Administracinė byla Nr. eA-1279-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti Profesinės sąjungos 2024 m. sausio 10 d. raštą Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir Prašymas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d.
3. Profesinė sąjunga 2024 m. sausio 26 d. gavo Policijos departamento Raštą, kuriame atsakovas nepateikė visos prašomos informacijos ir nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kodėl visa prašoma informacija negali būti pateikta. Todėl Profesinė sąjunga 2024 m. vasario 7 d. raštu
Nr. LP5-s-22(24) „Dėl budėjimo namuose“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kad būtų pateikta informacija, kurios Profesinė sąjunga prašė 2024 m. sausio 10 d. Prašymu. Policijos departamentas 2024 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir 2024 m. vasario 13 d. raštas) nurodė, jog visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, buvo pateikta Rašte. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nepateikė visos prašomos informacijos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas. Vienas iš pagrindinių Profesinės sąjungos tikslų yra Profesinės sąjungos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas, jų atstovavimas teismuose ir kitose institucijose, todėl Profesinei sąjungai yra labai svarbu gauti informaciją iš atsakovo, kad ji tiksliai žinotų, ar policijos įstaigose nėra piktnaudžiaujama budėjimo namuose skiriamu taip nepagrįstai keliant darbo užmokestį vadovaujantiems pareigūnams.
5. 2024 m. vasario 13 d. rašte atsakovas pateikė vienintelį argumentą, kodėl ginčijamame Rašte neatsakė į visus Profesinės sąjungos klausimus. Atsakovas rėmėsi tuo, kad duomenys apie budėjimą namuose yra asmens duomenys, todėl jų negali suteikti. Pareiškėjo vertinimu, tokia informacija nėra asmens duomenys, todėl Policijos departamentas nepagrįstai atsisakė juos pateikti. Rašte atsakovas apskritai nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis jis neteikia visos informacijos, todėl laikė, kad atsisakymas pateikti informaciją yra nemotyvuotas.
6. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra įtvirtinta nuostata, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Budėjimo namuose valandos, kiek per budėjimą namuose darbuotojui teko atlikti tiesiogines funkcijas nėra tokie duomenys, kurie galėtų identifikuoti asmenį, todėl informacija apie budėjimą namuose negali būti pripažinta asmens duomenimis, taigi atsakovas neturi pagrindo neteikti visos prašomos informacijos Profesinei sąjungai.
7. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad į pareiškėjo 2024 m. sausio 10 d. Prašymą buvo atsakyta pakankamai išsamiai, aptariant visus jame keliamus pareiškėjui aktualius klausimus, pateikiant duomenis apie išmokėtas už pareigūnų budėjimą namuose sumas, tačiau gautas atsakymas pareiškėjo dėl atsakovui nežinomų priežasčių netenkino. Pareiškėjo 2024 m. vasario 7 d. rašte Nr. LP5-s-22(24) buvo keliami 6 klausimai, į kuriuos pareiškėjas pageidavo išsamesnio atsakymo negu buvo gautas. Kadangi į juos jau buvo maksimaliai išsamiai atsakyta, o teikti konkrečių pareigūnų duomenis apie jų darbo apmokėjimą būtų nepagrįstas asmens duomenų viešinimas, pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi buvo atsisakyta nagrinėti.
9. Atsakovas pažymėjo, jog teisė gauti bendro pobūdžio informaciją, susijusią su skaidriu įstaigos lėšų panaudojimu, yra netapati tam tikrų pareigūnų asmens duomenų gavimui, atitinkamai Policijos departamentas, atsakydamas į keliamus klausimus, yra saistomas teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą.
10. Atsakovo teigimu, raštuose dėl duomenų apie budėjimą namuose pateikimo pareiškėjas klausimus formuluoja tokiu būdu, kad atsakydamas į juos atsakovas nepagrįstai paviešintų konkrečių pareigūnų asmens duomenis, maža to, tai būtų ne Profesinės sąjungos narių, o šiai Profesinei sąjungai nepriklausančių pareigūnų asmens duomenys. Policijos departamentui pateikiant pareiškėjui išsamesnius duomenis, negu buvo pateikti, net jei jie būtų nuasmeninti, asmenis (konkrečius pareigūnus) būtų galima nesunkiai identifikuoti, kas neatitiktų BDAR nuostatų.
11. Pareiškėjas raštuose dėl duomenų apie pareigūnų budėjimą namuose pateikimo teiravosi tik dėl tam tikrų pareigūnų budėjimo namuose - generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų ir jų pavaduotojų, teritorinių policijos įstaigų viršininkų ir jų pavaduotojų. Informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama - aptariamų pareigūnų pasitelkimas atlikti neatidėliotinus veiksmus nėra įforminamas, todėl jos pateikti pareiškėjui atsakovas objektyviai neturi galimybės, kas ir buvo nurodyta Rašte.
12. Ginčijamas Raštas nėra administracinis sprendimas ir negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Rašte nėra jokių jam asmeniškai adresuotų įpareigojimų, jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjui šis raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, šio dokumento paskirtis - informacinė, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Tenkinus šį pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus atsakovo parengtą savo esme informacinio turinio Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
II.
13. Regionų administracinio teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo Profesinės sąjungos skundą tenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti Profesinės sąjungos 2024 m. sausio 10 d. Prašymą.
14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
14.1. Profesinė sąjunga 2024 m. sausio 10 d. Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d.
14.2. Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos 2024 m. sausio 10 d. Prašymą, skundžiamu Raštu pateikė atsakymą, nurodydamas, jog, siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, policijos pajėgų valdymą, neatidėliotiną reagavimą į įvykius, esant padidėjusios rizikos situacijoms, kitoms minėtoms aplinkybėms, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-16 (RN) „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų papildomo pasitelkimo, reagavimo į teroro aktus ar kitas grėsmes aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta budėjimo namuose organizavimo ir pareigūnų iškvietimo atlikti neatidėliotinų veiksmų tvarka. Pagal budėjimo namuose grafiką, kurį tvirtina policijos generalinis komisaras, budėjimas namuose ar buvimas iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu gali būti skiriamas Policijos departamento, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnams. Minėtiems pareigūnams (jų yra apie 40, vidutinės išlaidos jų budėjimui namuose ar buvimui iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu kasmet sudarė kiek daugiau nei po 100 tūkst. Eur) per trejus metus, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., už budėjimą namuose išmokėta iš viso 339 923 Eur. Rašte nurodė, kad budėjimo namuose tikslas – ne atlikti tam tikrus veiksmus įprastiniu poilsio metu, o būti pasiruošus čia ir dabar, prireikus reaguoti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus, todėl informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama.
14.3. Profesinė sąjunga 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. LP5-s-22(24) „Dėl budėjimo namuose“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad Profesinė sąjunga prašė pateikti žymiai daugiau duomenų, kad būtų galima įsitikinti, ar biudžeto asignavimai yra naudojami efektyviai, ar budėjimas namuose skiriamas pagrįstai, kiek per 3 metų laikotarpį pareigūnai buvo pasitelkti atlikti neatidėliotinus veiksmus budėjimo namuose metu, todėl pakartotinai prašė pateikti informaciją: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d.
14.4. Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos 2024 m. vasario 13 d. raštą Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“, 2024 m. vasario 13 d. rašte Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“ nurodė, kad pateikti klausimai yra identiški kaip ir 2024 m. sausio 10 d. Prašyme, ir visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, buvo pateikta Rašte, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas nebus nagrinėjamas.
15. Teismas nurodė, kad Profesinei sąjungai kilus įtarimų, jog Policijos departamente biudžeto asignavimai skirti darbo užmokesčiui yra naudojami neskaidriai, o policijos vadovybė nurodo, kad trūksta lėšų kelti užmokestį žemiausios grandies pareigūnams, skirti priedus už padidintą darbo krūvį ar papildomų užduočių atlikimą, prašė pateikti informaciją dėl generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų, jų pavaduotojų, teritorinių įstaigų viršininkų bei jų pavaduotojų budėjimo namuose per paskutiniuosius 3 metus. Ginčijamu Raštu Policijos departamentas pateikė informaciją apie budėjimo namuose paskirtį bei tikslus, pateikė bendrą sumą, kiek buvo išmokėta už budėjimą namuose per paskutinius 3 metus, tačiau nebuvo pateikta visa Profesinės sąjungos prašoma informacija. Įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą (Profesinių sąjungų įstatymo 10, 13, 16, 17 str., VAĮ 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 str., 6 str. 1 d.), teismas sprendė, kad Profesinės sąjungos teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.
16. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ginčijamas Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl turi būti vertinama Rašto atitiktis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.
17. Pareiškėjas į Policijos departamentą kreipėsi su Prašymu pateikti konkrečią informaciją susijusią su nuotoliniu budėjimu. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi pateikė bendro pobūdžio informaciją, tačiau detali prašoma pateikti informacija pateikta nebuvo. Ginčijamame Rašte iš esmės nebuvo pateikta informacija: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d. Ginčijamame Rašte nepateikti jokie argumentai, kodėl prašomos informacijos Policijos departamentas negali pateikti, nėra nurodoma jokių argumentų, faktinių duomenų, kodėl negali būti pateikta pareiškėjo prašoma informacija. Teismo vertinimu, šia prasme skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, išsamumo bei objektyvumo principų bei Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų duomenų teikimo principų.
18. Tai, kad, atsakovo teigimu, jis negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos dėl asmens duomenų teisinės apsaugos, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Be to, informacijos, susijusios su tarnybinių funkcijų vykdymu neteikimas negali būti pateisinamas asmens duomenų teisine apsauga, tuo labiau, kad atitinkama informacija gali būti pateikta ją nuasmeninus.
19. Teismas pažymėjo, jog VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Raštą, todėl jį panaikino ir įpareigojo Policijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo.
III.
20. Atsakovas Policijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Profesinė sąjunga į teismą kreipėsi dėl informacinio pobūdžio Rašto, kuris nėra administracinis aktas/sprendimas ir negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 16 straipsniu profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais. Teisė gauti bendro pobūdžio informaciją, susijusią su skaidriu įstaigos lėšų panaudojimu, yra netapati tam tikrų pareigūnų asmens duomenų gavimui, atitinkamai Policijos departamentas, atsakydamas į keliamus klausimus yra saistomas teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą. Tenkinus pareiškėjo skundą, įgyvendinus skunde išdėstytą prašymą ir įpareigojus iš naujo atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus, Policijos departamento pateikiami duomenys iš esmės nepasikeis, todėl šio skundo nagrinėjimas administraciniame teisme neturi prasmės.
22. Policijos departamento nuomone, į pareiškėjo 2024 m. sausio 10 d. Prašymą buvo atsakyta pakankamai išsamiai, aptariant visus jame keliamus pareiškėjui aktualius klausimus, pateikiant duomenis apie išmokėtas už pareigūnų budėjimą namuose sumas, tačiau gautas atsakymas pareiškėjo netenkino. 2024 m. vasario 7 d. rašte Nr. LP5-s-22(24) buvo keliami 6 klausimai, į kuriuos pareiškėjas pageidavo išsamesnio atsakymo negu buvo pateiktas anksčiau. Kadangi į juos jau buvo maksimaliai išsamiai atsakyta, o teikti konkrečių pareigūnų duomenis apie jų darbo apmokėjimą būtų nepagrįstas asmens duomenų viešinimas, pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi buvo atsisakyta nagrinėti. Atsakovas pažymi, jog raštuose dėl duomenų apie budėjimą namuose pateikimo pareiškėjas klausimus formuluoja tokiu būdu, kad atsakydamas į juos atsakovas nepagrįstai paviešintų konkrečių pareigūnų asmens duomenis, maža to, tai būtų ne Profesinės sąjungos narių, o šiai Profesinei sąjungai nepriklausančių pareigūnų asmens duomenys. Policijos departamentui pateikiant pareiškėjui išsamesnius duomenis, negu buvo pateikti, net jei jie būtų nuasmeninti, asmenis (konkrečius pareigūnus) būtų galima nesunkiai identifikuoti, kas neatitiktų BDAR nuostatų.
23. Budėjimas namuose yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 50 straipsnyje. Pareiškėjui budėjimo namuose teisinis reglamentavimas yra žinomas. Ginčo laikotarpiu objektyviai egzistavo pagrindai pareigūnų budėjimo namuose organizavimui – ir tai buvo daroma, sudarant pareigūnų budėjimo grafikus, tokiu būdu siekiant užtikrinti sklandų policijos sistemos funkcionavimą ir savalaikį neatidėliotinų sprendimų priėmimą.
24. Pareiškėjas raštuose dėl duomenų apie pareigūnų budėjimą namuose pateikimo teiravosi tik dėl tam tikrų pareigūnų budėjimo namuose – generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų ir jų pavaduotojų, teritorinių policijos įstaigų viršininkų ir jų pavaduotojų. Šių pareigūnų tarnyba (pareiginės funkcijos) pasižymi tam tikra specifika – jų kompetencija apima visos policijos sistemos (ar konkrečios policijos įstaigos) sklandžiai veiklai būtinų neatidėliotinų sprendimų priėmimą. Šios pareigybės nurodytos Statuto priede, taigi aptariami pareigūnai gali būti skiriami budėti namuose (Statuto 50 str. 1 d.).
25. Atsakant į pareiškėjo 2024 m. sausio 10 d. Prašymo antrą klausimą, Policijos departamentas Rašte nurodė, kad informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama – aptariamų pareigūnų pasitelkimas atlikti neatidėliotinus veiksmus nėra įforminamas, todėl jos pateikti pareiškėjui Policijos departamentas objektyviai neturi galimybės.
26. Rašte nėra jokių Profesinei sąjungai asmeniškai adresuotų įpareigojimų, jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjui šis raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, šio dokumento paskirtis – informacinė, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Kaip jau minėta, tenkinus šį pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus atsakovo parengtą savo esme informacinio turinio Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
27. Pareiškėjas Profesinė sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
28. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 13, 16 ir 17 straipsniais, jis turi teisę teikti prašymą suteikti informaciją, o atsakovas turi pareigą prašomą informaciją suteikti. Statuto 50 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog už pareigūno budėjimo namuose ar pareigūno pasirinktoje ir iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio, pareiškėjas, prašydamas pateikti informaciją, be kita ko, nurodė, kad jam kilo įtarimų, kad organizuojant budėjimą namuose taip didinamas darbo užmokestis vadovaujantiems pareigūnams, taigi akivaizdu, kad visa prašoma informacija ir yra susijusi su darbo užmokesčiu, jo mokėjimo pagrįstumu. Be to, atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, kiek iš viso per 3 metus buvo išmokėta darbo užmokesčio (339 923 Eur) apie 40 pareigūnų, taigi bandymas apeliaciniame skunde argumentuoti, kad prašoma informacija nebuvo susijusi su darbo užmokesčiu yra nepagrįstas bandymas įrodinėti, kad šiam ginčui neturėtų būti taikomas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas.
29. Informacijos negavimas, kurią Profesinės sąjunga turi teisę gauti, pareiškėjo teigimu, sukelia teisines pasekmes, t. y. Profesinei sąjungai atimama galimybė tokią informaciją gauti, taip pat kontroliuoti kaip darbdavys laikosi teisės aktų reikalavimų. Sprendžiant kitaip, jeigu tokio pobūdžio administraciniai sprendimai būtų neskundžiami VAĮ nustatyta tvarka, viešojo administravimo subjektai, galėtų nevaržomai spręsti kokią ir kokios apimties informaciją atskleisti pareiškėjams, o jie neturėtų teisės tokių administracinių sprendimų skųsti teismui. Toks teisės aktų taikymas prieštarautų konstitucinei teisei kreiptis į teismą dėl savo teisių ginimo.
30. Pareiškėjas pažymi, jog neprašė detaliai nurodyti nenuasmeninus, kiek kiekvienas asmuo gavo darbo užmokesčio. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Policijos pareigūnai Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) naudotis gali tik griežtai tiesioginėms funkcijoms atlikti, bet koks veiksmas, atliekamas PRĮR turi turėti teisėtą pagrindą. Atsakovui yra žinoma, kad policijos pareigūnams, kurie PRĮR naudojosi ne tarnybos tikslais, buvo taikoma tarnybinė atsakomybė, todėl visiškai neaišku, kodėl atsakovas mano, kad Profesinės sąjungos atstovai galėtų naudotis PRĮR ne tarnybos tikslais tam, kad susipažintų su budėjimų namuose grafikais. Atsižvelgiant į tai, kad budėjimų namuose grafikai yra sudaromi, taigi akivaizdu, kad pagal juos atsakovas galėjo informaciją susisteminti ir ją pateikti Profesinei sąjungai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento 2024 m. sausio 26 d. rašto Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“, kuriuo buvo atsakyta į Profesinės sąjungos 2024 m. sausio 10 d. raštą Nr. LP5-s-4(24), teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Raštą ir įpareigojo Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti Profesinės sąjungos 2024 m. sausio 10 d. Prašymą, konstatavęs, jog Profesinės sąjungos teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatyme, todėl atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, pateikdamas bendro pobūdžio informaciją ir neatsakydamas detalios prašomos informacijos, nepateikdamas argumentų, kodėl negali pateikti prašomos informacijos, priėmė skundžiamą Raštą, kuris neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, išsamumo ir objektyvumo principų bei Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų duomenų teikimo principų.
33. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog Raštas nėra administracinis aktas/sprendimas ir negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku, o į 2024 m. sausio 10 d. Prašymą buvo atsakyta pakankamai išsamiai, aptariant visus jame keliamus pareiškėjui aktualius klausimus, pateikiant duomenis apie išmokėtas už pareigūnų budėjimą namuose sumas. Be to, pateikiant pareiškėjui išsamesnius duomenis, negu buvo pateikti, net jei jie būtų nuasmeninti, asmenis (konkrečius pareigūnus) būtų galima nesunkiai identifikuoti, kas neatitiktų BDAR nuostatų.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Statuto 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas, siekdami ginti savo interesus. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnį profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.
36. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas. Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų (Profesinių sąjungų įstatymo 17 str.). Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais (Profesinių sąjungų įstatymo 16 str.).
37. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Profesinė sąjunga 2024 m. sausio 10 d. raštu Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“ kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją:1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d. Policijos departamentas, atsakydamas į minėtą Profesinės sąjungos raštą, ginčijamu Raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog budėjimo namuose tikslas – ne atlikti tam tikrus veiksmus įprastiniu poilsio metu, o būti pasiruošus čia ir dabar, prireikus reaguoti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus, todėl informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama. Siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, policijos pajėgų valdymą, neatidėliotiną reagavimą į įvykius, esant padidėjusios rizikos situacijoms, kitoms minėtoms aplinkybėms, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 2 d. įsakymu
Nr. 5-V(S)-16 (RN) „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų papildomo pasitelkimo, reagavimo į teroro aktus ar kitas grėsmes aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta budėjimo namuose organizavimo ir pareigūnų iškvietimo atlikti neatidėliotinų veiksmų tvarka. Pagal budėjimo namuose grafiką, kurį tvirtina policijos generalinis komisaras, budėjimas namuose ar buvimas iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu gali būti skiriamas Policijos departamento, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnams. Minėtiems pareigūnams (jų yra apie 40, vidutinės išlaidos jų budėjimui namuose ar buvimui iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu kasmet sudarė kiek daugiau nei po 100 tūkst. Eur) per 3 metus, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., už budėjimą namuose išmokėta iš viso 339 923 Eur. Profesinė sąjunga 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. LP5-s-22(24) „Dėl budėjimo namuose“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad ji prašė pateikti žymiai daugiau duomenų, kad būtų galima įsitikinti ar biudžeto asignavimai yra naudojami efektyviai, ar budėjimas namuose skiriamas pagrįstai, kiek per 3 metų laikotarpį pareigūnai buvo pasitelkti atlikti neatidėliotinus veiksmus budėjimo namuose metu, todėl pakartotinai prašė pateikti informaciją: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d. Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos 2024 m. vasario 13 d. raštą Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“, 2024 m. vasario 13 d. rašte Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“ nurodė, kad pateikti klausimai yra identiški, kaip ir 2024 m. sausio 10 d. rašte
Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“, ir visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, buvo pateikta 2024 m. sausio 26 d. rašte Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“. Tai pat minėtu raštu informavo, kad, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas nebus nagrinėjamas.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr. 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
39. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad Raštu Policijos departamentas pateikė informaciją apie budėjimo namuose paskirtį bei tikslus, pateikė bendrą sumą, kiek buvo išmokėta už budėjimą namuose per paskutinius 3 metus, tačiau nebuvo pateikta visa Profesinės sąjungos prašoma informacija, nors pagal nurodytą teisinį reguliavimą Profesinės sąjungos turi teisę gauti tokią informaciją. Nors pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, suformuluodamas tikslius klausimus, kokios informacijos prašo, bet Raštu nebuvo atsakyta į šiuos klausimus: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad atsakovas Raštu, neatsakydamas į aukščiau nurodytus Profesinės sąjungos nurodytus klausimus bei nenurodydamas priežasčių, kodėl negali pateikti prašomos informacijos, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir pažeidė jo teisę gauti informaciją. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, išsamumo ir objektyvumo principų.
40. Akcentuotina, kad atsakovas argumentus, kodėl jis negali pateikti Profesinės sąjungos prašomos informacijos, siedamas tai su asmens duomenų teisine apsauga, nurodė apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir įtakos tinkamai nemotyvuoto sprendimo teisėtumui nedaro. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1465-629/2020).
41. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
42. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis