjungą, galėtų daryti įtaką, kadangi nori keisti savo gyvenimo būdą. Supranta, kad šiuo metu suklydo ir turi kažką keisti į gerą. Būtent šis žmogus daro teigiamą įtaką, kad jis taptų geresniu visuomenės veikėju. Tai yra vienas iš jo autoritetų.

V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad T. K. yra jam kaip sūnėnas, kadangi jo tėvas su T. K. tėvu buvo geri draugai. Nuo to laiko, kai T. K. persikėlė į Vilnių mokytis, gyvena kartu. Kai T. K. turi problemų, visada paskambina, taip buvo ir šįkart, kai įvyko šis įvykis. Apie šį įvykį jis sužinojo iš karto, kai tik sūnėnas paskambino ir paprašė pagalbos. Nurodo, kad turi 40 metų vairuotojo stažą, vežioja žmones, turistus, taip pat 20 metų kariuomenėje tarnavo, mano, kad dėl šių charakterio savybių T. K. jo klauso. Po įvykusio pokalbio T. K. metė gerti, iš karto tapo kitu žmogumi. Jis net nežinojo, kad jis geria, kadangi dirba, tenka išvykti į komandiruotes. Pažymi, kad T. K. neturi problemų su alkoholiu, tačiau dėl gyvenime susiklosčiusių netinkamų aplinkybių pavartojo alkoholio ir sėdo už vairo. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, kadangi matęs daug gyvenimo, gyvenimiška patirtis didelė, žalingų įpročių pats neturi, visada visas problemas sprendžia ilgais pokalbiais. Daug ką supranta T. K., nurodo, kad yra geras vaikas, daug padedantis aplinkiniams.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog taikyti BK 40 straipsnį, t. y. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju nėra galimybės. T. K. yra anksčiau baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Matyti, kad tai buvo analogiški veiksmai kaip ir dabar padaryti, ir tokie pat neatsakingi. Todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, jog T. K. ateityje nedarys įstatymų pažeidimų.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Taigi laidavimas pagal BK 40 straipsnį taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jei yra pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Vertinant byloje esančius duomenis, pažymėtina, jog pirmiausia nagrinėjama padaryta veika, kai kaltinamajam nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis – 2,45 promilių neblaivumas, be to, jis sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, vairavo transporto priemonę beveik iš karto pavartojęs stiprių alkoholinių gėrimų. Galiausiai iš ankstesnių baustumų matyti, kad T. K. 2021 m. balandžio 12 d. trauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, t. y. už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 0,95 promilių neblaivumas (pirmu pūtimu netgi 1,09 promilių neblaivumas), ir už tai jam skirta 800 Eur dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, paskirta bauda sumokėta. Taigi T. K. praeityje jau buvo padaręs vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ir tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę bei neabejotinai leidžia teigti, kad T. K. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o skirtos poveikio priemonės nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad T. K. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastarąją išvadą sustiprina ir tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis T. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, nors ir nėra priimto galutinio procesinio sprendimo, tačiau tai taip pat leidžia spręsti apie kaltinamojo T. K. asmenybę bei požiūrį į visuomenėje galiojančias normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į vėlesnius teisės (KET) pažeidimus, kurie užfiksuoti po 2022 m. gruodžio 9 d. įvykio ir jie registruoti taip pat kaltinamojo vardu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, kitų BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų vertinimas nebėra tikslingas.

Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis, bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus, 1 kartą už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra. Byloje pateiktos charakteristikos, kuriose kaltinamasis T. K. charakterizuojamas teigiamai, taip pat dalyvaujantis įvairiose konferencijose, pažymėjimai apie išklausytus mokymus, padėkos už dalyvavimą visuomeninėse organizacijose (1 t., b. l. 107-201).

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, viršijo 2 promiles, buvo artimas sunkiam, transporto priemonė vairuota Vilniaus mieste, darbo dieną, nors ir vėlyvu paros metu, nors ir esant mažam eismo intensyvumui, tačiau buvo sukeltas eismo įvykis, sugadintas svetimas turtas, nors kitų sunkių padarinių ir nekilo, be kita ko, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju T. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi T. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam T. K. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, viršijantis 2 promiles, sukeltas eismo įvykis. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, T. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 16 d. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). 

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatyto BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad T. K. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teis priklausantį automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi T. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris žymai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, veikos padarymo aplinkybes bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant T. K. padarytą nusikaltimą.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas pažymėjo, kad T. K. turi papildomų finansinių įsipareigojimų, nes yra sudaręs kredito sutartį 39 400 Eur sumai, taip pat nutarimu dėl nagrinėjamo įvykio pradėtoje administracinio nusižengimo byloje T. K. paskirta 1 100 Eur bauda, T. K. šiuo metu pagal sudarytą mokėjimų grafiką grąžina ir draudimo bendrovei nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmokos sumą, todėl prašoma konfiskuoti ne patį automobilį, bet dalį jo vertės atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti laiduotojui tolimesniam disponavimui.

Tačiau esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas neturi teisinio pagrindo skirti pageidaujamą dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, T. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas būtent jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą ir pagal BK bei teismų praktiką pirmiausia automobilis (natūra) turi būti konfiskuojamas visais atvejais.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Honda Accord“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 54-58) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (BBND) (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (BBND) (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Honda Accord“, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. K. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. K., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Aušra Dambrauskienė