Civilinė byla Nr. e2A-339-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00096-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.1; 3.3.1.18.3

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ITALIANA LT“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ITALIANA LT“ (toliau – ir ieškovė 1) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 415 627,53 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 1 nurodė, kad

 su „Kopparbergs Bryggeri AB“ (toliau – ir Kopparbergs) buvo sudariusi sutartį, pagal kurią ieškovė 1 teikė Kopparbergs sidro išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, t. y. Kopparbergs pristatydavo sidrą ieškovei 1, ji pateikdavo butelius, išpilstydavo į juos sidrą ir supakuodavo. Šiam tikslui buvo naudojami skaidraus stiklo buteliai „Prestige“, kurių dizainą pasirinko pati Kopparbergs, o jų nuosavybė priklausė AB „Panevėžio stiklas“ įmonių grupei. Kilus ieškovės 1 ir Kopparbergs ginčui, Kopparbergs atsisakė sumokėti už dalį paimtos ir dalį nepaimtos produkcijos, atsisakė paimti dalį jau pagamintos produkcijos ir atšaukė kitus pateiktus vykdyti užsakymus. Ieškovė 1 pareiškė ieškinį Kopparbergs dėl suteiktų sidro išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugų apmokėjimo bei dėl žalos, kilusios dėl jau nupirktų ir nepanaudotų žaliavų, Kopparbergs atsisakius vykdyti jau pateiktus užsakymus, atlyginimo. Kopparbergs pareiškė priešieškinį, kuriuo pareikalavo, kad ieškovė 1 atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės butelių tiekimo, nes nenustatytas kiekis sidro butelių, juos nugabenus į Jungtinę Karalystę ir prekybos centrus, sprogo pas galutinius gavėjus (prekybos centrų vartotojus – pirkėjus), todėl visą produkciją teko atšaukti iš rinkos ir sunaikinti. Kopparbergs teigimu, taip nutiko dėl netinkamos kokybės butelių, kurie buvo su neleistinais defektais – siūlėmis, inkliuzais ir pan. Kilus šiam ginčui, Kauno apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjamos bylos Nr. e2-722-896/2019, e2A-430-516/2020, e3K-3-58-701/2021, e2A-739-781/2021 (toliau – ir susijusios bylos). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais susijusiose bylose nustatyta, kad už netinkamos kokybės butelių produkciją atsakinga yra atsakovė AB „Panevėžio stiklas“.

3.       Ieškovės 1 šioje byloje prašomą priteisti 415 627,53 Eur žalos atlyginimą (atėmus 58 000 Eur draudimo išmoką) sudaro: susijusiose bylose likusi nepriteista ieškovei 1 skolos suma – 64 357,53 Eur (t. y. 50 proc. 128 715,06 Eur skolos); palūkanos (10,19 proc. dydžio) už nepriteistą skolos sumą – 22 692,59 Eur (nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d.); likusi nepriteista delspinigių suma – 11 713,07 Eur (50 proc. 23 426,14 Eur sumos); palūkanos (10,19 proc. dydžio) už nepriteistą delspinigių sumą – 4 130,05 Eur (nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d.); priteista atlyginti ir atlyginta žala – 211 381,79 Eur; priteistos palūkanos (10,41 proc. dydžio) už 59 985,81 Eur žalos Kopparbergs sumą (palūkanos apskaičiuotos nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. sudengimo sutarties pasirašymo); dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų priteista 5 565,06 Eur suma; palūkanos (10,41 proc. dydžio) už 5 565,06 Eur sumą – 1 837,96 Eur (palūkanos apskaičiuotos nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. sudengimo sutarties pasirašymo; priteistos atlyginti Kopparbergs bylinėjimosi išlaidos – 57 978,50 Eur; ieškovei 1 nepriteistos bylinėjimosi išlaidos – 33 985,17 Eur.

4.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė 2) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ priteisti 58 000 Eur žalos atlyginimą, 1 095 Eur žyminį mokestį ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Ieškovė 2 nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais susijusiose bylose iš ieškovės 1 atsakovės Kopparbergs naudai priteista 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo. Šiais teismų sprendimais nustatyta, kad žala atsirado dėl nekokybiškos stiklinės taros (butelių), nes ginčo buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Teismų taip pat nustatyta, kad Kopparbergs netinkamai transportavo produkciją, nesilaikė saugumo instrukcijų, todėl buteliai buvo pažeisti. Taigi buvo pripažinta, kad abi ginčo šalys – ieškovė 1 ir Kopparbergs – buvo atsakingos dėl to, kad buteliai dužo pas galutinius vartotojus arba prekybos vietose, todėl atsakomybė buvo paskirstyta per pusę, t. y. Kopparbergs naudai priteista pusė jos reikalaujamų sumų. Ieškovė 2, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu kompensuodama padarytą žalą, sumokėjo Kopparbergs 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką, neviršydama draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos. Abi ieškovės, atlyginusios Kopparbergs padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovės AB „Panevėžio stiklas“.

6.       Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepime į ieškinius nurodė, kad ieškovės 1 pasirinktas teisių gynimo būdas (regreso teisė į žalą padariusį asmenį) neatitinka tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių reglamentavimo ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Ieškovė 1 atlygino ne kito asmens padarytą žalą, o jos pačios neteisėtais veiksmais padarytą Kopparbergs žalą, kurią iš ieškovės 1, kaip atsakingo už žalos padarymą asmens, priteisė teismas. Ieškovės 1 nurodytos aplinkybės susijusiose bylose nėra prejudiciniai faktai, nes faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Teismui sprendžiant, kokia atsakomybės dalis tenka ieškovei 1, o kokia – atsakovei, buvo vertinamas ieškovės 1 gamybos procese sukurtas produktas (produkto išpilstymas į butelius) ir jam keliami atitinkami kokybės reikalavimai, o ne AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų butelių atitiktis kokybės reikalavimams. Be to, ieškovė 1 yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė nėra atsakinga ir už žalą, dėl kurios ieškovė 2 išmokėjo Kopparbergs 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovių ieškinius patenkino visiškai: ieškovei 1 iš atsakovės priteisė 415 627,53 Eur nuostolių atlyginimą ir trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (415 627,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 092 Eur žyminį mokestį, 18 004,68 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 96,80 Eur vertimo išlaidas; ieškovei 2 iš atsakovės priteisė 58 000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 095 Eur žyminį mokestį ir 570 Eur atstovavimo išlaidas; iš atsakovės ieškovėms priteistų sumų įvykdymą išdėstė lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui.

8.       Teismas

 nusprendė, kad ieškovė 1 savo pažeistų teisių iš esmės nesiekia ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio pagrindu, nes vertina, jog dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolių. Ieškovės 1 prašomų priteisti piniginių sumų detalizavimas leidžia vertinti, kad ieškovė 1 pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimas priteisti 5 565,06 Eur dėl analogiškos išpilstymo paslaugos užsakymo vertinamas kaip trūkumų šalinimo išlaidos. Taigi reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nepraleistas, nes Lietuvos apeliacinis teismas susijusioje civilinėje byloje procesinį sprendimą, kuriame konstatuota netinkama ieškovės 1 užsakovei Kopparbergs perduotų butelių kokybė, priėmė 2020 m. birželio 25 d., o nagrinėjamoje byloje ieškovė 1 ieškinį atsakovei pareiškė 2021 m. spalio 14 d. Teismo vertinimu, tik išnagrinėjus susijusias bylas nustatytos priežastys, dėl kurių visa produkcija buvo pašalinta iš prekybos, todėl ieškovė teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo iš esmės įgijo tada, kai teismai susijusiose bylose nustatė konkrečias priežastis, dėl kurių kilo tokios pasekmės.

9.       Vertindamas ieškovės 1 reikalavimą dėl 5 565,06 Eur išpilstymo paslaugos užsakymo išlaidų, teismas pažymėjo, kad tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, jog Kopparbergs reikalautų priteisti lėšų dalis yra reikalavimas dėl trūkumų šalinimo, kuriam taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris, išnagrinėjęs ieškinio senaties taikymo reikalavimui atlyginti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas klausimą, procesinį sprendimą priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d. Taigi, ieškovė 1, ieškinį dėl nuostolių, susijusių su rangos darbų trūkumų pašalinimu, atsakovei pareiškusi 2021 m. spalio 14 d., nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

10.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad susijusiose bylose nebuvo išspręstas butelių kokybės klausimas. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų turinys nedviprasmiškai įrodo, kad buvo nustatinėjamos butelių dužimo (sproginėjimo) priežastys, vertinant butelių gamybos procesą, analizuojant nepriklausomos stiklo ekspertizių laboratorijos „Glass Technology Services Ltd“ išvadą ir doc. dr. G. V. išvadas, taip pat atsakovės nurodytus argumentus, jog, vadovaujantis AB „Panevėžio stiklas“ standartu ĮST 147038795-01:2009 „Stikliniai buteliai. Techninės sąlygos“, kuris atitinka Lietuvos standartą LST EN ISO 7458 ir yra perimtas Europos standartas EN ISO 7458:2004, yra leidžiami tam tikri gaminio nuokrypiai, kurie savaime nėra laikomi produkcijos defektu. Iš susijusiose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog Kopparbergs įrodinėjo, kad produkcija – alkoholinis gėrimas – buvo išpilstyta į nekokybiškus butelius, kurie pradėjo sproginėti pas vartotojus, dėl to visą produkciją teko išimti iš prekybos ir sunaikinti.

11.       Teismo vertinimu, susijusiose bylose nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Tokių išvadų nepaneigia atsakovės argumentai, susiję su pagal standartus leistinais gaminio nuokrypiais ir galimu partijos defektų procentu. Vien tai, kad standartai numato atitinkamas produkcijos kokybės ribas, savaime nepatvirtina pagamintos produkcijos saugumo ir tinkamumo naudoti reikalavimų nesilaikymą maisto produktų segmente, kuriame nustatyti patys aukščiausi vartotojų teisių apsaugos reikalavimai.

12.       Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad butelių dalies pažeidimai galėjo atsirasti dėl ieškovės 1 veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 1 pateikė įrodymus, siekdama pagrįsti poziciją, kad jos gamybos procesai buvo tinkami, kokybiški, veiksmingai prižiūrimi, todėl butelių pažeidimai negalėjo atsirasti pilstymo procese. Atsakovė nesiekė paneigti ieškovės 1 pateiktų įrodymų ir neteikė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktais įrodymais.

13.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės 1 reikalaujamos nuostolių atlyginimo ir trūkumų šalinimo išlaidų sumos yra realios, pagrįstos bei patirtos būtent dėl to, jog atsakovė patiekė netinkamos kokybės butelius, kurių pašalinimo iš rinkos, produkcijos pilstymo paslaugos užsakymo pas kitą subjektą bei butelių dužimo priežasčių nustatymo pasekmės sukėlė nuostolius ir nulėmė trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos ir kitos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – nuostoliai ir priežastinis ryšys, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad iš rinkos neva nepagrįstai buvo pašalinta visa produkcija. Susijusiose bylose teismai konstatavo, kad maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi yra visa produkcija, ar tik nežinoma jos dalis – produktus vartotojams tiekiantys gamintojai, distributoriai neturi teisės rizikuoti žmonių sveikata ir tikėtis, kad dalis prekyboje esančių gaminių galbūt nėra pavojingi. Teismai nusprendė, kad yra visiškai nesvarbu, jog ieškovės 1 pagamintos produkcijos dalis galėjo būti saugi, nes produkcijos atšaukimui pagrįsti užteko įrodyti aplinkybę, kad tik dalis butelių, jau patekusių į rinką, buvo nesaugūs.

15.       Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti ir ieškovės 1 kaltės dėl butelių broko, ieškovė 2 faktiškai atlygino kito asmens padarytą žalą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), todėl, teismo vertinimu, pagrįstai reiškia regresinį reikalavimą, kuris yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Ieškovės 2 reikalavimas kyla iš civilinės atsakomybės draudimo santykių bei faktinių aplinkybių, pagrindžiančių draudėjos – ieškovės 1 – kaltų veiksmų nebuvimą dėl pateiktų Kopparbergs butelių kokybės, todėl šiuo atveju subrogacija nėra taikoma.

16.       Ieškovė 2 nukentėjusiam asmeniui Kopparbergs draudimo išmokos forma atlygino žalą 2021 m. balandžio 27 d. ir tik tada įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens. Ieškinys teisme pareikštas 2021 m. lapkričio 4 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

17.       Teismas, įvertinęs viešai prieinamus duomenis, nusprendė, kad ieškovių turtinė padėtis yra gera, tuo tarpu atsakovės finansinė padėtis – prasta, o pradėjus teismo sprendimu priteistos apie pusės milijono eurų sumos išieškojimo procesą atsakovė gali patirti itin neigiamų pasekmių. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas savo iniciatyva išdėstė iš atsakovės ieškovėms priteistų sumų sumokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

18.       Apeliaciniame skunde ieškovė 1 prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovės ieškovei 1 priteistų sumų įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui; kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad priteistų sumų mokėjimą išdėstyti galima tik išskirtiniais atvejais, taip pat nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio taikymo ir išskirtais kriterijais, kuriuos reikalaujama įvertinti prieš nusprendžiant išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

18.2.                      Iš atsakovės ieškovei 1 priteistų sumų įvykdymo išdėstymas lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui paneigia teismo sprendimo privalomumo principą.

18.3.                      Nuspręsdamas išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes, akivaizdu, kad sprendimo vykdymo išdėstymas naudingas tik atsakovei. Teismas neįvertino, kokias neigiamas pasekmes sukels sprendimo vykdymo išdėstymas. Tai reiškia ieškovės 1 teisėtų interesų pažeidimą, nes jos siekis kuo operatyviau gauti nuostolių atlyginimą, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, tapo neįmanomas.

18.4.                      Teismas bylos nagrinėjimo metu šalims net nepranešė apie ketinimą išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymą ir nesuteikė galimybės dėl to pasisakyti. Toks siurprizinis teismo sprendimas pažeidžia pamatines šalies teises bei pagrindinius civilinio proceso principus, t. y. dispozityvumo ir rungimosi principus, teisę į tinkamą teismo procesą ir teisę būti išklausytam.

18.5.                      Teismas vadovavosi išimtinai tik viešai interneto svetainėje http://rekvizitai.lt skelbiamais duomenimis, nors, akivaizdu, kad tokie duomenys nėra tinkami teismo sprendimui pagrįsti.

18.6.                      Darbuotojų skaičius savaime negali sudaryti pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tai nėra susiję su skolininko turtine padėtimi ir galimybe vykdyti teismo sprendimą. Skolos SODRAI dydis taip pat negali pagrįsti skolininko turtinės padėties, nes tokia skola gali susidaryti dėl įvairių priežasčių.

18.7.                      Teismas, nuspręsdamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nevertino, ar ateityje atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti.

18.8.                      Ieškovės 1 finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad jos turtinė padėtis nėra gera. Nusprendus išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tai iš esmės paneigia sprendimą ir pažeidžia ieškovės 1 interesus bei lūkesčius, ypač atsižvelgus į tai, kad ieškovė 1 jau atlygino Koppabergs nuostolius, kurie iš tikrųjų kilo dėl atsakovės veiksmų.

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė 2 prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovės ieškovei 2 priteistų sumų įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui; kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas pažeidė ieškovių ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, nepagrįstai iškėlė skolininkės (atsakovės) interesus virš ieškovių teisėtų interesų.

19.2.                      Teismas, priimdamas sprendimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nepagrįstai rėmėsi tik internetinio puslapio www.rekvizitai.lt duomenimis ir nepareikalavo iš atsakovės patikimų įrodymų apie jos finansinę būklę.

19.3.                      Atsakovės sunki finansinė padėtis savaime nėra pakankamas pagrindas teismo sprendimo įvykdymui išdėstyti.

19.4.                      Teismas neįvertino, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje gali ir nepagerėti.

19.5.                      Apie padarytą žalą atsakovė žinojo jau daug metų, tad per tokį ilgą laiko tarpą galėjo tinkamai finansine prasme pasiruošti nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturės neigiamų pasekmių ieškovėms.

20.       Atsakovė atsiliepime į ieškovių apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.                      CPK nuostatos nedraudžia teismui naudotis viešai skelbiamais duomenimis. Dėl to teismas, spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi teisę remtis viešai paskelbta informacija apie bylos šalis. Įstatymas nenumato teismui pareigos reikalauti iš šalių papildomų įrodymų, kai sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva.

20.2.                      Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

20.3.                      Pagal esamą finansinę situaciją atsakovė objektyviai neturėtų galimybės iš karto tinkamai įvykdyti sprendimą. Sprendimo vykdymo išdėstymo instituto netaikymas šiuo atveju neabejotinai reikštų atsakovės veiklos ypatingą apsunkinimą, o galbūt bendrovė būtų priversta net bankrutuoti.

20.4.                      Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės dėl sprendimo išdėstymo patirtų kokių nors nuostolių ar nepatogumų.

21.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Sutartiniam ginčo rangos teisiniam santykiui negali būti taikomas regresinis ieškinys, negali būti taikoma deliktinė atsakomybė, prioritetiškai privalo būti taikomos specialiosios CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl specialiųjų civilinę atsakomybę įtvirtinančių teisės normų taikymo ir neteisėtai nusprendė, kad taikytinos bendrosios sutartinės atsakomybės sąlygos.

21.2.                      Teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybės, kiek butelių buvo nekokybiškų, ieškovė 1 nepateikė tokių įrodymų. Visų 388 440 vnt. pagamintų butelių „Prestige“ kokybiškumo faktas nėra paneigtas, o nekokybiškų butelių skaičius yra nenustatytas ir neįrodytas.

21.3.                      Susijusiose bylose nekokybiškų butelių skaičius nebuvo nustatytas, nes tuose teisiniuose santykiuose, dėl kurių buvo nagrinėjamas ieškovės 1 ir Kopparbergs ginčas, nekokybiškų butelių skaičius nebuvo lemianti aplinkybė dėl skirtingų tos bylos šalių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų bei atitinkamai joms tenkančios kitokios, nei sutartinė ieškovės 1 ir atsakovės, sutartinės atsakomybės.

21.4.                      Teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas spręsti dėl atsakovės sutartinės atsakomybės, turėjo ieškinį atmesti, nes byloje nebuvo įrodinėjamas ir nebuvo nustatytas sutarties pažeidimas, pagal kurį (nekokybiškų butelių skaičių) teismas būtų galėjęs apskaičiuoti užsakovui padarytą žalą (pagal butelio kainą), esančią priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais.

21.5.                      Susijusiose bylose nekokybiškų butelių (nei butelių, kaip parduotos prekės, nei butelių, kaip rangos darbų rezultato) klausimai nebuvo įrodinėjimo dalykas. Dėl to aplinkybės dėl nustatytų pavienių butelių defektų nesudarė teismui pagrindo daryti išvadą, kad susijusiose bylose nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina AB „Panevėžio stiklas“ neteisėtus veiksmus, pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

21.6.                      Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad iš ieškovės 1 Kopparbergs žalos atlyginimas yra priteistas remiantis teisiniais santykiais dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų. Reikalavimai kokybiškam buteliui ir reikalavimai kokybiškai prekei yra skirtingų teisinių santykių rezultatas, kuriam keliami ne tik skirtingi reikalavimai, bet ir taikytina skirtinga atsakomybė. Dėl to ieškovės 1 ir Kopparbergs santykiuose priteistoji žala negali būti automatiškai „permetama“ tuose santykiuose nedalyvavusiai atsakovei.

21.7.                      Iš susijusiose bylose konstatuotų aplinkybių matyti, kad butelių pažeidimai buvo nustatyti ir po jų gamybos, o kokia dalimi tie pažeidimai buvo nulemti ieškovės 1 ir (ar) Kopparbergs, nebuvo nustatyta. Konstatavimas, kad pažeidimai galėjo būti padaryti tiek gamybos procese, tiek sidro išpilstymo į butelius grandinėje, vienareikšmiškai paneigia teismo išvadą, jog atsakomybė už prekių kokybę tenka tik atsakovei.

21.8.                      Atsakovė negali būti atsakinga už Kopparbergs priimtą sprendimą atšaukti ir išimti iš mažmeninės prekybos visą ieškovės 1 išpilstytą produkciją. Atsakovė taip pat negali būti atsakinga už ieškovės 1 kita sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir neteisėtais kitoje byloje pripažintus ieškovės 1 veiksmus, susijusius su terminiu ir mechaniniu poveikiu buteliams, netinkamu jų pakavimu, sandėliavimu bei transportavimu, kas turėjo tiesioginę įtaką atsakomybės dydžiui (proporcijai) tarp ieškovės 1 ir Kopparbergs nustatyti.

21.9.                      Atsakovei neturėtų tekti pareiga atsakyti už tokias ieškovės 1 reikalaujamas išlaidas, kurios yra jos savarankiškų veiksmų ir subjektyvaus pasirinkimo rezultatas – dėl jos priimto sprendimo kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei Kopparbergs, dėl sudarytų sutarčių su toje byloje atstovavusiais advokatais. Tiesioginiai nuostoliai neturi apimti už nepriteistas sumas apskaičiuotų delspinigių ir procesinių palūkanų. Žalos suma, kuri priežastiniu ryšiu nesusijusi su atsakovės veiksmais, turėtų būti mažinama 72 520,88 Eur.

21.10.                      Susijusiose bylose nustatyta, kad Kopparbergs dar 2016 m. spalio 19 d. ieškovės 1 atstovui pateikė pretenziją, nurodydama, kad pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami. Jau tuo metu ieškovė 1 turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą, būdama apdairi ir rūpestinga, žinodama, kad yra prisiėmusi įsipareigojimus teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti Kopparbergs butelius, turėjo galimybę reikšti pretenzijas atsakovei dėl netinkamos butelių kokybės ir trūkumų šalinimo, tačiau ieškovė 1 savo teisių atsakovės atžvilgiu negynė, pretenzijų atsakovei nereiškė.

21.11.                      Civilinės atsakomybės draudimo atveju nėra taikomas CK 6.1015 straipsnis, reglamentuojantis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), todėl nagrinėjamu atveju draudikui (ieškovei 2), išmokėjusiam draudimo išmoką, teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens nepereina. Šiuo atveju draudėjas (ieškovė 1) nuostolį patyrė ne dėl trečiojo asmens, o dėl savo neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti teismo sprendimu, todėl draudikui (ieškovei 2) jokios kreditoriaus teisės neperėjo, nes atsakingas už draudžiamąjį įvykį buvo pats draudėjas.

22.       Ieškovė 1 atsiliepime į ieškovės 2 ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės 2 apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

22.1.                      Visas ieškovės 1 sumokėtas Kopparbergs sumas, taip pat sumas, kurių Kopparbergs nebuvo įpareigota sumokėti ieškovės 1 naudai, nulėmė išimtinai atsakovės veiksmai – netinkamos kokybės buteliai, kurių gamybos brokas atsirado, tikėtina, dėl to, kad į atsakovės gamybą buvo įvedinėjamas naujas įrenginys – butelių gamybos kokybės kontrolės mašina.

22.2.                      Teismas teisingai nusprendė, kad byloje su Kopparbergs nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra prejudiciniai faktai, todėl pagrįstai jais rėmėsi nagrinėdamas šią civilinę bylą ir iš naujo nenustatinėjo butelių sproginėjimo priežasčių.

22.3.                      Teismai susijusiose bylose išsamiai įvertino ir butelių kokybę, ar ji gali būti laikoma tinkama. Butelis yra sudėtinė prekės, kurią ieškovė 1 tiekė Kopparbergs, dalis. Nustačius, kad buteliai atitiko jiems keliamus reikalavimus, ieškovei 1 atsakomybė dėl butelių dužimo nebūtų kilusi. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovės pagaminti buteliai, į kuriuos ieškovė 1 išpilstė Kopparbergs produkciją, neatitiko jiems įprastai taikomų kokybės reikalavimų.

22.4.                      Susijusiose bylose nustatyta, kad, nors buvo keliamas klausimas dėl butelių galimo pažeidimo ieškovės 1 gamybos linijoje, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos; teismai nustatė, kad buteliai dužo tik (i) dėl jų nekokybiško pagaminimo atsakovės įmonėje ir (ii) dėl netinkamo transportavimo, kurį vykdė Kopparbergs.

22.5.                      Dėl butelių sprogimų Kopparbergs turėjo atšaukti visą produkciją, t. y. butelių gamybos brokas, dėl kurio buteliai savaime sprogdavo pas vartotojus, taip pat pats produkto pobūdis nulemia tai, kad šiuo atveju nėra svarbu nustatyti tikslų nekokybiškų butelių skaičių, kadangi net ir vieno ar keleto nekokybiškų butelių sprogimo pas vartotojus faktas nulemia tai, jog visa produkcija turi būti išimta iš rinkos. Šiuo atveju kilusią žalą nulėmė ne konkretus sprogusių butelių skaičius, o visos produkcijos atšaukimas iš rinkos, jos sunaikinimas, ekspertizės išlaidos ir naujos produkcijos gamybos pabrangimas.

22.6.                      Nagrinėjamu atveju taikytinos žalos atlyginimą ir regresinį reikalavimą reguliuojančios teisės normos, nes pagal turinį reikalavimas nėra dėl trūkumų šalinimo; tik išlaidos dėl analogiškos produkcijos gamybos gali būti kvalifikuojamos kaip trūkumų šalinimo išlaidos ir šioje byloje jos sudaro 5 565,06 Eur sumą.

22.7.                      Atsakovės ir Kopparbergs nesiejo sutartiniai santykiai, o žala Kopparbergs kilo būtent dėl atsakovės veiksmų, už kuriuos prieš Kopparbergs atsakė ieškovė 1 sutartinės atsakomybės pagrindu. Dėl to regresinės atsakomybės normos nagrinėjamu atveju taikomos teisingai. Be to, visus ieškovės 1 nuostolius dėl to, kad atsakovė pateikė brokuotus butelius, atsakovė turi atlyginti taip pat sutartinės atsakomybės ieškovei 1 pagrindu. Atsakovės atsakomybė prieš ieškovę 1 kyla ir rangą reguliuojančių nuostatų pagrindu.

22.8.                      Ieškovė 1 pareiškė reikalavimą dėl sumų, kurios jau yra apskaičiuotos, įvertintos ir kvalifikuotos teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais civilinėje byloje su Kopparbergs, t. y. reikalaujamos sumos jau buvo įvertintos ir pusė atsakomybės dėl jų buvo pripažinta ieškovei 1 būtent dėl atsakovės pagamintų butelių broko. Dėl to atsakovė nepagrįstai ginčija žalos dydį, juolab kad ji dalyvavo byloje su Kopparbergs trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovės 1 pusėje statusu.

22.9.                      Ieškovė 1 nepraleido ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 priėmimo.

23.       Ieškovė 2 atsiliepime į ieškovės 1 ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės 1 apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

23.1.                      Susijusiose bylose buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovės kaltės, pagaminus blogos kokybės butelius. Ieškovė 1, įsigijusi iš atsakovės nekokybiškus butelius, turi teisę reikšti regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtent į atsakovę.

23.2.                      Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, ieškovė 2, išmokėjusi draudimo išmoką (58 000 Eur), įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš nekokybiškus butelius pateikusio subjekto – atsakovės.

23.3.                      Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nekokybiškų butelių pagaminimas ir pateikimas ieškovei 1, nulėmė ieškovės 1 kaltę (sutarties pažeidimą), pateikiant šiuos nekokybiškus butelius Kopparbergs.

23.4.                      Ieškovė 2 reiškia ne subrogacinį, o regresinį reikalavimą į kaltininką – nekokybiškus butelius pagaminusį subjektą (atsakovę).

23.5.                      Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

26.       Nagrinėjamoje byloje yra paduoti trys apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei 1 iš atsakovės priteistas žalos, kildinamos iš atsakovės pagamintos nekokybiškos produkcijos (stiklinės taros (butelių)), atlyginimas, ieškovei 2 iš atsakovės priteistas draudimo išmokos, kurią ji civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu kompensuodama dėl nekokybiškos produkcijos padarytą žalą išmokėjo Kopparbergs, dydžio nuostolių atlyginimas, be to, iš atsakovės ieškovėms priteistų sumų sumokėjimas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės ir ieškinio senaties institutus, draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, be to, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą.

Dėl bylų sujungimo

27.       Ieškovė 1 Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 20 d. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl civilinės bylos Nr. e2A-322-XX/2023 ir civilinės bylos Nr. e2A-339-XX/2023 sujungimo, prašydama sujungti nurodytas bylas, civilinę bylą Nr. e2A-322-XX/2023 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2A-339-XX/2023, arba šias dvi bylas paskirti nagrinėti kartu tos pačios sudėties teisėjų kolegijai. Nurodė, kad įvardytos bylos yra neatskiriamai susijusios su AB „Panevėžio stiklas“ pagamintinais nekokybiškais buteliais, į kuriuos buvo išpilstyta Kopparbergs produkcija. To paties įvykio pasekmės negali būti reguliuojamos atskirose bylose. Jų reguliavimas skirtingose bylose jau nulėmė priėmimą neteisėtų ir iš esmės ydingų procesinių teismų sprendimų, kuriais atsakovei suteiktos nepagrįstos privilegijos ieškovės 1 atžvilgiu, o ši stumiama į nemokumą, nors visus ginčus abiejose bylose sukėlė būtent atsakovės veiksmai, pagaminant nekokybiškus butelius.

28.       Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 302 straipsnis).

29.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, civilinė byla Nr. e2A-322-302/2023 jau yra išnagrinėta – Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-322-302/2023 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta informacija apie prašomas sujungti bylas, 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje padarė išvadą, kad nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje nėra susiję taip, kad būtų galima konstatuoti, jog bylų negalima išnagrinėti skyrium, be to, bylų sujungimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis), todėl atsakovės prašymą ir apeliacinio skundo argumentus dėl bylų sujungimo atmetė.

30.       Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ieškovės 1 prašymą dėl bylų sujungimo.

Dėl naujų įrodymų

31.       Apeliantė (ieškovė 1) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. sausio 23 d. pažymą apie ieškovės 1 finansinę padėtį, energetinių sąnaudų palyginimo duomenis, ieškovės 1 audito išvadą, ieškovės 1 metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, finansinės atskaitomybės dokumentus (finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., audito išvadą, 2021 metų balansą, metinį pranešimą už 2021 metus, 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitą.

32.       Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

33.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (ieškovės 1) pateiktais naujais įrodymais, pažymi tai, kad nauji įrodymai yra susiję su byloje dalyvaujančių asmenų turtine padėtimi, o apeliantė jais grindžia teismo sprendimo dalies, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą sprendė savo iniciatyva, o ne byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taigi proceso dalyviai neteikė ir neturėjo galimybės pateikti turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nevertino apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės (ieškovės 1) pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 1 ir Kopparbergs 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė 1 įsipareigojo teikti Kopparbergs sidro išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o Kopparbergs įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti. Šiai sutarčiai vykdyti ieškovė 1 iš atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ pirko „Prestige“ dizaino butelius (rašytinė sutartis dėl butelių gamybos ir tiekimo nebuvo sudaryta). Vykdydama su Kopparbergs sudarytą sutartį, ieškovė 1 turėjo išpilstyti sidrą į 389 625 butelius, iš jų 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Kopparbergs visą ieškovės išpilstytą produkciją pardavė platintojai Jungtinėje Karalystėje, kuri ją pardavė „Asda“ mažmeninės prekybos tinklui, o šis išvežiojo produkciją į savo parduotuves Jungtinėje Karalystėje.

36.       Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 21 d. Kopparbergs elektroniniu paštu gavo daug vartotojų pranešimų apie jiems sprogusius sidro butelius. Kopparberg visą produkciją, gautą pagal su ieškove 1 sudarytą sutartį, iš prekybos atšaukė 2016 m. spalio 17 d., o viešai apie atšaukimą paskelbė 2016 m. spalio 18 d. Kopparberg 2016 m. spalio 19 d. ieškovės 1 atstovui pateikė pretenziją, nurodydama, kad pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, taip pat kreipėsi į nepriklausomą stiklo ekspertizių laboratoriją „Glass Technology Services Ltd“ (toliau – GTS), kuri 2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške Kopparberg nurodė, kad jų specialistai apsilankė prekių sandėliavimo vietoje ir įvertino sandėliavimo sąlygas, be to, paėmė tris sudužusius butelius bandymams atlikti; nustatytas visų trijų butelių silpninantis požymis – inkliuzas, atsiradęs stikle gamybos etape. Be to, informavo, kad paėmė 1 000 butelių bandymams atlikti.

37.       Nustatyta, kad prekės buvo sunaikintos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d.

38.       Kilus UAB „ITALIANA LT“ ir Kopparbergs ginčui dėl produkcijos, pagamintos vykdant 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutartį, kokybės, išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės 1 ieškinį dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės Kopparbergs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Panevėžio stiklas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-722-896/2019, Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-430-516/2020 ir e2A-739-781/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-58-701/2021).

39.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-896/2019 iš ieškovės 1 atsakovės Kopparbergs naudai priteisė 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2020 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad yra pagrįstos žemesnės instancijos teismų išvados, jog dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu (inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt.), dalis į Jungtinę Karalystę išgabentų butelių, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, buvo nekokybiški.

40.       Iš nurodytoje susijusioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakomybę dėl butelių sprogimo pas vartotojus ir su tuo susijusios visos Kopparbergs perduotos produkcijos sunaikinimo teismai paskirstė po lygiai, t. y. pripažino, kad 50 proc. nuostolių nulėmė netinkama butelių kokybė, nes jokių kitų butelių sprogimui reikšmės turinčių aplinkybių neįrodyta ir nenustatyta, o kitą dalį (50 proc.) nuostolių nulėmė netinkamas produkcijos transportavimas, už kurį buvo atsakingas Kopparbergs.

41.       Ieškovė 2 civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu sumokėjo tiesiogiai Kopparbergs 58 000 Eur draudimo išmoką, neviršydama draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos. Ieškovė 1 atlygino Kopparbergs kitus susijusioje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais priteistus nuostolius, kurių nepadengė draudimo išmoka.

42.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 1 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ priteisti 415 627,53 Eur nuostolių, kilusių dėl atsakovės pagamintų butelių netinkamos kokybės, atlyginimą.

43.       Ieškovė 2 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ priteisti 58 000 Eur nuostolių atlyginimą, grindžiamą civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su UAB „ITALIANA LT“, pagrindu Kopparbergs sumokėtos draudimo išmokos suma.

44.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovių ieškinius patenkino visiškai: ieškovei 1 iš atsakovės priteisė 415 627,53 Eur nuostolių atlyginimą ir trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (415 627,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 092 Eur žyminį mokestį, 18 004,68 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 96,80 Eur vertimo išlaidas; ieškovei 2 iš atsakovės priteisė 58 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 095 Eur žyminį mokestį ir 570 Eur atstovavimo išlaidas; išdėstė teismo sprendimo įvykdymą, t. y. iš atsakovės ieškovėms priteistų sumų sumokėjimą išdėstė lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui.

Dėl ieškovės 1 pareikštų reikalavimų teisinio kvalifikavimo

45.       Nors ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovę 1 ir atsakovę siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai – pagal ieškovės 1 užsakymus atsakovė gamino butelius ir perduodavo juos ieškovei 1 pagal PVM sąskaitas faktūras (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). 

46.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad, kai šalis sieja sutartiniai rangos teisiniai santykiai, ieškovės reikalavimams negali būti taikomas regresinis ieškinys, negali būti taikoma deliktinė atsakomybė, nes prioritetiškai privalo būti taikomos specialiosios CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl specialiųjų civilinę atsakomybę rangos santykiuose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir neteisėtai nusprendė, kad taikytinos bendrosios sutartinės atsakomybės sąlygos.

47.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai), taigi priešingai, nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti tiek dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių atlyginimo sutartinės atsakomybės pagrindu, tiek dėl 5 565,06 Eur, kaip trūkumų šalinimo išlaidų, priteisimo.

48.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).

49.       Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.).

50.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).

51.       Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, išaiškino, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai).

52.       CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016). Taigi reikalavimas taikyti vieną iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų ir reikalavimas atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą (nuostolius) nėra alternatyvūs ar prieštaraujantys vienas kitam.

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovė 1 pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti 415 627,53 Eur dydžio (atėmus civilinės atsakomybės draudiko sumokėtą 58 000 Eur draudimo išmoką) nuostolius, patirtus dėl to, kad ieškovė 1 savo kontrahentei pagal 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutartį, t. y. įmonei Kopparbergs, atlygino nuostolius, kilusius dėl netinkamos butelių kokybės (tuos nuostolius sudarė ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, produkcijos naikinimo ir kt. išlaidos), taip pat nuostolius dėl negauto iš Kopparbergs apmokėjimo už suteiktas sidro išpilstymo į butelius paslaugas, kitus nuostolius (dėl palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų). Taigi ieškovės 1 reikalavimas nėra nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip rangos darbų rezultatą, t. y. nepriskirtinas prie reikalavimų, kylančių dėl atliktų darbų trūkumų. Pažymėtina tai, kad atsakovės ieškovei 1 perduotas atliktų darbų rezultatas (buteliai) turėjo esminių ir neištaisomų trūkumų – buteliai sproginėjo. Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė 1 neturi galimybės savo teisių apginti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytais teisių gynimo būdais, tačiau gali naudotis kitu teisių gynimo būdu – reikalauti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už nuostolius, kilusius dėl netinkamos kokybės butelių.

54.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovės 1 reikalavimo dalį dėl 5 565,06 Eur priteisimo iš atsakovės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Aptariama suma buvo Kopparbergs patirtos trūkumų šalinimo išlaidos, kurias savo kontrahentei Kopparbergs atlyginusi ieškovė 1 turi teisę reikalauti iš atsakovės kaip jos patirtų nuostolių atlyginimo.

55.       Įvertinęs ginčo šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, ieškovės 1 ieškinyje suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės 1 reikalavimas dėl 415 627,53 Eur nuostolių, patirtų atlyginus nuostolius (kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, produkcijos naikinimo ir kt. išlaidos) Kopparbergs, taip pat kitų nuostolių (negauto apmokėjimo iš Kopparbergs, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo visa apimtimi kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės (atsakovės) argumentų dėl netinkamo CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl ieškinio senaties termino ieškovės 1 pareikštiems reikalavimams (ne)taikymo

56.       Ieškovės 1 reikalavimams atsakovė prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ieškovės 1 reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius) jos pasirinktu teisių gynimo būdu yra tinkamas, atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

57.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atskirų rūšių reikalavimams CK, taip pat kituose teisės aktuose nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

58.       Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

59.       CK 1.125 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

60.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad tik išnagrinėjus susijusią civilinę bylą (įsiteisėjus teismo sprendimui dėl butelių dalies sproginėjimo priežasčių) buvo nustatytos priežastys, dėl kurių visa produkcija buvo pašalinta iš prekybos, todėl ieškovė 1 teisinį pagrindą reikalauti atlyginti žalą iš esmės įgijo tik teismams susijusioje byloje nustačius konkrečias priežastis, dėl kurių kilo tokios pasekmės. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra pasekmė išnagrinėtos susijusios civilinės bylos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo prasidėjo sužinojus apie butelių sproginėjimą, dėl kurio priežasčių kilo teisminis ginčas. 

61.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad Kopparbergs jau 2016 m. spalio 19 d. ieškovės 1 atstovui pateikė pretenziją, nurodydama, jog pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami. Apeliantės nuomone, jau tuo metu ieškovė 1 turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą, būdama apdairi ir rūpestinga, žinodama, kad yra įsipareigojusi Kopparbergs teikti ne tik sidro išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti butelius, turėjo galimybę reikšti pretenzijas atsakovei dėl netinkamos butelių kokybės ir trūkumų šalinimo, tačiau ieškovė 1 atsakovei pretenzijų nereiškė.

62.       Pažymėtina tai, kad teismo sprendimo (šiuo atveju – išnagrinėtoje susijusioje civilinėje byloje) priėmimas sietinas su asmens teisės apgynimu, tačiau ne su sužinojimu apie savo teisių pažeidimą. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista. Apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiu atveju asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

63.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kopparbergs 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi į ieškovę 1 elektroniniu paštu ir nurodė, jog UAB „ITALIANA LT“ produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, todėl pateikiama pretenzija dėl visų prekių, pagamintų ir pristatytų į Kopparbergs. Taigi ieškovė 1 jau 2016 m. spalio 19 d. buvo informuota apie rangos sutarties rezultato trūkumus, t. y. apie pas galutinius vartotojus susprogusius butelius. 

64.       Iš susijusioje civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 18 d. – 2016 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu ekspertai GTS atliko sudužusių butelių analizes (bandymus) ir pateikė Kopparbergs savo ataskaitas, nurodydami butelių sudužimo ir (ar) susprogimo priežastis. 2017 m. sausio 9 d. Kopparbergs kreipėsi į ieškovę 1 su pretenzija, nurodydama, kad: ekspertų GTS tyrimo ir testavimo rezultatai parodė, jog pagrindinė butelių sudužimo ir (ar) susprogimo priežastis buvo prastos kokybės stiklas; paaiškėjo, kad kai kurie buteliai buvo pažeisti dar prieš pakavimą ir tiekimą, nes mėginiuose buvo rasta metalo pėdsakų; dėl netinkamos taros Kopparbergs buvo priversta išimti savo produkciją iš rinkos; preliminarūs produktų atšaukimo iš rinkos nuostoliai yra 1 617 217 Eur.

65.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl žalos, kildinamos iš atsakovės pagamintų netinkamos kokybės butelių, atlyginimo pareikšti prasidėjo ieškovei gavus Kopparbergs 2017 m. sausio 9 d. pretenziją dėl netinkamos kokybės produkcijos, kuri buvo grindžiama ekspertų GTS išvadomis dėl butelių sudužimo ir (ar) susprogimo priežasčių ir kurioje Kopparbergs pareiškė ieškovei 1 turtines pretenzijas dėl konkrečių nuostolių atlyginimo. Ieškovė 1 ieškinį teisme pareiškė 2021 m. spalio 14 d. (užregistruotas 2021 m. spalio 15 d.), t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

66.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad ieškovės 1 reikalavimui dėl 5 565,06 Eur analogiškos išpilstymo paslaugos užsakymo išlaidų atlyginimo taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau jau nurodyta, kad šis ieškovės 1 reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip reikalavimas dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, bet kaip reikalavimas dėl nuostolių (patirtų atlyginus Kopparbergs turėtas ieškovės 1 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo trūkumų šalinimo išlaidas) atlyginimo. Dėl to šiam reikalavimui taip pat taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

67.       Jau nurodyta, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių praleistam terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).

68.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

69.       CK, kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 36 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017, 51 punktas). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, 37 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 55 punktas; kt.).

70.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 1, manydama, kad ieškinio senaties termino nepraleido, neprašė jo atnaujinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatyti faktai, reikšmingi teismui ex officio sprendžiant ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo klausimą.

71.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo konstatuota netinkama ieškovės 1 užsakovei Kopparbergs perduotų butelių kokybė (dėl defektų dalis butelių ėmė sproginėti), įsiteisėjo 2020 m. birželio 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiami tiek butelių kokybės, tiek ieškovės 1 atsakomybės už butelių, į kuriuos buvo pilstomas gėrimas (sidras), kokybę klausimai. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendime, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir ekspertų paaiškinimus, konstatavo, kad prekės (buteliai) tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų. Įvertinęs butelių dužimo priežastis, teismas priėjo išvados, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų kokybės trūkumų, atsiradusių gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu, todėl civilinę atsakomybę ginčo šalims (UAB „ITALIANA LT“ ir Kopparbergs) paskirstė lygiomis dalimis: ieškovės UAB „ITALIANA LT“ ieškinį dėl skolos už perduotas ir neapmokėtas prekes priteisimo bei žalos už pagamintą ir neatsiimtą produkciją bei įsigytas medžiagas (butelius, etiketes) atlyginimo atmetė, o atsakovės Kopparbergs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė pusę reikalautos nuostolių sumos. Taigi konkretus ieškovės 1 atlygintinos Kopparbergs žalos, kurią prašoma priteisti iš atsakovės nagrinėjamoje byloje, dydis paaiškėjo tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimui.

72.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ žinojo apie ieškovei 1 pareikštas pretenzijas dėl butelių kokybės, be to, dalyvavo susijusioje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ITALIANA LT“ pusėje, teikė apeliacinį ir kasacinį skundus.

73.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje aptartus kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo klausimą, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškovės 1 elgesio nėra pagrindo laikyti nerūpestingu, aplaidžiu. Šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas buvo nulemtas ieškovės 1 gynybos nuo jai pareikštų Kopparbergs reikalavimų ir užtrukusio bylinėjimosi susijusioje byloje, kurioje, be kita ko, dalyvavo ir atsakovė AB „Panevėžio stiklas“. Pirmiau aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė per visą senaties termino laikotarpį neturėjo pagrindo tikėtis, jog tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad Kopparbergs reikalaujama atlyginti žala kilo dėl netinkamos kokybės produkcijos (butelių), ieškovė, atlyginusi Kopparbergs žalą, negins savo teisių ir nereikalaus nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kuri pagamino netinkamos kokybės butelius. Priešingai, iš ieškovės 1 elgesio, nagrinėjant susijusią civilinę bylą, atsakovei turėjo būti akivaizdu, kad nuostolių, grindžiamų netinkama butelių kokybe, atlyginimą Kopparbergs, ieškovė laikė pažeidžiančiu jos teises ir už nuostolius dėl netinkamos butelių kokybės atsakinga laikė atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, suponuojančių pakankamą pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

74.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovės 1 teisės turi būti ginamos teismo tvarka (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl prejudicinių faktų ir atsakovės veiksmų neteisėtumo

75.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

76.       Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, jog tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

77.       Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

78.       Taigi viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vadinasi, vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

79.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 1 prašo iš atsakovės priteisti 415 627,53 Eur nuostolių atlyginimą, šiuos nuostolius grįsdama tuo, kad dėl atsakovės nekokybiškai pagamintų butelių ieškovė 1 pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje savo kontrahentei Kopparbergs turėjo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, produkcijos sunaikinimo ir kt. išlaidos, taip pat patyrė nuostolių dėl iš Kopparbergs negauto apmokėjimo už suteiktas paslaugas, kitų nuostolių (dėl palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų). Ieškovės 1 teigimu, atsakovė neįvykdė savo prievolės pateikti tinkamos kokybės ir saugius butelius arba ją įvykdė netinkamai; neužtikrinusi tinkamos butelių kokybės, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

80.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susijusioje civilinėje byloje buvo spręstas butelių kokybės klausimas. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo būti nustatyta, kokia apimtimi atsakovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę pagaminti ir perduoti butelius, t. y. kiek iš ieškovei patiektų 1 388 440 vnt. 750 ml talpos butelių „Prestige“ buvo nekokybiškų; visų 388 440 vnt. pagamintų butelių „Prestige“ atitiktis kokybės reikalavimams nėra paneigta, o nekokybiškų butelių konkretus skaičius yra nenustatytas ir neįrodytas.

81.       Vertindamas atsakovės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-722-896/2019 sprendė ieškovės 1 inicijuotą ginčą dėl skolos už sidro išpilstymą į butelius priteisimo ir žalos, atsakovei Kopparbergs atsisakius sumokėti už pagamintą produkciją, atlyginimo bei ginčą pagal atsakovės Kopparbergs priešieškinį ieškovei 1 dėl žalos, grindžiamos netinkama produkcijos kokybe, atlyginimo, ir nurodytoje byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo AB „Panevėžio stiklas“. Aptariamoje civilinėje byloje teismai instancine tvarka nagrinėjo aplinkybes, susijusias su AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų butelių, į kuriuos ieškovė 1 išpilstė sidrą, kokybe. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais susijusioje civilinėje byloje konstatuota, kad tam, jog buteliai atitiktų įprastus reikalavimus ir turėtų įprastai reikalaujamas savybes, jie protingą terminą, ne trumpesnį nei išpilstytos produkcijos galiojimo terminas, turėjo būti atsparūs reikalaujamam vidiniam slėgiui, sandarūs, patvarūs, saugūs. Tačiau išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl gamybos metu atsiradusių defektų – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., kurie ir buvo butelių sudužimo (susprogimo) priežastis. Tai reiškia, kad buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Bylą nagrinėjęs kasacinis teismas konstatavo, kad nustatę, jog dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu (inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt.), žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog dalis į Jungtinę Karalystę išgabentų butelių, į kuriuos buvo išpilstytas sidras, buvo nekokybiški. Susijusioje byloje teismai, be kita ko, konstatavo, kad prekės (buteliai) tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų. Įvertinę butelių dužimo priežastis, teismai priėjo prie išvados, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu, todėl civilinę atsakomybę šalims (UAB „ITALIANA LT“ ir Kopparbergs) paskirstė lygiomis dalimis.

82.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ susijusioje byloje dalyvavusi kaip trečiasis asmuo, buvo aktyvi teismo proceso dalyvė, teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, kuriuose ginčijo teismų išvadas dėl butelių broko (nekokybiškumo) konstatavimo, savo argumentus grindė gamybos standartais ir juose numatytais leistinais nuokrypiais, galimu pagamintos partijos defektyvumo procentu, tačiau teismai tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Taigi neabejotina, kad susijusioje byloje įrodinėjimo dalyko dalis buvo atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų butelių kokybės ir jų dužimo (sprogimo) priežasčių nustatymas.

83.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 76–77 punktuose aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, kad išnagrinėtoje susijusioje civilinėje byloje teismams konstatavus, jog atsakovės pagaminti buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu, apskųstą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

84.       Jau nurodyta, kad susijusioje byloje nustatyta, jog butelių, į kuriuos UAB „ITALIANA LT“ išpilstė sidrą, dalis sprogo (sudužo) dėl butelių kokybės trūkumų, atsiradusių jų gamybos proceso metu, ir dėl užsakovo Kopparbergs netinkamai vykdyto transportavimo. Jokių kitų aplinkybių, nulėmusių butelių dalies  savaiminį dužimą (sproginėjimą) nebuvo nustatyta. Tokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad butelių kokybė buvo netinkama ne tik dėl jų gamybos broko, tačiau ir dėl ieškovės 1 netinkamai atliktų išpilstymo, pakrovimo–iškrovimo veiksmų ar produkcijos laikymo netinkamomis sąlygomis, atsakovė neįrodė (neįrodinėjo) ir šioje civilinėje byloje (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo tarp ieškovės UAB „ITALIANA LT“ ir atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ kontekste nustatyti tik atsakovės neteisėti veiksmai, pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Jeigu susijusioje civilinėje byloje nebūtų įrodyta, kad buteliai, į kuriuos išpilstytas sidras, buvo nekokybiški, ieškovei 1 nebūtų kilusi pareiga atlyginti užsakovės Kopparbergs patirtus nuostolius.  

85.       Atsakovė teigia, kad visų jos pagamintų ir ieškovei 1 perduotų butelių „Prestige“ kokybės faktas nėra paneigtas, o nekokybiškų butelių skaičius nenustatytas ir neįrodytas (pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kiek iš ieškovei 1 patiektų butelių buvo nekokybiškų). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog susijusioje byloje teismai atmetė ieškovės 1 ir AB „Panevėžio stiklas“ argumentus, kad atsakovė Kopparbergs nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti ir pati sukėlė sau nuostolius, kuriuos prašo atlyginti, nes produkciją atšaukė pernelyg skubotai ir vienašališkai nusprendė sunaikinti ją visą, nors produkciją buvo galima parduoti kitose rinkose. Teismai nurodė, kad paaiškėjus, jog į rinką pateko nekokybiška ir vartotojams nesaugi produkcija, atsakovė Kopparbergs pagrįstai ir laiku priėmė sprendimą pašalinti ją visą iš rinkos. Bylos duomenys patvirtina, kad Kopparbergs iš vartotojų ėmė gauti pranešimus apie jiems namuose sprogusius sidro butelius, dėl to buvo sugadintas ne tik produkciją įsigijusių vartotojų turtas, bet buvo užfiksuota ir asmenų sužeidimo atvejų. Maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi tik produkcijos dalis, ar visa produkcija, todėl nei produktus vartotojams tiekiantys gamintojai, nei platintojai neturi teisės rizikuoti žmonių sveikata. Teismai pažymėjo, kad, Kopparbergs nesiėmus skubių priemonių ir nekokybišką bei nesaugią produkciją palikus rinkoje, vartotojų skundų dėl sprogusių butelių apgadinto turto ir (ar) sveikatos sužalojimų galėjo būti ir daugiau, o tai būtų sukėlę dar didesnius nuostolius.

86.       Be to, tiksliai nustatyti, kiek produkcijos buvo kokybiškos, o kiek – ne, nebuvo galimybės. Susijusioje byloje teismai pažymėjo, kad ieškovė 1 Kopparbergs pretenziją dėl netinkamų paslaugų gavo 2016 m. spalio 19 d., o 2017 m. sausio 9 d. gavo argumentuotą pretenziją. Saugaus sunaikinimo pažymos patvirtina, kad prekės buvo sunaikintos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. spalio mėn. UAB „ITALIANA LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ atstovai iš sandėlio Birmingeme paėmė po vieną butelį. AB „Panevėžio stiklas“ paėmė dužusį butelį, kurį turėjo galimybę ištirti, ir jo dužimo priežasčių analizę pateikti teismui, tačiau to nepadarė.

87.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų duomenų visumą, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nekokybiškų butelių apimties nustatymu ir iš rinkos be pagrindo pašalinta visa produkcija, atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, reikalaudama nustatyti nekokybiškų (brokuotų) butelių kiekį, neįvertina savo, kaip gamintojos, pareigos užtikrinti visos produkcijos kokybę, ir neatsižvelgia į tai, jog būtent ji pati neužtikrino kiekvieno butelio tinkamumo naudoti ir jo saugumo vartotojų atžvilgiu. Be to, atsakovė, nors ir dalyvavo aiškinantis butelių sprogimo priežastis, tačiau nesiėmė veiksmų tam, kad būtų nustatytas konkretus nesaugių (nekokybiškų) butelių skaičius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių tinkamai surinkti įrodymus, tačiau šių veiksmų neatliko, todėl jai tenka neigiami tokio neveikimo padariniai – ji neturi įrodymų savo pozicijai dėl tinkamos pagamintų butelių kokybės pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei už ieškovės 1 reikalaujamus atlyginti nuostolius kilti

88.       Ieškovė 1 nurodė, kad šioje byloje jos prašomą priteisti iš atsakovės 415 627,53 Eur dydžio žalos (nuostolių) atlyginimą (atėmus ieškovės 2 tiesiogiai Kopparbergs sumokėtą 58 000 Eur draudimo išmoką) sudaro: 1) susijusioje civilinėje byloje likusi nepriteista ieškovei skolos suma – 64 357,53 Eur (t. y. 50 proc. reikalautos priteisti iš Kopparbergs 128 715,06 Eur skolos); 2) palūkanos (10,19 proc. dydžio) už nepriteistą 64 357,53 Eur skolos sumą – 22 692,59 Eur (nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d.); 3) susijusioje civilinėje byloje likusi nepriteista delspinigių suma – 11 713,07 Eur (50 proc. reikalautos priteisti iš Kopparbergs 23 426,14 Eur delspinigių sumos); 4) palūkanos (10,19 proc. dydžio) už nepriteistą delspinigių sumą – 4 130,05 Eur (nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d.); 5) priteista atlyginti ir atlyginta Kopparbergs žala – 211 381,79 Eur; 6) iš ieškovės priteistos Kopparbergs naudai procesinės palūkanos (10,41 proc. dydžio) už priteistą nuostolių sumą (palūkanos apskaičiuotos nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. sudengimo sutarties pasirašymo) – 59 985,81 Eur; 7) dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo priteista 5 565,06 Eur suma; 8) procesinės palūkanos (10,41 proc. dydžio) už 5 565,06 Eur sumą – 1 837,96 Eur (palūkanos apskaičiuotos nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. sudengimo sutarties pasirašymo); 9) priteistos atlyginti Kopparbergs bylinėjimosi išlaidos – 57 978,50 Eur; 10) ieškovei 1 nepriteistos iš Kopparbergs bylinėjimosi išlaidos – 33 985,17 Eur.

89.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės 1 ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės 415 627,53 Eur nuostoliams ir trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.

90.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde kvestionuoja ieškovės 1 reikalaujamus atlyginti nuostolius ir teigia, kad jai neturėtų tekti pareiga atsakyti už tokias ieškovės 1 išlaidas, kurios yra jos savarankiškų veiksmų ir subjektyvaus pasirinkimo rezultatas, t. y. patirtas dėl jos priimto sprendimo kreiptis į teismą su ieškiniu Kopparbergs, sudarytų sutarčių su atstovausiančiais advokatais. Anot apeliantės (atsakovės), tiesioginiai nuostoliai neturi apimti už nepriteistas iš Kopparbergs sumas apskaičiuotų delspinigių ir procesinių palūkanų, o žalos suma, kuri nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais, turėtų būti sumažinta 72 520,88 Eur suma.

91.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas iš sutartinę prievolę pažeidusio asmens gali būti reikalaujama tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių. Tiesioginiai nuostoliai kyla natūraliai iš sutarties pažeidimo, netiesioginiai (pasekminiai) nuostoliai yra toliau priežastinio ryšio grandinėje. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

92.       Priežastinis ryšys tarp konkretaus asmens neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, jos nenustačius civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

93.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką). Aplinkybė, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų, nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

94.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 1 reikalauja priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 22 692,59 Eur palūkanų sumą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) nuostatas nustatytą metinių palūkanų dydį (10,19 proc.), už susijusioje civilinėje byloje jai iš Kopparbergs nepriteistą skolos dalį (64 357,53 Eur), nurodydama, kad palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d. Tai laikotarpis po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties susijusioje civilinėje byloje priėmimo iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo dienos. Taigi iš esmės ieškovė 1 reikalauja iš atsakovės kompensuojamojo pobūdžio palūkanų, kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už naudojimąsi jo pinigais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.210 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, iš kurio ieškovė 1 turėjo gauti 64 357,53 Eur atsiskaitymą pagal sutartį, buvo Kopparbergs. Susijusioje civilinėje byloje ieškovės 1 reikalavimą Kopparbergs dėl skolos už pagamintą produkciją priteisimo patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovė 1 likusios nepriteistos skolos dalies (50 proc., t. y. 64 357,53 Eur) laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d. nereikalavo iš atsakovės AB „Panevėžio stiklas“, tokį reikalavimą pareiškė 2021 m. spalio 14 d., pateikdama ieškinį nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d. praleido piniginės prievolės ieškovei 1 įvykdymo terminą: tol, kol ieškovė 1 nepareikalavo, kad atsakovė atlygintų nuostolius, nėra pagrindo teigti, kad buvo suėjęs atsakovės piniginės prievolės atlyginti 64 357,53 Eur dydžio nuostolius įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnis), todėl ieškovė 1 neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių už piniginės prievolės termino pažeidimą, apskaičiuotų pagal įstatyme nustatyto dydžio kompensacinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnis). Kartu nurodytina tai, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas, kai vėluojama atsiskaityti pagal komercines sutartis. Šiuo atveju atsakovė neturėjo sutartinės pareigos sumokėti ieškovei 64 357,53 Eur sumą – ši pareiga kilo ne dėl atsiskaitymo pagal komercinę sutartį, bet dėl prievolės atlyginti nuostolius. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Taigi ieškovė 1, reikalaudama iš atsakovės nuostolių atlyginimo, neturi teisinio pagrindo remtis pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas apskaičiuota palūkanų norma. Be to, jau nurodyta, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d. vėlavo įvykdyti 64 357,53 Eur piniginę prievolę, nes tokio dydžio nuostolių atlyginimo ieškovė 1 iš atsakovės pareikalavo tik 2021 m. spalio 14 d. pareikštu ieškiniu ir tik po šios datos suėjo atsakovės piniginės prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų ieškovės 1 reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 22 692,59 Eur palūkanų sumą pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai.  

95.       Dėl ieškovės 1 reikalavimo priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 11 713,07 Eur delspinigių sumą, kuri nebuvo priteista iš Kopparbergs susijusioje civilinėje byloje (50 proc. reikalautos priteisti iš Kopparbergs 23 426,14 Eur delspinigių sumos), visų pirma pažymėtina tai, kad reikalaujami delspinigiai apskaičiuoti pagal ieškovės 1 ir Kopparbergs sudarytoje sutartyje sulygtas netesybas ir jų dydį (0,1 proc. nuo nesumokėtos kainos už kiekvieną praleistą dieną). Pabrėžtina, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti reikalavimus, grindžiamus sulygtomis sutarties sąlygomis. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ nėra ieškovės 1 ir Kopparbergs sudarytos sutarties šalis, todėl iš jos negali būti reikalaujama nuostolių, grindžiamų nurodytoje sutartyje sulygtomis netesybomis. Be to, reikalaujama priteisti delspinigių suma, kaip ieškovės 1 nuostoliai, teisiniu priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkama jos pagamintų butelių kokybe, – nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė susitarimo su ieškove 1 dėl butelių tiekimo sudarymo metu numatė ar galėjo protingai numatyti, jog netinkamo prievolės ieškovei 1 įvykdymo atveju (neužtikrinusi tiekiamų butelių kokybės) ji turės sumokėti ieškovei 1 šios ir Kopparbergs sudarytoje sutartyje sulygto dydžio netesybas, nustatytas už Kopparbergs vėlavimą atsiskaityti su ieškove 1 (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės 1 reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 11 713,07 Eur delspinigių sumą, kuri nebuvo priteista iš Kopparbergs susijusioje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai.

96.       Pripažinus netenkintinu reikalavimą priteisti kaip nuostolių atlyginimą susijusioje civilinėje byloje ieškovei 1 nepriteistus 11 713,07 Eur delspinigius, atmestinas ir su šiuo reikalavimu susijęs išvestinis – priteisti 4 130,05 Eur palūkanų (kompensuojamųjų, kurių dydis (10,19 proc.) nustatytas pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas) už nepriteistą delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d. (t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties susijusioje civilinėje byloje priėmimo iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo dienos).

97.       Be kita ko, ieškovė 1 reikalauja iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimo 59 985,81 Eur procesinių palūkanų, priteistų iš ieškovės 1 Kopparbergs naudai (10,41 proc. dydžio pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas) susijusioje civilinėje byloje (reikalaujamos atlyginti procesinės palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 30 d. (nuo susijusioje civilinėje byloje Kopparbergs pareikšto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo priėmimo) iki 2021 m. balandžio 21 d. ieškovės 1 ir Kopparbergs pasirašytos sudengimo sutarties).

98.       Dėl šio reikalavimo pažymėtina tai, kad susijusioje civilinėje byloje iš ieškovės 1 priteistos Kopparbergs naudai procesinės palūkanos yra asmeninė ieškovės 1 atsakomybė už tai, jog ji laiku nesumokėjo Kopparbergs reikalaujamos sumos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas nuostolių sumas ir jų atsiradimo (susiformavimo) aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti apeliantės (atsakovės) argumentams, kad ši suma, kurią prašoma priteisti iš atsakovės kaip nuostolius, yra savarankiškų ieškovės 1 veiksmų (sprendimų), priimtų sutartiniuose santykiuose su Kopparbergs, pasekmė. Šių ieškovės 1 nuostolių atsiradimą nulėmė pačios ieškovės 1 subjektyvus elgesys, kvestionuojant Kopparbergs prašomą atlyginti žalą (nuostolius) ir bylinėjantis su Kopparbergs teismine tvarka. Nėra pagrindo išvadai, kad tokį ieškovės 1 elgesį (sprendimus) būtų nulėmę atsakovės veiksmai (sprendimai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės 1 sumokėtos Kopparbergs naudai priteistos procesinės palūkanos negali būti pripažintos nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ neteisėtų veiksmų, susijusių su butelių netinkama kokybe, nes nurodytos procesinės palūkanos yra ieškovei 1 susijusioje byloje pritaikyta civilinė atsakomybė už jos pačios neteisėtus veiksmus – delsimą sumokėti Kopparbergs priklausančią nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (šiuo atveju – iki 2021 m. balandžio 21 d. sudengimo sutarties su Kopparbergs pasirašymo). Pasirinkimas, kada atsiskaityti su Kopparbergs už šios patirtus nuostolius, yra nulemtas būtent ieškovės 1. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ negali būti atsakinga už nuostolius, patirtus ieškovės 1 dėl Kopparbergs sumokėtų procesinių palūkanų, nes nėra būtinųjų jos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų dėl procesinių palūkanų susikaupimo ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Dėl nurodytų motyvų ieškovės 1 reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 59 985,81 Eur procesinių palūkanų, sumokėtų ieškovės 1 Kopparbergs naudai, pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai.

99.       Remiantis analogiškais motyvais pripažintina, kad nepagrįstai patenkintas ir ieškovės 1 reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą 1 837,96 Eur procesinių palūkanų (10,41 proc. dydžio pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas), priteistų susijusioje civilinėje byloje iš ieškovės 1 Kopparbergs naudai už analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo išlaidų sumą (procesinės palūkanos apskaičiuotos už 5 565,06 Eur sumą nuo 2018 m. liepos 30 d. (susijusioje civilinėje byloje Kopparbergs pareikšto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, priėmimo) iki 2021 m. spalio 1 d. sudengimo sutarties pasirašymo).

100.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovės 1 reikalavimai priteisti iš atsakovės kaip nuostolius 22 692,59 Eur palūkanas už nepriteistą skolos sumą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d., 11 713,07 Eur susijusioje byloje nepriteistą delspinigių dalį (50 proc. reikalautos priteisti iš Kopparbergs 23 426,14 Eur delspinigių sumos), 4 130,05 Eur palūkanas už nepriteistą delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 14 d., 59 985,81 Eur procesines palūkanas už Kopparbergs priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. sudengimo sutarties su Kopparbergs pasirašymo, 1 837,96 Eur procesines palūkanas už susijusioje civilinėje byloje Kopparbergs naudai priteistą analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo išlaidų sumą, atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius būtinųjų sąlygų visumos atsakovės civilinei atsakomybei už įvardytus nuostolius kilti (neteisėtų veiksmų ir (ar) priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

101.       Be kita ko, ieškovė 1 prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolius susijusioje civilinėje byloje iš ieškovės 1 Kopparbergs  naudai priteistą šios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą – 57 978,50 Eur, taip pat ieškovei 1 iš Kopparbergs  nepriteistą bylinėjimosi išlaidų dalį – 33 985,17 Eur.

102.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 išplėstinė septynių teisėjų kolegija išaiškino, kad išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti atlyginimas yra reguliuojamas ne materialiosios, o proceso teisės normomis, kurios nenumato, jog šis klausimas galėtų būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas ir nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Nurodytas klausimas yra betarpiškai susijęs su jau priimtu sprendimu iš esmės išnagrinėtoje byloje, todėl galėjo būti nagrinėjamas tik toje pačioje byloje, kurioje šalis bylinėjimosi išlaidas turėjo. Pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, laikomasi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, yra nurodyta, kad negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje.

103.       Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog, prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą, ieškovas turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 22 punktas).

104.       Pažymėtina ir tai, kad deliktinės atsakomybės atveju, žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusi su fizine žala asmeniui ar turtui, yra laikoma grynai ekonominio pobūdžio žala. Ši žalos rūšis apibūdinama inter alia pažeistos vertybės prigimtimi. Teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę yra konkrečios, aiškios absoliučios teisės, jų apsauga yra ir turi būti plačiausia. Teisė į nuosavybę taip pat yra konkreti, aiški, tačiau ne tokia svarbi, kaip pirmiau paminėtos. Grynai ekonominio pobūdžio interesai nėra tokie aiškūs. Pripažįstama, kad, suteikiant jiems plačią gynimo apimtį, būtų stipriai ribojama asmenų veiklos laisvė. Dėl nurodytų priežasčių šie interesai yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje, ir jų gynimas gali būti labiausiai ribojamas (S. Selelionytė-Drukteinienė. Grynai ekonominio pobūdžio žala, kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos Respublikos deliktų teisėje. Jurisprudencija 2009, 4 (118), p. 123–146). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law (PETL)) 2:102 straipsnyje. Tai, kad pažeista vertybė yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad ši vertybė neturi būti ginama. Sprendžiant, ar grynai ekonominio pobūdžio žala yra priteistina, būtina nustatyti nukentėjusiojo ir pažeidėjo interesų balansą. Siekiant tinkamos šalių ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, užtikrinančios nesuvaržytą elgesio laisvę ir garantuojančios visuomenės narių pakankamą atidumo laipsnį, siekiant apsisaugoti nuo galimo žalos atsiradimo, grynai ekonominio pobūdžio žala pripažintina savita atlygintinos žalos kategorija.

105.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atsakomybė dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos gali kilti tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota tyčinė pažeidėjo kaltės forma, pažeidėjo turėtas ekonominis interesas, nukentėjusiojo finansinio praradimo svarba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

106.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovės 1 išlaidos, patirtos naudojantis teisine pagalba susijusioje civilinėje byloje, savaime nereiškia žalos fakto. Ieškovės 1 ir jos teisinio atstovo sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo ir jų kainos susijusioje civilinėje byloje yra dėl ieškovės 1 asmeninio sprendimo naudotis teisine pagalba turėtos išlaidos. Tai, kad ieškovė 1 pasirinko nagrinėjant susijusias civilines bylas turėti atstovą, yra jos teisė, o išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą klausimas, spręstinas, kaip jau nurodyta, per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą byloje, kurioje priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

107.       Susijusioje civilinėje byloje ieškovės 1 ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo iš atsakovės Kopparbergs patenkinus iš dalies (50 proc.), taip pat iš dalies (50 proc.) patenkinus atsakovės Kopparbergs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovės 1, paskirstant ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei 1 iš Kopparbergs priteista bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad likusios bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimas ieškovei 1 negalėjo būti priteistas iš toje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavusios AB „Panevėžio stiklas“, nes ši bendrovė dalyvavo ieškovės 1 pusėje, o bylinėjimosi išlaidos ginčo šaliai negali būti priteistos iš jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens.      

108.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 1, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų susijusioje civilinėje byloje jos patirtomis ir toje byloje neatlygintomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat susijusioje byloje priešingai ginčo šaliai (Kopparbergs) priteistomis ir atlygintomis bylinėjimosi išlaidomis, priteisimo iš atsakovės privalėjo įrodyti visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės už nurodyto pobūdžio nuostolius sąlygas.

109.       Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos už aptariamo pobūdžio nuostolius, svarbu įvertinti faktines aplinkybes, paveikusias tokio pobūdžio ieškovės 1 nuostolių atsiradimą. Jau nurodyta, kad susijusioje civilinėje byloje atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės 1 pusėje ir palaikė ieškovės 1 poziciją, sprendžiant šios ginčą su Kopparbergs dėl skolos priteisimo ir žalos (nuostolių) atlyginimo. Susijusioje civilinėje byloje AB „Panevėžio stiklas“ buvo aktyvi teismo proceso dalyvė, siekė padėti ieškovei 1 pagrįsti pareikštus ieškinio reikalavimus ir apsiginti nuo Kopparbergs priešieškinio.

110.       Sprendimą bylinėtis su sutarties šalimi Kopparbergs priėmė pati ieškovė 1, taip pat ji nusprendė pasitekti kvalifikuotus teisinius atstovus, sulygo su jais tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Taigi susijusioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dalies atlyginimas jai toje byloje nepriteistas, nulėmė asmeninis ieškovės 1 pasirinkimas. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ negali būti atsakinga už ieškovės nuostolius dėl susijusioje byloje neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, nes šie nuostoliai yra savarankiškų ieškovės 1 veiksmų (sprendimų), priimtų sutartiniuose santykiuose su Kopparbergs, padarinys.

111.       Jau nurodyta, kad pagal bendrąją priežastinio ryšio taisyklę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

112.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė 1 neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų dėl nuostolių, grindžiamų susijusioje civilinėje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CK 6.246, 6.247 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis), todėl jos reikalavimas dėl nurodytų išlaidų, kaip nuostolių, atlyginimo pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai.

113.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovės 1 įrodyta ir pagrįstai iš atsakovės reikalaujama žala (nuostoliais) yra: susijusioje civilinėje byloje likusi nepriteista iš Kopparbergs skolos suma – 64 357,53 Eur; iš ieškovės 1 Kopparbergs priteista atlyginti ir ieškovės atlyginta žalos (nuostolių) suma – 211 381,79 Eur; analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo išlaidos – 5 565,06 Eur; iš viso – 281 304,38 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė 2 civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su ieškove 1, pagrindu sumokėjo Kopparbergs 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovės 1 nagrinėjamoje byloje įrodytais ir jai atlygintinais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su neužtikrinta butelių kokybe, pripažintina 223 304,38 Eur suma.

Dėl ieškovės 2 reikalavimo (ne)pagrįstumo ir ieškinio senaties termino (ne)taikymo

114.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad ieškovė 2 faktiškai atlygino kito asmens padarytą žalą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), todėl reiškia regresinį reikalavimą, kuris yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Ieškovės 2 reikalavimas kyla iš civilinės atsakomybės draudimo santykių bei faktinių aplinkybių, pagrindžiančių draudėjo (ieškovės 1) kaltų veiksmų dėl pateiktų butelių kokybės nebuvimą, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju subrogacija nėra taikoma.

115.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad argumentai, kuriais draudimo išmokos sumokėjimą bandoma kvalifikuoti kaip atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ padarytos žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui, t. y. kad ieškovė 2 atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui CK 6.280 straipsnio prasme, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Be to, anot apeliantės, civilinės atsakomybės draudimo atveju nėra taikomas CK 6.1015 straipsnis, reglamentuojantis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), todėl draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens nepereina; draudėjas (ieškovė 1) nuostolį patyrė ne dėl trečiojo asmens, o dėl savo neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti teismo sprendimu, todėl draudikui jokios kreditoriaus teisės neperėjo, nes atsakingas už draudžiamąjį įvykį buvo pats draudėjas.

116.       Nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokio aiškinimo laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, kt.).

117.       Dar vienas skirtumas, atribojantis subrogacijos ir regreso institutus draudimo teisiniuose santykiuose, yra tas, kad, esant subrogacijai, draudikas reikalavimo teisę perima iš draudėjo, kuris turi teisę į žalos atlyginimą, o esant regresinei prievolei – iš asmens, kuris turi reikalavimo teisę į draudėją, kuris atsakingas už draudžiamojo įvykio kilimą ir žalos nukentėjusiajam padarymą. Taigi subrogacija yra tuomet, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys, o kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, draudikas įgyja regresinę prievolę, todėl, esant subrogacijai, draudikas reikalavimo teisę perima iš žalą patyrusio draudėjo, o esant regresui – iš dėl draudėjo veiksmų nukentėjusio asmens.

118.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės 2 ieškinio reikalavimo, nepagrįstai rėmėsi regresinį reikalavimą, kai atlyginama kito asmens padaryta žala (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), reglamentuojančiomis teisės normomis.

119.       Nagrinėjamu atveju ieškovė 2 (draudikė, sudariusi su ieškove 1 civilinės atsakomybės draudimo sutartį), išmokėjusi draudimo išmoką tiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui – Kopparbergs, perėmė ieškovės 1, kaip draudėjos, teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju yra atsakovė AB „Panevėžio stiklas“, kuri pagal tarp jos ir ieškovės 1 susiklosčiusius rangos teisinius santykius turėjo pagaminti ir patiekti ieškovei 1 kokybiškus butelius. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais susijusioje byloje nustatyta, jog atsakovės pagaminti ir ieškovei 1 patiekti buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą, t. y. buvo nekokybiški ir nesaugūs. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad yra įrodyti atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ neteisėti veiksmai, pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi ieškovė 2 pagrįstai reiškia reikalavimą priteisti 58 000 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės, kaip iš asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir atsirado tokia žala.

120.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) skundo argumentu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju nėra taikomas CK 6.1015 straipsnis, reglamentuojantis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija).

121.       Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018). Taigi pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima, kai draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo yra tas pats asmuo.

122.       Šiuo atveju nustačius, kad draudėjas (ieškovė 1) ir už žalą, pagaminant ir patiekiant nekokybiškus butelius, atsakingas asmuo (atsakovė) yra skirtingi asmenys, o ieškovė 2 (draudikė) buvo apdraudusi tik draudėjo (ieškovės 1) civilinę atsakomybę (t. y. nebuvo apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė), CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju netaikytina.

123.       Ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

124.       Jau nurodyta, kad Kopparbergs 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į ieškovę 1 su pretenzija dėl visų prekių, pagamintų ir pristatytų Kopparbergs ir nuostolių atlyginimo, taigi ieškovė 1 jau 2017 m. sausio 9 d. buvo informuota apie rangos sutarties rezultato trūkumus, t. y. apie pristatytų produktų (butelių) netinkamą kokybę, grindžiamą ekspertų GTS išvadomis. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. sausio 9 d. Ieškovė 2, subrogacijos pagrindu perėmusi iš ieškovės 1 teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, ieškinį teisme pareiškė 2021 m. spalio 29 d. (užregistruotas 2021 m. lapkričio 3 d.), t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą.

125.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje aptartus kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, bei įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovei 1 atnaujintas ieškinio senaties terminas, o ieškovės 2 reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, prieina prie išvados, jog ieškovės 2 elgesio nėra pagrindo laikyti nerūpestingu, aplaidžiu. Šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas buvo nulemtas ilgai užtrukusio bylinėjimosi tarp ieškovės 1 ir Kopparbergs, pastarosioms ginčijantis dėl to, kuriai iš jų pagal sutartį tenka atsakomybė už butelių, į kuriuos buvo pilstomas gėrimas (sidras), kokybę. Susijusioje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir ieškovė 2, kaip ieškovės 1 civilinės atsakomybės draudikė. Atsakovė per visą senaties termino laikotarpį neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė 2, sumokėjusi draudimo išmoką Kopparbergs dėl žalos, kilusios dėl netinkamos kokybės butelių, kuriuos pagamino atsakovė, negins savo teisių ir nereikalaus sumokėtos draudimo išmokos dydžio sumos, kaip nuostolių atlyginimo.

126.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties terminą ieškiniui nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškovė 2 praleido dėl aplinkybių, suponuojančių pakankamą pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

127.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė 2 tiesiogiai Kopparbergs sumokėjo 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką šios patirtiems nuostoliams, kilusiems dėl netinkamos kokybės butelių, atlyginti, teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės, pagaminusios ginčo butelius ir atsakingos už jų kokybę, ieškovės 2 naudai 58 000 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl teismo sprendimo dalies išdėstyti sprendimo įvykdymą (ne)pagrįstumo

128.       Ieškovė 1 ir ieškovė 2, nesutikdamos su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš atsakovės priteistų sumų ieškovėms sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu šalims net nepranešė apie ketinimą išdėstyti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir nesuteikė galimybės šalims dėl to pasisakyti. Toks siurprizinis teismo sprendimas pažeidžia pamatines šalies teises bei pagrindinius civilinio proceso principus, t. y. dispozityvumo ir rungimosi principus, teisę į tinkamą teismo procesą ir teisę būti išklausytam. Anot apeliančių, teismas, priimdamas sprendimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik internetinio puslapio www.rekvizitai.lt duomenimis, nepareikalavo iš atsakovės patikimų įrodymų apie jos finansinę būklę.

129.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąvoka „siurprizinis teismo sprendimas“ CPK nėra įtvirtinta, tačiau draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą akcentuotas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-457-686/2016, e3K-3-348-684/2017, e3K-3-330-969/2018, e3K-228-403/2018). Šis draudimas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausyta, kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo jų atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siurprizinio sprendimo priėmimo draudimas iš esmės taikytinas faktiniams šalių argumentams – teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas, negali būti šalių vertinamas, kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018).

130.       Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl dėl teisinių padarinių, teismui priėmus siurprizinį sprendimą, spręstina pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis numatoma, kad proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, tokiu atveju turėtų būti papildomai įvertinta, ar šis pažeidimas lemia poreikį bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ar tokį pažeidimą galima pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

131.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nereiškė prašymo ieškinių (ar jų dalies) patenkinimo atveju išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nenurodė jokių argumentų ir neteikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinybę, be kita ko, ir sunkią įmonės turtinę padėtį. Savaime suprantama, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys (ieškovės), nesant atsakovės pareikšto prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, taipogi neteikė savo argumentų, įrodymų dėl prašymo (ne)pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, atkreipdamas dėmesį į ieškiniais prašomos priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimo bendros sumos dydį, būtų prašęs, jog šalys pateiktų savo poziciją dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo galimybės tuo atveju, jeigu ieškiniai būtų tenkinami, ir (ar) pareikalavęs, kad atsakovė pateiktų turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą, rėmėsi tik viešai prieinamais internetinės svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis apie atsakovės darbuotojų skaičių, skolas SODRAI, tačiau nevertino viešųjų registrų duomenų (pvz., Juridinių asmenų registre ir Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, Antstolių informacinėje sistemoje, LITEKO esančių duomenų ir kt.).

132.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės 1 apeliacinio skundo argumentais, kad apskųsta teismo sprendimo dalis, kuria teismo iniciatyva išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas, turi tam tikrą netikėtumo elementą ir vertintina kaip siurprizinė, nes šis klausimas nebuvo iškeltas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teismo proceso metu, apie teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą šalims tapo žinoma tik paskelbus priimtą sprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo tinkamų procesinių galimybių šiuo aspektu pateikti savo argumentų ir įrodymų. Pažymėtina tai, kad teismas turi procesinę pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems ir pateikti savo argumentus dėl visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jų teisinių vertinimų (CPK 42 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo turi galimybę pateikti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pateikdama teismui duomenis, pagrindžiančius sunkią turtinę padėtį, taip pat kitas reikšmingas šiam klausimui išnagrinėti aplinkybes (CPK 284 straipsnis).

133.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas, yra siurprizinė ir pažeidžia proceso teisės normas, kuriomis įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems ir pateikti savo argumentus dėl visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jų teisinių vertinimų, daro išvadą, kad dėl tokio pažeidimo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje nereiškė prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o jai net ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra suvaržyta galimybė prašyti teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas, panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

134.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau, spręsdamas dėl ieškovės 1 reikalaujamų nuostolių dalies, netinkamai konstatavo visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir dėl to be pagrindo pritaikė atsakovei civilinę atsakomybę dėl 192 323,15 Eur dydžio ieškovės 1 reikalautų atlyginti nuostolių. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, pritaikė teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškovei 1 iš atsakovės priteistiną žalos dydį sumažinant nuo 415 627,53 Eur iki 223 304,38 Eur, taip pat nurodant, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 223 304,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

135.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

136.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė 1 patyrė 22 193,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 4 092 Eur žyminis mokestis, 18 004,68 Eur už advokato teisinę pagalbą, 96,80 Eur vertimo išlaidos. Ieškovės 1 ieškinys patenkintas 54 proc. (223 304,38 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. : 415 627,53 Eur (bendra ieškinio reikalavimų suma)). Atsižvelgiant į tai, ieškovei 1 iš atsakovės priteistina 11 984,48 Eur (22 193,48 Eur x 54 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

137.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė iš viso 17 424 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovių ieškinius parengimu, triplikų parengimu, pasirengimu ir dalyvavimu mediacijos procese. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 15 333,12 Eur (415 627,53 Eur (ieškovės 1 pareikštų reikalavimų suma) x 100 proc. : 473 627,53 Eur (bendra ieškiniais pareikštų reikalavimų suma); 17 424 Eur x 88 proc. : 100 proc.) šių atsakovės patirtų išlaidų suma yra susijusi su ieškovės 1 pareikštais reikalavimais, o likusi suma – 2 090,88 Eur su ieškovės 2 pareikštais ieškinio reikalavimais. Ieškovės 2 ieškinį patenkinus visiškai, 2 090,88 Eur dydžio atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos, o 15 333,12 Eur bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškovės 1 atmestų reikalavimų dalis – 46 proc.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės 1 priteistina 7 053,24 Eur (15 333,12 Eur x 46 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

138.       Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei 1 iš atsakovės priteistina 4 931,24 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

139.       Teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės 2 ieškinys, nekeičiama, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei 2 neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

140.       Ieškovė 1 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, kuriame nurodo, kad turėjo 3 784,28 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir 140,24 Eur kitų būtinųjų išlaidų, susijusių su pareikštu apeliaciniu skundu, taip pat 4 891,43 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir 206,79 Eur kitų būtinųjų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu.

141.       Ieškovės 1 apeliacinis skundas patenkintas, todėl jai iš atsakovės priteisiamos 3 924,52 Eur dydžio išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, kurios neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.9 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus dydžio.

142.       Ieškovės 1 prašoma atlyginti 5 098,22 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, suma viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur). Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti ieškovės 1 išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas ieškovei 1 pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, vedusio šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 2 470,39 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

143.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 41 proc. (192 323,15 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. : 473 627,53 Eur (bendra apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų suma)), ieškovei 1 iš atsakovės priteistina 1 457,53 Eur (2 470,39 Eur x 59 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

144.       Taigi ieškovei 1 iš atsakovės priteisiama iš viso 5 382,05 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

145.       Ieškovė 2 pateikė įrodymus, kad turėjo 360 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 280 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

146.       Ieškovės 2 apeliacinis skundas patenkintas, todėl jai iš atsakovės priteisiam 360 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

147.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 41 proc., ieškovei 2 iš atsakovės priteisiama 165,20 Eur (280 Eur x 59 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

148.       Taigi ieškovei 2 iš atsakovės priteisiamos iš viso 525,20 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

149.       Apeliantė (atsakovė) sumokėjo 4 092 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus, kad turėjo 5 626,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 1 089 Eur išlaidų už atsiliepimų į ieškovių apeliacinius skundus parengimą.

150.       Ieškovių apeliacinius skundus patenkinus, atsakovei jos turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimų į ieškovių apeliacinius skundus parengimu, neatlyginamos.

151.       Atsakovės prašoma atlyginti 5 626,50 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, suma viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.9 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 4 497,50 Eur (2,5 x 1 799 Eur). Teikiant apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti atsakovės išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliacinis skundas parengtas atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusios advokatės, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatei buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 4 497,50 Eur dydžio išlaidų už apeliacinio skundo parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

152.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 41 proc., atsakovei iš ieškovės 1 (kadangi apeliacinis skundas tenkintas tik dėl ieškovės 1 reikalavimų, o ieškovės 2 reikalavimai patenkinti visiškai) priteisiama 3 521,70 Eur (8 589,50 Eur x 41 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

153.       Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei 1 iš atsakovės priteistina 1 860,35 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a  :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITALIANA LT“ ieškinį patenkinti iš dalies, o ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ITALIANA LT“ (juridinio asmens kodas 210725910) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (juridinio asmens kodas 147038795) 223 304,38 Eur (du šimtus dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus keturis eurus ir 38 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (223 304,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 931,24 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 24 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (juridinio asmens kodas 147038795) 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius eurų) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 665 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas ir iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „ITALIANA LT“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteistų sumų įvykdymas išdėstytas lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ITALIANA LT“ (juridinio asmens kodas 210725910) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (juridinio asmens kodas 147038795) 1 860,35 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų ir 35 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (juridinio asmens kodas 147038795) 525,20 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                         Marius Bajoras

 

 

                         Laima Ribokaitė 

 

 

                         Tomas Venckus