Civilinė byla Nr. e2A-33-413/2019

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01938-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5;

 (S)

1.3.5.10; 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Conlasa“ ir atsakovės Z. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-412-986/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conlasa“ ieškinį atsakovei Z. M., tretiesiems asmenims R. N. ir I. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       BUAB „Conlasa“ bankroto administratorius, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio šiuos ieškovės vienašalius mokėjimus (sandorius):

1.1. 2016 m. liepos 5 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 14 000 Eur suma;

1.2. 2016 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 3 000 Eur suma;

1.3. 2016 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 372 Eur suma;

1.4. 2016 m. rugpjūčio 26 d mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 3000 Eur suma;

1.5. 2016 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 2000 Eur suma;

1.6. 2016 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 4900 Eur suma;

1.7. 2016 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 4000 Eur suma;

1.8. 2016 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 1000 Eur suma;

1.9. 2016 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 2000 Eur suma;

1.10. 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo atsakovei išmokėta 500 Eur suma;

1.11. 2016 m. gruodžio 1 d. bendrovės ilgalaikio kilnojamojo turto, kurio vertė 4442,52 Eur, perdavimą atsakovei.

1.12. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 34 772 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovės nuosavybėn ilgalaikį kilnojamąjį turtą: krūmapjovę (įsigijimo data 2014 m. rugpjūčio 6 d., vertė – 45,18 Eur); spausdintuvą ULTRASHARP DELL LCD U2412M (įsigijimo data 2014 m. spalio 2 d., vertė – 68,87 Eur); baldus (įsigijimo datos 2014 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. vasario 27 d., vertė – 1177,84 Eur); keltuvą (įsigijimo data 2015 m. sausio 1 d., vertė – 2392,20 Eur); nešiojamąjį kompiuterį (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 d., vertė – 152,46 Eur); spausdintuvą Printer/SCOP/Scan (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 d., vertė – 76,40 Eur); nešiojamąjį kompiuterį ASUS ir kitą įrangą (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 d., vertė – 206,01 Eur); nešiojamąjį kompiuterį X55MA CMD-N2830 15 (įsigijimo data 2015 m. vasario 25 d., vertė – 87,67 Eur); nešiojamąjį kompiuterį LENOWO IdealSpad G50-80 (įsigijimo data 2016 m. sausio 19 d., vertė – 235,89 Eur).

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 5 d. vienintelė bendrovės akcininkė yra Z. M.. Iš įmonės vadovo I. L. perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratorius nustatė, jog per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. bendrovė grąžino atsakovei 39 214,52 Eur sumą, iš kurios 34 772,00 Eur pinigais per bendrovės banko sąskaitą, o 4 442,52 Eur (2016 m. gruodžio 1 d.) – bendrovės turtu. Ginčijami sandoriai atlikti esant aukštesnės eilės kreditorių pradelstiems reikalavimams, t. y. įsiskolinimams bendrovės darbuotojams bei trečiosios eilės kreditoriams, bendrovei esant nemokiai, pažeidžiant atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais eiliškumą ir tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnyje.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolas savo bendrovei ji suteikė dar 2014-2016 metais, kuomet įmonė buvo moki. Taigi bendrovės kreditore ji tapo gerokai anksčiau, nei ieškinyje nurodyti pirmos ir antros eilės kreditoriai. Atsakovė nedalyvavo atliekant bendrovei ginčijamus buhalterinius veiksmus, todėl jos nesąžiningumo nėra. Be to, ginčijami sandoriai buvo atlikti tuo metu, kai UAB „Conlasa“ atžvilgiu nebuvo išduotų jokių vykdomųjų dokumentų, bendrovė mokėjo mokesčius valstybei. Todėl, atsakovės nuomone, yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė CK 6.66 ir CK 6.9301 straipsniuose numatytų taikymo sąlygų. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiais šiuos ieškovės BUAB „Conlasa“ atsakovei Z. M. atliktus mokėjimus: 2016 m. spalio 17 d. – 1 000 Eur dydžio mokėjimą; 2016 m. lapkričio 10 d. – 2000 Eur dydžio mokėjimą; 2016 m. lapkričio 14 d. – 500 Eur dydžio mokėjimą, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 3 500 Eur. Pripažino negaliojančiu 2016 m. gruodžio 1 d. turto perdavimo natūra sandorį, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei krūmapjovę (įsigijimo data 2014 m. rugpjūčio 6 d., vertė 45,18 Eur); spausdintuvą ULTRASHARP DELL LCD U2412M (įsigijimo data 2014 m. spalio 2 d., vertė 68,87 Eur); baldus (įsigijimo datos 2014 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. vasario 27 d., vertė 1177,84 Eur); keltuvą (įsigijimo data 2015 m. sausio 1 d., vertė 2392,20 Eur); nešiojamąjį kompiuterį (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 , vertė 152,46 Eur); spausdintuvą Printer/SCOP/Scan (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 d., vertė 76,40 Eur); nešiojamąjį kompiuterį ASUS ir kitą įrangą (įsigijimo data 2015 m. sausio 22 d., vertė 206,01 Eur); nešiojamąjį kompiuterį X55MA CMD-N2830 15 (įsigijimo data 2015 m. vasario 25 d., vertė 87,67 Eur); nešiojamąjį kompiuterį LENOWO IdeaSpad G50-80 (įsigijimo data 2016 m. sausio 19 d., vertė 235,89 Eur), ir įpareigojo atsakovę grąžinti šį turtą ieškovei. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3500 Eur  sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės valstybei 178,71 Eur žyminį mokestį ir 3,71 Eur pašto išlaidas, iš viso 182,42 Eur. Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.  

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė Z. M. per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. paskolino ieškovei UAB „Conlasa“ 134 915,70 Eur nuosavų lėšų. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byloje, joje konstatavus, kad įmonė nuo 2016 m. yra nemoki. Per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovė grąžino atsakovei ginčijamais bankiniais mokėjimų pavedimais ir turtu 39 214,52 Eur, ir liko skolinga 102 701,20 Eur (t. 1, b. l. 30). Per 2016 metus į įmonės kasą buvo įnešta 28 091,57 Eur, išmokėta 32 130,14 Eur. Įmonės turto vertė nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. sumažėjo nuo 59 184,68 Eur iki 50 275,60 Eur ( t. 2, b. l. 83-85).

6.       Teismas pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. bendrovės skolos kreditoriams reikšmingai nepadidėjo (nuo 10 308,20 Eur padidėjo iki 16 833,47 Eur), įmonė atsiskaitinėjo su pirmos ir trečios eilė kreditoriais, mokėjimai atsakovei (dalies paskolos grąžinimas) atitiko įmonės, kaip protingo verslo subjekto veiksmus ir elgesio standartus. Todėl teismas sprendė, kad panaikinti ieškovės ginčijamus sandorius, sudarytus per aptartą laikotarpį, nėra pagrindo.

7.       Teismas nurodė, kad vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. spalio 14 d., bendrovės sąskaitoje lėšų praktiškai neliko, buvo gauta vos 1000 Eur pajamų, kurios nedelsiant, t. y. 2016 m. spalio 17 d., pervestos atsakovei, su kitais kreditoriais bendrovė neatsiskaitinėjo (t. 2, b. l. 86–118, 120–174). Įmonei 2016 m. lapkričio 7 d. turint visą eilę įsiskolinimų kitiems kreditoriams (šiuo laikotarpiu įmonės kreditorių skaičius reikšmingai išaugo ir bendras įsiskolinimas padidėjo nuo 18 274,58 Eur iki 39 525,59 Eur), atsakovei buvo pervesta 2000 Eur, 2016 m. lapkričio 14 d. – dar 500 Eur, t. y. atsiskaitymas iš esmės vyko tik su atsakove, paliekant bendrovės sąskaitoje 2016 m. lapkričio 15 d. vos 29,64 Eur. Nors per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. įmonė papildomai gavo 32 496,82 Eur pajamų (t. 2, b. l. 167–170), kurios buvo panaudotos kreditorių įsipareigojimams, tame skaičiuje ir  darbuotojų darbo užmokesčiui už 9 ir 10 mėnesius apmokėti, paskutinis atsiskaitymas su atsakove konkrečiu 4442,52 Eur vertės įmonės turtu įvyko 2017 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 40), kai ieškovės skola kitiems kreditoriams siekė net 40 628,81 Eur, t. y. bendrovei iš esmės esant nemokiai, ką patvirtina Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis (1 t., b. l. 20–21). Todėl teismas sprendė, kad nuo 2016 m. spalio 17 d. atsakovei grąžinant paskolą dalimis, pastarajai buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus kreditorius atgauti jų reikalavimo teisę atitinkančias skolas. Nebeturėdama lėšų, ieškovė liko skolinga ženklias skolas ne tik juridiniams asmenims, tačiau ir savo darbuotojams. Grąžinus atsakovei net ir nedideles paskolos dalis, bendrovė faktiškai neturėjo lėšų mokėti skolas savo kreditoriams ir atsiskaityti su darbuotojais, nes tuo metu bendrovės skola kreditoriams padidėjo nuo 18 274,58 Eur iki 39 525,59 Eur (t. y. daugiau nei dvigubai). 

8.       Teismas sprendė, kad bendrovei 2016 m. gruodžio 1 d. perdavus atsakovei dalį savo turimo turto natūra, kurio vertė 4442,52 Eur, kai įsiskolinimas kitiems kreditoriams siekė net 40 628,81 Eur, buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė įmonės akcininkei (atsakovei). Atsakovės reikalavimų patenkinimas sumažino kitų kreditorių, esančių tokioje pat situacijoje kaip atsakovė, galimybes proporcingai patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Todėl teismas konstatavo, kad tokiu būdu buvo pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Conlasa“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.        Kiekvieno ginčijamo sandorio sudarymo metu, nuo pat 2016 m. liepos 5 d., kada buvo sudarytas pirmasis sandoris, bendrovė turėjo ir kitus kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai šiuo metu yra patvirtinti BUAB „Conlasa“ bankroto byloje. Vien kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas bendrovės bankroto byloje įrodo, jog sudarant ginčijamus sandorius šių kreditorių teisės buvo pažeistos. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

1.2.        Bendrovės pradelsti įsipareigojimai darbuotojams, kurių kaip pirmos eilės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje, pradėjo formuotis dar 2016 m. rugpjūčio 26 d., tačiau ir šioje dalyje skundžiamą sprendimą priėmęs teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.

1.3.        Ieškovė įrodė, jog visų ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė turėjo ir kitus kreditorius, kurių tuometiniai reikalavimai šiuo metu yra patvirtinti bendrovės bankroto byloje, todėl grąžinant paskolas atsakovei, būtent tų kreditorių teisės ir buvo pažeistos. Sudarydama ginčijamus sandorius ir būdama nemoki, įmonė pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, numatytą CK6.9301 straipsnio 1 dalyje.

10.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą skundžiamoje  dalyje palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad  teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai motyvavo priimtą sprendimą ir nepažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatų ieškovės nurodomoje apimtyje. Teismas nuodugniai įvertino ieškovės gautas lėšas ir atsiskaitymą su visais kreditoriais, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovei ginčijamu laikotarpiu grąžintos paskolos dalys, ieškovei tuo pačiu laikotarpiu atsiskaitant ir su kitais kreditoriais,  atitiko įmonės, kaip verslo subjekto, protingo elgesio standartus.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.       Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, t. y. ieškovės kreditorių teisių pažeidimas ir neprivalėjimas sudaryti ginčijamus sandorius.

3.2.       Atsakovė buvo seniausia ieškovės kreditorė. Skola jai turėjo būti grąžinta 2014 m. gruodžio 30 d. Atsakovei, kaip seniausiai kreditorei sumokėjus tik 5,4 procentus paskolintų lėšų, o likusias išmokėjus visiems kitiems kreditoriams, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog tokiu būdu buvo suteiktas pranašumas atsakovei.

3.3.       Ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove remiantis sudarytomis paskolos sutartimis, todėl privalėjo pirmiausia atsiskaityti su atsakove. Be to, atsiskaičius su atsakove ieškovės mokumas nepakito, taip pat ieškovė turėjo pakankamai turto, kad galėtų atsiskaitytų su visais kitais kreditoriais (teismas nurodė, kad po atsiskaitymo su atsakove (2016-12-01) įmonė turėjo turto už 50 275,60 Eur, o skolos tuo metu siekė 40 628,81 Eur).

3.4.       Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Todėl ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove, t. y. privalėjo atlikti (sudaryti) ginčijamus mokėjimus (sandorius).

3.5.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė buvo nesąžininga. Ieškovei grąžinant paskolos dalį, atsakovė neatliko jokių veiksmų ir kitaip neįtakojo ieškovės ginčijamų sandorių priėmimui. Be to, atsakovė nežinojo, kad ieškovei bus pareikštas ieškinys, areštuotos jos sąskaitos, dėl ko įmonė bus priversta bankrutuoti. Minėtą aplinkybę patvirtina atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. dar kartą ieškovei suteikta papildoma 4000 Eur dydžio paskola.

3.6.       Pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai teikia pagrindo išvadai, kad teismas skundžiamojoje sprendimo dalyje priėmė nepagrįstą` ir neteisėtą sprendimą.

12.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Conlasa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CK 6.66 straipsnyje numatytos visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės niekaip neįrodo, kad piniginės lėšos ir turtas atsakovei buvo grąžinti nepažeidžiant kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė būtų turėjusi pakankami lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais, šiai dienai bankroto byloje nurodytų kreditorių nebūtų. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi, arba skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neretai įmonė, turėdama finansinių sunkumų ir siekdama išvengti bankroto, sandoriais prisiima įvairių įsipareigojimų, tačiau tai nelemia išvados, kad ji privalėjo šiuos prisiimti. Tam tikros aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (LAT 2001 m. gegužės 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2001). Atsakovės Z. M. nesąžiningumas yra preziumuojamas ir atsakovės nebuvo paneigtas, todėl ieškovė dėl to plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.                      Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Z. M. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra vienintelė ieškovės BUAB „Conlasa“ (toliau – įmonės ar bendrovės) akcininkė (t. 1, b. l. 29). Pagal pateiktas į bylą paskolos sutartis, atsakovė (kreditorė), kaip fizinis asmuo, 2014 metais suteikė ieškovei (skolininkei) šešias paskolas, kurių bendra suma 134 041,93 Eur (462 820 Lt), 2016 metais – vieną 4000 Eur dydžio paskolą, iš viso 138 041,93 Eur. Ieškovė per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. grąžino atsakovei paskolos dalį grynaisiais pinigais 34 772 Eur, o 2016 m. gruodžio 1 d. – 4 442,52 Eur bendrovės turtu ir liko skolinga atsakovei 102 701,20 Eur (t. 1, b. l. 30). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 20-21).

18.                      Ieškovės bankroto administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių teises bei turtinius interesus, 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti paskolos grąžinimo sandorius pinigais ir turtu negaliojančiais ab initio (nuo sandorio sudarymo momento), vadovaujantis CK 6.66 straipsnio, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 

19.                      Byloje kilo ginčas dėl paminėtų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo.

20.                      Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

21.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

22.                      CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

23.                      Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

24.                      CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK6.9301 straipsnio 2 dalis).

25.                      Pagal CK 1.801 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma praktika). Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, aiškinant teisės normos imperatyvųjį pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims.

26.                      Bankroto bylų nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifiškas, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose. Bankroto bylose teismas ne tik pasiūlo šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnis). Tokiu atveju, kai actio Pauliana ginčijamas sandoris, sudarytas prieš bankroto paskelbimą, teismas turi aiškintis, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, ar sandorio sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

27.                      Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė, koks ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ieškovės (ne)mokumas, kokie ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tos pačios ar aukštesnės eilės ieškovės kreditoriai, kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus, dėl ko liko neatskleista antroji actio Pauliana sąlyga; ar ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius (trečioji actio Pauliana sąlyga); ar ieškovė buvo (ne)sąžininga atlikdama mokėjimus (grąžindama paskolą) iki 2016 m. spalio 17 d. (ketvirtoji actio Pauliana sąlyga). Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo skolinga pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams), tačiau teismas nenustatė ir netyrė (nepareikalavo iš ieškovės ir kitų institucijų duomenų), kokios tai buvo skolos ginčijamų sandorių sudarymo metu, ar nebuvo įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kas leistų vertinti ieškovės veiksmus vadovaujantis 6.9301 straipsnio 1 dalies bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis.  

28.                      Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, ieškovė savo reikalavimus, be kita ko, grindė ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas paminėtais pagrindais bylos nenagrinėjo ir dėl to sprendime nepasisakė.

29.                      Pažymėtina, kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no.4968/99, par.30, 27 September 2001).  

30.                      Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl paminėtų proceso ir materialinės teisės pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31.                      Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas; panaikinus sprendimo dalį, kuria kiti ieškinio reikalavimai atmesti ir pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių.

32.                      Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, bei tai, kad šiuo atveju bylos negalima bylos išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja byloje esant CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindams. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33.                      Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nepasisako, nes šį klausimą turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

 Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Gintautas Koriaginas

Mindaugas Šimonis