(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. J. ir V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-521-936/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo ir atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Magirnis“ dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Daila“, uždaroji akcinė bendrovė „Taupalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilumos šaltinis“, uždaroji akcinė bendrovė „Termofasadai“, uždaroji akcinė bendrovė „Elteka“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų koordinatoriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Creatus LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų valdymas“V. V., A. U., E. V., J. V., M. B., T. B., A. K., L. V., N. Č., V. J., I. U., S. G., J. V. D., T. S., D. G., I. G., D. J. M., I. B., J. B.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magirnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (toliau – Bendrija) dėl 106 845,30 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.       Atsakovė Bendrija pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės BUAB „Magirnis“ 72 091 Eur už netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymus, 31 121,17 Eur delspinigių, 968 Eur išlaidų, skirtų nustatyti bei įvertinti ieškovo atliktų darbų trūkumus, ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 12 d. buvo gauta ieškovės ir atsakovės 2024 m. gruodžio 9 d. pasirašyta taikos sutartis. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, procesinės pasekmės. Prašė patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Magirnis“ ir atsakovės Bendrijos 2024 m. gruodžio 9 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė, priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 462,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 1 536 Eur žyminio mokesčio.

5.       Teismas nustatė, kad taikos sutartį pasirašė ieškovės ir atsakovės įgalioti atstovai, taikos sutarčiai gauti ieškovės kreditorių bei atsakovės narių susirinkimų pritarimai.

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) neįtvirtina šalių pareigos taikos sutarties sąlygas derinti su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ar gauti jų pritarimą. Nors dispozityvumo principas nekliudo ginčo šalims pasiūlyti taikos sutartį sudaryti ir tretiesiems asmenims bei atitinkamai suderinti su jais teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, kurios įgyvendinimas priklauso tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek nuo prašomos patvirtinti taikos sutarties sukeliamų padarinių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu. Teismas nurodė, kad ginčo šalių sudaryta taikos sutartis nenustato jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims.

7.       Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl pateiktą taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė (CK 6.985 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Trečiasis asmuo V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Tam, kad Bendrija, kaip atsakovė, galėtų sudaryti su ieškove taikos sutartį, šis klausimas turėjo būti pirmiausia iškeltas pačioje Bendrijoje ir dėl to balsuojama visuotiniame Bendrijos narių susirinkime. Bendrijoje yra iš viso 15 narių, kurie turi teisę balsuoti Bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose. Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, kuriame būtų iškeltas klausimas dėl balsavimo sudaryti ar nesudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje civilinėje byloje, apeliantė nebuvo jokia forma informuota. Be to, trečiojo asmens žiniomis, dar 4-5 Bendrijos nariai (V. V., turintis du butus, L. V. ir Vilniaus miesto savivaldybė, turinti du butus) taip pat nebuvo informuoti apie šaukiamą Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl taikos sutarties sudarymo.

8.2.       Bendrijos pirmininko I. B. su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas Bendrijos narių susirinkimo protokolas šiuo metu yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes, organizuojant Bendrijos susirinkimą, buvo grubiai pažeisti procedūriniai klausimai, didžioji dalis Bendrijos narių nebuvo informuoti apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, nebuvo išsiųsti ir įteikti pranešimai apie darbotvarkę (svarstytiną klausimą) ir pan.

8.3.       Bendrijos nariai yra suinteresuoti, kad nagrinėjamoje byloje būtų priimtas galutinis teismo sprendimas ir priteistos Bendrijos priešieškinyje nurodytos sumos, kurios būtų panaudotos atlikti bent dalį darbų, kurių ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magirnis“ neatliko, taip pat kad būtų ištaisyti dėl nekokybiškai atliktų darbų atsiradę defektai. Pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartis kuria Bendrija atsisako savo priešieškinio reikalavimų, akivaizdžiai pažeidžia Bendrijos narių turtinius interesus, nes Bendrija ir jos nariai liktų su didžiuliais kredito įsipareigojimais bankui, o pati pastato renovacija būtų praktiškai neatlikta ir nepasiekti jai kelti tikslai.

8.4.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad derinti taikos sutarties sąlygas yra šalių teisė, bet ne pareiga ir kad ginčo šalių sudaryta taikos sutartis nenustatė jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims. Priešingai, ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis iš esmės pažeidžia byloje esančių trečiųjų asmenų (Bendrijos narių) turtinius interesus, nes atsakovei atsisakius visų priešieškinio reikalavimų, Bendrijos nariai lieka su didžiuliais nuostoliais ir įsipareigojimais kredito įstaigai. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad teismo nutartimi paskirti teismo ekspertai nustatė už 151 000 Eur neva padarytų darbų, kurie faktiškai net nebuvo atlikti, taip pat už beveik 75 000 Eur sumą atliktus darbus, kurie yra su defektais. Iki šiol nėra išmokėta 30 proc. valstybės kompensacija už pastato renovaciją, kuri sudaro apie 113 000 Eur, nors UAB „Magirnis“ nurodė, kad visi pastato renovacijos darbai neva pilnai baigti ir priduoti dar 2018 metais. Dėl visų šių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

9.       Trečiasis asmuo V. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Spręsdamas šalių pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį, kuriuo atsisakyta visų Bendrijos reikalavimų BUAB „Magirnis“, teismas kartu išsprendė ir klausimą, darantį įtakos V. V., kaip namo patalpų savininko, teisiniam statusui. Bendrijai atsisakius reikalavimų susijusių su fasado ir balkonų tvarkymo darbais, šiuos būtinai atliktinus darbus reikės atlikti V. V. ir kitų namo patalpų savininkų sąskaita, o defektų taisymo darbus atlikti būtina.

9.2.       Bendrija iki šiol nėra gavusi pagal investicinį projektą numatytos valstybės kompensacijos. Be to, yra pagrindas manyti, kad UAB „Magirnis“ užsakymu 2017 m. gruodžio 14 d. išduotas namo energetinio naudingumo sertifikatas neatitinka tikrovės. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – VPK) vyksta ikiteisminis tyrimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) metu galimai padarytų nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimo ir kitų).

10.       Trečiasis asmuo UAB „Taupalda“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios iš esmės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Ginčas vyko tarp ieškovės ir atsakovės dėl skolos priteisimo. Trečiojo asmens V. J. dėstomi argumentai apie netinkamai organizuotą gyventojų susirinkimą, dokumentų klastojimą, vykstančius ikiteisminius tyrimus ir kt. nėra susiję su byla, todėl laikytini nepagrįstais.

10.2.       Ieškovei ir atsakovei derinant taikos sutartį, nekilo pareiga jos sąlygas suderinti su trečiaisiais asmenimis. Apeliantė nepagrindė kaip konkrečiai bus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Taupalda“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens V. V. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei derinant taikos sutartį, nekilo pareiga jos sąlygas suderinti su trečiaisiais asmenimis. Apeliantas nepagrindė kaip konkrečiai bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

13.       Atsakovė Bendrija pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydama juos atmesti. Atsiliepimas grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Civilinės bylos nagrinėjimas vyksta jau beveik 7 metus. Per bylos nagrinėjimo laiką UAB „Magirnis“ ne tik patyrė bankrotą, bet visos bankroto procedūros yra baigtos ir įmonės likvidavimas yra stabdomas tik dėl šios bylos. BUAB „Magirnis“ neturi galimybių atlyginti Bendrijos priešieškiniu prašomų priteisti sumų, net jei priešieškinis ir būtų patenkintas. Ši aplinkybė nulėmė Bendrijos sutikimą sudaryti taikos sutartį.

13.2.       Byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, pateiktos trys ne teismo skirtų specialistų (ekspertų) išvados, visos išvados skiriasi ir, nežiūrint į visas pirmosios instancijos teismo pastangas, taip ir neatsako į dalį klausimų, kuriuos kaip privalomai atsakytinus nurodė apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti į pirmąją instanciją. Dėl šios priežasties Bendrija sušaukė patalpų savininkų susirinkimą, kuriame ne tik dalyvavo vienas iš apeliantų, galėjęs išdėstyti visus savo argumentus, bet kuriame daugiau nei pusė dalyvavusių ir net daugiau nei pusė visų patalpų savininkų nutarė sudaryti taikos sutartį.

13.3.       Patalpų savininkai 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė sprendime nurodytomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį su ieškove. Įvykęs susirinkimas sušauktas teisės aktų nustatyta tvarka. Susirinkimo eiga fiksuota faktinių aplinkybių protokolu, kurį sudarė antstolis I. G.. Susirinkime dalyvavo 16 iš 19 patalpų savininkų, be to, susirinkime tiesiogiai dalyvavo ir trečiasis asmuo V. V.. Duomenų apie tai, kad 2024 m. lapkričio 21 d. įvykusio susirinkimo sprendimai būtų ginčijami teisme, atsakovė neturi. Trečiasis asmuo V. J. atskirajame skunde nors ir nurodė, kad toks skundas yra teismui pateiktas, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių duomenų ir įrodymų nepateikė.

13.4.       Nė viena iš taikos sutartį pasirašiusių šalių bei asmenų nėra nei įtariami kokių nors nusikalstamų veikų padarymų, nei apklausti specialiaisiais liudytojais. Nėra pareikšta įtarimų nei Bendrijai, nei jos pirmininkui I. B., pasirašiusiam taikos sutartį, nei BUAB „Magirnis“ nemokumą administruojančiam bankroto administratoriui. Be to, jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų, kad kokie nors asmenys yra atsakingi už kokių nors nusikaltimų veikų padarymą, šios taikos sutarties sudarymas neribos minėtų asmenų nei baudžiamosios, nei civilinės atsakomybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

15.       Atsakovė Bendrija kartu su atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus pateikė papildomus rašytinius įrodymus – nuotraukas, kuriuose užfiksuotas skelbimas apie 2024 m. lapkričio 19 d. šaukiamą Bendrijos susirinkimą, susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą, pašto kvitą, patvirtinantį, kad tretiesiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai apie susirinkimą.

16.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiamų papildomų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, atsakovei atsikertant į apeliantų atskiruosius skundus, taip pat įvertinęs tai, jog su Bendrijos pateiktais rašytiniais įrodymais apeliantai yra susipažinę, pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 17 d. išsiuntus jiems atsiliepimus į atskiruosius skundus kartu su priedais, nusprendžia, kad pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Nustatyta, kad ieškovės BUAB „Magirnis“ ir atsakovės Bendrijos sudaryta ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys atsisakė viena kitos atžvilgiu visų savo reikalavimų pagal ieškinį ir priešieškinį, taip pat atsisakė bet kokių reikalavimų ir pretenzijų, susijusių su 2015 m. rugpjūčio 13 d. pagrindinės sutarties (objektas – daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacija) sudarymu ir vykdymu (Taikos sutarties 1–3 punktai).

21.       Apeliantai (tretieji asmenys) V. J. ir V. V., nesutikdami su skundžiama nutartimi, visų pirma įrodinėja, kad tokia taikos sutartimi buvo pažeistos Bendrijos narių teisės ir turtiniai interesai, nes, atsakovei atsisakius priešieškinio, Bendrija lieka su nuostoliais, kuriuos patyrė dėl ieškovės nekokybiškai (su defektais) atliktų darbų, kuriuos reikės taisyti Bendrijos nariams. Be to, apeliantės V. J. teigimu, Bendrijos susirinkimo, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti taikos sutartį ir apie kurį ji nebuvo informuota, protokolas šiuo metu yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl procedūrinių pažeidimų.

22.       CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. To paties straipsnio 2 dalis, be kita ko, įtvirtina, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

23.       Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).

24.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 21 punktas).

25.       Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas).

26.       Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas; 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 20 punktas).

27.       Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad bylos nagrinėjimo procese sudarytos taikos sutarties šalys yra ginčo šalys – ieškovas ir atsakovas. CPK neįtvirtina šalių pareigos taikos sutarties sąlygas derinti su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ar gauti jų pritarimą. Nors dispozityvumo principas nekliudo ginčo šalims pasiūlyti taikos sutartį sudaryti ir tretiesiems asmenims bei atitinkamai suderinti su jais teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, kurios įgyvendinimas priklauso tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek nuo prašomos patvirtinti taikos sutarties sukeliamų padarinių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos šalims – ieškovei ir atsakovei – nebuvo pagrindo taikos sutarties sudarymo ir teikimo tvirtinti teismui papildomai derinti ir su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų. Juo labiau kad, kaip patvirtina bylos duomenys, siūlymas sudaryti taikos sutartį, įskaitant ir siūlomos taikos sutarties sąlygas, buvo svarstomas Bendrijos narių susirinkime.

28.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 19 d. įvyko Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo balsuojama dėl taikos sutarties su BUAB „Magirnis“ sudarymo nurodytomis sąlygomis. Byloje esantis dalyvių registracijos sąrašas patvirtina, kad iš 19 narių susirinkime nedalyvavo ir nebalsavo tik du nariai – apeliantė V. J. ir trečiasis asmuo M. B.. Bendrijos narių balsų dauguma buvo nutarta pritarti taikos sutarties su BUAB „Magirnis“ patvirtinimui. Nors apeliantės V. J. teigimu, paminėto susirinkimo protokolas šiuo metu yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau, remdamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas tokių duomenų, t. y. pateiktų skundų, ieškinių, kuriais būtų ginčijamas aptariamas Bendrijos narių susirinkimo protokolas, nenustatė. Atsakovė, atsikirsdama į apeliantų atskiruosius skundus, nurodė, kad jai taip pat nėra žinoma, jog paminėtas Bendrijos protokolas, kuriuo balsų dauguma buvo nutarta pritarti taikos sutarties patvirtinimui, būtų ginčijamas teisme.

29.       Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrijos nariai nebuvo informuoti apie vyksiantį susirinkimą, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir, atitinkamai, kad šalių patvirtinta taikos sutartimi, kuriai pritarė dauguma Bendrijos narių, buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai.

30.       Be to, priešingai nei teigia apeliantai, šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria tiek ieškovė, tiek atsakovė nusprendė atsisakyti viena kitai reiškiamų reikalavimų, nenustatė jokių teisių ir (ar) pareigų tretiesiems asmenims.

31.       Nustatyta, kad savo turtinių interesų pažeidimą, patvirtinus bylos šalių taikos sutartį, apeliantai iš esmės sieja su tuo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ir patenkinus atsakovės priešieškinį bei priteisus iš ieškovės reikalaujamas lėšas, jos būtų panaudotos atlikti bent daliai pastato renovacijos darbų, kurių ieškovė neatliko arba atliko nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, šalių ginčas teisme tiek dėl skolos priteisimo (pagal ieškovės ieškinį), tiek dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainos priteisimo (pagal atsakovės priešieškinį), remiantis šalių 2015 m. rugpjūčio 13 d. pasirašyta sutartimi dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos, vyksta jau daugiau nei septynerius metus (ieškinys pareikštas 2018 m. kovo 5 d., priešieškinis – 2018 m. spalio 29 d.), per tą laikotarpį ieškovei buvo iškelta nemokumo byla. Šiuo metu ieškovė jau yra likviduojama dėl bankroto, o tai reiškia, kad net ir priėmus atsakovei palankų teismo sprendimą, t. y. patenkinus priešieškinį ir priteisus netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidas, Bendrija, atsižvelgiant į ieškovės teisinį statusą (likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo), būtų įtraukta į bendrą kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad priteistų lėšų atgavimas iš bankrutavusio ir šiuo metu jau likviduojamo juridinio asmens yra mažai tikėtinas, taigi ir apeliantų turtinių interesų apgynimas, net ir patenkinus priešieškinį, abejotinas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. kad sprendimas sudaryti taikos sutartį su ieškove buvo priimtas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų (Bendrijos narių) dauguma ir byloje nesant duomenų, kad paminėtas sprendimas būtų negaliojantis ar nuginčytas, konstatuoja, kad, nepaisant to, sutinka apeliantai su bylos šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi ar ne, tai niekaip neįrodo, jog tokia sutartimi buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

33.       Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumui įtakos nedaro ir tai, kad, apelianto V. V. teigimu, Vilniaus apskrities VPK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) metu galimai padarytų nusikalstamų veikų – dokumentų klastojimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, jog buvo padarytos apelianto nurodomos nusikalstamos veikos, taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas bei civilinės bylos nutraukimas nedarytų įtakos atitinkamų kaltų asmenų baudžiamosios ir (ar) civilinės atsakomybės taikymui.

34.       Minėta, kad šalys, laikydamosi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), įskaitant ir teisę baigti ginčą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad BUAB „Magirnis“ ir Bendrijos sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeistų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Trečiasis asmuo UAB „Taupalda“, pateikusi atsiliepimus į apeliantų atskiruosius skundus, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.       Byloje esanti 2025 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. vasario 21 d. Swedbank, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą trečiasis asmuo iš viso patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų.

37.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens UAB „Taupalda“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus, buvo patirtos 2025 m. vasario mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Trečiojo asmens prašomos priteisti 726 Eur advokato pagalbos išlaidos už dviejų atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atskiruosius skundu atmetus, priteisiamos lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų (apeliantų) V. J. ir V. V..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Taupalda“ (juridinio asmens kodas 300600770) iš trečiųjų asmenų V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus).

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė