(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos ,,Laisima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo                   2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. M.-R. ir A. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Laisima“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal paskolos sutartis ir mažosios bendrijos „Laisima“ priešieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. M.-R. ir A. R. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Laisima“: 1) 48 589 Eur sumą negrąžintų paskolų; 2) 556,40 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį iki paskolos sutarčių nutraukimo, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.; 3) 344,95 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo paskolos sutarčių nutraukimo iki paskolų grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 4) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovai paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovė MB „Laisima“ su ieškove S. M.-R., veikusia abiejų ieškovų interesais, sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kuria atsakovei buvo suteikta 49 239 Eur dydžio tikslinė paskolą; sutartimi MB „Laisima“ įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas.                           2018 m. vasario 5 d. atsakovė sudarė su ieškove paskolos sutartį Nr. 3, kuria atsakovei buvo suteikta 14 350 Eur dydžio tikslinė paskola; sutartimi atsakovė įsipareigojo iki                                 2018 m. gruodžio 31 d. grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (toliau kartu – paskolos sutartys).

3.       Paskolos sutartimis iš viso buvo paskolinta 63 589 Eur suma, tačiau ieškovė, pervesdama lėšas, per klaidą pervedė 4 350 Eur didesnę sumą, kurią atsakovė grąžino. Ieškovei kilo abejonių dėl paskolų panaudojimo ir atsakovės galimybių įvykdyti sutartis, todėl ji kreipėsi į atsakovę reikalaudama informacijos. Jokios informacijos atsakovė nepateikė. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartys yra nutraukiamos, o atsakovė privalo grąžinti paskolintas lėšas ir sumokėti mokėjimo palūkanas.

4.       Apsisprendimas nutraukti paskolos sutartis prieš terminą bei reikalauti, kad atsakovė grąžintų paskolintus pinigus ir sumokėtų priskaičiuotas mokėjimo palūkanas, buvo grindžiamas ne tik tuo, kad MB „Laisima“ net 2 kartus nepateikė nė vieno prašyto dokumento, bet ir tuo, jog fiktyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais bandė pagrįsti ūkinės – komercinės veiklos vykdymą. 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais atsakovė sumokėjo tik nedidelę dalį (15 000 Eur) paskolos sumos. Likusi paskolos dalis t. y. 48 589,00 Eur, iki šiol nėra grąžinta, nors paskolos grąžinimo terminas jau yra suėjęs.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad niekada neginčijo, jog ieškovams yra skolinga, tačiau terminas paskoloms grąžinti dar nebuvo suėjęs. Kreipimasis į teismą dėl paskolų siejamas su asmeninio pobūdžio ginču, kuris kilo tarp atsakovės vadovo ir paskolos sutarčių kreditorės vyro. Kilus konfliktui tarp potencialių verslo partnerių, ieškovai teikė pretenzijas atsakovei. Atsakovė ieškovų reikalavimą grąžinti 4 350 Eur sumą įvykdė, tačiau vis vien ieškinys buvo pateiktas. Atsakovė mano, kad ieškovai siekia ne piniginių lėšų grąžinimo, o teismo procesą naudoja kaip galimybę pašalinti atsakovę kaip konkurentę.

6.       Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti S. M.-R. 2018 m. rugpjūčio 21 d. vienašališką paskolos sutarties Nr. 1 ir paskolos sutarties Nr. 3 nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nurodė, kad abiejų paskolos sutarčių 4 punkte šalys susitarė, jog visą paskolos sumą, kartu su paskolos sutartyse nustatytomis palūkanomis MB „Laisima“ grąžins iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jokių kitų sąlygų ar papildomų įsipareigojimų paskolos sutartimis nustatyta nebuvo.

7.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors paskolos sutartyse nebuvo numatytas atsakovės įsipareigojimas panaudoti paskolintas lėšas konkrečiam tikslui, tačiau toks susitarimas egzistavo. Ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios, kad paskolos sutartimis paskolintas lėšas atsakovė panaudos sporto klubo įrangai įsigyti, o įsigyta įranga bus išnuomota konkrečiai Baltarusijos bendrovei, kuriai priklausė visą parą veikiantis sporto klubas „GYM24“. Šalys taip pat buvo susitarusios, jog, jeigu MB „Laisima“ veikla nenusisektų, paskolos davėja turės galimybę nukreipti savo turtinių reikalavimų patenkinimą į įrangą (perimti įrangą ar patenkinti savo reikalavimus iš įrangos pardavimo gautų lėšų). Toks susitarimas buvo pasiektas, siekiant užsitikrinti tinkamą paskolos sutartimis paskolintų lėšų grąžinimą ir sulygtų mokėjimo palūkanų sumokėjimą, kadangi paskolos sutarčių sudarymo metu MB „Laisima“ buvo neseniai įsteigta ir sutarčių sudarymo metu neturėjo jokio pastovaus pajamų šaltinio bei turto.

8.       Praėjus kuriam laikui po paskolos sutarčių sudarymo, paskolos davėjai kilo įtarimas, kad, nors atsakovė įsigijo įrangą bei formaliai perdavė ją OOO „Desporte“, tačiau faktiškai iš šios įrangos tariamos nuomos (ir apskritai ūkinės – komercinės veiklos) jokių pajamų negauna. Paskolos davėjai taip pat kilo pagrįstų abejonių, ar MB „Laisima“ įsigyta įranga iš tikrųjų naudojama tam tikslui, kuris buvo sutartas, bei ar ji yra naudojama būtent OOO „Desporte“.

9.       2018 m. liepos mėnesį buvęs OOO „Desporte“ dalininkas ir vadovas A. G. be S. M.-R. sutuoktinio A. R. žinios perleido 100 proc. bendrovės OOO „Desporte“ akcijų Ukrainos pilietei, kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra Donbaso regione Ukrainoje, t. y. vietovėje, kurioje nuo 2014 m. vyksta karinis konfliktas. Ši Ukrainos pilietė taip pat nurodyta ir kaip OOO „Desporte“ vadovė (nuo 2018 m. liepos mėn.). Tokiu būdu buvęs ieškovės sutuoktinio verslo partneris A. G. ne tik pažeidė ieškovės sutuoktinio, kaip OOO „Desporte“ vieno iš steigėjų bei dalininkų, teises, tačiau ir sukėlė pagrįstų įtarimų, kad tokiu būdu mėginama neteisėtai perleisti įrangą kitai bendrovei ar net šią įrangą paslėpti ir tokiu būdu pabloginti MB „Laisima“ finansinę padėtį, galimybes atsiskaityti pagal paskolos sutartis.

10.       Nuo 2018 m. liepos 20 d. pasikeitė MB „Laisima“ vienintelis dalyvis bei vadovas. Nuo MB „Laisima“ įsteigimo pradžios iki 2018 m. liepos 20 d. vienintele dalyve ir vadove buvo S. G., o nuo 2018 m. liepos 20 d. MB „Laisima“ vieninteliu dalyviu ir vadovu tapo minėtas A. G. Sporto klubas „GYM24“, kuris paskolos sutarčių sudarymo ir vykdymo metu priklausė bendrovei OOO „Desporte“, šiai dienai minėtai bendrovei nebepriklauso. Kaip yra viešai skelbiama sporto klubo „GYM24“ interneto tinklalapyje, šio sporto klubo savininkas yra Baltarusijos bendrovė OOO „Fitlinija“.

11.       Visos nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad A. G. rengėsi „perskirstyti“ turtą tarp savo tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų įmonių bei taip užkirsti kelią atgauti paskolos sutartimis paskolintas lėšas bei paskolos sutartimis sulygtas mokėjimo palūkanas. Tokį įsitikinimą dar labiau stiprino faktas, jog informaciniuose tinklalapiuose jau yra paskelbta informacija apie A. G. nesąžiningus veiksmus kitų asmenų atžvilgiu.

12.       2018 m. rugpjūčio 13 d. kartu su pranešimu IMB „Laisima“ pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad pervedė ieškovei be pagrindo įgytus 4 350 Eur, bet nepateikė prašytų dokumentų, ar ši lėšų suma buvo pervesta iš MB „Laisima“ savarankiškai gautų lėšų.                      4 350 Eur grąžinimas nesudarė pagrindo tikėtis, kad MB „Laisima“ taip pat grąžins daugiau nei 14 kartų didesnę (63 589 Eur) paskolos sutartimis paskolintą sumą bei sumokės paskolos sutartimis sulygtas mokėjimo palūkanas.

13.       2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei pateikta dar viena pretenzija, kurioje pakartotinai prašyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad MB „Laisima“ įvykdė pareigą išnuomoti įrangą OOO „Desporte“ ir kad MB „Laisima“ tinkamai įvykdys paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Pakartotinėje pretenzijoje aiškiai išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios abejones, kad MB „Laisima“ realiai nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos: neturi jokio nekilnojamojo turto, kas sumažina sėkmingo išieškojimo perspektyvas; nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, kas sudaro pagrindą manyti, jog MB „Laisima“ slepia savo skolas; turi tik vieną darbuotoją, kas patvirtina, jog MB „Laisima“ realiai jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdo ir neketina vykdyti; yra įregistravusi buveinę trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kuriose savo buveinę yra įregistravusios dar bent 6 kitos bendrovės, tai tik sustiprino įsitikinimą, kad MB „Laisima“ buveinę yra įregistravusi tik formaliai, jokia ūkinė – komercinė veikla nevykdoma; viešojoje erdvėje nėra jokių duomenų apie MB „Laisima“ vykdomą ūkinę – komercinę veiklą

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė MB „Laisima“ nepaneigė fakto, jog ji paskolos sumą panaudos sporto klubo įrangos įsigijimui ir įsigytą įrangą nuomos gaunant nuolatines nuomos pajamas. Faktas, kas paskolos gavėja grąžino paskolos davėjai per klaidą pervestą 4 350 Eur sumą nesudaro pagrindo pripažinti, jog MB „Laisima“ pateikė paskolos davėjo prašomus įrodymus apie reguliariai gaunamas pajamas iš sporto klubo įrangos nuomos ar kad paskolos gavėjo banko sąskaitoje esančių lėšų likutis yra pakankamas paskolos gavėjo įsipareigojimams įvykdyti, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. grąžinti visą paskolos sumą su palūkanomis. MB „Laisima“ taip pat nepateikė ieškovės prašomų įrodymų apie sporto įrangos buvimo vietą, jos būklę, įrodymus, kad sporto klubo įranga nuosavybės teise priklauso paskolos gavėjai.

16.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pasikeitęs šalių elgesys ir atsakovės nepakankamas bendradarbiavimas sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos paskolos sutarčių nutraukimo nurodytu pagrindu sąlygos: paskolos sutarčių nutraukimo momentu paskolos sutartys buvo galiojančios ir nebuvo suėję MB „Laisima“ prievolės grąžinti paskolintas lėšas bei sumokėti mokėjimo palūkanas terminai; tai, kad paskolos sutartys ateityje akivaizdžiai bus pažeistos ir šis faktas įvyko rodė aplinkybės, jog MB „Laisima“ nepateikė ieškovei jokių prašomų įrodymų, kurių pagrindu ieškovė galėjo įsitikinti, kad MB „Laisima“ turės galimybę laiku susigrąžinti paskolintas lėšas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti; sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Ieškovų paskolos nėra tikslinės. Kuomet buvo nuspręsta pirkti sporto klubo inventorių ir apskaičiavus tam tikslui reikalingą pinigų kiekį, esant trūkumui, pinigines lėšas įmonei skolino ir atsakovės vadovo sutuoktinė.

17.2.                      Atsakovė pagal paskolos sutartis nebuvo įsipareigojusi teikti informaciją apie vykdomą veiklą, įrangos buvimo vietą ir / ar panašiai, todėl jokios informacijos savo konkurentams ir neteikė. Tai nėra ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu. Jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų tai, kad atsakovė nebendradarbiavo, ieškovai nepateikė. Paskolos sudarymo metu ieškovai nebuvo pareiškę pageidavimų apie prievolių įvykdymo užtikrinimą ar kad atsakovė teiktų ieškovams informaciją apie savo veiklą.

17.3.                      Teismas priteisė per didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Dalis bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

18.1.                      Vien tai, kad ieškovai ne tik disponuoja informacija apie tai, kokia konkreti įranga buvo įsigyta už paskolos sutartimis paskolintas lėšas, bet ir disponuoja sąskaitos, skirtos muitinės reikmėms, projektu, o taip pat įrangos įsigijimo sąskaitomis, akivaizdžiai patvirtina, jog paskolos sutartys yra tikslinės. Be to, nors ieškovai nėra pateikę į bylą, bet prireikus galėtų pateikti ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas netgi padėjo išsirinkti atitinkamą įrangą, o taip pat padėjo sprendžiant jos pristatymo klausimus.

18.2.                      Atsakovės įsipareigojimai galėjo būti užtikrinti tik įsipareigojimu paskolintas lėšas naudoti tokiu būdu, kad suėjus paskolos sutartyse numatytiems terminams, atsakovė turėtų visas finansines galimybes įvykdyti paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Priešingi teiginiai neatitiktų elementarios investicinės logikos.

18.3.                      Atsakovė elgiasi nesąžiningai, slėpė nuo ieškovų faktą, kad perleido už ieškovų paskolintus pinigus įsigytą sporto klubo įrangą trečiajam asmeniui ir / arba sudarė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį atgaline data, siekdama išvengti antstolio pritaikyto arešto ir / ar galimo išieškojimo iš šio turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nebeturi jokio turto, į kurį ieškovai galėtų nukreipti išieškojimą.

18.4.                      Numatomo paskolos sutarčių pažeidimo požymiai egzistavo tiek paskolos sutarčių nutraukimo metu, tiek pasitvirtino suėjus paskolos sutartyse numatytam paskolų grąžinimo terminui. Atsakovė ne tik laiku negrąžino paskolos sumų ir nesumokėjo nustatytų palūkanų, tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar 10 mėnesių. Jau vien šios faktinės aplinkybės pačios savaime patvirtina, kad ieškovai pagrįstai vienašališkai nutraukė paskolos sutartis, iš anksto numatydami, kad atsakovė laiku neįvykdys prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

18.5.                      Ieškovų prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos buvo paskaičiuotos už du procesus (t. y. už veiksmus atliktus tiek šioje byloje, tiek toje byloje, kuri buvo prijungta prie šios). Be to, šioje byloje ieškovams teko ne tik įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bet taip pat apsiginti nuo atsakovės pareikšto priešieškinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartis ir jų nutraukimo teisėtumo

20.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių, jog paskolos sutartys buvo tikslinės, skirtos įsigyti sporto klubo įrangą ir ją nuomoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su atsakove, kad padarydamas išvadas dėl tikslinio paskolų pobūdžio pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino neatsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš šalių neneigia fakto, jog nė vienoje iš paskolos sutarčių nėra sąlygos, kad paskolos sutartys yra tikslinės. Ieškovai nurodo, kad toks susitarimas egzistavo – sutartimis paskolintas lėšas atsakovė turėjo panaudoti sporto klubo įrangai įsigyti, kuri bus išnuomota OOO „Desporte“. Ieškovams buvo svarbu, kad už jų paskolintus pinigus įsigyta įranga būtų išnuomota būtent bendrovei OOO „Desporte“ (o ne kuriai nors kitai užsienio bendrovei), nes šia bendrove pasitikėjo, kadangi 50 proc. šios užsienio bendrovės akcijų priklausė ieškovui A. R., o likę 50 proc. akcijų priklausė ieškovo buvusiam verslo partneriui A. G., kuris šiuo metu taip pat yra ir atsakovės MB „Laisima“ vienintelis savininkas bei vadovas.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė šių paaiškinimų nepaneigė, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendė dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurią įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovams teko pareiga įrodyti, kad ieškovės sudarytos paskolos sutartys su atsakove yra tikslinės.

23.       Vertindama bylos duomenis teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškovų pateikti duomenys apie tikslinę paskolos sutarčių paskirtį yra tik netiesioginiai įrodymai. Ieškovų pozicija yra grindžiama jų paaiškinimais, kuriuos atsakovė neigia; faktu, kad jie disponuoja kai kuriais atsakovės vidinio naudojimo dokumentais (pvz., sąskaitos, skirtos muitinės reikmėms, projektu); ekonomine logika, kad atsakovė buvo ką tik įsteigta įmonė, todėl tikslinis paskolos panaudojimas turėjo garantuoti paskolos sutarčių įvykdymą.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateikti paaiškinimai ir duomenys šiuo atveju neįrodo, kad šalių sudarytos paskolos sutartys buvo tikslinės (CK 6.877 straipsnis). Ginčo nėra, kad ieškovai ir atsakovės vadovas buvo verslo partneriai, bendravo artimai. Esant tokiems šalių santykiams nėra reta ar neįprasta skolinantis lėšas nurodyti, kur paskolos gavėjas jas ketina panaudoti, tačiau tokią paskolos gavėjo patektą bendrą informaciją kontrahentui privalu atriboti nuo paskolos gavėjo įsipareigojimo, t. y. visiškai skirtingos situacijos, kai paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui paskolą panaudoti tik konkrečiam tikslui. Šiuo atveju ieškovams įrodinėjant pastarąją aplinkybę teko pareiga įrodyti dvi pagrindines sandorio sąlygas:                         1) sutarčių dėl paskolų tikslinio panaudojimo sąlygas; 2) atsakovės valią sudaryti tikslines paskolos sutartis.

25.       Nė vienos iš nurodytų sąlygų ieškovai byloje neįrodė. Net jeigu atsakovės vadovas ieškovams ir nurodė, kur ketina panaudoti paskolą (ir tai atitiko visų šalių interesus), tai savaime nelaikytina atskira žodžiu aptarta paskolos sutarčių sąlyga ir atitinkamai – atsakovės įsipareigojimu būtent tokiu būdu panaudoti paskolą.

26.       Pirma, byloje, be ieškovų paaiškinimų, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai sąlygą dėl tikslinės paskolos sutarčių paskirties atsakovei iškėlė arba kad ją, kaip savarankišką paskolos sutarčių sąlygą, pasiūlė pati atsakovė. Ieškovai turi verslo patirties, taigi jiems turėjo būti aišku, kad jų teigimu esminė sutarčių sąlyga – tikslinė paskolos sutarties paskirtis – turėjo būti išdėstyta raštu, priešingu atveju ieškovai prisiimtų visą tokio susitarimo sudarymo įrodinėjimo riziką. Ieškovė nepateikė jokio protingai pateisinamo paaiškinimo, dėl kokių priežasčių dalis sandorio – dėl paskolos suteikimo, skolos gražinimo termino ir kt., buvo sudaryta raštu, o kita – dėl paskolos pobūdžio (t. y. tikslinio paskolintų piniginių lėšų panaudojimo) – žodžiu, jeigu ši sąlygą šalių buvo suderinta ir laikoma esmine sutarties sąlyga.

27.       Antra, pagal bylos duomenis, ieškovai ir atsakovės vadovas plačiai bendradarbiavo, to neneigia nė viena iš šalių. Tuo galima paaiškinti faktą, kad ieškovai disponuoja kai kuriais atsakovės dokumentais ir kitais duomenimis, susijusiais su atsakovės įgyta įranga. Tačiau šių duomenų ar dokumentų buvimas pas ieškovę savaime neįrodo, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartis, įsipareigojo gautas pinigines lėšas panaudoti tikslingai būtent šiai įrangai įsigyti.

28.       Trečia, ieškovai tik deklaratyviai ir abstrakčiai remiasi ekonomine logika dėl tikslinio paskolos panaudojimo, kaip garantijos, kad atsakovė turės lėšų iš kurių galės grąžinti paskolą. Tikslinės paskolos esminis požymis yra ne tik tai, kad paskolos gavėjas privalo paskolą panaudoti pagal sulygtą paskirtį, bet ir užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą. Šiuo atveju ieškovų pozicija nėra įtikinama ir dėl to priežasties, kad jie nepateikė duomenų, kaip jie turėjo kontroliuoti (kontroliavo), jog būtų įsigyta konkreti įranga, kad ji būtų nuomojama konkrečiam subjektui ir kt. Paskolos panaudojimo kontrolės sąlygos turi būti tikslios ir aiškios, nes teisę pareikalauti patvirtinimo, kad kontrahentas įvykdys sutartį tinkamai, suteikia ir bendrosios sutarčių vykdymo taisyklės (pvz., CK 6.220 straipsnis).

29.       Taigi, be deklaratyvių ieškovų teiginių ir atskirų netiesioginių įrodymų byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad ieškovų atsakovei suteiktos paskolos buvo tikslinės. Kadangi įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka ieškovams, tikslinė paskolos sutarčių panaudojimo sąlyga laikytina neįrodyta (CPK 178, 185 straipsnis). 

30.       Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo atsakovės priešieškinį patenkinti ir pripažinti paskolos sutarčių nutraukimą neteisėtu. Tiek ieškovai, tiek ir pirmosios instancijos teismas sutarčių nutraukimo teisėtumą siejo su tuo, kad ieškovė turėjo pagrindą pasinaudoti CK 6.219 straipsnyje numatyta teise. Pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.

31.       Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks. Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis yra kur kas racionalesnis problemos sprendimo būdas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, nes kreditorius, užuot laukęs akivaizdžiai numatomo prievolės neįvykdymo padarinių, gali tęsti savo planus sudaręs sutartis su kitais kontrahentais arba perplanuoti savo veiklą. Skolininkui tai naudinga tuo, kad sutartis nutraukiama ir nedidėja kreditoriaus patiriami nuostoliai, kuriuos jis gali vėliau prisiteisti iš skolininko. CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms. Pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti. Antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį. Penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

32.       Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė turėjo teisę pareikalauti duomenų, kad atsakovė sutartį įvykdys tinkamai ir laiku. Sutarties šaliai kilus abejonių dėl kitos sutarties šalies galimybių (ketinimų) įvykdyti sudarytą sutartį, CK 6.220 straipsnio 1 dalis numato teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinimo, kad ši sutartį įvykdys tinkamai ir sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Būtent šia teise ieškovė ir pasinaudojo.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė ir nurodė aplinkybes, kurios neabejotinai sudarė pagrindą ieškovės abejonėms apie iš anksto numatomą sutarties neįvykdymo atvejį kilti – tai ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė negauna jokių pajamų ir, ieškovei pareikalavus, nepateikė įrodymų apie galimybę tinkamai įvykdyti sutartį. Galiausiai, ieškovės abejonės dėl atsakovės galimybės įvykdyti sutartį pasitvirtino – nėra ginčo, kad suėjus paskolos sutartyse nustatytiems terminams, paskolos nebuvo grąžintos.

34.       Šiuo atveju atsakovei teko pareiga ieškovei pateikti duomenis, kad pretenzijos pateikimo metu ji buvo pajėgi įvykdyti prievolę sutartyse nustatytomis sąlygomis. Jokių duomenų atsakovė nepateikė ir į ieškovės nurodytus klausimus motyvuotai neatsakė (CK 6.200 straipsnis). Nors atsakovė nurodo, kad jai buvo suteikta per mažai laiko tinkamam atsakymui parengti, tačiau ji nei vėliau ieškovei, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė nuoseklaus ir išsamaus įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kad pretenzijos pateikimo metu atsakovė buvo pajėgi įvykdyti prievoles sutartyse nustatytomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, per klaidą pervestos sumos sugrąžinimas ieškovei anaiptol nepatvirtina atsakovės turtinės padėties ir galimybių įvykdyti sutartis jose nustatytomis sąlygomis.

35.       Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti šalių sudarytas paskolos sutartis, nes atsakovė nepateikė duomenų, jog ji šias sutartis yra pajėgi įvykdyti, o esama padėtis tik patvirtina, kad sutartys galop nustatytu terminu ir nebūtų įvykdytos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes bei taikė aktualias teisės normas nepažeisdamas CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais                      (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir procesinės bylos baigties

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nepagrįstai didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio tenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

39.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktas suteiktų teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme suvestines, sutinka su atsakove, kad buvo pagrindas ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažinti.

41.       Ieškovei priteista 2 303,25 Eur išlaidų suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kuris šiuo atveju sudarytų 2 316,75 Eur (Rekomendacijų                        7 punktas, 8.2 papunktis). 1 248,58 Eur suma už kitus procesinius dokumentus (prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių sumos, kuri šiuo atveju sudarytų 2 224,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas,                             8.16 papunktis). Atsiliepimo į atsakovės priešieškinį maksimalus dydis yra 2 316,75 Eur, o ieškovė patyrė tik 1 101,09 Eur tiesioginių išlaidų už šį procesinį dokumentą (Rekomendacijų   7 punktas, 8.2 papunktis).

42.       Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad 2 000,89 Eur suma už kitus ieškovės teisinių paslaugų suvestinėse nurodytus jos atstovės veiksmus (pvz. „susitikimas su klientu“, „pokalbis telefonu (informacijos rinkimas)“, „susipažinimas su medžiaga“, „susirašinėjimas (el. paštu)“, „dokumentų pateikimas el. būdu“ ir kt.) buvo priteista visa apimti nepagrįstai. Nė vienas iš šių veiksmų nėra savarankiška teisinė paslauga taip, kaip jas apibrėžia Rekomendacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju duomenis apie bylinėjimosi išlaidas pateikiančiai šaliai tenka pareiga pagrįsti, kokioms Rekomendacijose numatytoms teisinėms paslaugos suteikti buvo įkainoti šie veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos išlaidos nėra protingai pagrįstos ir atribotos nuo kitų teisinių pasalaugų, todėl atsižvelgiant į teisinių paslaugų, kurių dalimi gali būti laikomi ieškovės teisinių paslaugų suvestinėse nurodyti veiksmai, maksimalų priteistiną dydį, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir advokato darbo laiko sąnaudas nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias ieškovų bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 000 Eur (Rekomendacijų 2 ir 7 punktai, 8.2 ir 8.16 papunkčiai). Vertimo, išrašų iš registrų išlaidų atlyginimo mažinti pagrindo nėra, nes šių išlaidų maksimalūs dydžiai Rekomendacijose nėra nustatyti, o ieškovė pagrindė šias išlaidas faktiškai patyrusi, jos yra realios ir pagrįstos.

43.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakove, kad ieškovės atstovavimo teisme išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 280,71 Eur (Rekomendacijų    7 punktas, 8.19 papunktis).

44.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 7 570,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, keistina, ieškovei iš atsakovės priteisiant 6 305,58 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovės apeliacinis skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra patenkinta iš dalies, tačiau procesinė bylos baigtis nuo to nepakito, nes ieškovų materialinis reikalavimas išlieka nepakeistas – bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Atsižvelgiant į tai atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti iš priešingos šalies nėra pagrindo (CPK 93, 98 straipsniai).

46.       Ieškovai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad patyrė 1 482,86 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ieškovams iš atsakovės priteisia 1 482,86 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų                 8.11 papunktis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sprendimo dalį, kuria ieškovei S. M.-R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Laisima“ (juridinio asmens kodas 304635936) priteista 7 570,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pakeisti ir ieškovei S. M.-R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Laisima“ (juridinio asmens kodas 304635936) priteisti 6 305,58 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Ieškovei S. M.-R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Laisima“ (juridinio asmens kodas 304635936) priteisti 1 482,86 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Aldona Tilindienė

                                                                        Vytautas Zelianka