Civilinė byla Nr. e2-59-1138/2024

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00035-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.18.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.   

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 10 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. K.“ atstovams S. T., advokatei Beatai Vilienei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. R.“ atstovams P. L., advokatui Kęstučiui Žičkui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovui E. V.,

trečiajam asmeniui R. S.,

teismo ekspertui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „P. K.“ ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB ,,P. R.” dėl rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys UAB ,,T.“ ir R. S..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Ieškovė UAB ,,P. K.” kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „P. R.“ ieškovės naudai 22 718,67 Eur rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 484,00 Eur išlaidas už objektinių sąmatų sudarymą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 390,83 Eur išlaidas, susijusias su antstolio įvykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad šalys 2017 m. liepos 20 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 47. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti administracijos pastato dalies (šiaurinės sienos ir pamatų) šiltinimo ir langų pakeitimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 29 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė pagal Rangos sutartį Nr. 47 atliktus administracijos pastato dalies (šiaurinės sienos ir pamatų) šiltinimo ir langų pakeitimo darbus.

1.2 Šalys 2018 m. gegužės 15 d. sudarė Administracinio pastato dalies apšiltinimo darbų rangos sutartį Nr. 38. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti administracijos pastato dalies (vakarinės, pietinės ir rytinės sienos su pamatais) šiltinimo darbus (įskaitant visas reikalingas medžiagas bei cokolio įrengimą), adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu šalys patvirtino, kad visi darbai, numatyti Rangos sutartyje Nr. 38, buvo atlikti.

1.3. Darbai pagal Rangos sutartį Nr. 47 ir Rangos sutartį Nr. 38 buvo atliekami vadovaujantis UAB „R.G. S.“ parengtu Administracinės paskirties pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini) aprašu.

1.4. 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 156 „Dėl defektų“ pranešė atsakovei apie pagal Rangos sutartį Nr. 47 ir Rangos sutartį Nr. 38 atliktų darbų nustatytus defektus: apšiltinto fasado apdailinės fibrocementinės plokštės suskilinėjusios, kai kurios plokštės perskilusios beveik per visą plokštės aukštį (60 cm), dauguma plokščių atsiklijavusios nuo šiltinimo medžiagos ir nuo integruotos į šiltinimo medžiagų plokštės juostelės perimetru. Šiuo raštu prašė atsakovės iki 2021 m. rugsėjo 1 d. brokuotas plokštes pakeisti naujomis.

1.5. Šalys 2021 m. liepos 7 d. pasirašė Statybos darbų defektų nustatymo aktą. Aktu šalys nustatė šiuos defektus: apšiltinto fasado apdailinės fibrocementinės plokštės (apie 200 vnt.) suskilinėjusios, kai kurios plokštės perskilusios beveik per visą plokštės aukštį, dauguma plokščių atsiklijavusios nuo šiltinimo medžiagos ir nuo integruotos į šiltinimo medžiagų plokštės juostelės perimetru. Šalys sutarė, kad atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. brokuotas plokštes pakeis naujomis.

1.6. Atsakovė 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 48 „Dėl 2021-07-02 rašto Nr. 156“ pareiškė, kad nesutinka su pretenzija.

1.7. 2021 m. liepos 30 d. įvykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovės, atsakovės ir fasado šiltinimo plokščių „F.“ tiekėjo UAB „T.“ atstovai, buvo svarstomi apšiltinimo plokščių defektų nustatymo klausimai, nurodant, kad: „<...> Fasado šiltinimo plokštės „F.“ pagamintos „sumuštinio“ principu. Kas sudaro šiltinimo medžiaga, prie jos priklijuotas popierius su folija, ir prie jos su silikonu priklijuota fibrocementinė plokštė. Ieškovė pareiškė pretenzijų dėl viršutinio sluoksnio, kurį sudaro fibrocementinės plokštės, būklės ir pareikalavo atsakovės defektuotas plokštes pakeisti. Apžiūros metu dalyviai nustatė, kad daug fibrocementinių plokščių suskilusių, kai kurios atsiklijavusios nuo apšiltinimo medžiagos. Buvo nuimtos dvi fibrocementinės plokštės ir nustatyta, kad po jomis kaupiasi drėgmė. Priklijuotas popierius sušlapęs. Susitikimo dalyviai konkrečiai negalėjo įvardinti dėl ko fibrocementinės plokštės suskilinėjo arba atsiklijavo. Tai galėjo įvykti dėl keleto priežasčių: 1. Per fibrocementinės plokštės suklijavimo vietas (prie šiltinimo medžiagos priklijuota silikonu) pateko vanduo ir per ilgesnį laiką dėl temperatūrinių svyravimų įmirkusios plokštės pradėjo skilinėti arba atsiklijuoti. 2. Pačių fibrocementinių plokščių defektai. Dalyviai įvertinę, kad suskilusių, atsiklijavusių fibrocementinių plokščių kiekis yra didelis, nutarė pavesti UAB „P. R.“ iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. suskaičiuoti defektuotas plokštes ir pateikti jų keitimo sąmatą <...>“.

1.8. 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovės, atsakovės, UAB „T.“ atstovai, projektuotojo UAB „R.G. S.“ atstovai, buvo svarstomas išorinių sienų defektuotų fibrocementinių plokščių keitimo klausimas, nurodant, kad: „<..> UAB „P. R.“ direktorius P. L. informavo, kad reikalinga pakeisti apie 200 vnt. defektuotų (suskilusių, atsiklijavusių) fibrocementinių plokščių. Darbų kaina – 5 314 Eur (su PVM) <..>“. 2021 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje buvo vienbalsiai nutarta pavesti atsakovei ir plokščių tiekėjui UAB „T.“ rasti sprendimą dėl brokuotų fibrocementinių plokščių pakeitimo ir apie tai informuoti iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.

1.9. 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. 65 informavo apie tai, kad atlikus apšiltinto pastato sienų apžiūrą 2022 m. vasario 23 d. pastebėti nauji defektai, kurie nebuvo nustatyti 2021 m. liepos 7 d. statybos darbų defektų nustatymo akte, taip pat pakvietė atsakovę 2022 m. kovo 1 d. 10 val. atvykti į vietą adresu (duomenys neskelbtini) įvertinti brokuotų plokščių mastą.

1.10. 2022 m. kovo 1 d. 10 val. vyko statybos darbų defektų nustatymas, kuriame dalyvavo šalių atstovai. Atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti parengtą 2022 m. kovo 1 d. statybos darbų defektų nustatymo aktą, kuriame ieškovė nurodė šiuos defektus: apšiltinto fasado apdailinės fibrocementinės plokštės (71 vnt.) suskilinėjusios, kai kurios plokštės perskilusios beveik per visą plokštės aukštį, 39 vnt. plokščių atsiklijavusios nuo šiltinimo medžiagos ir nuo integruotos į šiltinimo medžiagą plokštės juostelės perimetru.

1.11. Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 18 išreiškė nesutikimą su 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. 65 ir 2022 m. kovo 1 d. nustatytais papildomais statybos darbų defektais, nurodydama, kad užtenka pakeisti ar klijuoti iš naujo atsiklijavusias plokštes 200 vnt., tai yra, kas numatyta 2021 m. rugpjūčio 10 d. protokole.

1.12. 2022 m. kovo 30 d., dalyvaujant ginčo šalių atstovams, buvo vykdomas faktinių aplinkybių konstatavimas (antstolės V. Š. 2022 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-296), kurio metu buvo apžiūrėta administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), siena pietinėje dalyje. Atlikus fasadinių plokščių apžiūrą, nustatyta, kad: atšokusios nuo izoliacinės medžiagos yra 14 pilnų plokščių ir 19 dalinių plokščių, įtrūkusios yra 46 plokštės ir 8 dalinės plokštės, mikro pažeidimus turi 16 pilnų plokščių ir 15 dalinių plokščių. Šalių atstovai patvirtino, kad ginčo dėl šiaurinės ir rytinės sienų nekokybiškų plokščių skaičiaus nėra, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo metu jos nebuvo apžiūrėtos. Ieškovės atstovas sutiko, kad apžiūrimoje pietinėje pastato sienoje gali būti nekokybiškos 48 plokštės.

2. Atsakovė UAB „P. R.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už darbų trūkumus, kadangi trūkumai atsirado dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB „R.G. S.“ bei UAB „T.“ veiksmų (neveikimo).

2.2. Ginčo atveju atsakomybė už darbų (tiksliau atliekant darbus panaudotų medžiagų) trūkumus tenka pačiai ieškovei ir jos pasitelktiems tretiesiems asmenims UAB „R.G. S.“ bei UAB „T.“, kadangi ieškovė kartu su UAB „R.G. S.“ parinko konkrečias medžiagas, t. y. fibrocementines plokštes „F.“, ir konkretų (vienintelį) jų tiekėją, t. y. trečiąjį asmenį UAB „T.“, o trečiasis asmuo UAB „T.“ patiekė medžiagas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra nekokybiškos. Ir nors būtent atsakovė įsigijo (nusipirko) ir atlikdama darbus panaudojo šias medžiagas, tačiau ji buvo įpareigota jas įsigyti ir panaudoti.

2.3. Prieš pradedant vykdyti projektavimo darbus ieškovė parengė ir patvirtino statinio projektavimo užduotį Nr. 268 (toliau – Projektavimo užduotis). Projektavimo užduoties 11 p. nurodyta, jog „sienos apšiltinamos fibrocementinėmis plokštėmis“. Vykdydamas projektavimo darbus trečiasis asmuo UAB „R.G. S.“ parengė, o ieškovė patvirtino Administracinės paskirties pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini) aprašą. Šio aprašo 1 dalyje „Pastato architektūra“ nurodyta, jog „fasadai aptaisomi fibrocementinėmis šviesiai pilkos spalvos plokštėmis“. Aprašo 2 dalyje „Pastato konstrukcijų sprendiniai“ nurodyta, jog „sienos apšiltinamos 124 mm storio fibrocementinėmis apdailos plokštėmis su poliuretano užpildu“. Aprašo 5 dalyje „Techninė specifikacija – sienų šiltinimas“ yra pateiktos sienų šiltinimo darbų techninės specifikacijos numatant šiems darbams naudoti konkretaus modelio medžiagas – „F.“ termoizoliacines plokštes. Aprašo 5 dalyje pateiktuose architektūriniuose pjūviuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta „F. termoizoliacinė plokštė“. Atsakovės turimais duomenimis, sutarčių sudarymo metu fibrocementinėmis plokštėmis „F.“ Lietuvos rinkoje prekiavo vienintelis tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „T.“.

2.4. Kaip matyti iš byloje esančio trečiųjų asmenų UAB „R.G. S.“ ir UAB „T.“ elektroninio susirašinėjimo, aprašas buvo rengiamas vadovaujantis trečiojo asmens UAB „T.“ pateikta technine informacija. Iš šio el. susirašinėjimo taip pat matyti, kad iš anksto buvo derinamos netgi medžiagų kainos.

2.5. Tiek pagal teisės aktus, tiek pagal sutartį ieškovė privalėjo vykdyti darbus pagal aprašą, kas ginčo kontekste reiškia, jog darbų vykdymui privalėjo naudoti apraše nurodytas konkrečias medžiagas (t. y. fibrocementines plokštes „F.“), įsigydamas jas iš konkretaus tiekėjo (t. y. trečiojo asmens UAB „T.“). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.697 straipsnio 3 dalį atsakingais už darbų trūkumus turėtų būti pripažinti ieškovė ir tretieji asmenys UAB „R.G. S.“ bei UAB „T.“, būtent kurių veiksmai (neveikimas) nulėmė atsiradusius trūkumus.

2.6. Iki ieškinio pareiškimo teismui visi suinteresuoti asmenys laikėsi bendros pozicijos, kad atsakovė nėra nė kiek kalta (atsakinga) dėl atsiradusių darbų trūkumų, kadangi 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokole Nr. 3 ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „T.“ sutiko (įsipareigojo) atitinkamomis dalimis sumokėti atsakovei už fibrocementinių plokščių pakeitimo darbus visą sutartą šių darbų kainą, t. y. 3 400 Eur (be PVM).

2.7. Jei atsakovė visgi būtų pripažinta atsakinga už darbų trūkumus, tai jai turėtų tekti nebent dalinė atsakomybė. Tokia išvada darytina remiantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, taip pat CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi bei 6.259 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė susiklosčiusioje situacijoje neabejotinai prisiėmė riziką darbų vykdymui apraše parinkdama konkrečias medžiagas ir konkretų (vienintelį) jų tiekėją. Ieškovė nesuteikė atsakovei galimybės savo rizika ir atsakomybe pasirinkti darbų vykdymui reikalingas medžiagas ar bent jau jų tiekėją.

2.8. Ieškovės teisė pašalinti darbų trūkumus nėra numatyta nei sutartyje Nr. 47, nei sutartyje Nr. 38, todėl ji neturi teisės remtis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu užsakovo teisių gynimo būdu. Sutartyse (10.2. ir 10.4. punktuose) yra aptarta tik atsakovės prievolė neatlygintinai (savo sąskaita) pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius darbų trūkumus. Šalys nesulygo dėl paties ieškovės ir (ar) jos pasitelktų trečiųjų asmenų teisės pašalinti darbų trūkumus.

2.9. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tai bet kuriuo atveju yra pasibaigęs medžiagų (t. y. fibrocementinių plokščių „F.“) kokybės garantijos terminas.

3. Trečiasis asmuo UAB „T.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

3.1. Trečiasis asmuo yra daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių, prekinis ženklas „F.“, gamintojas Lietuvos Respublikoje. Plokštės atitinka kokybės reikalavimus, joms išduotas eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas. Plokščių kokybė ir atitiktis išduotam sertifikatui, kurios buvo pagamintos 2018 m., parduotos atsakovei, buvo tikrinamos laboratorijose.

3.2. Pateiktoje techninėje dokumentacijoje (plokščių brėžinių katalogas), kurios paprašė projektuotojas, nėra numatyta galimybė projektuoti ir montuoti plokštes ant fasado horizontaliai.

3.3. Nesutinka su antstolės V. Š. 2022 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 71-296 nurodyta aplinkybe, kad pietinėje pastato sienoje yra 118 plokščių, turinčių pažeidimus. Atsakovė suskaičiavo 48 įtrūkusias plokštes, ieškovė ieškinyje bei antstolė protokole nurodė 54 įtrūkusias plokštes. Tikrasis keičiamų plokščių kiekis gali būti nuo 48 iki 54 plokščių.

3.4. Ieškovės reikalaujamų atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidos neatitinka būtinumo požymių, kadangi 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų nereikia pakeisti norint pašalinti trūkumus.

3.5. Atsakovė neprašė trečiojo asmens suteikti plokštėms ilgesnio garantinio termino, o tai reiškia, kad ji sutiko su įstatyminės garantijos terminu – 2 metais. Trečiasis asmuo paskutinę partiją plokščių į objektą atsakovei pristatė 2018 m. rugpjūčio 13 d., o raštą Nr. 142 iš ieškovės dėl brokuotų medžiagų pateikimo gavo 2021 m. birželio 10 d., t. y. praėjus beveik 3 metams po paskutinės plokščių partijos pristatymo atsakovei į objektą, kai CK numatyta įstatymo garantija plokštėms jau buvo pasibaigusi.

4. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu.

4.1. Nurodė, kad remonto darbų techninės priežiūros vykdymui su UAB „P. K.“ buvo sudaryta sutartis su UAB „R.G. S.“, kuri yra likviduota. Remonto darbų metu, bendraujant tiek su užsakove, rangove, bei medžiagų tiekėja, nustatyti galimų deformacijų nebuvo galima.

4.2. Dėl projekto sprendinių, kuriuose matosi plokščių montavimo sprendiniai, el. paštu buvo konsultuotasi su medžiagų tiekėju, klausiant, ar toks sprendinys tiks šių plokščių montavimui (2016 m. kovo, balandžio mėn.). Iš UAB „T.“ prieštaravimų dėl tokio plokščių montavimo negauta. Statybos metu plokščių gamintojo atstovas taip pat dalyvavo ir apmokė darbuotojus montuoti plokštes, apie netinkamą montavimą pastabų nebuvo pateikta. Pagal statybos įstatymo 18 straipsnio 3 punktą, tiekėjas pateikė eksploatacinių savybių sertifikatą, parengtą UAB „I.“, kuris buvo išduotas 2015 m. sausio 19 d.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „P. K.“ atstovė advokatė Beata Vilienė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad defektus įrodė tinkamai. Ieškovė neprivalo įrodinėti neteisėtų veiksmų, priežastinių ryšio. Pareiga įrodyti tenka rangovui. Visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad patyrė išlaidas, kurios turi būti atlygintos dėl to, kad yra suskilusios, įtrūkusios plokštės – iš viso 270 vienetų plokščių. Byloje turi būti vadovaujamasi ne ekspertizės aktu, o šalių pasirašytų defektų nustatymu aktu. Vėliau 2022 metais iškilo nauji plokščių defektai, užsakovė buvo surašiusi statybos darbų defektų nustatymo aktą. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šiaurinėje pusėje reikia keisti 8 plokštes, rytinėje – 2. Pietinėje pusėje nustatyta, kad reikia keisti 118 plokščių, rangovė pripažino, kad pietinėje pusėje nekokybiškos 48 plokštės. Ginčas buvo dėl plokščių pietinėje sienoje. Dėl vakarinės sienos, ekspertas pasakė, kad reikia keisti visas plokštes. Dėl pietinės sienos yra didžiausias neatitikimas – ekspertas nustatė tik devyniolika plokščių. Ekspertas pripažino, kad pats plokščių neskaičiavo, skaičiavo asistentai, kurie nėra įrašyti į ekspertų sąrašą. Šalys kruopščiai buvo suskaičiavusios plokštes. Ekspertizės akto išvados dėl defektuotų plokščių skaičiaus yra atmestinos. Ginčas spręstinas dėl 70 plokščių, kurių atsakovė nepripažino. Net ir su mikro įtrūkimais plokštes reikia keisti. Ne tik ekspertizės akto išvados dėl skaičiaus neturėtų būti imamos kaip pagrindas, taip pat nėra pagrindo vadovautis eksperto apskaičiuotu žalos dydžiu. Turėtų būti remiamasi patikslintu ieškiniu pateiktomis sąmatomis. Aprašo trūkumai, kuriuos įvardijo ekspertas, nesudaro pagrindo atleisti rangovės nuo atsakomybės už defektus. Rangovė neįspėjusi apie aplinkybes dėl plokščių tinkamumo, atsako už daikto trūkumus. Nei prieš sudarant rangos sutartis, nei sutarčių vykdymo metu atsakovė nekėlė klausimo dėl netinkamai suprojektuotų darbų. Vadovaujantis rangos sutarčių 9.2. punktais, rangovė nedelsdama turėjo pranešti apie techninio projekto klaidą. Rangovė nustačiusi, kad yra tam tikri trūkumai apraše, turėjo stabdyti darbus ir informuoti ieškovę. Neįspėjus apie trūkumus, neturi teisės remtis tais trūkumais. Statinio statybos vadovas privalėjo išnagrinėti projektą, reikalauti pataisyti projektą. Ekspertas buvo nustatęs informavimo pareigos pažeidimą. Pagal kasacinį teismą – netinkamai suprojektavus, atsakomybė pripažinta rangovei, nurodyta, kad ji yra profesionalė. Kategoriškai nesutinka su ekspertizės akto išvada, kad pastatas negalėjo būti šiltinamas fibrocementinėmis plokštėmis. Teismai nėra padarę išvadų, kad „F.“ plokštės negalėtų būti naudojamas pastatų šiltinimui. Kasacinis teismas nevertino, kad negalima šiltinti tokiomis plokštėmis. Posėdyje ekspertas nurodė, kad gali būti šiltinama šiomis plokštėmis. Rangovė atsikirtinėjo, kad ji atleistina nuo atsakomybės, nes užsakovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą. Pagal teisinį reguliavimą, šiuo atveju techninė priežiūra nebuvo privaloma. Tą aplinkybę taip pat patvirtino ir posėdyje apklaustas ekspertas. Tik pagal pirmą sutartį buvo privaloma paskirti techninį prižiūrėtoją, bet pagal šią sutartį buvo nekokybiškos tik 8 plokštės. Pagal antrą sutartį – teisė, o ne pareiga paskirti techninį prižiūrėtoją. Rangovė neįrodė aplinkybės, kad galėtų būti atleista nuo atsakomybės, kad netinkamai vykdyta statinio techninė priežiūra. Privalo įrodyti defektų faktą, kuris yra įrodytas. Eksploatacinių savybių deklaracijas turėjo turėti rangovė, prašo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklę, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, turi būti laikoma tai šaliai egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų galėjęs patvirtinti. Yra pagrindas vertinti, kad rangovė netinkamai atliko plokščių montavimo darbus. Nesutinka, kad pagal sutarčių 3.6.2. punktą, klaidos projekte yra ieškovės atsakomybė ir nekyla atsakomybė rangovei už defektus. Nuostata turi būti vertinama, kad klaidos šalinamos užsakovės sąskaita. Bet tai neatleidžia rangovės nuo pareigos informuoti, kad reikia atlikti techninio projekto pataisymus. Atsakovė pažeidė sutarčių 9.2. punktą ir CK 6.659 straipsnį. Pagal įstatymą, techninė priežiūra nebuvo privaloma. Varžtų techninį duomenų lapą atsakovė pateikė po ekspertizės, tai užkirto kelią ekspertui jį įvertinti. Dėl sandarinimo juostos, klijų eksploatacinių savybių deklaracijos – atsakė ekspertas, kad aplinkybės, už kurias atsako rangovė, užkirto kelią ekspertui įvertinti, ar tinkamai buvo atlikti montavimo darbai. Antstolis iš tikrųjų nėra specialistas, tačiau fiksuoja aplinkybes, užfiksavo kokį kiekį plokščių reikia keisti pietinėje sienoje, o ekspertas pats skaičiavimo neatliko. Kalbant apie G. B. lokalinę sąmatą, jis taip pat kvalifikuotas specialistas, skaičiavo už 270 vienetų plokščių, ekspertas skaičiavo 106 plokštėmis mažiau. Ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą dėl montavimo, nes nebuvo pateikti dokumentai. Tokio pobūdžio byloje būtent atsakovė turi pareigą įrodyti. Aprašo trūkumai savaime nelemia defektų atsiradimo. Dėl techninės priežiūros – nesudaro pagrindo rangovę atleisti nuo atsakomybės, priežiūra nebuvo privaloma. Rengiant statinio projekto dalį dėl skaičiuojamos kainos nustatymo (sąmatą), nėra reikalavimo apžiūrėti objektą, kaina rengiama dar nesant objekto. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „P. K.“ atstovas direktorius S. T. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pritaria advokatės pozicijai. Dėl ekspertizės atlikimo apžiūrint objektą – ekspertizė buvo paskirta 12 val., buvo jų pasamdytas bokštelis. Eksperto asistentai naudojosi bokšteliu. Ieškovės darbuotojas dalyvavo apžiūroje, bet kartu su bokšteliu nesikėlė. Ekspertas atvyko pavėlavęs, gal apie 13.30 val. Plokščių skaičiavimai buvo daromi nuo apačios (nesikeliant bokšteliu) – iš apačios matosi 5-6 eilės plokščių.

7. Atsakovės UAB „P. R.“ atstovas advokatas K. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga dėl atsiradusių trūkumų, o jeigu yra, tai atsakinga tik nedidele dalimi. Darbų trūkumai atsirado dėl ieškovės ir jos pasirinkto projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atitinkamų veiksmų. Pirmą kartą nagrinėjant bylą trečiųjų asmenų atsakomybė apskritai nebuvo įvertinta. Reikėtų kaip atspirties tašką imti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį. Teismas nevertino, ar ieškovė ir projektuotoja atsako už netinkamai parengtą darbų aprašą. Ieškovė ir UAB „R.G. S.“ atsako už nekokybiškai parengtą aprašą ir šiame apraše netinkamai parinktą produktą. Ieškovė už tai atsako sutarčių 3.6.2. punkto pagrindu. Sutarčių nuostatos indikuoja pačios ieškovės atsakomybę už aprašo trūkumus. Labai svarbu, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad atsakovė darbų vykdymo eigoje galėjo pastebėti aprašo trūkumus. Atsakovė nėra projektavimo darbų specialistė, profesionalė. Jai negali būti keliami reikalavimai dėl aprašo kokybės kaip pačiai projektuotojai. Net jeigu darytų prielaidą, kad atsakovė turėjo nustatyti visus aprašo trūkumus, įvykdyti informavimo pareigą, atsakomybė pagal sutarčių 3.6.2. punktą tenka ieškovei. Šiaulių apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmos instancijos teismas nevertino, ar atsakovė turėjo galimybę pasirinkti kitas medžiagas ar kitą tiekėją. Atsakovė tokios teisės ir galimybės neturėjo. Atsakovė įsipareigojo darbus vykdyti pagal aprašą, darbų vykdymui naudoti apraše nurodytas medžiagas, pagal apraše nurodytus reikalavimus. Atsakovė pastatų sienų šildymui turėjo naudotis „F.“ plokštes iš UAB „T.“, kuri vienintelė šias plokštes pardavinėjo. To nedarant – būtų padarę esminius sutarties pažeidimus. UAB „R.G. S.“ nekokybiškai parengė aprašą, tą patvirtina ekspertizės aktos išvados (4, 5 ir 17 klausimai). Apraše nebuvo nurodytos visos būtinos gaminio savybės, klaidingas montavimo būdas, nenurodyti varžtų, sandarinimo juostos parametrai. Fasado projekto sprendiniai suprojektuoti netinkamai. Ekspertas nurodė, kad pagrindinė lemiama priežastis, dėl kurios atsirado defektai, pirmiausiai yra netinkamai parengtas aprašas. Ekspertizės akte nėra padaryta išvada, kad atsakovė netinkamai atliko plokščių montavimo darbus. Jeigu teismas spręstų priešingai, kad atsakovė pažeidė normatyvinius dokumentus, tuo pačiu reikštų, kad UAB „R.G. S.“ netinkamai vykdė savo pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti darbus, todėl ir ieškovei turėtų būti priskirta tam tikra atsakomybės dalis. Buvo paskirta statybos techninė priežiūra, pagal abi sutartis priežiūra buvo vykdoma. Jų įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, kad darbai atlikti pažeidžiant normatyvinius reikalavimus. Atsakydamas į ekspertizei užduotą šeštą klausimą, ekspertas nurodė, kad atsakovė turėjo kreiptis į projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą. Atsakovė būtent taip ir pasielgė, kaip ekspertas nurodė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino R. S., kuri paaiškino, kad atsakovei pradedant vykdyti darbus, buvo atvykęs UAB „T.“ darbuotojas, kuris nepareiškė pastabų dėl netinkamo montavimo būdo ar padėties. R. S. nurodė, kad P. L. buvo kreipęsis ir tikslinosi dėl plokščių montavimo būdo, padėties. Atsakydamas į 4 ekspertizės klausimą, ekspertas nurodė, kad plokštės netenkino šiluminės varžos rodiklio, tačiau posėdžio metu pripažino, kad pasirėmė 2018 m. liepos 19 d. savybių deklaracija, tuo metu egzistavo 2015 m. rugsėjo 28 d. deklaracija, t. y. tokia, kokia numatyta apraše. Atsakovė vykdydama sienų darbus naudojo apraše numatytas medžiagas, pagal parinktą technologiją. Dėl netinkamų matmenų varžtų – vėlgi ekspertas vadovavosi darbų atlikimo metu neegzistavusia 2019 metų technologija. Byloje esančioje 2015 metų technologijoje nebuvo rekomendacijos naudoti atitinkamo modelio varžtus. Atsakovė panaudojo tokius varžtus, kokie buvo reikalaujami pagal 2015 metų atlikimo technologiją. 2015 metų technologijoje numatytos 10 mm kiaurymės, būtent tokias kiaurymes atsakovė ir išgręžė. Vykdant darbus atsakovė nenukrypo nei nuo darbų atlikimo technologijos, nei nuo normatyvinių dokumentų. Atsakovė parinko ir tinkamas medžiagas. Buvo pateiktos plokščių deklaracijos (yra byloje), į bylą pateiktas varžtų techninių duomenų lapas. Daugiau atskirai parengtų ir naudotų gaminių nebuvo. UAB „T.“ pateikta deklaracija apėmė visą produktą, tai buvo parduota kaip vientisas produktas. Ieškinys ir jame suformuluoti reikalavimai turėtų būti atmetami. Patikslinto ieškinio reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi lokalinės objektinės sąmatos yra nepatikimos, neobjektyvios, dėl to atmestinos kaip įrodymas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galėtų spręsti, kuo vadovaujantis sąmatos apskritai buvo sudarytos, kadangi byloje nėra duomenų, kad G. B. būtų atvykęs į vietą. Dėl išlaidų dydžio turėtų būti vadovaujamasi ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, su tam tikromis išlygomis. Iš bendros eksperto paskaičiuotos plokščių keitimo kainos turėtų būti atimtas užsakovo rezervas, nes ši suma negali būti pripažinta būtinomis ir patirtinomis išlaidomis. Tai hipotetinės išlaidos, labiau tikėtina, kad šios išlaidos gali neatsirasti, nei atsirasti. UAB „S.“ nurodo, kad užsakovo rezervas apskaičiuojamas į numatomą papildomą poreikį. Užsakovo rezervas skirtas papildomiems darbams apmokėti. Priteisiant rezervą, teismo sprendimas būtų grindžiamas prielaida. Iš bendros eksperto paskaičiuotos plokščių keitimo kainos taip pat turėtų būti atimta projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaina. Būtent UAB „R.G. S.“ netinkamai atliko projektavimo darbus. Atėmus šias sumas lieka apie dešimt su puse tūkstančių eurų. Kadangi didžioji atsakomybės dalis tenka pačiai ieškovei, tai didžioji dalis iš šių išlaidų turėtų būti priskiriama ne atsakovei, o ieškovei arba trečiajam asmeniui. Atsakovė S. G. lokalinėse sąmatose buvo paskaičiavusi beveik identiškas išlaidas, paskaičiuotas teismo eksperto. Ekspertas teisingai atliko išlaidų paskaičiavimą, tuo tarpu G. B. dvigubai užaukštino trūkumams pašalinti reikalingą kainą. Nors ieškovė nurodė, kad nesutinka su ekspertizės nustatytomis išlaidomis trūkumų pašalinimui, tačiau neprašė skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės. Pažymėtina, kad antstolė neturi projektavimo ir statybos specialių žinių. Prašo ieškinį atmesti visiškai, o jeigu teismas spręstų, kad už darbų trūkumus yra atsakingi visi proceso dalyviai, tai darbų trūkumams ištaisyti reikalingos apie 12 tūkstančių eurų išlaidos galėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis. Priimant sprendimą prašo įvertinti Šiaulių apygardos teismo argumentus.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius P. L. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad dėl tarpų tarp plokščių – turbūt neteisingai buvo suprastas ekspertas, turėjo būti atstumas tarp varžtų ir kiaurymės, kad plokštė pasiduotų temperatūriniams skirtumams. Pagal technologiją buvo išgręžtos 10 mm skersmens dangos, o varžto strypas, didžioji dalis (ne srėginė) – 4,2 mm. Turi skirtumą – 5,8 mm. Yra skirtumas beveik po 3 mm į visas puses, nes varžtas buvo centruotas. Šitoje vietoje plokštė turi kur vaikščioti. Poliuretanas neįtakojo temperatūrinių skirtumų, tai yra šiltinimo medžiaga, kuri izoliuoja šilumą. Montuojant plokštę, viskas buvo atlikta naudojantis 2015 metų atlikimo technologija. Tvirtinant fibrocementines plokštes buvo panaudotos guminės tarpinės. Vykdydami šiaurinio fasado šiltinimo darbus, visas medžiagas pirko iš UAB „T.“, taip pat ir varžtus. Ten varžtai irgi buvo su guminėmis tarpinėmis, jie tokius varžtus ir naudojo. Visiems kitiems fasadams varžtus pirko iš kitur, irgi su tarpinėmis. Montuojant fasadą, buvo betarpiškai bendraujama su UAB „T.“ specialistais, kaip visas iš jų gautas medžiagas sumontuoti. Pagal tai, ar jie per daug ar ne per daug priveržė varžtus, galima teigti, kad jie sumontavo varžtus teisingai, kadangi skylės varžtams gręžiamos kampuose. Jeigu būtų blogai suveržti varžtai, pirmiausia būtų atskilę kampai. Kampai fasaduose neatskilo, reiškia, kad varžtai buvo neperveržti. Varžtai buvo pakeisti, nes jie oksidavosi. Jiems UAB „T.“ pateikė nerūdijančio plieno varžtus. Bet jie buvo analogiški kitiems varžtams. Klijuojant vakariniame fasade plokštes buvo didelis vėjas, klijavimo medžiaga buvo purškiama, ir ją vėjas nupūtė per fasadą. Fasadas buvo nuvalytas, bet nemano, kad tai galėjo įtakoti suskilimus. Jie kaip rangovai neturėjo jokios pasirinkimo laisvės.

9. Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradžioje su UAB „P. K.“ rinko medžiagą, kuria turėjo būti apšiltintas fasadas. Su UAB „T.“ buvo derinami sprendiniai, jiems buvo nusiųstas ir fasadinis sprendimas, jie neprieštaravo. Pagal specifikacijas ir darbų vykdymo technologijas buvo parengtas projektas. Pradėjus montavimo darbus, UAB „T.“ atstovai buvo atvažiavę, jie neprieštaravo, kaip buvo montuojama. Plokštės gali būti montuojamos ir vertikaliai, ir horizontaliai. Mano, kad visi defektai atsirado dėl oro, vėjo poveikio. Problema yra daugiau dėl medžiagų kokybės, nes kituose apšiltintuose pastatuose nėra tokių problemų. Dėl fasado sprendinio – vertikalus ar horizontalus, nebuvo iš rangovės klausimų. UAB „T.“ atvažiavo ir parodė, kaip reikia montuoti, kaip gręžti skyles. Rangovė nekėlė klausimų, kad jai trūksta duomenų projekte. UAB „T.“ atvažiavę dėjo klijus, parodė, kaip reikia varžtus išdėstyti. Paprastojo remonto apraše buvo nurodytos pagrindinės gaminio eksploatacinės savybės. P. L. buvo kreipęsis į ją dėl plokščių montavimo būdo. Nesutinka, kad netinkamai buvo vykdoma techninė priežiūra.

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „T.“ atstovas direktorius E. V. prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „T.“ pozicija visuose procesiniuose dokumentuose buvo aiški, didžioji dalis kaltės tenka tiek ieškovei, tiek jos pasitelktam trečiajam asmeniui. UAB „T.“ rinkoje yra nuo 2015 m., tiekia plokštes daugiausiai daugiabučių namų atnaujinimo renovacijos procesui. Dėl plokščių kokybės – plokštės sertifikuotos, išduotas sertifikatas, sertifikavimas atliktas pagal sistemą „vienas plius“ (griežčiausia sistema). Sertifikavo procesas yra griežtas, priežiūra buvo vykdoma. 2018 metais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad plokštės atitinka keliamus reikalavimus. UAB „T.“ pateikė kokybiškas plokštes. Atsakant į septintą klausimą – ekspertas pasakė, jog negali teigti, kad plokštės yra nekokybiškos. Svarbu, kad UAB „R.G. S.“ parengė netinkamos kokybės aprašą. Projektuotojas atsako už netinkamą projekto parengimą, ką patvirtino ekspertas. UAB „R.G. S.“ atsakinga už netinkamai parengtą aprašą, o kartu ir už darbų trūkumus. Tai, kad aprašas buvo parengtas netinkamai, patvirtina ekspertizės akto išvados. Plokštės netinkamai buvo suprojektuotos, ekspertas aiškiai nurodė, kad netinkamai parengtas plokščių montavimo būdas – techninėse specifikacijose buvo nurodyta vertikali plokščių pozicija, o fasado brėžiniuose – horizontali. Šiaulių apygardos teismas taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės šiame kontekste. Ieškovė pasamdė UAB „R.G. S.“ ne tik dėl projektavimo, bet ir kaip techninį prižiūrėtoją. Ekspertizės akte nėra padaryta išvada, kad plokštės galimai nekokybiškos, kad atsakovė netinkamai atliko plokščių montavimo darbus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė prašo priteisti virš 22 tūkstančių eurų išlaidų, kurios grindžiamos G. B. lokalinėmis ir objektinėmis sąmatomis. Šis reikalavimas yra nepagrįstas. Sąmatos laikytinos nepatikimomis, neobjektyviomis. Nėra įrodymų, kad specialistas buvo vietoje, natūroje apžiūrėjo, įvertino trūkumus. S. T. negalėjo patvirtinti, kad G. B. buvo atvykęs į vietą. Galima vadovautis ekspertizės akte pateikta sąmata, bet papildomos išlaidos ir ieškovės rezervas neturėtų būti skaičiuojami į darbų trūkumų šalinimo kainą. Sutinka, kad išlaidos turėtų būti skirtos UAB „R.G. S.“ ir ieškovei. Buvo netinkamai parengtas aprašas, netinkamai vykdyta darbų kontrolė. Ekspertas aiškiai pasakė, kad fasado projekto sprendiniai suprojektuoti netinkamai. Taip pat ekspertas aiškiai pasisakė, kad atliktų darbų aktai pateikti be techninio prižiūrėtojo parašo. Pirmoje 2017 metų sutartyje techninė priežiūra buvo privaloma. Be techninio prižiūrėtojo parašo atsakomybė tenka techniniam prižiūrėtojui. Teismo eksperto atsakyme į 18 klausimą – jeigu projektuotojas prisiėmė atsakomybę ir plokštę suprojektavo netinkamai, nesivadovavo gamintojo privalomais reikalavimais, didžioji kaltė yra projektuotojo.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. L. nurodė, kad teismo ekspertizė buvo atlikta įvertinus esamą dokumentaciją, paprašius papildomų dokumentų, taip pat atvykus į vietą, kurioje atidengus plokštes buvo įvertinta bendra situacija. Ekspertizei buvo užduota 19 klausimų. Klausimai yra panašūs savo esme. Nustatė, kad projekte nebuvo labai tiksliai įvertinti specifiniai sprendimai. Statybos vykdymo metu jie nebuvo patikrinti, priežiūros metu nebuvo patikslinti. Buvo atlikti darbai, parinkti sprendimai arba parinkta technologija ne visiškai pagal šituos sprendinius ir juos įgyvendinus pasireiškė pasekmės. Pagrindinis dalykas prasideda nuo projektavimo. Be projektavimo, kitos aplinkybės taip pat lėmusios trūkumų atsiradimą – tai šiek tiek nebuvo laikomasi technologijos dėl paties montavimo, bet tai nebuvo pagrindinės priežastys. Taip pat patys sprendiniai, kurie buvo techninėse specifikacijose, šiek tiek neatitiko to, kas yra sumontuota, nes trūko tam tikrų eksploatacinių savybių, kurios buvo būtinos. Fibroplokščių suskilimą lėmė ir klimatas – pagrindinis poveikis yra krituliai, temperatūra, šalčio ir šilumos ciklai – pačios plokštės gali tuos ciklus atlaikyti, bet jų sumontavimas, pritaikymas konkrečiai situacijai nebuvo pilnai įvertintas. Kalbant apie plokštes, tai yra vientisas gaminys, su šildymo medžiaga turėtų būti montuojamas kaip vientisa sistema. Bet jį sumontavus kaip vientisą elementą, nebuvo tinkamai įvertinti poslinkiai, kas vyks, kai šita sistema bus sumontuota. To neįvertinus ir atsirado minimos deformacijos ir problemos, jas reikia išspręsti bei sutvarkyti, ir iš esmės ši problema pasišalins. Nebuvo įvertinti deformaciniai atstumai, sistema sumontuota kaip vientisa ir, pvz., kai į pietinę pusę pašvietė saulė, sušilo paviršius ir kada paviršius atšalo, medžiagos traukiasi, plečiasi, ir ne visada turi kur plėstis. Kai traukiasi, per tuos plyšius pribėga vandens. Tada jis užšąla, atšyla ir taip tas procesas didėja. Didėja, kai įvyksta šilumos – šalčio ciklai, po plokštėmis atsiranda vandens natūraliai, dėl temperatūrų skirtumo. Tas vanduo taip pat ne visada turi kur pasišalinti, ir taip problema didėja. Per mažus tarpus tarp plokščių lėmė ir projektavimo, ir montavimo klaidos, abiejuose procesuose nebuvo viskas tinkamai padaryta. Fibroplokštės yra vientisas gaminys, nes kai būna šiltinimo medžiagos, jos turi savo eksploatacines deklaracijas, yra komponentai, kuriais tvirtinamos plokštės. Čia ir yra visa kompleksinė sistema ir tai yra vientisas produktas, surinktas iš komponentų, sertifikuotas ir turintis savo savybes. Todėl neturėtume vertinti jų kaip atskirų komponentų. Plokštė susideda iš dviejų dalių: dažyta fibrocementinė plokštė (120 mm), termoizoliacinė poliuretano plokštė, padengta aliuminio folija. Atidengimo metu buvo rasta deklaruojama medžiaga. Dėl darbų kainos apskaičiavimo – nustatė išorinius pažeidimus, tada nustatė, kiek iš tikrųjų gaminių turi deformacijų, į kurią pusę orientuota, kurioje yra didžiausi pažeidimai, tada vertino pakeitimo kainą, bet ne tik išorinio produkto (išorinės plokštės), o viso elemento. Pakeitimo kaina apskaičiuota įtraukus darbų kainą ir fibrocementinių plokščių kainą. Apžiūra buvo atlikta matuojant visiškai pažeistas plokštes, per apžiūrą atliekant plokštės atidengimą, nuimant vieną fibrocementinį elementą, demontuojant varžtus, patikrinant jų parametrus. Taip buvo vertinti, o paskui paskaičiuoti, visi išoriniai pažeidimai, suskaičiuotas kiekis, padarytas žiniaraštis. Apžiūroje dalyvavo ekspertas, jo įmonės darbuotojai G. T. ir K. T., taip pat dalyvavo šalys – buvo ieškovės ir atsakovės atstovai. Objekte jie vertino faktinę situaciją, o individualius skaičiavimus analitikai atliko vėliau, pagal tai vertino, kokią technologiją parinkti, ar keisti visas plokštes, ar ne visas, kaip struktūrizuoti. Vyko vizualinė apžiūra, fotografavimas, vertinimas, detalių skaičiavimas, ir tada pagal tai vertinta technologija, kurią pritaikyti skaičiavimui. Nerado duomenų, kad pats gaminys (fibrocementinė plokštė) yra nekokybiškas. Pats elementas, kaip gaminys, yra kokybiškas, bet skirtingose vietose panaudotas gaminys gali veikti tinkamai ir netinkamai. Pavyzdys – šiaurinėse pusėse yra mažiau defektų, pietinėje – daug daugiau defektų, nors gaminys tas pats. Čia yra technologijos klausimas. Žala skaičiuota kolegialiai, skaičiavo eksperto kolegos – G. T. ir K. T., pats ekspertas kaip vadovas tikrino. Apžiūros metu jis ant bokštelio nebuvo, jis buvo apačioje, vadovavo apskaičiavimui. Ekspertizės akte yra nurodytas kiekis, kiek yra skaičiuojama plokščių. Iš viso suskilusių fibroplokščių būtina pakeisti naujomis pagrindiniame fasade – 8, kiemo fasade (šoniniame) – 19, vakariniame fasade – keičiamos visos fasado plokštės. Kiek viso plokščių – galima apskaičiuoti, yra nurodyta kvadratūra. Apžiūros metu jie pastatą apėjo, tikrai vertino pagal apžiūros metu esamą situaciją, pagal byloje esančią medžiagą, todėl laiko, kad įvertinta tinkamai. Eksperto kolegos G. T. ir K. T. neįrašyti į ekspertų sąrašą. Dėl produkto trūkumų – tai kolegiali problema, reikėjo patikslinti projektą. Prieš darbų pradžią reikėjo šitą klausimą išspręsti – techninės priežiūros inžinierius turėjo kreiptis į rangovą siekiant patikslinti šituos sprendinius ir išgryninti technologiją. Yra ir technologinių nukrypimų – vertikalus montavimas, yra tvirtinimo elementų nukrypimų. Ne visi darbai atlikti tinkamai. Techninėse specifikacijose turėjo būti įvardintos visos savybės, kurios yra svarbios parenkant gaminį, tai turėjo prasidėti nuo projektavimo, ir tada jau suprojektavus visas reikalingas savybes, joms turėjo būti parenkamas produktas ir po to suderinta eksploatavimo technologija pagal tas savybes (šalčio – šilumos ciklai, deformaciniai moduliai). Tai teisinis vertinimas, kas ko nepadarė. Jo nuomone, jeigu trūksta duomenų, rangovas nepradeda darbų, kol tų duomenų nepateikia užsakovas. Pietinėje pusėje plokštė turi turėti galimybę daugiau vaikščioti, turėti daugiau atstumų tarp varžtų, tarp pačių elementų, nes plokštė yra kaip vientisas gaminys, tai visas gaminys turėtų turėti galimybę būti atsparus temperatūriniams pokyčiams. Šiuo metu jis sujungtas kaip vientisas, solidus elementas, todėl kai jis pradeda šilti – šalti, jis traukiasi ir plečiasi, prasideda deformacijos. Atstumai tarp plokščių nebuvo suprojektuoti, neįvertinti technologijoje. Čia yra technologinis dalykas, kad priklausomai nuo vietos, kurioje elementas yra naudojamas, jis turi būti įvertinamas, o šitai nebuvo padaryta. Skirtingose sienose turi būti skirtingi atstumai. Labai sunku įvertinti kiekvieną poziciją, bet ta technologija turėtų būti pritaikyta visoms sąlygoms – ten, kur švies saulė, kur bus šiaurinė pusė. Pagal tai dažniausiai niekas neparenka skirtingų technologijų, bet turi būti numatyti visi atvejai, ir tada technologija parinkta prie maksimalių ribų – pvz., pietinėje pusėje reikia trijų deformacinių siūlių, tai ir šiaurinėje pusėje reikia trijų deformacinių siūlių, nes niekas iš esmės nevertins, ar ten bus saulė, nes veikia ne tik saulė, bet ir drėgmė, vėjas. Popieriaus tarpsluoksnis galėjo būti viena iš defekto atsiradimo priežasčių – popierius sugeria daugiau drėgmės. Pagal dokumentaciją to popieriaus neturėjo būti. Atsakyme į pirmą klausimą nurodytas užsakovo rezervas – tai yra pagal nustatytą tvarką, skaičiuojamąsias rinkos kainas atliekamas vertinimas, kad sunkiai įmanoma viską tiksliai numatyti sąmatoje (atidengus galima kažką rasti arba atsirasti kažkokios klaidos, rizikos), ir tas rezervas nebūtinai turi būti perkeliamas kaip mokėjimas, bet jis yra reikalingas rizikos valdymui, kad būtų galima padengti sąmatas, kurios gali iškilti. Dėl montavimo technologijos – buvo remtasi tais duomenimis, kurie buvo byloje. Ar plokštės būtų sumontuotos vienaip, ar kitaip, ši problema būtų vis tiek iškilusi. Su varžtais plokštėse yra svarbus tas pats temperatūrinis faktorius, varžtas turi būti toks, kad jo tvirtinimo vietoje plokštė galėtų judėti. Čia klausimas varžto derinimo ir jo judėjimo horizontalia ir vertikalia kryptimis, kad jis galėtų judėti. Jei prie varžto yra guminė tarpinė, tai varžtas pilnai prispaudžia plokštę ir plokštė neturi, kur vaikščioti. Čia technologiniai klausimai, varžtus tikrai galima keisti, galima priderinti technologiją. Didesnė problema ne tame varžte, o tai, kad jis yra prispaudžiamas guma ir plokštė neturi kur vaikščioti. Ji yra pritvirtinta ir per silpnas vietas pradeda deformuotis, prarasti savo geometrines savybes. Varžto mazgas turėjo būti nuspręstas projekte, nes tai yra technologinis klausimas. Dėl šiluminės varžos – čia principas, kaip turėtų būti vertinamas projektas, jo atitikimas produktui. Tokių savybių turėjo būti dar daugiau, pagal tas savybes parenkamas produktas ir žiūrima, kad tas produktas būtų suprojektuotas ir apgalvotas konkrečiomis sąlygomis. Jeigu būtų daugiau savybių nurodyta, tvirtinimo, temperatūrinės savybės, būtų paprasčiau priderinti prie technologijų. Jei žinoma, kiek plėsis plokštė, būtų galima kitaip atlikti sandarinimus, nes kai plokštė deformuojasi, atsiranda plyšiai ir ten patenka vanduo ir sistema tampa nesandari. Deformacijos apskaičiavimai turėtų būti projekte, turi būti numatytos pagrindinės savybės, pvz., kad plokštė nesideformuotų, tos savybės turi būti produkto aprašyme ir tada pagal tai parinkta technologija, kaip tą produktą sumontuoti. Ar plokštės montuojamos vertikaliai, ar horizontaliai, tai nėra problema – problema vis tiek būtų iškilusi, tik mažesniame kiekyje, trumpalaike ir ilgalaike prasme, defektai vis tiek būtų atsiradę. Dėl plokščių pritvirtinimo su varžtais – skylutė turi būti didesnė negu varžto diametras, kad plokštė vaikščiotų. Kai tarpinė yra guminė, plokštė pakankamai tvirtai įsispaudžia ir nesugeba vaikščioti, čia reikėtų pagalvoti apie kitokią technologiją, nes tokių įtrūkimų tikrai pasitaikys, ypač pietiniuose fasaduose. Sandarinimą būtų galima atlikti taip, kad slankiotų tarpinė, įdedama į plokštes ir būtų didesnė skylė. Techniniame projekte neranda duomenų apie energetinę efektyvumo klasę, kuri turi būti pasiekta šiltinant pastatą. Jie vertina projektą labai paprastai – ten parašytas rodiklis (ar jis teisingas, ar ne, čia jau kitas klausimas), jie vertina savybes, nors tų savybių turėjo būti daug daugiau ir jos turėtų būti vertinamos kaip visuma. Teisingai vertinant šiluminę varžą, turėtų būti vertinami visi komponentai, susidedantys šiltinimo medžiagoje, ir tas rodiklis turėtų būti pasiekiamas. Jie skaičiuodami žiūrėjo į elementą, koks specifikacijos reikalavimas, medžiaga. Jeigu šiluminė varža 4,85, tuomet reikėtų perskaičiuoti – produktas turėtų būti parenkamas toks, kuris atitinka tas savybes, jeigu neatitinka, jis turėtų būti pakoreguotas. Čia nekalbama konkrečiai apie varžą. Turi būti pateiktas gaminys, kuris atitinka projekto reikalavimus. Tiek, kiek yra nurodyta projekte reikalavimų, tiek savybių ir buvo vertinama. Jeigu suprojektuota tokia fasado sienos varža, tai buvo dėl kažkokio tikslo – projektuotojas galėtų pasakyti, ar tas tikslas buvo įgyvendintas. Projektuotojui nedraudžiama atlikti techninės priežiūros (rangovui draudžiama). Su kompozicine folija, turinčia popieriaus intarpą, gaminys galėtų būti sertifikuotas. Sertifikuoti su produktais nedraudžiama, atliekami įvairūs bandymai, bet šiuo atveju tokio produkto panaudojimas nelabai tinka. Šioje konkrečioje situacijoje, atidengus plokštes matė, kad popierius yra šlapias, iš esmės jis savo funkcijos, kaip kompozicinis elementas, nebeatlieka. Gamintojas gaminį parduoti galėjo, klausimas, ar gaminį čia montuoti buvo geriausias sprendimas. Gaminys, kuris buvo suprojektuotas, turbūt atitiko, ką gamintojas pardavė. Tai, kad UAB „T.“ standartuose nurodyta, jog montuojant plokštes reikia nepersistengti ir varžtų neperspausti, yra technologinis dalykas, tai yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl objekte vyksta plokščių deformacijos. Eksperto nuomone, apie patį varžto mazgą turi būti pagalvota, nes su guma labai sunku nuspręsti, kiek turi būti neperspausta, turėtų būti kažkoks kontrolinis mechanizmas, kaip tą patikrinti. Nuo gumos yra trintis, o trintis neleidžia plokštei judėti. Išorinis vanduo ir tiesioginiai krituliai į plokščių dangą pateko dėl plokščių deformacijos, nes plokštės buvo išsigaubusios ir ten buvo plyšių. Taip pat yra galimybė dėl temperatūrų skirtumo kondensuotis vandeniui viduje, už plokštės. Plokštė deformuojasi nepriklausomai nuo tvirtinimo atstumų. Plokštės nėra labai didelės, bet kokiu atveju plokštės turi savo deformacines savybes. Atstumai skaičiuojami technologiškai, jeigu technologai nurodo, koks atstumas, toks atstumas ir turi būti panaudotas, nes tai turi savo esmę, tuo pačiu ir mažesnį pralaidumą. Šiuo atveju, jeigu varžtai turėtų didesnes galimybes paslankumui, kad plokštė galėtų judėti, tai problema būtų mažesnė. Montuojant plokštes vertikaliai, varžtai viršutinėje plokštės dalyje būtų 460 mm atstumu, galimai vandens būtų patekę mažiau. Vertinant projekto specifikacijas, ne visos atitinka produkto savybes.

 

Ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

 

12. Iš proceso dalyvių nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. 47 tarp UAB „P. K.“ (užsakovė) ir UAB „P. R.“ (rangovė), kuria UAB „P. R.“ įsipareigojo atlikti administracijos pastato dalies (šiaurinės sienos ir pamatų) šiltinimo ir langų keitimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu UAB „P. R.“ perdavė, o UAB „P. K.“ priėmė 2017 m. liepos 20 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. 47 sutartus darbus.

13. 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta administracinio pastato dalies apšiltinimo darbų rangos sutartis Nr. 38 tarp UAB „P. K.“ (užsakovė) ir UAB „P. R.“ (rangovė), kuria UAB „P. R.“ įsipareigojo atlikti administracinio pastato dalies (vakarinė, pietinė ir rytinė sienos su pamatais) apšiltinimo darbus (įskaitant visas reikalingas medžiagas bei cokolių įrengimą), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šią rangos sutartį darbai buvo perduoti ir UAB „P. K.“ priimti 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu. 

14. 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 156 ieškovė UAB „P. K.“ kreipėsi į atsakovę UAB „P. R.“ dėl fasado plokščių defektų. 2021 m. liepos 7 d. statybos darbų defektų nustatymo aktu ieškovės ir atsakovės atstovai nustatė, kad apie 200 vnt. fasado fibrocementinių plokščių turi defektus (yra suskilinėjusios, atsiklijavusios). UAB „P. R.“ ir UAB „P. K.“ susitarė, kad atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. brokuotas plokštes pakeis naujomis. 2021 m. liepos 21 raštu Nr. 48 atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka su ieškovės pretenzija dėl fasado plokščių defektų ir informavo, kad atsakovė UAB „P. R.“ nėra atsakinga už defektus, atsiradusius dėl ieškovės ar jos pasamdytų asmenų veiksmų, nes trūkumai atsirado dėl pačių plokščių, kaip gaminio, kokybės. 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio pastato (duomenys neskelbtini) išorės sienų apšiltinimo darbų protokole Nr. 2 nurodyta, kad atsakovės direktorius informavo, jog reikia pakeisti apie 200 vnt. defektuotų fibrocementinių plokščių, darbų kaina – 5 314,10 Eur su PVM.

15. 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. 65 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl naujų defektų atsiradimo. 2022 m. kovo 1 d. statybos darbų defektų nustatymo akte nurodyta, kad 71 vnt. apšiltinto fasado apdailinių plokščių yra suskilinėjusios, 39 vnt. plokščių atsiklijavusios nuo šiltinimo medžiagos. Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. informavo ieškovę, kad užtenka pakeisti ar klijuoti iš naujo 200 vnt. plokščių, kaip buvo numatyta 2021 m. rugpjūčio 10 d. protokole (reikia keisti visas plokštes vakariniame fasade, t. y. 142 vnt. pilnų plokščių, iš kurių dalis pjaustosi, šiaurinėje sienoje reikia pakeisti 6 vnt. plokščių ir 2 vnt. priklijuoti, rytinėje sienoje reikia priklijuoti 2 vnt. plokščių, šiaurinėje sienoje reikia pakeisti 10 vnt. plokščių, pietinėje pusėje reikia pakeisti arba priklijuoti ne daugiau 48 plokščių).

16. Tarp šalių kilus ginčui, ieškovė reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovės UAB „P. R.“ ieškovės naudai 22 718,67 Eur rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 484,00 Eur išlaidas už objektinių sąmatų sudarymą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Todėl, bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas be kita ko atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teismo nurodytas reikšmingas aplinkybes bei aspektus.

17. Vertindamas skirtingą šalių poziciją nagrinėjamoje byloje teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad rangos darbų defektų šalinimo išlaidos, jų dydis, koreliuojantis su defektuotų fibrocementinių plokščių kiekiu, vertinami skirtingai.

18. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pateikė lokalinę sąmatą dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), fasado fibrocementinių plokščių keitimo, parengtą G. B., kurioje paskaičiavo, kad plokščių keitimas iš viso kainuotų 17 044,91 Eur su PVM (darbas kainuotų 3 803,36 Eur, medžiagos – 13 087,75 Eur, mechanizmai – 153,80 Eur). Ieškovė taip pat pateikė papildomą G. B. parengtą lokalinę sąmatą dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), fasado fibrocementinių plokščių keitimo, kurioje numatyta, kad papildomų plokščių pakeitimas viso kainuotų 5 673,76 Eur su PVM (1 223,94 Eur už darbą, 4 389,78 Eur už medžiagas, 60,04 Eur už mechanizmus). Bendrai pagal šias lokalines sąmatas defektų šalinimo išlaidų suma yra 22 718,67 Eur (kaip apskaičiuota ir patikslintame ieškinyje reiškiamame reikalavime).

19. Atsakovė UAB „P. R.“ byloje pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. lokalinę sąmatą dėl fasado sienų apšiltinimo nekokybiškų apdailinių plokščių pakeitimo 4 113,96 Eur su PVM sumoje. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. kovo 8 d. lokalinę sąmatą (pakartotą 2022 m. gegužės 10 d. datai), kurioje nurodyta, kad fasado fibrocementinių plokščių pakeitimas viso kainuotų 7 951,73 Eur su PVM. Atsakovės pateiktose 2022 m. balandžio 22 d. lokalinėse sąmatose nurodyta, kad papildomi fasado fibrocementinių plokščių pakeitimo darbai kainuotų 2 605,52 Eur su PVM, bei 762,05 Eur su PVM. Šias atsakovės pateiktas lokalines sąmatas patvirtino S. G., kuris yra įgijęs kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą.

20. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje paskyrus ekspertizę 2024 m. sausio 29 d. eksperto E. L. pateiktame teismo ekspertizės akte Nr. 24/01/29-01, kuris buvo patikslintas 2024 m. balandžio 8 d., atsakant į penkioliktą klausimą, kiek kainuotų pašalinti darbų trūkumus 2022 m. sausio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis?, ekspertas nurodė, kad pagal darbų kiekius buvo atlikti sąmatiniai skaičiavimai 2022 m. kovo mėn. kainomis, nes UAB „S.“ patvirtintos kainos buvo 2021 m. spalio mėn. ir 2022 m. balandžio mėn., todėl sąmata suskaičiuota 2022 m. balandžio mėnesio kainomis. Bendra fibrocementinių plokščių keitimo darbų kaina 2022 balandžio mėnesio kainomis yra 13 437,06 Eur su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu. Šią sumą sudaro: fibrocementinių plokščių keitimo darbų kaina 10 810,19 Eur, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaina 1 405,32 Eur, užsakovo rezervas 1 221,55 Eur.

21. Įvertinus tiek nurodytus, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo eksperto E. L., su kurio kandidatūra ekspertizei atlikti abi šalys sutiko, darbų trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimo metodas, pasirenkant UAB „S.“ patvirtintas kainas 2022 m. balandžio mėnesiui, gali būti laikomas tinkamiausiu ir juo šioje byloje teismas remiasi.

22. Teismas taip pat sutinka su ekspertizės akte išdėstyta pozicija, jog eksploatacinių savybių deklaracijoje daugiasluoksnė lengvo svorio fasado šiltinimo plokštė deklaruojama kaip produktas, t. y. kaip gaminys, todėl keičiant įtrūkusias, atsiklijavusias plokštes turi būti keičiamas visas produktas, t. y. fibrocementinė plokštė (vadinamasis viršutinis sluoksnis) ir poliuretaninė plokštė. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti ir su vertinimu, kad turi būti keičiamos tiek atsiklijavusios plokštės kartu su visa fasadine sistema, tiek ir plokštės su mikro įtrūkimais. Sprendžiant priešingai, defektai nebūtų pašalinti, o mikro įtrūkimai, veikiant lietui, esant temperatūrų svyravimams, labiausiai tikėtina lemtų didesnius fibrocementinių plokščių įtrūkimus ir skilimą.

23. Kita vertus, net ir laikant, jog eksperto pasirinktas defektų dydžio apskaičiavimo metodas tinkamiausias, o patys skaičiavimai pagrįsti, sutinkant su eksperto pozicija dėl to, kokios plokštės turi būti keičiamos, teismas pripažįsta, kad užsakovo rezervas, atsižvelgiant į eksperto E. L. pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu (nurodant, jog sunkiai įmanoma viską tiksliai numatyti sąmatoje, atidengus galima kažką rasti arba atsirasti kažkokios klaidos, rizikos, ir tas rezervas nebūtinai turi būti perkeliamas kaip mokėjimas, bet jis yra reikalingas rizikos valdymui, kad būtų galima padengti sąmatas, kurios gali iškilti), įvertinus tai, kad pastatas „F.“ plokštėmis apšiltintas santykinai neseniai, todėl nenumatytų aplinkybių rizika yra minimali, yra tik hipotetinės išlaidos, kurios atliekant darbus gali būti ir nepatiriamos, todėl jų priteisimas tam tikra prasme reikštų sąlyginio sprendimo priėmimą bei, manytina, nebūtų nei protingas, nei sąžiningas. Tuo tarpu inžinerinės ir projektavimo paslaugos šiuo atveju būtinos (atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes) ir yra labiau tikėtinos, todėl tokių išlaidų skaičiavimą teismas laiko pagrįstu. 

24. Laikant, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis ekspertizės metu atliktu defektuotų plokščių skaičiavimu, teismas turėtų spręsti, jog iš viso defektų šalinimo išlaidos sudaro 12 215,51 Eur su PVM (plokščių keitimo darbų kaina 10 810,19 Eur + projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaina 1 405,32 Eur). 

25. Vis dėlto, šioje byloje yra pagrindas daryti didesnio tikėtino išvadą, jog ekspertizės metu atliktas defektuotų plokščių skaičiavimas, kurį atliko eksperto pasitelkti asmenys, bet ne pats ekspertas E. L., negali būti laikomas visiškai tinkamu. Teismas sutinka, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

26. Tokią savo poziciją teismas grindžia tuo, kad šalys 2021 m. liepos 7 d. pasirašė Statybos darbų defektų nustatymo aktą, kuriame pripažino, jog apie 200 vnt. fibrocementinių plokščių yra suskilinėjusios. Be to, kaip matyti iš antstolės V. Š. 2022 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovės direktorius P. L. sutiko, kad apžiūrimoje pietinėje pastato sienoje gali būti nekokybiškos 48 plokštės (nurodytas defektuotų plokščių skaičius pastato pietinėje sienoje, su kuriuo sutiko atsakovės atstovas, šiuo atveju yra didesnis nei ekspertizės akte).

27. Nurodytos faktinės situacijos kontekste, teismas taip pat pažymi, kad plokščių pažeidimų subjektyvus vertinimas, atsižvelgiant į fiksuotus pažeidimus, iš tiesų galėjo lemti skirtingą skaičių plokščių, kurias šalys laiko nekokybiškomis. Kaip matyti iš antstolės V. Š. 2022 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų  nurodomi „mikro pažeidimai“ yra vos įžiūrimi, ir teismas negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad šie pažeidimai rodo būsimą fibrocementinės plokštės įtrūkimą ar skilimą (tokie pažeidimai, teismo vertinimu, galėjo atsirasti tiek fibrocementines plokštes montuojant, tiek dėl natūralaus paviršiaus dėvėjimosi). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad tokius pažeidimus turi 16 pilnų ir 15 dalinių plokščių. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad sutinka su eksperto pozicija, kad turi būti keičiamos plokštės su mikro įtrūkimais, o šiuo atveju fiksuoti mikro pažeidimai, kas nėra tapatu. Defektuotų plokščių skaičius tiek pagal ieškovę, tiek pagal atsakovę, tiek pagal ekspertizės aktą, labiausiai tikėtina, skyrėsi dėl subjektyvaus vertinimo, kokie pažeidimai rodo, kad plokštė defektuota. Dar vienas svarbus aspektas į kurį teismas atkreipia dėmesį yra tas, kad nors ieškovė ir nurodo, kad pietinėje sienoje reikia keisti iš viso 118 plokščių, tačiau iš antstolės V. Š. 2022 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų matyti, kad šis skaičius apima tiek pilnas, tiek dalines plokštes, kai tuo tarpu šalinant defektus, darbų metu, fibrocementinė plokštė gali būti dalinama, o padalintos dalys naudojamos ne vienoje vietoje, todėl ir dėl šios priežasties ieškovės UAB „P. K.“ nurodomas defektuotų plokščių skaičius negali būti laikomas tinkamu.

28. Teismas taip pat sprendžia, kad atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, negali remtis G. B. parengtomis lokalinėmis sąmatomis dėl administracinės paskirties pastato, o eksperto E. L. atliktas vertinimas, defektų šalinimo kainos nustatymo metodas tiek apimtimi, tiek detalumu yra pranašesnis už S. G.. Kita vertus, atsižvelgdamas į aptartus argumentus, jog atsakovė iš esmės sutiko, kad apžiūrimoje pietinėje pastato sienoje gali būti nekokybiškos 48 plokštės (daugiau nei nurodė ekspertas), taip pat į tai, kad defektuotų plokščių skaičius tiek šalių, tiek apžiūroje dalyvavusių asmenų yra vertinamas skirtingai, teismas sprendžia, kad teisingiausiai defektų šalinimo išlaidų sumą atspindėtų 20 procentų didesnė suma nei ta, kurią nustatė ekspertas už plokščių keitimo darbų kainą bei projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainą, t. y. 14 658,61 Eur (12 215,51 Eur x 120 proc.). Sprendžiant priešingai, remiantis tik kurios nors iš šalių pateiktais skaičiavimais, ar tik eksperto pateiktais skaičiavimais, defektų šalinimo išlaidų suma neatitiktų realių defektų šalinimo išlaidų dydžio bei nebūtų protinga ir sąžininga.   

29. Vertindamas dėl kokių priežasčių atsirado fibrocementinių plokščių pažeidimai, teismas pirmiausiai pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra užtektinai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad juos lėmė netinkama „F.“ plokščių kokybė. Tokių aplinkybių šalys neįrodė.

30. Nors atsakant į trečiąjį ekspertizės klausimą ir nurodoma, kad plokštės „F.“ pjūvio brėžinyje yra matyti, jog po cemento plaušo plokšte turi būti aliuminio arba kompozitinė folija, o popieriaus tarpsluoksnio tarp plokštės apdailinio sluoksnio (fibrocementinės plokštės) ir šiltinamosios medžiagos panaudojimas galėjo būti viena iš plokštės plokščių defektų atsiradimo priežastimi. Tačiau eksperto vertinimu, taip pat negalima teigti, kad „F.“ fibrocementinės plokštės yra nekokybiškos.

31. Svarbu ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „T.“ byloje pateikė 2015 m. rugsėjo 28 d. bei 2018 m. sausio 19 d. išduotus eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatus, iš kurių matyti, kad UAB „T.“ gaminamos daugiasluoksnės lengvo svorio fasado šiltinimo plokštės „F.“ gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų išorės sienų apšiltinimui ir renovavimui atitinka ĮST 302462460.01:2014/1K:2015 bei ĮST 302462460.01:2014/2K:2018 reikalavimus. Minėtos plokštės 2018 m. liepos 24 d. buvo išbandomos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijoje bei 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo išbandomos Konstrukcijų bandymo centre. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. birželio 27 d. pateikė išvadą Nr. 1RJ-34, kurioje nustatė, kad įvertinus gaminamų plokščių kokybės atitiktį patvirtinančius dokumentus, plokščių atitikties įvertinimas atitinka Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo reikalavimus. Tuo tarpu duomenų, kad fibrocementinės plokštės neatitinka nurodytų eksploatacinių savybių byloje paprasčiausiai nėra.

32. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad atsakant į 9-10 klausimus, ekspertas nurodė, jog tokie plokščių defektai, kaip suskilimas bei atsiklijavimas nuo šiltinimo medžiagos įvyko dėl lietaus, sniego tirpsmo vandens patekimo į fasado šiltinimo sistemą bei temperatūros pokyčių. Klimato sąlygų poveikis t. y. saulė, lietaus vanduo bei temperatūrų svyravimai buvo esminiai faktoriai, įtakojantys plokščių defektų atsiradimą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su eksperto pozicija, kad labiausiai tikėtina, jog į fibrocementinę plokštę patenkanti drėgmė ir jos ardantis poveikis užšalimo/atšalimo ciklų metu per tam tikrą laiką pažeidė plokštes, kadangi viena vertus įtrūkimai atsirado praėjus tam tikram laikui bei plokščių trūkiai nėra atsiradę prie jų tvirtinimo vietos (kas, teismo vertinimu, rodytų netinkamą montavimą, t. y. tvirtinimo varžtų perveržimą), kita vertus fibrocementinės plokštės buvo nuolat veikiamos eksperto nurodytų aplinkos veiksnių.

33. Išanalizavus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, ekspertizės aktą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad esant tinkamiems projektiniams sprendiniams, aplinkos poveikis taip pat būtų lėmęs nustatytus plokščių defektus.

34. Tokią poziciją teismas grindžia tuo, kad atsakydamas į penktąjį ekspertizės klausimą, ekspertas nurodė, jog projekte yra klaidinančiai pateiktas plokščių montavimo būdas, techninėse specifikacijose nurodyta vertikali termoizoliacinės plokštės pozicija, o fasado brėžiniuose – horizontali termoizoliacinės plokštės pozicija, nenurodyti varžtų parametrai, sandarinimo juostos parametrai, taip pat nebuvo nurodytos visos gaminio savybės, todėl netiksliai buvo parinktas ir pats gaminys. Todėl, pasak eksperto E. L., darytina išvada, kad fasado projekto sprendiniai suprojektuoti netinkamai.

35. Teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka, kadangi labiausiai tikėtina, kad techninių specifikacijų reikalavimų nesilaikymas parenkant montavimo kryptį iš tiesų galėjo lemti didesnį drėgmės patekimą už fibrocementinių plokščių (horizontali plokštės padėtis, teismo vertinimu, neabejotinai lemia tiek tvirtinimo pokyčius lemiančius ir galimos deformacijos pokyčius, tiek sumažėjusias galimybes drėgmei pasišalinti). Pateiktose išvadose ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad gamintojo reikalavimai montuoti plokštes pagal gamintojo reikalavimus yra privalomi, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis lėmusi plokščių defektų atsiradimą. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju yra labiausiai tikėtina, jog tai buvo pagrindinė priežastis lėmusi plokščių defektų atsiradimą.

36. Teismas išanalizavęs teismui pateiktus dokumentus taip pat sutinka, kad nagrinėjamu atveju paprastojo remonto apraše „Administracinės paskirties pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini) aprašas“ nebuvo nurodytos visos gaminio savybės, todėl netinkamai buvo parinktas ir pats gaminys, buvo netinkamai suprojektuotas fibrocementinių plokščių montavimas, nenurodyti varžtų, sandarinimo juostos parametrai. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad UAB „R.G. S.“ aprašą parengė netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas ir buvo esminė priežastis defektų atsiradimui.

37. Šiuo atveju taip pat sutiktina, kad UAB „R.G. S.“ netinkamai vykdė savo pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti darbus (plokštės buvo sumontuotos netinkamai, darbai vykdomi nesant visų būtinų projektinių sprendinių), todėl ir ieškovei UAB „P. K.“ bei „R.G. S.“ turi būti priskirta reikšminga atsakomybės dalis. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad statybos techninė priežiūra pagal galiojusius teisės aktus nebuvo privaloma, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nebuvo de facto vykdoma ar nebuvo numatyta pagal abi tarp šalių sudaryta sutartis.

38. Pažymėtina ir tai, kad atsakydamas į šeštąjį ekspertizės klausimą ar tinkamai (kokybiškai) yra atlikti Pastato sienų šiltinimo darbai (konkrečiai „F.“ plokščių montavimo darbai). Ekspertas nurodė, jog Vadovaujantis statybos techniniu reglamento „Statybos techninis reglamentas 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 skyriaus 2 skirsnio 7.1 punktu, statinio darbai vykdomi pagal statinio projektą. Vadovaujantis statybos techniniu reglamento „Statybos techninis reglamentas 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 skyriaus 4 skirsnio 15 ir 15.1 punktais, statinio statybos darbams vadovauja statinio statybos vadovas bei vadovaujantis IV skyriaus 8 skirsnio 32 ir 32.1 punktu statinio statybos vadovą skiria rangovas, jei jis yra juridinis asmuo. Statinio statybos vadovą turėjo paskirti UAB „P. R.“. Vadovaujantis statybos techniniu reglamento „Statybos techninis reglamentas 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 skyriaus 9 skirsnio 36 ir 36.7 punktu, statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą bei nustačius projekto trūkumus per statinio statybos techninį prižiūrėtoją ar su jo žinia tiesiogiai kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą. UAB „P. R.“ paskirtas statinio statybos vadovas turėjo išnagrinėti paprastojo remonto aprašą bei pamatęs, jog techninėse specifikacijose buvo numatytas vertikalus fibrocementinių plokščių montavimo būdas, o fasado brėžiuose – horizontalus, turėjo kreiptis į projektuotoją bei reikalauti pataisyti projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 78 punktu, statinio statybos techninis prižiūrėtojas atstovauja užsakovą bei tikrina, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoja statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę, tikrina atliktų statybos darbų kokybę ir mastą bei informuoja užsakovą apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ I skirsnio 95 ir 96 punktais, Statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, vizuodamas statinių statybos darbų priėmimo aktus, o statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę. Teismo ekspertizei pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo darbų aktai, pateikti be statinio techninio prižiūrėtojo parašo. Todėl teismo ekspertas negali pilnai atsakyti į klausimą, ar tinkamai (kokybiškai) yra atlikti administracinio pastato „F.“ plokščių montavimo darbai. Taip pat teismo ekspertas raštu 2023 m. spalio 23 d. teismui prašė pateikti naudotų medžiagų eksploatacines deklaracijas, tačiau buvo pateikta tik fibrocementinių plokščių eksploatacinių medžiagų deklaracija, nebuvo pateiktos naudotų varžtų, sandarinimo juostos, klijų eksploatacinių savybių deklaracijos, todėl teismo ekspertas negali pilnai atsakyti į klausimą ar tinkamai (kokybiškai) yra atlikti „F.“ plokščių montavimo darbai.

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 12 d.) nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo: operatyviai spręsti visus statinio statybos klausimus ir, vadovaudamasis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais, priimti reikalingus sprendimus (36.3 punktas); išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (Reglamento VII skyrius) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą (36.7 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutart5 civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022)

40. Sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.697 straipsnio 3 dalis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, įstatymo leidėjas sprendžiamo ginčo atveju numatė ne bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o specialiąsias.  

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

42. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės UAB „P. R.“ civilinės atsakomybės, aktuali ir CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

43. Teismas pažymi, kad tiek 2017 m. liepos 20 d. šalių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. 47, tiek ir 2018 m. gegužės 15 d. rangos sutarties Nr. 38 nuostatos numatė, kad užsakovo (ieškovės) atsakomybei ir rizikai yra priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai Techniniame darbo projekte (3.6.2. papunkčiai).

44. Kita vertus, sutarčių 9.2. papunktyje numatyta, jog jeigu rangovas (atsakovė) darbų vykdymo metu sužinojo apie Techninio darbo projektą klaidą, apie tai privalo nedelsdamas pranešti užsakovui (ieškovei UAB „P. K.“). Užsakovė gavusi tokį pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad sutarčių 4.1. – 4.3. papunkčiuose atsakovė įsipareigojo laikytis statybos techninių dokumentų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimų bei sutiko, jog yra atsakinga už visus savo veiksmus ir statybos darbų metodų tinkamumą, patikimumą bei darbų saugą. Be to, atsakovė įsipareigojo paskirti nustatyta tvarka atestuota statybos darbų vadovą (4.4. papunkčiai).  

45. Nurodytų sutarčių nuostatų kontekste, teismas sprendžia, kad nors ieškovė UAB „P. K.“ ir prisiėmė riziką dėl techninio darbo projektų netikslumų, klaidų ir trūkumų, kurie nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu yra esminiai, ir kaip jau buvo nurodyta, yra pagrindinė fibrocementinių plokščių defektų atsiradimo priežastis, tačiau būtent atsakovė pagal sutartis buvo įpareigota paskirti atestuotą statybos darbų vadovą, atsakovei kilo pareiga pranešti apie techninio darbo projekto klaidas, todėl sutiktina su eksperto pozicija, kad UAB „P. R.“ paskirtas statinio statybos vadovas turėjo išnagrinėti paprastojo remonto aprašą bei pamatęs, jog techninėse specifikacijose buvo numatytas vertikalus fibrocementinių plokščių montavimo būdas, o fasado brėžiuose – horizontalus, turėjo kreiptis į projektuotoją bei reikalauti pataisyti projektą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat turi būti laikoma atsakinga už atsiradusius defektus.  

46. Teismas pažymi, kad ne tik sutarčių nuostatos, bet ir CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

47. Kasacinio teismo praktikoje, aptariamų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nuostatų kontekste taip pat ne kartą pažymėta rangovo pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti esant netinkamos medžiagoms, atlikimo būdui ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2012, nurodoma, jog kasatorius, sustabdęs darbus, privalėjo apie tai informuoti ieškovą ne tik vykdydamas pareigą, kylančią iš šalių bendradarbiavimo principo, bet visų pirma – iš imperatyviosios įstatymo normos ir Sutarties nuostatų, įtvirtinusių ne tik atsakovo teisę, bet ir pareigą sustabdyti darbus, nesant galimybės jų vykdyti bei detalizavusių šios pareigos vykdymo tvarką. Kitoje teismų praktikoje nurodoma, kad rangovui keliami reikalavimai rangos teisiniuose santykiuose lemia pareigą įspėti užsakovą apie aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė tinkamam rangos sutarties vykdymui. Prievolės šalių bendradarbiavimas yra vienas pamatinių prievolių vykdymo principų. Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos intensyvumas yra aukštas rangos teisiniuose santykiuose. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

48. Teismas taip pat sutinka su ieškovės ir eksperto išsakyta pozicija, kad laiku (atsižvelgiant į eksperto prašymą) nebuvo pateiktos naudotų varžtų, sandarinimo juostos, klijų eksploatacinių savybių deklaracijos. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šiuo atveju galima vadovautis Contra spoliatorem taisykle, kuri reiškia, kad tuo atveju jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant jai nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). 

49. Kita vertus, kaip jau buvo aptarta, pagrindinė fibrocementinių plokščių defektų atsiradimo priežastis yra būtent netinkami projektiniai sprendiniai pasirenkant fibrocementinių plokščių montavimo būdą, kurie, veikiant aplinkos poveikiui, lėmė atsiradusius defektus. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė fibrocementines plokštes montavo pagal tuo metu galiojusią 2015 metų atlikimo technologiją, ir pats montavimas, skylių gręžimas, varžtų parinkimas, aptariamą technologiją atitiko. Svarbu ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas pažymėjo, kad varžto mazgas turėjo būti nuspręstas projekte, nes tai yra technologinis klausimas, o taip pat laikė, jog montuojant plokštes vertikaliai, varžtai viršutinėje plokštės dalyje būtų 460 mm atstumu, todėl galimai vandens būtų patekę mažiau (kas vėlgi pirmiausiai indikuoja netinkamą fibrocementinių plokščių padėties suprojektavimą). Be to, svarbu ir tai, kad nei apraše, nei techninėse specifikacijoje, nei aiškinamajame rašte, nei žiniaraštyje apskritai nebuvo nurodoma jokie varžtų parametrai (ilgis, skersmuo), o bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė konsultavosi su UAB „T.“ montuodama plokštes, t. y. dėjo pastangas gauti trūkstamą informaciją. Įvertinęs aptartus ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, ekspertizės aktą, byloje esančius įrodymus, Contra spoliatorem taisyklę, teismas sprendžia, kad patys „F.“ plokščių montavimo darbai (plokščių klijavimas, tvirtinimas, pjaustymas etc.) nebuvo esminė defektų atsiradimo priežastis, galėjo lemti tik itin mažą dalį atsiradusių defektų. Šiuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai įspėti būtent ieškovę apie aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė tinkamam rangos sutarties vykdymui, t. y. apie netinkamus projektinius sprendinius.

50. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės itin reikšmingos ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad atsakovės UAB „P. R.“ atsakomybės dalis turėtų būti mažesnė.

51. Iš 2017 m. ir 2018 m. pirkimo sąlygų su priedais, matyti, jog 1 prieduose Techninė specifikacija nurodoma, kad pastato ir pamatų šiltinimo darbai atliekami pagal parengtą aprašą „Administracinės paskirties pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), aprašas“. Tuo tarpu UAB „R.G. S.“ parengtame administracinės paskirties pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini) apraše, penktojoje dalyje (techninės specifikacijos) detaliai aprašomas sienų šiltinimas būtent fibrocementinės plokštėmis, iš esmės atitinkantis UAB „T.“ technologiją, kas teismo vertinimu rodo, kad atsakovė neturėjo galimybės pasirinkti kito pastato sienų šiltinimo būdo ar medžiagos. Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pradžioje su UAB „P. K.“ rinko medžiagą, kuria turėjo būti apšiltintas fasadas. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad būtent ieškovės ir UAB „R.G. S.“ pasirinkimu sienos buvo šiltinamos iš UAB „T.“ įsigytomis fibrocementinėmis plokštėmis, o atsakovė, kaip jau buvo nurodyta, kito pastato šiltinimo būdo ar medžiagos pasirinkti byloja nagrinėjamu atveju negalėjo. Taigi teismas, šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė nesuteikė atsakovei galimybės savo rizika ir atsakomybe pasirinkti darbų vykdymui reikalingas medžiagas ar bent jau jų tiekėją, todėl didesnė rizikos dalis turėtų tektų tiek projektuotojui, tiek ir pačiai ieškovei.

52. Teismas taip pat sprendžia, kad nors atsakovė ir turėtų būti laikoma iš dalies atsakinga už atsiradusius defektus, tačiau jos atsakomybę mažina ir tai, jog bylos duomenimis atsakovė vis dėlto siekė nustatyti tinkamą plokščių montavimo būdą. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovės vadovas P. L. buvo kreipęsis į R. S. dėl plokščių montavimo būdo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pati R. S.. Svarbu ir tai, kad bylos duomenimis pradėjus montavimo darbus UAB „T.“ darbuotojai buvo atvykę į darbų atlikimo vietą, apmokė atsakovės darbuotojus kaip turėtų būti montuojamos fibrocementinės plokštės, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „T.“ atstovai būtų išsakę pastabas (raštu ar žodžiu) apie netinkamą plokščių montavimo būdą.

53. Atsižvelgdamas į teismo vertintas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „P. R.“ atsakomybės dalis, turi sudaryti 4 500,00 Eur sumą, tokio dydžio defektų šalinimo išlaidų priteisimas (nepriteisiant jokių kitų išlaidų), sudarantis 30,70 proc. skaičiuojant nuo teismo nustatytos defektų šalinimo išlaidų sumos (14 658,61 Eur), teismo vertinimu atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o likusi atsakomybės dalis turėtų tekti kitiems subjektams (atsižvelgiant ir į prisiimtą riziką), kurių veiksmai ar neveikimas lėmė fibrocementinių plokščių defektus.

54. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali sutikti su argumentais, jog yra pasibaigęs medžiagų (t. y. fibrocementinių plokščių „F.“) kokybės garantijos terminas, todėl ieškinio reikalavimai apskritai negalėtų būti tenkinami. Šiuo atveju esminė defektų atsiradimo priežastis buvo ne fibrocementinių plokščių kokybė, o netinkami projektiniai sprendiniai, todėl aptariamą argumentą teismas atmeta kaip nepagrįsta.

55. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P. R.“ yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

57. Nagrinėjamose byloje buvo atlikta ekspertizė dėl rangos darbų defektų dydžio vertinimo ir defektų atsiradimo priežasčių, todėl susidarė 9 075,00 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą pagal 2024 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPV3390 ir 484,00 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2024 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPV3521, viso – 9 559,00 Eur. Ši suma iš ieškovės ir atsakovės sumokėtų depozitinių lėšų (po 3 200,00 Eur ir 1 600,00 Eur atskirais pavedimais, viso – 9 600,00 Eur) buvo padengta lygiomis dalimis, t. y. po 4 779,50 Eur iš ieškovės ir atsakovės. Nepanaudota depozitinių lėšų dalis (41,00 Eur) lygiomis dalimis (po 20,50 Eur) grąžinta ieškovei ir atsakovei, todėl UAB „P. K.“ ir UAB „P. R.“ patyrė po 4 779,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą.

58. Ieškovė UAB „P. K.“ šioje byloje viso patyrė 14 542,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 523,00 Eur žyminis mokestis (384,00 Eur žyminis mokestis už pradinį ieškinį ir 139,00 Eur primokėtas žyminis už patikslintą ieškinį), 2 799,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (pagal 2022 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV1439 – 1 210,00 Eur už ieškinio parengimą; pagal 2022 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV1493 – 1 089,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą; pagal 2022 m. birželio 13 d. sąskaitą Nr. BV1-39/22 – 200,00 Eur už pasirengimą posėdžiams ir atstovavimą; pagal 2022 m. birželio 22 d. sąskaitą Nr. BV1-40/22 – 300,00 Eur už atstovavimą posėdyje ir baigiamąsias kalbas), 2 783,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV1528 – 1 815,00 Eur už atsiliepimą į atsakovės UAB „P. R.“ apeliacinį skundą, 968,00 Eur už atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „T.“ apeliacinį skundą), 3 267,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (pagal 2023 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV1-49/23 – 1 512,50 Eur už paaiškinimų parengimą dėl ekspertizės skyrimo; pagal 2024 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV1-24/24 – 1 391,50 Eur už susipažinimą su ekspertizės aktu, prašymų parengimą, dalyvavimą posėdyje; pagal 2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV1-48/24 – 363,00 Eur už baigiamosios kalbos parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje), 390,83 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVS 0082052 bei 4 779,50 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą.

59. Tuo tarpu atsakovė UAB „P. R.“ byloje patyrė viso 20 812,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 000,99 Eur išlaidos už advokato pagalbą (pagal teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. birželio 22 d.), 522,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2 731,57 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (pagal teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.), 6 778,55 Eur išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (pagal teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d.) bei 4 779,50 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą.

60. Spręsdamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju šalių atstovų laiko ir intelektualinės sąnaudos, atstovavimo kokybė, bylos sudėtingumas (apeliacinės instancijos teismas panaikino anksčiau priimtą sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui) bei jos nagrinėjimo trukmė (virš dviejų metų) atitinka atstovavimo išlaidų sumą, jų mažinti nėra pagrindo.

61. Pagal ieškovės patikslintą ieškinį tenkinama 19,39 proc. ieškinio reikalavimų (4 500 Eur / 23 202,67 Eur x 100 proc.), todėl ieškovei  iš atsakovės priteistina iš viso 2 819,76 Eur (14 542,33 Eur x 19,39 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovei atitinkamai priteistina 80,61 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 16 777,04 Eur (20 812,61 Eur x 80,61 proc.)

62. Nagrinėjamoje byloje taip pat ir trečiasis asmuo UAB „T.“ patyrė 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą), kurias 2022 m. kovo 21 d. atsiliepime į pradinį ieškinį prašė priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „T.“ nagrinėjamoje byloje veikė atsakovės pusėje, prašė ieškinį atmesti, teismas iš ieškovės trečiajam asmeniui taip pat priteisia 80,61 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 420,78 Eur.

63. Šioje byloje teismas patyrė 20,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytų išlaidų proporcinga dalis (16,19 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš atsakovės priteistina išlaidų suma sudaro mažesnę nei minimalią priteistiną sumą, todėl nėra priteisiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „P. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 500,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų 0 ct) rangos darbų defektų šalinimo išlaidų, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 500,00 Eur) nuo 2022 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 819,76 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P. R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 777,04 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 420,78 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,19 Eur (šešiolika eurų 19 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                 Vaidas Kazlauskas