Civilinė byla Nr. e2A-2316-794/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03274-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-443-877/2025 pagal ieškovės Draugystės 3A namo bendrijos ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. ieškovė Draugystės 3A namo bendrija patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. B. 491,02 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį išrašo kiekvienam iš daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sąskaitas už suteiktas paslaugas. Jose įvardijamos konkrečios paslaugų rūšys ir apmokėjimui tenkanti pinigų suma. Konkreti suteiktų pagal kiekvieną iš įvardintų paslaugų suma, tenkanti atskiram daugiabučio namo buto savininkui, apskaičiuojama dauginant šio buto savininkui priklausančio naudingąjį buto plotą (m2) iš tam tikra tvarka apskaičiuoto atskiros paslaugos sumos, tenkančios konkretaus buto 1 kv. m., tarifo. Kiekvienos iš daugiabučio namo butų savininkams teikiamų paminėtų paslaugų tarifų (įkainių) dydis apskaičiuojamas sudarant kasmėnesinį Apyvartos žiniaraštį pagal objektą. Visi įmokų paskirstymai yra pagrįsti įstatymu ir Bendrijos sprendimais.
3. Atsakovė L. B. atsiliepime į pradinį ieškinį, patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad savo pareigos bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti kitus su tuo susijusius mokesčius neginčija. Iš tiesų, atsakovė, nuosavybės teise priklausančiam turtui bei bendrojo naudojimo objektų išlaikymo bei naudojimui tenkančius mokesčius, kuriuos privaloma mokėti ir atlyginti už suteiktas paslaugas mokėjo ir savo įsipareigojimus vykdė geranoriškai - atsiskaitydavo su ieškove iki tol, kol ieškovės buvo nuspręsta atsakovei neteikti duomenų apie bendrijos finansinius duomenis, faktiškai patirtas išlaidas bei valdymo organų sprendimus, kurie šias išlaidas galėtų ne tik tinkamai pagrįsti, bet ir kurių dėka atsakovė galėtų įsitikinti ieškovės, kaip bendrijos, veiklos skaidrumu. Atsakovė išdėstė savo prašymą suteikti galimybę susipažinti su 2022 metų bendrijos finansiniais dokumentais, įskaitant atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus, patvirtintas sąmatas, protokolus ir sutartis. Atsakovė laikosi pozicijos, kad visi gyvenamojo namo bendraturčiai be išimčių turi proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir nesiekti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo kitų bendrasavininkų sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės L. B. ieškovei Draugystės 3A namo bendrijai 491,02 Eur skolą bei 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nemoka už jai priskaičiuotas paslaugas, motyvuodama tuo, kad jai nėra teikiama informacija apie bendrovės veiklą, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai bei tuo, kad lėšos tarp butų savininkų už bendrosios nuosavybės eksploatavimą ir priežiūrą paskirstomos neteisingai.
6. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė nurodė, kad nuo 2024 m. spalio mėn. 9 buto savininkams pateikus Bendrijos buhalterei VĮ RC duomenis balkono sąskaita 3,13 m2 padidintą buto plotą, Draugystės 3A namo naudingas gyvenamasis plotas padidėjo nuo 2925,50 m2 iki 2928,63 m2, tačiau teikiamų paslaugų tarifams, tokio dydžio naudingo gyvenamojo ploto padidėjimas įtakos neturėjo ir jie liko nepakitę.
7. Teismui atlikus paskaičiavimus nustatyta, kad ieškovei savo paskaičiavimuose apvalinant koeficiento reikšmę iki tūkstantųjų dalių (t. y. trijų skaitmenų po kablelio), toks nežymus ploto padidėjimas skaitinėms koeficiento reikšmėms skirstant įmokas ginčo laikotarpiu tarp butų savininkų įtakos neturėjo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal kiekvieną poziciją pateikė paaiškinimus kaip ir kokiu pagrindu yra skirstomos įmokos tarp bendraturčių.
9. Be to, teismas nustatė, kad įmokos už lifto eksploatavimą yra skirstomos tik aukščiau nei antrame aukšte esantiems butams. Teismas rėmėsi Vyriausybės nutarimu 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831, kurio 8.4 punkte buvo nustatyta, kad už lifto naudojimą ir priežiūrą - pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad ieškovė pakankamai pagrindė reikalavimą dėl prašomos priteisti skolos (CPK 178,185 straipsniai).
11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė, atsikirsdama į jai pareikštus reikalavimus nurodė, kad jai nebuvo pateikta visa jos su bendrijos veikla susijusi informacija, tačiau nei anksčiau ieškinio, nei šioje byloje priešieškinio dėl informacijos išreikalavimo iš bendrijos nereiškė.
12. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrija būtų atsisakiusi suteikti atsakovei jos prašomą konkrečią informaciją.
13. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė bendrijos pirmininke buvo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., todėl didžioji dalis bendrijos sprendimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ir bendrijos skaičiuojamų mokesčių jai yra gerai žinoma.
14. Teismas nurodė, kad nors šioje byloje atsakovė su ieškovės taikomais lėšų paskirstymo būdais, bendrojo naudojimo objektų aprašu nesutiko, tačiau priešieškinio nereiškė, Bendrijos sprendimų neginčijo, tai yra, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
15. Teismas nustatė, kad Draugystės 3A namo Bendrijos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas į bylą nepateiktas, tačiau iš 2025 m. vasario 26 d. visuotinio susirinkimo protokolo (kur 2 darbotvarkės punktu buvo svarstytas klausimas dėl Draugystės 3A namo Bendrijos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo) sprendė, kad pagal naujai patvirtintą aprašą būtų nustatytas atskiras atsakovės nurodytų koridorių, rūsio patalpų, balkonų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame bendraturčiai būtų susitarę dėl kitokios rūsio patalpų, įstiklintų balkonų, atsakovės tvirtinimu užtvertų koridorių ir t.t. išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarkos, nei numatyta įstatyme bei skaičiavimui taikant kitus, o ne VĮ Registrų centras esančius daugiabučio gyvenamojo namo naudingojo ploto duomenis.
16. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pastato patalpų savininkų balsų dauguma visuotiniuose bendrijos susirinkimuose priimti sprendimai būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl, remiantis tiek įstatyminiu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, jie pastato patalpų savininkams yra privalomi (CPK 178 straipsnis).
17. Teismas sprendė, kad iš atsakovės teiktų Bendrijai prašymų ir jai pateiktų atsakymų gausos matyti, kad L. B. aktyviai domėjosi Bendrijos veikla, jai buvo teikiama informacija, tačiau sprendimai dėl bendro turto valdymo yra priimami bendraturčių balsų dauguma, jie gali būti nuginčyti tik įstatymo nustatyta tvarka teisme pareiškiant atitinkamus reikalavimus per 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kaip tai numato CK 4.85 straipsnio 9 dalis, tačiau atsakovė šia savo teise lig šiol nesinaudojo, todėl privalo Bendrijos sprendimus vykdyti ir apmokėti savo turto daliai tenkančias išlaidas.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovė 2025 m. vasario 26 d. susirinkime patvirtino naują aprašą, atnaujino/pratęsė tarifus už paslaugas taikymą, todėl su priimtais sprendimais nesutikdama, atsakovė turi juos teisę apskųsti kaip tai numatyta CK 4.85 straipsnio 9 dalyje ir senaties terminas tą padaryti dar nėra suėjęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu (DOK-57314) atsakovė (apeliantė) L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams bei priteisti atsakovei iš ieškovės 4587,34 Eur advokato ir advokato padėjėjo teisinių paslaugų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą proporcingumo aspektu, teismas apsiribojo vien tik VĮ Registrų centro duomenimis apie kiekvienam Daugiabučio namo butų savininkui tenkantį naudingąjį plotą ir neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus apie faktinius šių plotų neatitikimus.
19.2. Nurodo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai ginčijo ieškovės prašomos priteisti skolos pagrįstumą, nes mokėtinos įmokos už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir administravimą buvo apskaičiuotos nesilaikant proporcingumo principo. Tai patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, kad kai kurių butų plotai faktiškai yra didesni, nei nurodyta VĮ Registrų centro duomenimis, o tai nulemia ieškovės neteisėtą didesnių išlaidų skaičiavimą kitiems Daugiabučio namo gyventojams.
19.3. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad „Nagrinėjant šią bylą ieškovė detaliai pagrindė kiekvienos atsakovei pateiktos sąskaitos eilutės apskaičiavimo pagrindą ir metodą“, aptariamos aplinkybės teismo liko neįvertintos ir (ar) įvertintos netinkamai, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
19.4. Ignoravus faktinius duomenis apie realų naudingąjį plotą ir remiantis vien deklaratyviais registro įrašais, yra iškraipomas proporcingumo principas, dėl ko apskaičiuotos įmokos tampa neteisingos ir pažeidžia kitų bendraturčių teises.
19.5. Registracija Nekilnojamojo turto registre pati savaime nesuponuoja tikrosios nuosavybės apimties ar naudojamo ploto realumo – tai tik formali juridinių faktų išviešinimo priemonė. Todėl, sprendžiant dėl proporcingų įmokų skaičiavimo, būtina vadovautis ne tik viešai atliktais įrašais, bet ir faktiniais duomenimis apie faktiškai užimamus plotus, kurie turi esminę reikšmę proporcingumo principo taikymui. Kitu atveju, būtų formuojama ydinga praktika, kai butų ar kitų patalpų savininkai, neteisėtai pasididinę jiems tenkanti naudingąjį plotą, sąmoningai to neįteisintu ir siektų patirti kuo mažesnes išlaidas kitų bendraturčių sąskaita.
19.6. Atsakovė pažymi, kad ji neturi galimybės savarankiškai inicijuoti ar atlikti naujų kadastrinių matavimų, kurių dėka būtų galima tikslinti Daugiabučio namo plotus, kadangi tokie matavimai turi būti atliekami visų bendraturčių sutikimu. Šiuo atveju dalis jų, tarp jų ir ieškovė, yra akivaizdžiai suinteresuoti išlaikyti formaliai deklaruojamus mažesnius patalpų plotus ir aktyviai vengia bet kokių pokyčių. Byloje esantis 2025-02-24 antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-25-20 ir kartu su juo pateiktos fotonuotraukos neabejotinai patvirtina, kad dalies Daugiabutyje name esančių butų plotai yra pasikeitę ir neatitinka kadastro duomenų. Antstolio užfiksuoti lifto aikštelių matmenys rodo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju aikštelė prie lifto yra akivaizdžiai susiaurėjusi – jos plotis sumažėjęs nuo 234 cm iki 160 cm, iš ko galima daryti išvadą, kad siena, ribojanti lifto aikštelę ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas yra perstatyta ir tokiu būdu padidintas būsto naudingasis plotas bendrojo naudojimo lifto aikštelės sąskaita. Panašūs neatitikimai nustatyti ir dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini): koridorių ilgiai sumažinti nuo daugiau kaip 230 cm iki 138 cm, taip perstatant sieną ir praplečiant skirtingų būstų naudinguosius plotus.
19.7. Be to, aptariamas antstolio protokolas taip pat fiksuoja, kad kiekviename Daugiabučio namo aukšte yra įrengto rakinamos durys į bendrus laiptinės koridorius, kurie faktiškai tapo tam tikrų butų privačia erdve, prieinama tik tame aukšte ir toje laiptinės pusėje gyvenantiems Daugiabučio namo gyventojams. Juose laikomi asmeniniai daiktai bei įranga, tokia kaip šaldytuvai ar šaldikliai. Tokios aplinkybės reiškia, kad šios patalpos prarado bendro naudojimo statusą, nes jų faktinis prieinamumas visiems Daugiabučio namo savininkams yra eliminuotas. Iš esmės, jos tapo individualaus naudojimo skirtingų plotų erdvėmis ir butų priklausiniais, prieinamais tik konkretiems butų savininkams, kurie šias erdves užrakinę naudoja asmeniniams tikslams – sandėliavimui bei net privačių elektros prietaisų laikymui ir jų naudojimui, o už tokio elektros naudojimo sąnaudas turi mokėti visi namo gyventojai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės administruojamame Daugiabučiame name būtų nustatyta oficiali ir bendraturčių suderinta naudojimosi bendruoju turtu tvarka. Tai reiškia, kad visi bendrojo naudojimo objektai, turėtų būti vienodai prieinami visiems butų savininkams. Todėl, kai tik dalis gyventojų naudojasi šiais bendrojo naudojimo plotais, o kitiems jie faktiškai neprieinami, nebegalima laikyti, kad tai bendrasis objektas skirtas visiems, todėl ir išlaidų paskirstymas visiems butų savininkams tampa nepagrįstas.
19.8. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025-02-26 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 04/25 9.1 p. ieškovė pati aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, jog yra papildomų, tačiau iki šiol neįteisintų patalpų.
19.9. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė objektyvius duomenis apie faktinį gyvenamojo namo naudingojo ploto pasikeitimą, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo 20 p., apsiribojo vien tik formaliu VĮ Registrų centro ir ieškovės pateiktų duomenų vertinimu.
19.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Atsakovė kitokių paskaičiavimų nepateikė“, taip ignoruodamas atsakovės nurodytas aplinkybes ir iš esmės perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovei – tarsi būtent atsakovė, o ne ieškovė, turėjo pareigą pateikti alternatyvius skaičiavimus, pagrindžiančius pateiktų įmokų (ne)teisingumą. Toks vertinimas prieštarauja CPK 178 str. įtvirtintai nuostatai, kad pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovui.
19.11. Būtent ieškovė privalėjo pateikti aiškius ir visapusiškai pagrįstus duomenis apie tai, kad apskaičiuotos įmokos kiekvienam bendraturčiui yra paskirstytos laikantis CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo. Todėl toks teismo vertinimas, kuriuo įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkeliama atsakovei, sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui.
19.12. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės 2025-02-26 visuotiniame susirinkime patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu, kuris ginčo laikotarpiui nebuvo aktualus.
19.13. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 15 p. konstatavo, kad į atsakovės paklausimus „didžiąja dalimi buvo atsakyta“, toks vertinimas yra visiškai nepagrįstas, nes remiasi vien tik ieškovės vienašališkai sudarytu ir deklaratyviu 2025-01-27 atsakymų į prašymus sąvadu, kuriame pateiktos tik formaliai nurodytos atsakymų į atsakovės prašymus datos, bet nepateiktas jų faktinis turinys. Iš tiesų, dalis šių atsakymų buvo atsisakymo pateikti informaciją pavyzdžiai, grįsti nepagrįstomis ar neteisėtomis įstatymų interpretacijomis, o likusių sąvade minimų atsakymų turinys apskritai nebuvo pateiktas į bylos medžiagą. Tokiu būdu teismas išvadą dėl ieškovės tariamo pareigų vykdymo grindė ne objektyviais įrodymais, o deklaratyviu, nepatikrintu sąrašu, todėl sprendimas šioje dalyje akivaizdžiai paremtas neišsamiu ir netinkamu įrodymų vertinimu.
19.14. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikra skolos dalis būtų pripažinta pagrįsta, visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ne ieškovės, bet atsakovės naudai. Šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir procesinės aplinkybės atitinka CPK 93 str. 4 d. įtvirtintą išimtį, leidžiančia nukrypti nuo bendrosios taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla iškelta dėl vienos iš šalių nesąžiningo elgesio ar vengimo spręsti ginčą ikiteismine tvarka. Nors atsakovės atstovas baigiamosios kalbos metu pasisakė dėl būtinybės taikyti CPK 93 str. 4 d., skirstant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šio aspekto visiškai neanalizavo ir nepateikė jokių motyvų dėl aptariamos teisės normos (ne)taikymo nagrinėjamu atveju.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-67021) ieškovė Draugystės 3A namo bendrija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2025-04-15 sprendimą palikti nepakeistą; priimti ieškovės papildomai teikiamus rašytinius įrodymus; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės 2025-02-26 visuotiniame susirinkime patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu, kuris ginčo laikotarpiui nebuvo aktualus. Kadangi 2025-02-26 susirinkime buvo pakartotinai patvirtintas 2020-12-12 bendro naudojimo patalpų aprašas, kuris dėl vykusių nesutarimų su atsakove, kaip buvusia Bendrijos pirmininke, Bendrijai nebuvo perduotas, todėl nors aprašas minėtame susirinkime buvo pakartotinai patvirtintas, tačiau jame buvo konstatuoti Bendrijos nariams žinomi ir taikomi anksčiau patvirtinti tarifai, o ne nustatomi nauji.
20.2. Apeliantė laikosi nuomonės, kad pirmenybė turėtų būti teikiama jos pateiktiems į bylą duomenims, nors VĮ Registrų centro duomenys iki šiol nėra nuginčyti.
20.3. Nagrinėjamu atveju faktiniai pasikeitimai ne tik turėtų būti objektyviai įrodyti, tačiau turėtų būti įrodytas ir tokių pasikeitimų realus poveikis apskaitos duomenims bei mokestiniam rezultatui, kitaip teismui priimant sprendimą remiantis naujais duomenimis tektų vadovautis tik prielaida, jog esami netikslumai sąlygoja ir mokestinius netikslumus.
20.4. Sutiktina, kad galimi rekonstrukciniai bendrijos nariams priklausančių privačių patalpų pokyčiai formaliai gali turėti tam tikros nereikšmingos įtakos plotų skaičiavimams. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Bendrija neturi teisinės galimybės kontroliuoti tokių pokyčių ir negali priversti bendrijos narių įteisinti bet kokius statybinius pakeitimus, jeigu jie nėra kompetentingų institucijų pripažinti sava valinėmis statybomis ir nėra pareikšta administracinių privalomų nurodymų, kurių pagrindu privatūs asmenys turėtų koreguoti savo butų kadastrinius duomenis. Bendrijos mokesčių apskaitą vykdantys asmenys turi galimybę vadovautis tik viešai prieinamais, viešame registre įregistruotais duomenimis. Tokie duomenys vieninteliai ir tegali būti pripažįstami objektyviais.
20.5. Pagal atsakovės skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą ir pateikė savo išvadas dėl Atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau jokių pažeidimų nekonstatavo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turimų išlaidų paskirstymas remiantis objektyviais bendrijos narių valdomų butų duomenimis yra neteisingas, o ieškinio reikalavimo atmetimas menamais kriterijais būtų galėjęs tapti pagrįstu ir teisėtu.
20.6. UAB ,,Santermita“ sudaryta komisija, kuri atlieka kasmetinę statinio - Draugystės 3A namo apžiūrą pagal paslaugų sutartį su Bendrija ir turi sertifikuotus specialistus šiai veiklai vykdyti, 2025-05-21 atliko Draugystės 3A namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrą ir 2025-05-21 surašė „Defektinio statinio apžiūros aktą” Nr. DA- 25-05-21/59, kurio išvadoje nurodė, jog ,,Po atliktos bendrose naudojimo patalpose esančios elektros instaliacijos apžiūros, esminių pažeidimų nepastebėta. Neužfiksuota individualių (ne bendro naudojimo) įrenginių, kurie būtų pajungti į statinio bendro naudojimo elektros tinklą ir vartotų elektros energiją.“
20.7. Antstolis Valdas Zubinas 2025-05-30 taip pat atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2025-06-01 protokole užfiksavo, jog atitvarų durys kairėje pusėje nuo lifto neužrakintos V, VII, X, XI, XII aukštuose. Kituose aukštuose atitvarų nuo lifto kairėje pusėje esančios durys, kurias raktu iš išorės atrakino Bendrijos pirmininkė H. P., iš vidinės bendro naudojimo koridoriaus pusės atrakinamos ne raktu, o ranka pasukant uždedamos spynos rankenėlę-spragtuką. Spynos su rankenėle-spragtuku įrengimas užtikrina gyventojų saugumo poreikį ir nepažeidžia esminių bendraturčių teisių.
20.8. Antstolis Valdas Zubinas taip pat konstatavo, kad apžiūrėjus daugiabučio namo antro aukšto lifto aikštelę šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra durys, o už kurių yra įrengtas sandėliukas, kuris naudojamas bendrų namo (Bendrijos) priežiūros reikmenų laikymui. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovė nurodydama, kad siena, ribojanti lifto aikštelę ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas yra perstatyta ir tokiu būdu padidintas būsto naudingasis plotas bendro naudojimo lifto aikštelės sąskaita, sandėliukas yra atskira patalpa, kuri nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) butu, ir todėl dėl aikštelės matmenų pasikeitimo 7-to buto plotas nėra padidintas bendrų patalpų sąskaita. Tokios aplinkybės patvirtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.
20.9. Atsakovė neprašė byloje atlikti teismo ekspertizės ir nepateikė jokių kitokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo deklaruojamų faktinių aplinkybių poveikį paskaičiuotoms mokestinėms sumoms atskiriems daugiabučio Draugystės g. 3A namo gyventojams (butų savininkams).
20.10. Būtų neteisinga spręsti, kad realiai jau patirtų bendrų išlaidų netinkamas pagrindimas sukuria teisę vienam Bendrijos nariui atsisakyti sumokėti objektyviais kriterijais pagrįstą jam tenkančią tų išlaidų dalį. Tokio atsisakymo atveju šiam asmeniui paskaičiuotą dalį tektų pasidalinti visiems kitiems, tačiau tokia situacija būtų akivaizdžiai dar mažiau teisinga.
20.11. Reikalavimų dalykas byloje nėra nei ieškovo veikla, nei Bendrijos atsisakymas pateikti duomenys. Atsakovė reikalavimo dėl netinkamo duomenų pateikimo nėra pareiškusi nei anksčiau, nei dabar. Tuo tarpu atsakovės motyvas savo atsisakymą mokėti mokesčius grindžiant informacijos stoka arba netinkamu komunikavimu dar nereiškia, kad ieškovei informacija buvo teikiama netinkamai ir kad tai sudaro pagrindą nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo pagal bylos teisinį rezultatą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
24. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
25. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025-04-04 raštą Nr. 2D-7947, 2) UAB ,,Santermita“ 2025-05-21 Defektinį statinio apžiūros aktą Nr. DA-25-05-21/59, 3) antstolio Vlado Zubino 2025-06-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovė nurodo, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus (siekiant juos paneigti). Be to, visi pateikiami įrodymai atsirado jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės arba teismo sprendimo priėmimo, todėl prašo teismo priimti į bylą papildomai teikiamus rašytinius įrodymus.
26. Ieškovė nurodo, kad pagal atsakovės skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą ir pateikė savo išvadas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau jokių pažeidimų nekonstatavo. Be to, UAB ,,Santermita“ sudaryta komisija, atlikusi Draugystės 3A namo apžiūrą, kurios tikslas buvo bendro naudojimo patalpų elektros apžiūra, išvadoje nurodė, jog ,,Po atliktos bendrose naudojimo patalpose esančios elektros instaliacijos apžiūros, esminių pažeidimų nepastebėta. Neužfiksuota individualių (ne bendro naudojimo) įrenginių, kurie būtų pajungti į statinio bendro naudojimo elektros tinklą ir vartotų elektros energiją.“. Antstolis Valdas Zubinas 2025-05-30 atliko faktinių aplinkybių konstatavimą daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Draugystės g. 3A, (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad: apžiūrėjus daugiabučio namo antro aukšto lifto aikštelę šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra durys, o už kurių yra įrengtas sandėliukas, kuris naudojamas bendrų namo (Bendrijos) priežiūros reikmenų laikymui; be to, atitvarų durys kairėje pusėje nuo lifto neužrakintos V, VII, X, XI, XII aukštuose. Kituose aukštuose atitvarų nuo lifto kairėje pusėje esančios durys, kurias raktu iš išorės atrakino Bendrijos pirmininkė H. P., iš vidinės bendro naudojimo koridoriaus pusės atrakinamos ne raktu, o ranka pasukant uždedamos spynos rankenėlę-spragtuką.
27. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
28. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėti apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti papildomi įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos tesime, lemtų naujų aplinkybių nagrinėjimą, o tai neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, minėti įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl papildomai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
29. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis Draugystės 3A namo bendrija, juridinio asmens kodas 303842946, įregistruota 2015 m. kovo 5 d.. Bendrijos tikslai - įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijos organai - visuotinis narių susirinkimas, valdybą sudaro 5 nariai, 2022 m. rugsėjo 21 d. valdybos pirmininke išrinkta H. P.. Iš 2025 m. sausio 29 d. išrašo nustatyta, kad atsakovė L. B. bendrijos pirmininke buvo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., A. A. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2017 m. spalio 4 d.
30. Iš 2024-09-23 Valstybės įmonės Registrų centras išrašo - Butų (patalpų) sąrašo pastate, nustatyta, kad bendras pastato Draugystės g. 3A, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) plotas yra 3 646,80 kv. m., jame yra 48 gyvenamosios patalpos - butai, negyvenamųjų patalpų nėra. Prie visų butų yra pastaba, kad butas su rūsiu, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2002 m. atlikta rekonstrukcija; prie butų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas rūsio plotas ir jo indeksas plane.
31. Iš 2025-03-26 Valstybės įmonės Registrų centras išrašų nustatyta, kad bendras pastato Draugystės g. 3A, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) plotas yra 3 646,80 kv. m., jame yra 48 gyvenamosios patalpos - butai, negyvenamųjų patalpų nėra, naudingas plotas 2 928,63 kv. m., gyvenamasis plotas 1 878,32 kv. m., rūsių plotas 251,46 kv. m.
32. Atsakovei L. B. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas yra 49,86 kv. m.
33. Pagal ieškovės pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė bendrijos pirmininkei teikė iš viso 41 paklausimą, į didžiąją dalį kurių buvo atsakyta.
34. Ieškovė prie pradinio ieškinio pridėjo skolos paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog atsakovės skola nuo 2023 m. kovo iki 2024 m. vasario 20 d. 324,98 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola iki 2025 m. kovo mėnesio yra 491,02 Eur, kurią prašė priteisti. Skolą sudaro išlaidos už tokias paslaugas: 1) kaupiamosios lėšos (ūkio išlaidoms ir eksploatacijai); 2) Liftų įrenginių priežiūra; 3) Elektros energijos suvartojimas (liftai); 4) Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninė priežiūra; 5) Banko mokesčiai; 6) Valymo paslaugos; 7) Administravimo paslauga; 8) Pastato techninė priežiūra: elektros ūkio, vandentiekio, nuotekų, pastato konstrukcijų techninė priežiūra, avarinė tarnyba 0/24; 9) Buhalterinės apskaitos paslaugos; 10) Bendro naudojimo patalpų elektros energija; 11) Kaupiamosios lėšos (ne PVM objektas).
35. 2025 m. vasario 26 d. įvyko daugiabučio namo „Draugystės 3A namo Bendrijos“ narių visuotinis susirinkimas, iš kurio protokolo Nr. 04/25 matyti, jog 2-uoju klausimu buvo svarstyta dėl Draugystės 3A namo Bendrijos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo ir nutarta patvirtinti Draugystės 3A namo Bendrijos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, taip pat patvirtintas gyvenamojo namo naudingasis plotas 2928,63 m2. Be to, 4-uoju klausimu buvo svarstoma dėl Bendrijai teikiamų paslaugų įkainių ir nutarta pritarti bendrijai teikiamų paslaugų įkainių tęstiniam taikymui visumoje. Taigi daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas liko nepakitęs ir gyvenamojo namo naudingasis plotas 2928,63 m2 atitinka VĮ Registrų centro daugiabučio gyvenamojo namo naudingojo ploto duomenis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 punkto 2 papunktyje įtirtinta teisės norma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pakankamai pagrindė reikalavimą dėl prašomos priteisti skolos, taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrija būtų atsisakiusi suteikti atsakovei jos prašomą konkrečią informaciją, be to, nei anksčiau ieškinio, nei byloje priešieškinio dėl informacijos išreikalavimo iš bendrijos atsakovė nereiškė. Taip pat, teismas darė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pastato patalpų savininkų balsų dauguma visuotiniuose bendrijos susirinkimuose priimti sprendimai būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl 2025 m. vasario 26 d. bendrijos visuotiniame susirinkime patvirtinus bendro naudojimo objektų aprašą bei atnaujinus/pratęsus tarifų už paslaugas taikymą ir atsakovei protokolo neskundus, atsakovė privalo Bendrijos sprendimus vykdyti ir apmokėti savo turto daliai tenkančias išlaidas.
38. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tik paviršutiniškai vertino esmines faktines ir teisines aplinkybes, turinčias lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui, t. y. teismas apsiribojo tik formaliais VĮ Registrų centro duomenimis, visiškai neatsižvelgė į objektyvius faktinius duomenis, patvirtinančius, kad dalis butų faktiškai užima didesnį, nei registruotas plotą, kas turi tiesioginę įtaką proporcingam bendraturčiams tenkančių įmokų paskirstymui. Taip pat teigia, kad teismas nevertino atsakovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų ir kitų dokumentų, neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad skaičiavimai grindžiami pasenusiais ir faktiškai nebeatitinkančiais realybės duomenimis. Mano, kad esminiai proporcingumo principo taikymo ir faktinio daugiabučio namo naudingojo ploto klausimai liko neatskleisti.
39. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
40. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
41. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
42. Pažymėtina, kad skaičiuojant mokesčių dydį yra skaičiuojama naudojant ne bendrą viso daugiabučio namo plotą (3 646,80 m2), o daugiabučio namo naudingąjį plotą (2 928,63 m2), kaip tai nurodo CK 4.82 straipsnio 7 dalis.
43. Taigi įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).
44. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Bendrija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrosios nuosavybės naudojimu, tačiau nei bendrijos įstatai, nei visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo priimti nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, o esant prieštaravimams taikytinos įstatymo normos (CK 1.180 straipsnio 1 dalis).
45. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
46. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliais VĮ Registrų centro duomenimis ir visiškai neatsižvelgė į objektyvius faktinius duomenis, patvirtinančius, kad dalis butų faktiškai užima didesnį, nei registruotas plotą, kas turi tiesioginę įtaką proporcingam bendraturčiams tenkančių įmokų paskirstymui.
47. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomi faktiniai duomenys apie galimą butų naudingojo ploto pasikeitimą nėra nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie negali būti laikomi teisiškai reikšmingais sprendžiant dėl apskaičiuojamų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro duomenys turi viešojo patikimumo galią, todėl laikomi teisingais, kol jų tikrumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas daugiabučio namo 2 928,63 m. kv. naudingasis plotas yra nustatytas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Pažymėtina, jog nurodytas Nekilnojamojo turto registre daugiabučio namo naudingasis plotas nėra nuginčytas, kaip ir nėra nuginčyti butų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingieji plotai.
50. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog Bendrijos mokesčių apskaitą vykdantys asmenys turi galimybę vadovautis tik viešai prieinamais, viešame registre įregistruotais duomenimis ir tokie duomenys vieninteliai ir tegali būti pripažįstami objektyviais. Taigi Bendrija, apskaičiuodama kiekvieno savininko įmokas, turi remtis registruotais (oficialiais) duomenimis apie naudinguosius plotus, nes būtent šie duomenys lemia bendrosios nuosavybės dalies dydį. VĮ Registrų centro duomenys yra viešo registro duomenys, kuriems taikoma oficialumo ir viešojo patikimumo prezumpcija – jie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka.
51. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė pateikė išsamius paaiškinimus bei pagrindžiančius įrodymus (sutartis su paslaugų teikėjais) kaip ir kokiu pagrindu yra skirstomos įmokos tarp bendraturčių, kokie tarifai taikomi. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad sutartys su paslaugų teikėjais įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, todėl jos yra privalomos sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo atsakovei priskaičiuotų mokesčių dydį ir juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su teismo paskaičiavimais ir įrodymų vertinimu visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, bei atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patikrino ar ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovei skolą ir teisingai sprendė, jog yra pagrindas priteisti skolą iš atsakovės.
52. Pažymėtina ir tai, jog Bendrijai teikiamų paslaugų įkainiai yra patvirtinti visuotiniame bendrijos narių susirikinime. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kad pastato patalpų savininkų balsų dauguma visuotiniuose bendrijos susirinkimuose priimti sprendimai būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl, remiantis tiek įstatyminiu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, jie pastato patalpų savininkams yra privalomi (CPK 178 straipsnis).
53. Taigi, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi bei CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta viešojo registro duomenų patikimumo prezumpcija, apeliantės argumentas, kad remiantis vien deklaratyviais registro įrašais yra iškraipomas proporcingumo principas, dėl ko apskaičiuotos įmokos tampa neteisingos ir pažeidžia kitų bendraturčių teises, šiuo atveju atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad proporcingumo principas šiuo atveju realizuojamas per įregistruotus duomenis apie patalpų naudingojo ploto dydžius, kurie lemia kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, o ne faktiniais, neįregistruotais galimais ploto pokyčiais, proporcingumo principas nėra iškraipomas, o priešingai – užtikrinamas vienodas, objektyvus ir teisiškai pagrįstas visų bendraturčių įmokų paskirstymas.
55. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad esminiai proporcingumo principo taikymo ir faktinio daugiabučio namo naudingojo ploto klausimai pirmosios instancijos teismo liko neatskleisti.
56. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei fotonuotraukos nepatvirtina teisiškai reikšmingo naudingojo ploto pasikeitimo, kadangi toks pasikeitimas nėra nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigotas vertinti faktinių duomenų kaip pagrindo keisti proporcinius įmokų skaičiavimus.
57. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
58. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
61. Ieškovė pateikė duomenis, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 996,00 Eur dydžio išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 200,00 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
62. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, todėl priteisiama iš atsakovės ieškovei 996,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės pateiktus papildomus (naujus) įrodymus, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas 200,00 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
63. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
64. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. B. ieškovei Draugystės 3A namo bendrijai 996,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas