Civilinė byla Nr. e2-1261-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01335-2022-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. (A. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perfect IDEA“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „NILL NILL“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Perfect IDEA“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) priteisti 161 491,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė ar suma – 161 494,50 Eur.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįsti. Ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra žinoma, tačiau, tikėtina, kad artimiausioje ateityje stipriai blogės. Atsakovas sudarė daug akivaizdžiai ieškovei BUAB „Perfect IDEA“ nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių, dėl to bendrovė nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais ir taip sukėlė jiems žalą. Atsakovo nesąžiningumas viešai aptarinėjamas ir žiniasklaidos priemonėse. Tikėtina, kad, nepritaikius atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, jis bandys perleisti savo turimą turtą, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: areštavo atsakovui A. V. nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 161 491,50 Eur, leidžiant atsakovui areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

6.       Įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl didelės sumos. Siekdamas išvengti tokių reikalavimų (jeigu jie būtų patenkinti) įvykdymo, atsakovas gali siekti paslėpti savo turtą ar lėšas, perleisti turtą kitiems asmenims. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią tolesniam galimam teisių pažeidimui, žalos padidėjimui bei naujo teisinio ginčo kilimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė remdamasis išimtinai hipotetine tikimybe, kad atsakovas gali siekti paslėpti savo turtą ar lėšas, perleisti turtą kitiems asmenims, o ne konkrečiais duomenimis apie tokius atliekamus ar atliktus veiksmus.

7.2.                      Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus savo turto atžvilgiu (slepiant turtą, perleidžiant jį, įkeičiant ir pan.) ar pasiruošimą, siekį atlikti tokius veiksmus. Visi ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo išimtinai remiasi ginčijamais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais. Tačiau ieškovės kvestionuojamas atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą.

7.3.                      Antstolio I. G. turto aprašas patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

7.4.                      Didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių apribojimų, kaip turto areštas, nustatymo poreikio.

7.5.                      Pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas ne tik nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, bet ir piniginės lėšos, tačiau atsakovo turimos ir gaunamos piniginės lėšos yra nepakankamos ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti, todėl nėra jokio pagrindo jų areštuoti, t. y. jų areštavimas neatliks laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą.

8.       Ieškovė BUAB „Perfect IDEA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      Nė viena iš prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu nurodomų aplinkybių, kurios įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – atsakovo nesąžiningumą, nesudaro šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyko. Šios bylos nagrinėjimo pagrindą sudaro sandoriai, susiję su automobiliu PORSCHE 911 TURBO S ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiais sandoriais, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, ieškovė nesiremia.

8.2.                      Švaistūniškas atsakovo elgesys su BUAB „Perfect IDEA“ turtu nebuvo atsitiktinis, o kryptingas, nesąžiningas, siekiant išvengti atsiskaitymo su BUAB „Perfect IDEA“ kreditoriais.

8.3.                      Galimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę įrodo ir didelė ieškinio suma. Ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo.

8.4.                      Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tikslingos, ekonomiškos ir proporcingos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantas (atsakovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio I. G. 2022 m. spalio 24 d. turto aprašą, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko sąskaitų išrašus.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Be to, apeliantas šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas jam nepranešus, o antstolio I. G. 2022 m. spalio 24 d. turto aprašas gautas jau po apskųstos teismo nutarties priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „NILL NILL“ 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Šiuo atveju UAB „NILL NILL“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta tik 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. po apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir per nustatytą terminą neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „NILL NILL“ pateiktais papildomais paaiškinimais nėra išplečiamos atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, todėl rašytiniai paaiškinimai priimami.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto – atsakovo turto atžvilgiu taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

18.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, atsakovas šios sąlygos buvimo atskirajame skunde nekvestionuoja. Todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – arešto – taikymo atsakovo turtui, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Perfect IDEA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu argumentavo tuo, kad ieškinio reikalavimų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma ir, tikėtina, kad artimiausioje ateityje blogės; atsakovas sudarė daug akivaizdžiai ieškovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių, dėl to bendrovė nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais ir taip sukėlė jiems žalą.

20.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

22.       Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

23.       Taigi tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

24.       Pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovas turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas sudarė daug akivaizdžiai ieškovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių, dėl to bendrovė nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais ir taip sukėlė jiems žalą, pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 6 d. pardavė BUAB „Perfect IDEA“ priklausantį automobilį TESLA MODEL S už 8 000 Eur, nors jį pagal 2016 m. kovo 29 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201601680 ieškovė nuosavybėn įgijo už 80 000 Eur; 2017 m. birželio 7 d. BUAB „Perfect IDEA“ paskolino UAB „VIDYA“ 25 000 Eur už 1 proc. metinių palūkanų, kai pati BUAB „Perfect IDEA“ 2017 m. gegužės 23 d. pasiskolino 100 000 Eur už 2 proc. mėnesinių (t. y. 24 proc. metinių) palūkanų; 2017 m. rugsėjo mėn. BUAB „Perfect IDEA“ iš savo akcininko M. K. neva pirko teisines paslaugas už 60 500 Eur, nors nėra duomenų, kad šias paslaugas M. K. bendrovei būtų suteikęs.

27.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė BUAB „Perfect IDEA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą dėl BUAB „Perfect IDEA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra A. V. (civilinė byla Nr. eB2-3363-643/2022). Pažymėtina tai, kad ieškovės prašymas dėl BUAB „Perfect IDEA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, yra grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje (žr. nutarties 26 punktą). Civilinė byla dėl BUAB „Perfect IDEA“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra išnagrinėta, teismo posėdis joje paskirtas 2023 m. sausio 11 d. 10.0 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomų aplinkybių (žr. nutarties 26 punktą) išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos dėl BUAB „Perfect IDEA“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo iš esmės dalykas, o šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tyčinio bankroto, nurodytos aplinkybės nevertinamos, kaip savaime pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal aktualią teismų praktiką net ir aplinkybės, jog bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, savaime neįrodo atsakovo siekio išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1118-1120/2022).

28.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tačiau nenurodžius pagrįstų argumentų dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Jau minėta, kad teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

29.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

31.       Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

32.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones be teisėto pagrindo, būtų pažeisti nurodyti principai. Taigi, ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, ir nepagrįstai pritaikė šias priemones.

33.       Kartu pažymėtina tai, kad, atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai), ieškovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perfect IDEA“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė