Civilinė byla Nr. 2A-1576-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01308-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Kaunas

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

       viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2857-986/2021 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui L. R. dėl bendraturčių žemės sklypo dalies nustatymo bendram naudojimui ir atsakovo L. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. S., patikslinusi reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė papildyti susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytą 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarp V. V. N., I. S. ir L. R. (toliau – Susitarimas), nustatant sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi 22 kvadratinių metrų (toliau – kv. m.) plotą, t. y. 9 kv. m I. S. naudojamo žemės sklypo ploto ir 13 kv. m L. R. naudojamo žemės sklypo ploto, o būtent: I. S. naudojamame sklype, plane pažymėtame indeksu 8-1, nustatyti bendro naudojimosi žemės plotą 1,2 m pločio ir 7,79 m ilgio pagal L. R. naudojamo sklypo ribą ir 7,72 m priešingoje pusėje; L. R. naudojamame sklype, plane pažymėtame indeksu 8-2, nustatyti bendro naudojimosi žemės plotą trikampio formos – kraštinių ilgiai 3,30 m pločio ir 7,79 m ilgio pagal I. S. naudojamo sklypo ribą naudojamu sklypu ir įstrižainės ilgis 8,62 m. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas L. R. yra 3,203 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio J. L. g. 3, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., bendraturčiai. Jai priklauso 27502/33203 dalys žemės sklypo, L. R. priklauso 5701/33203 dalys žemės sklypo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo ir sutarta šiuo žemės sklypu naudotis tokia tvarka: žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 5 701 kv. m, naudojasi L. R., o žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėta indeksu B, kurios plotas – 27 502 kv. m lygiomis dalimis bendrai naudojasi V. V. N. ir I. S.. V. V. N. jai priklausiusią žemės dalį yra padovanojusi ieškovei. Sudarant susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nebuvo susitarta dėl privažiavimo prie sklypų. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane ribos nustatytos taip, kad viena dalis su nuovaža ribojasi apie 3 metrus, o kita dalis apie 1 metrą, todėl patekti į ieškovės sklypo dalį nuo kelio (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), neįvažiavus į L. R. naudojamą sklypo dalį, neįmanoma. Buvo kreiptasi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl nuovažos į jos sklypo dalį įrengimą, tačiau direkcija tam nepritarė.

3.       Atsakovas L. R. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus atmesti, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nubausti ieškovę 2 000 Eur bauda. Be to, 2021 m. vasario 8 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė papildyti Susitarimą nustatant ginčo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi 89 kv. m plotą (plane pažymėtą raide C, pagal plane nurodytas koordinates), taip pat nustatyti sklype 400 kv. m plotą, (pažymėtą plane raide D, pagal plane nurodytas koordinates) kuriuo naudosis L. R.. Priešieškinyje atsakovas taip pat prašė nubausti I. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis pinigine 2 000 Eur bauda, pusę šios baudos sumos skiriant jam, o taip pat priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodė, kad Susitarimu buvo susitarta kokiomis dalimis ir kokiu plotu naudosis jis bei ieškovė, tačiau tuo metu jokio pasiūlymo kaip nors tartis dėl galimybės bendrai naudotis įvažiavimu į sklypą nebuvo. Anot atsakovo, ieškovė iš pradžių susitarusi dėl konkretaus žemės sklypo ploto naudojimosi, ieškiniu siekia kito savininko teisių bei interesų sąskaita pagerinti savo valdomo žemės sklypo padėtį. Atsakovas tvirtina, jog ieškovė teigdama, kad ji negali pateikti į savo žemės sklypą kitaip, kaip tik važiuojant per jo valdomą žemės sklypo dalį, meluoja. Jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinio reikalavimus, ženkliai pablogėtų ne tik jo, kaip žemės sklypo naudotojo, saugumas (nesant galimybės padaryti vartus) bet ir ženkliai sumažėtų žemės sklypo vertė. Taip pat tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, jis neteks ne tik 9 kv. m ploto, bet ir suprastės įvažiavimas į jo valdomą žemės sklypą, o siauru keliu važinėjant sunkiajai žemės ūkio technikai taip bus teršiamas įvažiavimas. Susitikęs su ieškove paaiškino, kad jis sutiktų, jog ji naudotųsi jo įrengtu keliu, o kaip kompensacijos prašė, kad ji jam leistų naudotis nenaudojama žemės sklypo dalimi, esančia už jo sklypo (plane pažymėta raide D), kuri yra apaugusi menkaverčiais krūmais, joje pripilta šiukšlių, akmenų ir t. t. Mano, kad pagal jo sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą bus teisingai ir protingai nustatyta naudojimosi tvarka.

5.       Liudytojas K. Ž. parodė, kad jis ūkininkauja nuo 1993 m., apie 20 metų nuomojasi ir dirba šį žemės sklypą. Jo plačiausia technika yra kombainas, 3,80 m. pločio. Į žemės sklypą anksčiau įvažiuodavo keliuku. Kairį posūkį į keliuką jis gali padaryti. Kombaino pjaunamoji yra 5 metrų, jei dėl pločio negalės įvažiuoti, galės jį nusiimti. L. R. užsitvėrus žemės sklypą įvažiuoja per kito ūkininko žemę, kuris tai daryti leidžia. L. R. ant įvažiavimo užstato mašiną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, t. y. papildė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Susitarimą, sudarytą tarp V. V. N. (teisių ir pareigų perėmėja I. S.), I. S. ir L. R., dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, ir papildomai nustatyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio J. L. g. 3, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav., bendraturčiai – ieškovė I. S. ir atsakovas L. R. bendrai naudojasi 2020 m. birželio 23 d. Projektuojamų servitutų plane (rengėjas matininkas L. P.) „S1-1“ ir „S2-1“ pažymėtais plotais, pažymėtais posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-1. Teismas išaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytas Susitarimas šalims galioja tiek, kiek nėra pakeistas šiuo teismo sprendimu. Teismas taip pat priteisė ieškovei I. S. iš atsakovo L. R. 400,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

7.       Anot teismo, tai, kad ieškovė (kuri taip pat yra V. V. N. teisių pagal Susitarimą perėmėja) šiuo metu į savo žemės sklypo dalį su žemės ūkio technika gali patekti tik per kito ūkininko dirbamo žemės sklypo technologines vėžias, vertintina kaip pagrindas šalių Susitarimui pakeisti. Teismas sprendė, kad šalims nusistačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią patekimas į ieškovės žemės sklypo dalį per vienintelę galimą teisėtą nuovažą dėl kiekvienai šaliai priskirto asmenine teise naudotis nuovažos dalies ir atsakovo veiksmų (technikos užstatymo) yra negalimas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nustatyti konkrečias sklypo dalis (nuovažą), kuriomis šalys (žemės sklypo bendrasavininkai) toliau naudosis bendrai.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nurodyta pagal UAB „Lino projektai“ parengtą projektuojamų servitutų planą ir jo aiškinamąjį raštą, o servitutas tarp bendrasavininkų negali būti nustatomas, nes tokio sutikimo teisinis įforminimas neatitiktų bendrosios nuosavybės turinio (nes tai jų bendra, o ne svetima žemė), tai nėra kliūtis remtis Plane nurodytais duomenimis – koordinatėmis ir atstumais tarp jų. Duomenų, kad Plane nurodytos koordinatės yra neteisingos, byloje nėra – Plano įvažos koordinatės Nr. 5 ir 6, bei atsakovo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane įvažos nuo kelio koordinatės Nr. 16 ir 42, iš esmės sutampa (minimali 1 cm paklaida). Todėl siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų ne tik patogi, bet ir racionali, optimaliausiai atitiktų bendrasavininkų interesus, užtikrintų jų, kaip savininkų, teises, teismas papildė Susitarimą, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą 2020 m. birželio 23 d. projektuojamų servitutų planą (rengėjas L. P.), t. y. nustatydamas, kad ieškovei I. S. ir atsakovui L. R. žemės sklype priskirtinas bendrai naudotis 22 kv. m plotas, pažymėtas projektuojamų servitutų plane „S1-1“ ir „S2-1“ (posūkio taškai 1-2-3-4-5-6-1). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra būtinas visas galimas (4,5 m) įvažos plotis, o ne atsakovo siūlomas ženkliai siauresnis, 3,10 m pločio įvažiavimas. Be to, teismo vertinimu, visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad bendra naudojimosi tvarka apimtų tik dalį jau suformuotos, o ne visą nuovažos plotį, kadangi tokia tvarka vėl skatintų šalių ginčus – ieškovė su žemės ūkio technika į žemės sklypą vis vien nepatektų.

9.       Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl jo siūlomo bendram naudojimui priskirti ploto, pažymėto raide „C“, ilgis 57,35 metrai, kadangi ieškovė pagal jos siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką nuo nuovažos iš karto gali patekti į savo žemės sklypo dalį, todėl tolesnis važiavimas bendram naudojimui priskirtinu plotu, nėra reikalingas; tokia tvarka be jokio reikalo būtų sumažinamos bendraturčių atskirai naudojamos žemės sklypo dalys. Kita vertus, teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad dėl jo siūlomos naudojimosi tvarkos, kiek tai susiję su įvažiavimu į bendro naudojimosi žemės sklypo dalį (siūlo įvažiuoti stačiu kampu), šiek tiek būtų mažiau gadinama nuovaža, tačiau čia pat pažymėjo, kad tai priklauso nuo įvažiavimo krypties – jei į siūlomą nustatyti bendro naudojimosi žemės sklypą būtų patenkama iš pietinės pusės, nuovaža posūkio metu būtų apkraunama ir atitinkamai gadinama mažiau. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad bendrasavininkų pareiga – bendrai rūpintis ir prižiūrėti bendrą turtą, jį palaikyti tokios būklės, kad būtų tinkamas bendram naudojimui pagal paskirtį, t. y. nepateisinami bendrasavininkų veiksmai, kuriais vienas tik naudotųsi turtu, o kitas juo rūpintųsi (CK 4.72 straipsnis). Teismo įsitikinimu, priešieškiniu siūloma nustatyti aiškiai perteklinę ir neracionalią žemės sklypo naudojimosi tvarką (t. y. ją pratęsiant per visą atsakovui priskirtą naudotis žemės sklypo kraštinę, 57,35 m), kuri aiškiai nepasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui ir galimai skatintų bendraatsakovų ginčus ateityje (juo važiuodama žemės ūkio technika gadintų ir terštų ženkliai didesnį bendro naudojimosi plotą).

10.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog patenkinus ieškinį sumažės jo nuosavybės dalis. Teismas akcentavo, kad atsakovo dalis nepasikeis, nes bus nustatyta tik naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kita vertus, teismas taip pat akcentavo, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovas taip pat galės naudotis didesne žemės sklypo dalimi (papildomai 9 kv. m ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi). 

11.       Teismas taip pat nepagrįstais laikė ir atsakovo argumentus dėl jo išlaidų į nuovažos tvarkymą, kadangi, visų pirmiausia, atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Antra, net įrodžius šias aplinkybes, toks naudojimosi tvarkos nustatymas, kai atsakovui kaip kompensacija asmeniam naudojimui būtų priskirta šiuo metu ieškovei priskirta naudotis žemės sklypo dalis, būtų negalimas, t. y. atsakovas, manydamas, kad pagerino bendrą turtą, turi teisę į piniginę kompensaciją, o ne į dalį ieškovės žemės sklypo, kuriuo jis niekada nesinaudojo (to atsakovas net neįrodinėjo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas L. R., atstovaujamas advokatės L. D., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2857-986/2021 ir šioje byloje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti pilnai, taip pat – priteisti apeliantui L. R. iš ieškovės I. S. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymą ir keitimą (CK 4.81 straipsnis), ir nesant naujų aplinkybių, neįvykus jokiems juridiniams faktams, nepagrįstai pakeitė nustatytą nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, taip prieštaraudamas civilinių santykių stabilumo tikslui, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principams, bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pakeisdamas Susitarimą pagal ieškovės pateiktą planą, nukrypo nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. teismas pažeidė bendraturčių turimos nuosavybės dalis bendrame žemės sklype. Anot apelianto, ieškovei I. S. nuosavybės teise priklauso 27 502 kv. m (82,83 proc. viso žemės sklypo ploto), o apeliantui nuosavybės teise priklauso 5 701 kv. m (17,17 proc. viso žemės sklypo ploto), todėl tokia pati proporcija turi būti išlaikoma ir bendrojo naudojimo dalyje. Tuo tarpu pagal teismo sprendimu nustatytą bendro naudojimo žemės sklypo plotą, iš 22,11 kv. m bendro naudojimo plotojo, apeliantui tenkanti dalis sudaro 12,81 kv. m (57,94 proc. viso bendro naudojimo ploto), o ieškovei tenkanti dalis sudaro 9,30 kv. m (42,06 proc. viso bendro naudojimo ploto).

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. S., atstovaujama advokato R. G., apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo L. R. apeliacinį skundą, palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo L. R. ieškovės I. S. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą;

13.2.                      Atsakovo pareikštas reikalavimas nustatyti sklype bendro naudojimosi 89 kv. m plotą prieštarauja įstatymų normoms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, kadangi I. S. nori naudotis tik 13 kv. m ploto keliu, kuriuo naudojasi atsakovas L. R., t. y. jai nėra jokio reikalo naudotis L. R. siūlomu 89 kv. m plotu. Jai pakanka 13 kv. m, kad galėtų su žemės technika patekti į jos naudojamą sklypo dalį. Be to, atsakovo reikalavimas suteikti jam 400 kv. m plotą, kuriuo naudojasi I. S., taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15.       Pagal CPK 320

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

17.       Nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 33203 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis J. L. g. 3, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. (toliau - Žemės sklypas). Ieškovei I. S. priklauso 27502 kv. m. Žemės sklypo dalis, atsakovui - 5701 kv. m. Žemės sklypo dalis. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarp šalių, taip pat V. V. N., buvo sudarytas notarinis susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau - Susitarimas), kuriuo susitarta, kad V. V. N. (kuri 2019 m. birželio 13 d. padovanojo savo dalį ieškovei) ir I. S. naudosis 27502 kv. m. Žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu B, o L. R. naudosis 5701 kv. m. Žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu A. Susitarime neaptarta, kaip šalys pateks į jų naudojamus žemės sklypų plotus, bendrai naudojama žemės sklypo dalis nenustatyta. Nekilnojamojo turto registre 2018 m. rugpjūčio 17 d. įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo Žemės sklypu tvarka.

18.       Tarp šalių kilo ginčas dėl įvažiavimo į žemės sklypus, kurie nebuvo išspręsti Susitarimu. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį (priešieškinį atmetė) bei papildė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Susitarimą, sudarytą tarp V. V. N. (teisių ir pareigų perėmėja I. S.), I. S. ir L. R., dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir papildomai nustatė, kad žemės sklypo, esančio J. L. g. 3, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – ieškovė I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrai naudojasi 2020 m. birželio 23 d. Projektuojamų servitutų plane (rengėjas matininkas L. P.) „S1-1“ ir „S2-1“ pažymėtais plotais, pažymėtais posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-1. 

19.       Apeliantas savo nesutikimą su teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad 1) teismas nesant objektyvaus būtinumo pakeitė nustatytą naudojimosi tvarką; 2) nustatant bendrai naudojamą dalį, teismas nukrypo nuo šalių turimos nuosavybės teise žemės sklypo dalių proporcijos.

20.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

21.       Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

22.       Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010). Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus konkrečiam ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis spręsti. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

23.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

24.       Atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo (būtinybės) keisti šalių Susitarimu nustatytą žemės naudojimo tvarką. Pirmiausia, pažymėtina, kad Susitarimu nebuvo nustatyta, kokiu būdu šalys pateks į jų naudojamus žemės sklypus, t. y. susitarimu neužtikrintas privažiavimas prie sklypų. Antra, bendrame sklype esanti nuovaža (įvažiavimas į sklypą) pagal Susitarimą yra padalinta į dvi dalis, t. y. ieškovei tenka 1,2 m. jos, o apeliantui tenka 3,3 m. jos. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė neturi galimybės įvažiuoti į savo naudojamą žemės sklypą. Trečia, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsakydama į UAB „Lino projektai“ paklausimą dėl galimybės praplatinti nuovažą nuo rajoninės reikšmės kelio Nr. 2005 į Žemės sklypą nurodė, kad nepritarianti nuovažos praplatinimui dėl nepriimtinumo saugiam eismui, nuovažos parametrų neatitikimo normatyvinių dokumentų reikalavimams. Nurodyta, kad privažiavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis esama, teisėtai įrengta nuovaža (b. l. 23). Taigi, ieškovė neturi kitos galimybės, kaip tik pasinaudojus jau esama nuovaža, patekti į savo naudojamą žemės sklypą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant šalių nesutarimui dėl patekimo į jų naudojamus žemės sklypus, yra objektyvi būtinybė keisti Susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

25.       Be to, būtinybę keisti Susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas pateikdamas priešieškinį, kuriuo prašo taip pat pakeisti (papildyti) Susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (pateikdamas savo pakeitimo variantą).

26.       Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, įrodinėdamas objektyvios būtinybės nebuvimą nustatytos naudojimosi tvarkos keitimui, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010, nes joje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, t. y. minimoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas ginčas dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarko keitimo, o šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl šalių Susitarimu (ne teismo sprendimu) nustatytos naudojimosi tvarkos keitimo.

27.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nustatant bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, teismas nukrypo nuo šalių turimos nuosavybės teise žemės sklypo dalių proporcijos. Nustatyta, kad šalių bendrąją daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype, ieškovei priklauso 82,83 proc. žemės, o apeliantui 17,17 proc. žemės, todėl į bendram naudojimui skirtą žemę turėtų patekti pagal galimybes būtent tokių proporcijų žemės plotai (ieškovės dalis – 82,83 proc.), atsakovo dalis – 17,17 proc.). Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimo planą, kurį teismas pripažino tinkamu, į bendram naudojimui priskirto žemės sklypo plotą (22,11 kv. m.), ieškovės naudojamos žemės patenka 42,06 proc. (9,30 kv. m.), o apelianto - 57,94 proc. (12,81 kv. m.), tuo tarpu kai proporcijos turėtų būti: ieškovės – 82,83 proc., apelianto 17,17 proc. Ieškovei manant, kad būtent jos pasiūlytas bendro naudojimo žemės plotas, skirtas įvažiavimui, yra tinkamiausias, ji taip pat turėjo nurodyti, kurioje vietoje apeliantui kompensuojama iš jo asmeninio naudojimo paimama didesnė žemės dalis taip, kad šalims pagal Susitarimą priskirtų naudojimuisi žemės dalių proporcijos, atsiradus bendrojo naudojimo žemės sklypui, nepasikeistų. Ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimo plane nėra numatyta, kad apeliantui vietoje paimamos į bendrojo naudojimo žemės sklypo plotą žemės dalies yra priskiriama ieškovės naudojama žemės sklypo dalis kitoje vietoje kaip kompensacija tam, kad būtų išlaikytos realiai naudojamų žemės dalių proporcijos (realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčas vyksta dėl žemės ploto, kuris nėra didelis palyginus su šalių turimomis dalimis, tačiau, esant tarp šalių ginčui dėl to ir esant galimybei nesunkiai užtikrinti įstatyme numatytas proporcijas, tai nėra pagrindas pripažinti ieškovės reikalavimą pagrįstu ir ieškinį tenkinti. 

28.       Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

29.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) ir procesinės (CPK 185 straipsnis) teisės normas bei nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

30.       Apeliaciniu skundu (jo rezoliucinėje dalyje) prašoma tenkinti apelianto priešieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti priešieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl vien tai yra pagrindas apelianto prašymą atmesti.

31.       Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo motyvus dėl priešieškinio atmetimo, neturi pagrindo su jais nesutikti. Pažymėtina, kad apelianto prašomas Susitarimo pakeitimo variantas (pagal R. S. įmonės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; toliau - apelianto planas) neatitinka racionalaus, efektyvaus, ekonomiško ir mažiausiai šalių interesus varžančio žemės naudojimo. Šią išvadą patvirtina tai, kad: 1) apelianto plane bendrai naudojamam žemės sklypui priskirta net 178 kv. m. ir jis tęsiasi per visą apelianto naudojamos žemės ribą (57,35 m), kas  nėra  reikalinga ieškovės teisėms (įvažiavimui į savo naudojamą žemės sklypą) užtikrinti; 2) dėl aiškiai perteklinio žemės ploto (178 kv. m.) priskyrimo bendrai naudojamai žemei, sumažėja šalių atskirai naudojamų žemės sklypų plotai; 3) apelianto plane siūlomas įvažiavimo plotis (3,10 m) yra per siauras įvažiuoti žemės ūkio technikai, juo labiau, kai leistinas įvažiavimo plotis (nuovaža) yra 4,5 m.; 4) apelianto siekis kaip kompensaciją gauti 400 kv. m. taip pat neatitinka šalių naudojamų žemės sklypo dalių proporcijų ir žymiai didesne dalimi, negu ieškovės siūlomame variante. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priešieškinio atmetimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Pažymėtina, kad teismui atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį dėl naudojimosi bendru žemės sklypu nustatytos tvarkos pakeitimo, nagrinėjamu atveju bendraturčiai nepraranda galimybės kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, pateikdami kitus projektus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį (abiejų šalių siūlomus žemės sklypo naudojimosi pakeitimo variantus), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neskirstytinos, t. y. šalys paliekamos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34.       Apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimas, kuris buvo patenkintas, yra atmestas, tačiau nepatenkintas ir apelianto reikalavimas tenkinti priešieškinį, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. Tokiu būdu iš ieškovės apeliantui priteistinos 327,90 Eur (75 Eur/2 žyminis mokestis ir 580,80 Eur/2 išlaidos už teisines paslaugas) patirtos bylinėjimosi išlaidos, o iš apelianto ieškovei priteistinos 150 Eur (300 Eur/2 išlaidos už teisines paslaugas) patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarp šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės apeliantui priteistina 177,90 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.  

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

       Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

       Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini),  177,90 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

                     Albina Rimdeikaitė