Civilinė byla Nr. e2-151-1067/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

dalyvaujant ieškovės L. K. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovui M. G., jo atstovei advokatei Vitai Litinskienei,

trečiojo asmens Z. V. atstovei advokatei Kristinai Marčienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kompensacijos už solidarios prievolės vykdymą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Z. V., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Neringos valda“.

Teismas

nustatė:

ieškovė L. K. patikslintu ieškiniu, teismo priimtu 2021 m. balandžio 26 d., prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; 5) atsakovui M. G. priteisti šį turtą:

-        pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 Nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 170 000 Eur;

-        nekilnojamąjį turtą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 500 Eur.

-        50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė – 1448 Eur.

-        50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė – 1448 Eur.

-        12 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė 347,52 Eur. 

6) Ieškovei L. K. priteisti šį turtą:

-        nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (baigtumas – 44 proc.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 120 000 Eur, su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise; 

-        50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė – 1448 Eur; 

-        50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė – 1448 Eur. 

-        13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė 376,48 Eur. 

7) Priteisti ieškovei L. K. 58 031,47 Eur kompensaciją iš atsakovo M. G.; 8) priteisti ieškovei L. K. 3 765,70 Eur iš atsakovo M. G. už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“; 9) nustatyti, kad solidarias ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdys atsakovas M. G., o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovė L. K., atsakovas privalėtų grąžinti ieškovei jos kreditoriui sumokėtą pinigų sumą; 10) pripažinti, kad paskolos sutartis tarp M. G. ir Z. V. nesudaryta; 11) priteisti iš atsakovų ieškovės L. G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu (buvęs bylos Nr. e2-2036-1067/2021) išnagrinėti ieškovės patikslinto ieškinio pirmi keturi reikalavimai. Minėtu daliniu sprendimu ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, atmesti. Atsižvelgiant į tai, toliau sprendime šiais klausimais nepasisakoma.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės L. K. (buvusi pavardė G.) ir atsakovo M. G., (duomenys neskelbtini) Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje sudaryra bažnytinė santuoka. Klaipėdos miesto savivaldybės metrikacijos skyriuje santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išduotas santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo šį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 295/1880 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 170 000 Eur. Nekilnojamąjį turtą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 500 Eur. Nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (baigtumas – 44 proc.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 120 000 Eur. Įsigijus šį gyvenamąjį namą sudaryta valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis (susitarimas pakeisti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį) dėl 0,0972 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas. Santuokos metu tarp atsakovo M. G. ir kreditoriaus AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutartys. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. G. suteiktas 68 421,02 Eur kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 51 214,57 Eur. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. G. suteiktas 2 252,30 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apdailai. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 1 686,17 Eur. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. G. suteiktas 39 636,32 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 38 298,67 Eur. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. G. suteiktas 49 147,49 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir aplinkos tvarkymui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d., ieškinio surašymo metu negrąžintas kredito likutis – 38 298,67 Eur. Prievolių kreditoriui AB „Swedbank“ pagal paminėtas kredito sutartis įvykdymas užtikrintas 295/1880 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, bei L. G. laidavimu. Prievolės pagal kredito sutartis yra solidarios sutuoktinių prievolės ir ieškovė neprašo šių prievolių modifikuoti. 

Dėl kreditorinių įsipareigojimų Z. V. ieškovė nesutinka, jog tokia 37 000 Eur prievolė būtų pripažinta solidaria, prašo teismo pripažinti, kad paskolos sutartis tarp M. G. ir Z. V. nesudaryta. Ieškovės atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. V. atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį teismo prašė ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje su ieškove, paskolino 37 000 Eur sumą, todėl skola turėtų būti dalinama pusiau ir priteisiama tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės. Trečiasis asmuo Z. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį, pardavusi savo butą, paskolino 37 000 Eur savo sūnui atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Z. V. teismui paaiškino, kad skolindama pinigus atsakovui su juo atskiros rašytinės paskolos sutarties nesudarė, kadangi sūnumi pasitikėjo. Trečiajam asmeniui tęsiant žodinius paaiškinimus, paaiškėjus apie egzistuojančią tarp atsakovo ir Z. V. sudarytą rašytinę beprocentinę paskolos sutartį, trečiasis asmuo pakeitė poziciją ir nurodė, kad beprocentinė paskolos sutartis yra patvirtinta Z. V. parašu, tačiau pastaroji nepamena, kad sutartį būtų pasirašiusi. Z. V. nurodė, su atsakovu nesusitarusi dėl paskolos grąžinimo termino. Pažymėjo, kad beprocentinė paskolos sutartis buvo surašyta 2018 m., naująjį butą, kurį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo rezervavo 2017-2018 metais. Už butą sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, kuriuos pervedė atsakovui, o atsakovas gautais pinigais atsiskaitė už motinos butą. Byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog trečiasis asmuo į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“. 30 000 Eur sumą atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“. Z. V. ir anksčiau į atsakovo banko sąskaitą pervesdavo pinigų sumas, kurias atsakovas pervesdavo atitinkamiems asmenims už atitinkamo turto, kuris buvo įgyjamas Z. V. vardu, įgijimą. Šias aplinkybes teismui nagrinėjant bylą patvirtino tiek Z. V., tiek ir atsakovas M. G.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Z. V. atsakovui M. G. pervestos 37 000 Eur sumos paskirtis būtų buvusi paskola. Priešingai, pagal rašytinius įrodymus, tai buvo paskolos grąžinimas. Be to, Z. V. paskolinti ir negalėjo, nes neturėjo tokios galimybės. Pagal 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10903-980/2016, ji turėjo prievolę sumokėti A. V. piniginę kompensaciją 26 950 Eur iki 2017 m. sausio 10 d. Z. V. nors ir pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įsigijo kitą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį dar ir turėjo įsirengti. Todėl Z. V. neskolino ir negalėjo paskolinti jokių pinigų. Ieškovė pareiškia, kad atsakovas jos neinformavo apie tarp jo ir jo mamos vykstančias ūkines operacijas, ieškovei apie jokią paskolą nėra žinoma, bei tuo labiau, kad ji nedavė sutikimo paskolai sudaryti ir jos nepatvirtino. Atsakovo prašymas pripažinti tariamą prievolę jo mamai Z. V. solidaria sutuoktinių prievole nepagrįstas.

Dėl ieškovės asmeninių lėšų turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (2006 m. vasario 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), gautos turto pardavimo lėšos taip pat buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę, priešingai bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes pripažino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina minėta suma.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo 25 325 Eur suma, ieškovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal kurią atsakovas užsakė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta perkamo buto kaina – 55 000 Eur. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami avansiniai mokėjimai 11 325 Eur, kurie atsakovo buvo pervesti 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d., t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo, bei 14 000 Eur pavedimas, kuris buvo atliktas 2017 m. gruodžio 19 d. Pagal paminėtą sutartį notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. sausio 10 d., tačiau atsakovas minėtos sutarties nesudarė bei nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą neįgijo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui būtų grąžinusi 25 325 Eur sumą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis minėtą sumą, kaip baudą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, t. y. sudarydamas minėtą sutartį atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 25 325 Eur suma.  

Dėl 88 783,81 Eur sumos panaudojimo ne pagal paskirtį ieškovė nurodo, jog atsakovas dalį kredito panaudojo ne pagal paskirtį ir dėl to šeimos pajamos ženkliai sumažėjo. Santuokos metu tarp atsakovo M. G. ir kreditoriaus AB „Swedbank“ buvo sudarytos kredito sutartys: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolių kreditoriui AB „Swedbank“ pagal paminėtas kredito sutartis įvykdymas užtikrintas 295/1880 dalies žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, bei L. K. laidavimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, bei atsakovas M. G. pripažino, kad piniginės lėšos – kreditas – 88 783,81 Eur (Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 39 636,32 Eur ir Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 49 147,49 Eur) buvo panaudotos jo investicinėje veikloje, bei 2008-2010 metais buvo prarastos, t. y. jo veikla buvo nuostolinga. Tuo tarpu šiuo metu prievolė pagal minėtas kredito sutartis yra neįvykdyta, sutuoktiniai turi solidarią prievolę. Atsakovui pripažinus, kad minėtas lėšas jis investuodamas prarado, ieškovės pagrįstu įsitikinimu, teismas atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turėtų sumažinti 88 783,81 Eur suma. 

Dėl akcijų padalijimo ieškovė nurodo, jog sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijos šalims būtų dalintinos iš esmės lygiomis dalimis natūra. 

Dėl turto padalijimo būdo, ieškovė atsižvelgdama ir įvertindama tai, kad atsakovas byloje buvo išreiškęs valią naudotis santuokoje įgytu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), už kurį mokamos kredito įmokos kreditoriui AB „Swedbank“ pagal atsakovo su šiuo kreditoriumi sudarytas kredito sutartis, prašo Teismo po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. priteisti pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 295/1880 žemės sklypo, 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 Nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 170 000 Eurų ir nekilnojamąjį turtą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500 Eur. Bendra turto vertė 170 500 Eur. Ieškovei L. K. priteisti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (baigtumas – 44 proc.), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 120 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas pastatas-gyvenamasis namas, 295/1880 žemės sklypo, 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 Nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 170 000 Eur, buvo nupirktas iš kredito lėšų, gautų atsakovo M. G. su kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, be to jis įkeistas ir pagal kitas kredito sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), sutarytas su kreditoriumi AB „Swedbank”, negrąžintas kreditų likutis sudaro apie 114 000 Eur, šio dalintino turto suma mažinama negrąžintų prievolių suma (170 000 Eur – 114 000 Eur) ir sudaro 56 000 Eur. Atsižvelgiant į ieškinyje pateikiamą ieškovės prašymą dėl turto padalijimo, t. y., kadangi ieškovė prašo teismo priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui M. G., ieškovė tuo pačiu prašo nustatyti, kad iš šio turto vykdytinas privoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas M. G., o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovė L. G., atsakovas privalėtų grąžinti ieškovei jos kreditoriui sumokėtą pinigų sumą. Iš pateikto turto padalinimo būdo, ieškovei tenkančio turto vertė 120 000 Eurų, tačiau ieškovės dalies vertė turi būti mažinama 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų suma. Ieškovei tenkančio turto vertė yra 54 545,88 Eur. Atsakovui prašomo priteisti turto vertė – 56 500 Eur. Be to, atsakovas privalo kompensuoti sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 57 054,41 Eur suma. (114 108,81 (25 325 + 88 783,81) / 2 Eur). Todėl padalinus turtą prašomu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 58 031,47 Eur suma (56 500 Eur – 54 545,88 Eur yra 1 954,12 Eur; 1 954,12 Eur /2 yra 977,06 Eur; 977,06 eurų + 57 054,41 Eur). Pagal pateikiamą išrašą ieškovė vykdydama solidarią sutuoktinių prievolę, nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d. sumokėjo 7 531,39 Eur kredito įmokų. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, ieškovei priteistina iš atsakovo ½ šios sumos – 3 765,70 Eur.

Atsakovas M. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo sutinka iš dalies. Nurodo, kad ieškovei patikslinus savo ieškinį neliko ginčo dėl įgyto turto santuokos metu apimties ir jo vertės. Ieškovė pripažįsta, kad šalys turi solidarias prievoles bankui pagal kredito sutartis, tačiau ji nurodo neteisingą paskolų likutį, neaišku kokiai dienai apskaičiuotą. 2021 m. vasario 26 d. buvo pateikti teismui rašytiniai paaiškinimai dėl turto balanso, prie kurių buvo pateikti ir įrodymai iš banko, kad paskolų būsto (duomenys neskelbtini), įsigijimui, apdailai, remontui, aplinkos tvarkymui bendras likutis 2021 m. vasario 25 d. – 114 006,18 Eur. Pagal 2004 m. gruodžio 24 d. kredito sutartis su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartis su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. sausio 25 d. kredito sutartis su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m . birželio 11 d. kredito sutartis su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo pateikimo dienai bendras paskolų bankui likutis 112 964,30 Eur. 2021 m. sausio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 priteista solidari skola UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (20 000 Eur skola, 364 eur delspinigiai ir 5 procentų procesinės palūkanos), kuri šiai dienai su vykdymo išlaidomis sudaro 22 271,70 Eur. Pagal 2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su Z. V. gauta 37 000 Eur ir panaudota namo (duomenys neskelbtini), statybai (30 000 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 3 d. pavedimu). Ieškovė nepripažįsta, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. M. G. ir Z. V. paskolos sutartį yra bendra ir prašo pripažinti ją nesudaryta, t. y. kad pinigų paskolos gavėjas negavo. Šiuo pagrindu pripažinti sutartį nesudaryta nėra jokio pagrindo, nes pinigai į M. G. sąskaitą buvo pervesti mokėjimo pavedimais 2018 m. kovo 23 d. – 7 000 Eur ir 2018 m. balandžio 3 d. – 30 000 Eur. Pinigų, priešingai nei teigiama ieškinyje, ji turėjo, nes 2018 m. kovo 21 d. buvo ką tik pardavusi butą (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur. Ieškovė teigia, kad šie pinigai buvo ne paskola, o skolos grąžinimas, kaip kad nurodyta mokėjimo pavedimuose. Ji remiasi tik formaliu įrašu pervedimo dokumentuose, į kurį žmonės nelabai kreipia dėmesį, pildo pavedimus, naudodamiesi anksčiau darytų pavedimų forma ir panašiai, juolab, kad čia buvo santykiai tarp artimų žmonių. Ieškovė jokių įrodymų, kad M. G. būtų Z. V. anksčiau paskolinęs pinigų, kuriuos ji turėtų grąžinti, nepateikia, nes tokio fakto nebuvo. Šalys ir neturėjo tokių pinigų, kad juos būtų galėjęs skolinti Z. V. Pagal byloje esančius atsakovo banko sąskaitos išrašus matyti, kad Z. V. atsakovui yra pervedusi 67 600 Eur: 2015 m. lapkričio 24 d. – 10 000 Eur, 2016 m. gegužės 23 d. – 16 600 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. – 3 000 Eur, 2018 m. kovo 23 d. – 7 000 Eur, 2018 m. balandžio 3 d. – 30 000 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. – 1 000 Eur. Atsakovas pervedė Z. V. 5 000 Eur 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. pervesta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur, iš kurių t. y. Z. V. interesais buvo panaudota 8 530 Eur. Tai matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų (Z. V.) mokėjimų apyvartos. Iš šios apyvartos matyti, kad už Z. V. butą (duomenys neskelbtini), iš viso buvo sumokėta 31 180 Eur, iš kurių 22 650 Eur sumokėjo pati Z. V., o 8 530 Eur – atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. Akivaizdu, kad Z. V. neturėjo jokios prievolės grąžinti M. G. kažkokią skolą. Gavus 7 000 Eur (2018 m. kovo 23 d.) iš Z. V. per du mėnesius nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. vien L. K. buvo pervesta 3 450 Eur, iš tų pinigų buvo mokamos paskolos bankui. 30 000 Eur, gautų iš Z. V. 2018 m. balandžio 3 d., tą pačią dieną buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už namo, (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Visa gauta iš Z. V. paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, todėl ir prievolė yra atsakovo su L. K. solidari prievolė. Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. sausio 15 d. sprendimu priteisęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur skolos su palūkanomis už atliktus darbus jų statomame name, pasisakė, kad iš esmės yra pagrindas spręsti dėl Z. V. paskolos solidarumo, nes iš jos gauti 30 000 Eur buvo pervesti už bendro namo statybos darbus. 

Atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlytu turto dalijimo variantu. Mano, kad turtas turėtų būti padalintas taip, kaip buvo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime ir tokiam būdui iš esmės neprieštaravo šalys: L. K. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis visų bendrovių akcijų turto už 173 258,20 Eur. Atsakovui priteistinas nebaigtas namas (duomenys neskelbtini), sandėliukas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis visų bendrovių akcijų, t. y. turto už 123 758,20 Eur. Už tenkančią mažesnę turto dalį iš L. K. atsakovui priteistina 24 750 Eur piniginė kompensacija. Tokiu atveju visas solidarias prievoles mokėtų ir toliau solidariai. Solidarių skolų mokėjimą paskirsčius taip, kad (nekeičiant solidarios prievolės prieš kreditorių), skolą bankui AB „Swedbank“ mokėtų L. K. – 112 964,30 Eur, o atsakovas mokėtų skolas Z. V. (2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartis su Z. V. 37 000 Eur, namo (duomenys neskelbtini) statybai) ir 22 271,20 Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2021 m. sausio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 priteista solidari skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur skola, 364 Eur delspinigiai ir 5 procentų procesinės palūkanos, kuri šiai dienai su vykdymo išlaidomis sudaro 22 271,70 Eur), iš viso 59 271,70 Eur, tada pasikeistų turto balansas: Minusavus skolas, L. K. liktų turto už 60 293,90 Eur (173 258,20 Eur – 112 964,30 Eur), o atsakovui turto už 64 486,50 Eur (123 758,20 Eur – 37 000 Eur – 22 271,70 Eur). Tokiu būdu iš esmės būtų lygiai padalintas turtas ir solidarios skolos. Už atsakovui tenkančią šiek tiek didesnę dalį kompensacija L. K. neturėtų būti mokama, nes jai liktų visi baldai ir buitinė technika.

Dėl ieškovės panaudotų asmeninių lėšų (duomenys neskelbtini) namui įsigyti, nurodo, jog ieškovė byloje, prašydama nustatyti nelygias dalis bendrojoje nuosavybėje, tik paminėjo, kad turėjo asmeninių lėšų, kurias investavo į bendrą turtą ir pateikė 2006 m. vasario 15 d. buto pardavimo sutartį, hipotekos lakštą bei NTR išrašą, dėl turėtos nuosavybės (duomenys neskelbtini). Patikslintu ieškiniu prašo jai kompensuoti šią sumą, kaip asmeninių lėšų investavimą į bendrą turtą (duomenys neskelbtini). Nors butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas L. G. vardu iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau tuo metu šalys jau gyveno kartu ir būstą įgijo šeimai, bendrai mokėjo kreditą už šį butą, bendrai jį įrenginėjo, nes jis buvo nebaigtos statybos. Butas buvo įgytas 2002 m. gegužės 10 d., kreditavimo sutartis su banku sudaryta 2002 m. liepos 8 d., o šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)

, todėl šis butas laikytinas šalių bendrąja nuosavybe, kaip ir gautos lėšos už jį. Įsirengti butą šalys baigė jau gyvendami santuokoje. Kreditą už butą nuo kreditavimo sutarties sudarymo 2002 m. liepos 8 d. (vestuvių išvakarės) iki buto pardavimo 2006 m. vasario 15 d. šalys mokėjo santuokoje iš bendrų lėšų. Sulyginus hipotekos lakšte esančius duomenis (prievolės dydis 109 250 Lt) ir 2006 m. vasario 15 d. pardavimo sutartyje nurodytą mokėtiną bankui sumą – 93 878 Lt, matyti, kad santuokos metu buvo sumokėta 15 372 Lt (4 452,04 Eur) paskolos (tiek ji sumažėjo). Ši suma atspindi tik pačio kredito grąžintą dalį, neįskaitant, kiek buvo per tą laiką sumokėta palūkanų, o palūkanų turėjo būti sumokėta žymiai daugiau nei grąžinta paskolos. Todėl ieškovė turėtų pateikti duomenis, kiek santuokos metu buvo sumokėta kredito ir palūkanų, nes tai buvo padaryta iš bendrų lėšų. Butą pirko šeimai, susitarimas buvo įsigyti šį butą bendrai nuosavybei, todėl nors jis buvo įformintas tik vienos L. K. vardu, tačiau buvo šalių dalinė nuosavybė. Todėl jį pardavus ir lėšos buvo šalių bendroji nuosavybė. Į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nebuvo investuotos lėšos, gautos už (duomenys neskelbtini) parduotą butą, (duomenys neskelbtini) namas buvo įgytas už kreditines lėšas iš AB „Swedbank“, ką pripažino ir pati ieškovė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei kompensuoti neva jos turėtas ir investuotas asmenines lėšas, nes nei ji turėjo asmeninių lėšų, nei pajamos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos kito turto įsigijimui.  

Dėl 88 783,81 Eur sumos panaudojimo ne pagal paskirtį ieškovė teigia, kad suma pagal Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 39 636,32 Eur, ir pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 49 147,49 Eur, nebuvo panaudota paskolų gavimo tikslu, o atsakovas neva ją panaudojęs 2008-2010 m. investicinėje veikloje ir praradęs. Jokių papildomų įrodymų ieškovė apie šių banko kreditų panaudojimą ne pagal paskirtį nepateikia ir su šiuo patikslintu ieškiniu: nei, kad šie pinigai buvo panaudoti investicinėje veikloje, nei kad jie buvo prarasti 2008-2010 m. Savo reikalavimą grindžia neva atsakovo prisipažinimu, savaip interpretuodama ir iškraipydama atsakovo žodžių esmę. Ieškovė apie pinigų investavimą (tikrai ne iš kredito lėšų) į finansines priemones visada žinojo ir pritarė, jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė, pati buvo davusi sutikimą investuoti. Todėl net jei ir būtų buvę prarastos kažkokios sumos dėl objektyvios investavimo rizikos, ji neturėtų teisės į nuosavybės sumažėjimo kompensavimą.

Ieškovė prašo priteisti ½ dalį nuo 25 325 Eur, sumokėtų pagal 2017 m. gruodžio 12 d. statomo buto (duomenys neskelbtini) rezervavimo sutartį, nes sutartis nebuvo sudaryta, duomenų apie pinigų grąžinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Pagal šią rezervavimo sutartį buvo įnešta ne 25 325 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 11 325 Eur ir 5 470 Eur, iš viso 16 795 Eur. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo padarytas mokėjimo pavedimas 14 000 Eur, tačiau iš šio pavedimo 8 530 Eur buvo užskaityta mokėjimams už Z. V. statomą butą. Kad sumokėti pinigai buvo prarasti, yra kalta pati L. K.. Klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo sprendžiamas keletą kartų, pradedant nuo 2016 m. Šalys ketino santuoką nutraukti bendru susitarimu, atsakovui būtų likęs turtas (duomenys neskelbtini) su visa paskola, o L. K. pageidavo, kad jai būtų nupirktas atskiras butas. Tuo remiantis sudaryta buto (duomenys neskelbtini) rezervavimo sutartis ir įneštas avansas. Ieškovė pati išsirinko butą, apžiūrėjo, tuo tikslu (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas ir sandėliukas (jau 2019 m. pradžioje). Tačiau paskui ieškovė persigalvojo, buto atsisakė, o atsakovas neturėjo lėšų jam iki galo įsigyti (nes ieškovė nesutiko, kad būtų parduotas nebaigtas namas (duomenys neskelbtini)). Tai dėl atsakovės permainingų norų šalys prarado įmokėtą avansą, todėl ne atsakovas ieškovei, o ji atsakovui turėtų kompensuoti prarastas lėšas.  

Atsakovas taip pat nurodo, jog per šalių bendrą gyvenimą ieškovė bankui paskolų nemokėjo, ilgą laiką nedirbo, prie šeimos gerovės neprisidėjo arba prisidėjo minimaliai, iš esmės buvo atsakovo išlaikoma. Ieškovė pirmą kartą mokėjo bankui laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d. jau vykstant ištuokos procesui. Ir atsakovas yra vienas dengęs kreditus, neprisidedant ieškovei ir jau šalims negyvenant kartu: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. yra bankui sumokėjęs pagal visas keturias kredito sutartis 1 718,25 + 1 443,41 + 56,46 + 1 164,01, iš viso 4 382,13 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. yra bankui sumokėjęs 2 091,68 + 2 488,97 + 81,82 + 1 686,78 , iš viso 6 349,25 Eur. Tokiu būdu per du metus yra padengęs solidarių prievolių už 10 731,38 Eur, todėl ieškovė atsakovui turi grąžinti pusę padengtos solidarios prievolės – 5 365,69 Eur. Darant tarpusavio užskaitas (5 365,69 Eur – 3 765,70 Eur ) – iš ieškovės atsakovui priteistina 1 599,99 Eur už solidarios prievolės vykdymą, o jos reikalavimas yra nesąžiningas ir nepagrįstas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi sutikslinus procesines šalių padėtis atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu pozicijos dėl ieškovės patikslintų ieškinio reikalavimų kiek tai susiję su ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimu, kompensacijos priteisimu, santuokos metu įgytų prievolių statuso ir jas vykdysiančio asmens nustatymu, teisiniais santykiais tarp atsakovo M. G. ir trečiojo asmens Z. V., nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu nurodo, kad su ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimu, kompensacijos priteisimu, santuokos metu įgytų prievolių statuso ir jas vykdysiančio asmens nustatymu, teisiniais santykiais tarp atsakovo M. G. ir trečiojo asmens Z. V. (5-10 reikalavimai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio materialinio suinteresuotumo, todėl šiame atsiliepime dėl šių reikalavimų pagrįstumo pasisakyti negali ir palieka juos spręsti Teismo nuožiūra. 

Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį nepateikė. Apie jį proceso šalims pranešta tinkamai.

Atsakovas M. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu įgytas pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą bei parduotas pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo ir L. K. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis; 2) priteisti iš L. K. regreso tvarka 4 523,86 Eur už įvykdytą solidarią prievolę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gautos lėšos už parduotą butą (duomenys neskelbtini), nebuvo L. K. asmeninė nuosavybė, nes butas buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir lėšos, gautos jį pardavus, buvo bendra nuosavybė. Nors šis butas buvo įgytas L. K. vardu 2002 m. gegužės 10 d. iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau tuo metu šalys jau metus laiko gyveno kartu (draugavo nuo 1998 m.) ir nutarė būstą įgyti šeimai, planavo vestuves. Būstas buvo įgytas už banko kreditą, kreditavimo sutartis su banku sudaryta 2002 m. liepos 8 d., o šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Todėl bendrai mokėjo kreditą už šį butą, bendrai jį įrenginėjo, nes jis buvo tik su daline apdaila (2002 m. gegužės 10 d. Sutarties 2 punktas), kitus vidaus apdailos darbus atlikinėjo patys iš bendrų lėšų (Sutarties 3 punktas). Kreditą už butą nuo kreditavimo sutarties sudarymo 2002 m. liepos 8 d. (šalių vestuvių išvakarės) iki buto pardavimo 2006 m. vasario 15 d. mokėjo santuokoje iš bendrų lėšų, sulyginus hipotekos lakšte esančius duomenis (prievolės dydis 109 250 Lt) ir 2006 m. vasario 15 d. pardavimo sutartyje nurodytą mokėtiną bankui sumą – 93 878 Lt, matyti, kad santuokos metu buvo sumokėta 15 372 Lt (4 452,04 Eur) paskolos (tiek ji sumažėjo). Ši suma atspindi tik pačio kredito grąžintą dalį, neįskaitant, kiek buvo per tą laiką sumokėta palūkanų, o palūkanų turėjo būti sumokėta žymiai daugiau nei grąžinta paskolos. Butą pirko šeimai, susitarimas buvo įsigyti šį butą bendrai nuosavybei, todėl nors jis buvo įformintas tik vienos L. K. vardu, tačiau buvo jų dalinė nuosavybė. Todėl jį pardavus ir lėšos buvo bendroji nuosavybė. Santuokos metu bendro turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir įrengimui turi keturis kreditus pagal sutartis su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Per visą šalių bendrą gyvenimą ieškovė bankui paskolų nemokėjo, ilgą laiką nedirbo, prie šeimos gerovės neprisidėjo arba prisidėjo minimaliai, iš esmės buvo atsakovo išlaikoma. Už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d., kai kreditus mokėjo L. K., ji pareiškė regresinį reikalavimą priteisti jai ½ įvykdytos solidarios prievolės, t. y. 3 765,70 Eur. Ankstesniu laikotarpiu, kai jau šalys negyveno kartu, kreditą mokėjo vienas atsakovas. Nors bendro ūkio jie nevedė praktiškai jau nuo 2018 m. pradžios, tačiau visiškai atskirai pradėjo gyventi nuo 2018 m. birželio mėnesio, todėl, siekdamas išvengti neproduktyvių ginčų, reiškia reikalavimą priteisti atsakovui pusę lėšų, sumokėtų bankui pagal solidarias prievoles, nuo 2018 m. birželio mėnesio. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. yra bankui sumokėjęs pagal keturias kredito sutartis 3 254,18 + 106,93 + 2 734,35 + 2 205,06, iš viso 8 300,25 Eur. Kadangi nuo 2021 m. balandžio mėnesio nei atsakovas, nei L. K. nevykdė solidarios prievolės bankui, tai bankas ketino vienašališkai nutraukti kredito sutartis ir hipoteka įkeistą namą parduoti iš varžytynių. Todėl, siekdamas išvengti tokio nuostolio, buvo priverstas tartis dėl kredito sutarčių pakeitimo, atidedant paskolos grąžinimą pusei metų, mokant kol kas tik palūkanas. 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 747,46 Eur sukauptų palūkanų. Pridėjus šią sumą, bendra suma, kuria atsakovas dengė solidarias prievoles yra 9 047,71 Eur. Įvykdęs solidarios prievolės dalį įgijo regreso teisę reikalauti iš bendraskolės L. K. pusę įvykdytos prievolės, t. y. 4 523,86 Eur.

Per teismo nustatytą terminą proceso šalys nepateikė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį. Apie priimtą priešieškinį proceso šalys informuotos tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės L. K. atstovas patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nors teismas atsisakė tenkinti ieškovės 2022 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei nepriėmė 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų, tačiau mano, jog privalės dalindamas šalių turtą ir spręsdamas kompensacijų klausimą pasisakyti dėl jų dydžio ir tuo remiantis ieškovė prašo priteisti 105 226,92 Eur dydžio, o ne 58 031,47 Eur kompensaciją iš atsakovo M. G. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas pripažino aplinkybes, jog ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės turtą butą (duomenys neskelbtini), gautos turto pardavimo lėšos buvo panaudotos turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo ir teikiant apeliacinį skundą byloje. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022 m. rugsėjo 28 d. dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu įgytas pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą bei parduotas pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo ir L. K. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis, prašė taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, jog atsakovas teikdamas teismui priešieškinį prašymo atnaujinti ieškinio senatį tokiam reikalavimui nėra pateikęs, o pagrindo atnaujinti ieškinio senatį nėra. Dėl turto padalijimo būdo nurodė, jog nors ieškovė gyvena name (duomenys neskelbtini), tačiau prašo šį turtą priteisti atsakovui, pažymint, jog būtent šis turtas yra įkeistas bankui, pagal banko prievoles atsiskaitinėja atsakovas, jis yra kredito gavėjas, o ieškovė neturi duomenų apie kredito įmokas, jos neinformuoja atsakovas apie kredito sąlygų pakeitimus, pabloginimus, todėl turtas apsunkintas pagal kredito sutarčių apribojimus turėtų atitekti kredito sutartis administruojančiam sutuoktiniui, t. y. atsakovui. Be to nurodė, jog šis turtas jai yra per didelis, kainuoja turto išlaikymas. Nurodė, jog santuokos metu atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 25 325 Eur suma, kuri nėra grąžinta kaip bauda iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 151 061 Eur suma sumažinus sutuoktinių bendrai valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertes bei 88 783,81 Eur suma, kurią atsakovas panaudojo ne pagal paskirtį asmeninėje investicinėje veikloje, viso 265 169,81 Eur, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei pusė šios sumos, t. y. 132 584,91 Eur. Be to, teismo posėdžių metu ieškovės atstovas neginčijo, jog namas (duomenys neskelbtini) vertintinas 202 000 Eur suma. Nebekėlė ginčo dėl sandėliuko (duomenys neskelbtini), pardavimo. Remiantis teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.  

Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimų, su kuriais sutiko atsakovas, apimtyje, jo priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės atstovas teikdamas paaiškinimus savaip interpretuoja faktus, bando suklaidinti teismą, pavyzdžiui atsakovas nėra pripažinęs aplinkybių dėl 65 454,12 Eur lėšų kaip ieškovės asmeninių, kuriomis remiasi ieškovė. Nurodo, jog ieškovė klaidingai nurodo datas kada ir su kuo buvo sudarytos nekilnojamojo turto rezervavimo sutartys, maišo kur sandoriai per UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kur per „(duomenys neskelbtini)“ vyko. Be to atkreipė dėmesį, jog turtas (duomenys neskelbtini), ieškovės įvertintas remiantis konsultacija, kuria negalima vadovautis, konsultacijos pradiniame lape pavaizduotas turtas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – kur įrengtas ir sutvarkytas namas. Ieškovė taip pat klaidingai nurodo, jog nieko nežino apie kreditą, jo likutį su AB „Swedbank“, kai pati ieškovė yra laiduotoja, visa informacija dėl kredito sąlygų, mokėjimų siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), kur pati ieškovė gyvena. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė namą (duomenys neskelbtini) yra persitvarkiusi pagal save, atlikusi remontą ir nors teigia jog toks namas jai per didelis, neturės lėšų per didelio turto išlaikymui, tačiau tuo pačiu prašo jai priteisti nebaigtos statybos namą (duomenys neskelbtini), kurio kvadratūra yra didesnė, reikės lėšų namo užbaigimui ir įrengimui, o juk ieškovė tokių lėšų nurodo neturinti. Be to, pažymėjo, jog nuo šalių apsisprendimo nutraukti santuoką momento ieškovė net kelis kartus keitė savo poziciją dėl turto pasidalijimo. Būtent ieškovės pageidavimu šalims nusprendus skirtis buvo sutarta ieškovei nupirkti ir įrengti atskirą būstą, pati ieškovė asmeniškai rinkosi projektą, svarstyta parduoti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir lėšas panaudoti ieškovei, tačiau ieškovė nesutiko parduoti (duomenys neskelbtini) turto, o rezervacijos sutartimi įneštas įnašas prapuolė, dėl ieškovės veiksmų nesudarius pagrindinės sutarties, todėl būtent ieškovė kalta dėl prarastų pinigų už objekto (duomenys neskelbtini), rezervaciją. Pažymėjo, jog atsakovo uždirbamomis lėšomis, lėšomis iš investicinių fondų buvo aprūpinama šeima, be sutuoktinio sutikimo nebūtų buvę galima atsidaryti investicinės sąskaitos, todėl ieškovė neabejotinai žinojo apie jo investicinę veiklą, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė neginčija laikotarpių kai investicijos buvo pelningos, iš to išlaikoma šeima, tačiau prašo mažinti bendrosios sutuoktinių nuosavybės vertę ieškovo investicinės veiklos neigiamais rezultatais, bet kokiu atveju neteikiant jokių įrodymų apie patirtą pelną ar nuostolius investavimo veikloje, teismui nurodant neaišku kuo pagrįstus skaičius. Nurodė, kad šalys jau nuo 2016 metų galėjo taikiai išsiskirti, išspręsti ginčą pasidalindami turtą ir solidarias prievoles, tačiau ieškovė vis keičia savo poziciją, teikia teismui nepagrįstus prašymus, ne vieną kartą posėdžiai atidėti tik dėl ieškovės kaltės, į bylą buvo bandomi įtraukti su ginču nesusiję asmenys, todėl taip procesas vilkinamas, patiriamos didelės išlaidos, kurias geriau šalys būtų panaudoję asmeniškai, o ne teisminiam bylinėjimuisi.

Trečiojo asmens Z. V. atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nėra jokių priežasčių teigti, jog paskolos sutartis tarp M. G. ir Z. V. nebuvo sudaryta. Priešingai, tiek pačių sutarties šalių paaiškinimai, tiek bankiniai pavedimai, tiek rašytinė sutartis patvirtina įvykusį pinigų skolinimo faktą. Be to, nėra jokių įrodymų, kad M. G. galėjo paskolinti Z. V. 37 000 Eur sumą ir vėliau įvyko paskolos grąžinimas. Atsakovas turėjo finansinių įsipareigojimų, išlaikė šeimą, neturėjo sukauptų lėšų ir priešingai, Z. V. įrodė, jog turėjo nurodytą sumą pinigų, pagrindė jų kilmę. Nurodo, jog paskola buvo sudaryta šeimos interesams, nes iš banko išrašų matyti, kad dalis gautų pinigų pervesta teisiogiai ieškovei, dalis bankui ir didžioji 30 000 Eur suma pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo remiantis paskolą turi grąžinti solidariai ieškovė ir atsakovas kartu.

Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pradžioje bylos nagrinėjime dalyvavo su savarankišku reikalavimu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu buvo patenkintas, toliau procese dalyvauja tiek, kiek tai susiję su klausimais dėl buto rezervavimo sutarties ir užstato, kaip baudos negrąžinimo. Patvirtina, jog butą išsirinko būtent ieškovė, ji pagal save derino buto įrengimo klausimus, tačiau vėliau atsisakė sudaryti pagridinę sutartį, todėl tenka prisiimti pasekmes. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė melagingai teigia, jog nieko nežinojo apie buto rezervavimo sutartį ir jos sąlygas, ką patvirtina pačios ieškovės, o ne atsakovo į bylą pateikta buto rezervavimo sutartis, kuri akivaizdu buvo pas ieškovę. Nagrinėjamu atveju prašo išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. 

Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas turi trečiajam asmeniui asmeninių prievolių, jis yra laiduotojas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ imtą paskolą. Byloje dalyvavo kaip atsakovas, vėliau išsprendus daliniu sprendimu ginčą tarp šalių, atsakovo procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens, tačiau viso proceso metu tretysis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra priteistos, todėl prašo jas priteisti iš ieškovės.

Trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Swedbank“, UAB „Neringos valda“ atstovai paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. gegužės 30 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. G. (dabar Kromelytės) ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir kitų klausimų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-205-793/2020) ieškinys tenkintas iš dalies. Panaikintas ieškovės L. G. ir atsakovo M. G., (duomenys neskelbtini) Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje sudarytos santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikta pavardė – „G.“. Priteista iš atsakovo M. G. 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. G. Nustatyta nepilnamečių vaikų U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ū. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta su vaikų motina ieškove L. G. Priteista iš atsakovo M. G. išlaikymas nepilnamečiui vaikui U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 270,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei L. G. Priteista iš atsakovo M. G. išlaikymas nepilnamečiui vaikui Ū. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 270,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei L. G. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise nuspręsta priteisti: pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; 13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; Transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2015 m. balandžio 29 d. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teise nuspręsta priteisti: gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise; sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų; 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų; 12 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų. Priteista iš atsakovo M. G. 15 954,12 Eur piniginė kompensacija ieškovei L. G. Nustatyta, kad prievolės kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovės L. G. ir M. G. prievolės. Nustatyta, kad prievolė pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė. Nustatyta, kad prievolė pagal 2017 m. birželio 7 d. Paskolos – laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. G. (atsakovui tenkančių pareigų apimtyje) yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė. Nustatyta, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. Beprocentinę paskolos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo M. G. yra asmeninė M. G. prievolė. Kita ieškovės patikslinto ieškinio dalis atmesta. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atmestas. Paskirstytos bylinėjimosi išaidos.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2A-12-642/2021) panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista solidariai iš ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. 20 000 Eur skolos, 364 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos verčių nustatymo, kompensacijų priteisimo ir šios bylos dalys perduotos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. 

Grąžinus ginčo dalį nagrinėti iš naujo prie šio ginčo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi prijungta civilinė byla Nr. e2-2048-991/2021, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų. Prijungtos civilinės bylos reikalavimai ir nagrinėjamo grąžinto ginčo dalies reikalavimai patikslinti ieškovės patikslintu ieškiniu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje išnagrinėta dalis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų (patikslintas ieškinys teismo priimtas 2021 m. balandžio 26 d.), o būtent 1-4 patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Minėtu daliniu sprendimu ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 20 d. daliniu sprendimu išnagrinėtas trečiojo asmens UAB „Neringos valda“ savarankiškas reikalavimas. Minėtu sprendimu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, UAB „Neringos valda” ieškinys atmestas. 

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos verčių nustatymo, kompensacijų priteisimo, tarp šalių iš esmės nėra ginčo nustatant koks tarp šalių likęs nepadalintas bendras turtas, taip pat šalys sutarė, jog įmonių akcijos turi būti dalintinos po lygiai remiantis akcijų nominalia verte, nepageidaujant skirti ekspertizės įmonių akcijų rinkos verčių nustatymui, tačiau šalys skirtingai vertina turto (duomenys neskelbtini), vertę, nesutaria dėl bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę mažinančių sumų ir jų dydžio, kas aktualu sprendžiant turto balanso sudarymo klausimą, teisingo turto padalinimo tarp šalių klausimą.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Prieš sudarant šalių turto balansą būtina nustatyti, kurios šalių prievolės yra asmeninės, kurios solidarios bei įvertinti ar yra nustatyta kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. 

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu jau nustatyta, kad prievolės kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovės L. K. ir M. G. prievolės; kad prievolė pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė; kad prievolė pagal 2017 m. birželio 7 d. Paskolos – laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. G. (atsakovui tenkančių pareigų apimtyje) yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu šios sprendimo dalys paliktos nepakeistos bei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista solidariai iš ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. 20 000 Eur skolos, 364 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors šioje dalyje sprendimas įsiteisėjęs, tačiau tikslintini duomenys, jog kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo eigoje sujungtos į dvi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras paskolų likutis 2022 m. rugsėjo 26 d. duomenimis yra 111 010,13 Eur. Byloje neliko ginčo klausimo dėl transporto priemonės – automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2015 m. balandžio 29 d., kurį šalys ir Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. pripažino, kaip asmeninį ieškovės turtą. Taip pat byloje esančiais duomenimis (mokėjimų pavedimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimais ir duomenimis) nustatyta, jog L. K. ir atsakovo M. G. solidari prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai įvykdyta (pagal reikalavimą dėl 20 000 Eur skolos, 364 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistų bylinėjimosi išlaidų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidarią prievolę ir su ja susijusias įmokas, vykdymo išlaidas padengė L. K., 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautais 25 000 Eur paskolos iš UAB „Neringos valda” pinigais. Iš UAB „Neringos valda“ L. K. prisiimtą paskolą padengė M. G. pagal sudarytas paskolos sutartis 2021 m. lapkričio 25 d. 12 033,30 Eur sumai ir 2022 m. sausio 25 d. 13 794,30 Eur sumai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, sprendimo priėmimo metu šalys neturi solidarios prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau M. G. įgijo asmenines skolas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartis 2021 m. lapkričio 25 d. 12 033,30 Eur sumai ir 2022 m. sausio 25 d. 13 794,30 Eur sumai. 

Dėl prievolės kreditorei Z. V.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, jog paskolos sutartis tarp M. G. ir Z. V. nesudaryta CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuris reglamentuoja, jog jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad Z. V. pervesta 37 000 Eur sumos paskirtis būtų paskola, mano, jog pinigų pervedimas rodo paskolos grąžinimą, ką patvirtina Z. V. atlikti bankiniai pavedimai, paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“ bei duomenys, kad Z. V. neturėjo galimybės skolinti pinigų. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės atstovo teiginiais nurodo, jog Z. V. turėjo pinigų ir dėl to jam skolino 37 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybai. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. V. atstovė nurodė jog ieškovės reikalavimo tenkinimui pagrindų nėra, patvirtino, jog visi įrodymai kaip tik pagrindžia, jog Z. V. suteikė paskolą M. G., kuri buvo panaudota šeimos poreikiams, todėl yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.

Byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog trečiasis asmuo į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“. Pagal byloje esančius M. G. ir Z. V. banko sąskaitų išrašus nustatyta, jog Z. V. atsakovui yra pervedimus atlikusi 2015 m. lapkričio 24 d. – 10 000 Eur sumai, 2016 m. gegužės 23 d. – 16 600 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. – 3 000 Eur, 2018 m. kovo 23 d. – 7 000 Eur, 2018 m. balandžio 3 d. – 30 000 Eur , 2018 m. gegužės 15 d. – 1 000 Eur – viso yra pervedusi 67 600 Eur. M. G. Z. V. pavedimą yra atlikęs 2016 m. gruodžio 8 d. 5 000 Eur sumai.

2016 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis, 2017 m. kovo 15 d. Z. V. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, 2017 m. gruodžio 19 d. M. G. mokėjimo pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų apyvartos duomenys patvirtina, jog už butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. V. asmeninės nuosavybės teise iš viso buvo sumokėta 31 180 Eur, iš kurių 22 650 Eur 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėjo Z. V., o 8 530 Eur buvo užskaityta iš 2017 m. gruodžio 19 d. M. G. pavedimo. Šie duomenys ir 2018 m. kovo 21 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties duomenys, pagal kuriuos Z. V. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 54 000 Eur, paneigia ieškovės argumentus, jog Z. V. neturėjo asmeninių santaupų ar pakankamai lėšų pinigams paskolinti. Priešingai, byloje nėra pateikta duomenų jog tokią sumą būtų turėjęs paskolinti atsakovas ir ginčijamais pinigų pervedimais atsakovui būtų grąžinta skola. Trečiojo asmens paaiškinimais taip pat nustatyta, jog pervedant paskolos pinigus mokėjimo paskirtis „skolos grąžinimas“ liko iš ankstesnio pavedimo sesei, jai grąžinant 15 000 Eur skolą, ką taip pat patvirtina Z. V. banko išrašų duomenys. Remiantis atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog jo mama turėjo individualią veiklą, dirbo dantų technike ir jos pajamos buvo geros, be to turėjo parduodamo turto, kurį realizavus mama paremdavo ir jo šeimą, dovanodavo pinigų, pavyzdžiui padovanojo povestuvinę kelionę, virtuvinius baldus ir panašiai, mama skolinosi pinigų iš sesės kai reikėjo sumokėti už butą (duomenys neskelbtini), ir su ja atsiskaitė, vos pardavė butą (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens paaiškinimais, jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog buto (duomenys neskelbtini) pardavimo metu Z. V. jau gyveno naujame pilnai įrengtame bute (duomenys neskelbtini), nebuvo skolinga savo buvusiam sutuoktiniui, turėjo pakankamai lėšų tiek gražinti sesei 15 000 Eur skolą, tiek paskolinti 37 000 Eur M. G. prašymu (duomenys neskelbtini), namo statybai. Nors Z. V. neprisiminė apie 2018 m. kovo 23 d. rašytinę paskolos sutartį, jos sudarymo aplinkybes, tačiau patvirtino, jog ant sutarties tikrai yra jos parašas, ir sutartyje užfiksuotas faktas tikrai įvyko jai atlikus bankinius pavedimus būtent tokiai sumai. Paaiškinimais Z. V. taip pat nurodė, jog pasitikėjo sūnum, skolino pinigus konkrečiai paskirčiai namo (duomenys neskelbtini), statybai, kuris įgytas ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl mano, jog pinigus gali grąžinti tiek sūnus, tiek ieškovė. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog gavęs 37 000 Eur sumą, atsakovas 2018 m. balandžio 3 dieną 30 000,00 Eur sumą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“, kurie buvo mokami už namo (duomenys neskelbtini) statybos darbus. Dalis pinigų pervesta ieškovei (2018 m. kovo 24 d. pervesta 2 000 Eur, 2018 m. kovo 29 d. – 100 Eur, 2018 m. balandžio 4 d. – 150 Eur, 2018 m. balandžio 8 d. – 150 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. – 100 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 650 Eur), dalis panaudota kredito įmokoms dengti bei einamoms išlaidoms, kas patvirtina, jog gauta suma buvo panaudota šeimos poreikiams. Visuma rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimai patvirtina, jog paskolos sutartis buvo reali, priešingai, ieškovė nepteikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog tai M. G. buvo paskolinęs mamai pinigus ir atliktais pinigų pavedimais skola buvo grąžinta, todėl remiantis aukščiau išdėstytu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl paskolos sutarties tarp M. G. ir Z. V. laikymo nesudaryta. Nors paskolos sutartis su Z. V. buvo sudaryta atsakovo M. G. vardu, tačiau sutarties sudarymo metu L. K. ir M. G. dar gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, paskolos pinigai panaudoti šeimos interesams tenkinti, todėl skola Z. V. pripažintina bendra sutuoktinių prievole ir yra solidari.

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu įgytas pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą bei parduotas pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo ir L. K. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis. Savo prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad šalys bendravo nuo 1998 m. Tuo laiku kai buvo įsigytas butas vedė bendrą ūkį, lankė bažnytinės santuokos kursus. Turtas įgytas mėnesį prieš santuokos sudarymą iš bendrų lėšų, o kredito sutartis sudaryta po bažnytinės santuokos sudarymo. Tuo tarpu ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutinka motyvuodama tuo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas savo valios turtą įgyti bendrąją daline nuosavybe neįrodė. Butas yra įgytas iki santuokos. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs šalių ginčą, pasisakė, kad lėšos gautos už parduotą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninis ieškovės indėlis. Ieškovės atstovas prašo šiam atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. 

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

CK 1.125 straipsnio 1 d. įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Ieškovės atstovas ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutarties Nr. K1MS-2042 sudarymo. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, kad senaties terminas nėra praleistas. Atsakovo manymu, senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovė pradėjo manipuliuoti duomenimis apie asmenines lėšas. Ieškovės pozicija, jog ji turėjo asmeninių lėšų, kurias panaudojo (duomenys neskelbtini) įgyjimui, pareikšta trečią kartą tikslinant pradinį ieškinį, todėl atsakovo manymu, nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje esančiais duomenimis ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė poziciją apie savo asmenines lėšas investuotas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą nurodė 2022 m. balandžio 7 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020, dar anksčiau, t. y. 2022 m. sausio 20 d. teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, nurodant, kad teikia papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės turėto turto pardavimą, gautas pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos ginčo turto, (duomenys neskelbtini), įsigyjimui, įrengimui. Tuo tarpu pradiniame ieškovės ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2019 m. gegužės 28 d., aplinkybės dėl asmeninių piniginių lėšų panaudojimo nėra nurodytos, todėl teismas laiko, kad pateikiant ieškinį, ginčo dėl minimų aplinkybių tarp šalių nebuvo. Iš esmės apie ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą šalių bendram turtui įsigyti ir įrengti, kurios gautos ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytos, kaip ir minėta, 2022 m. sausio 20 d., todėl teismas laiko, kad nuo šios datos atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad priešieškinio reikalavimui dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, ieškinio senatis nėra praleista, todėl ieškovės atstovo prašymas dėl ieškinio senaties šiam reikalavimui taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ieškovei L. K. laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2006 m. vasario 27 d. priklausė nekilnojamasis turtas, butas, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto pirkimui 2022 m. liepos 8 d. tarp ieškovės ir AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. liepos 11 d. sudarytas hipotekos sandoris. 2006 m. vasario 5 d. tarp ieškovės ir E. Č. sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovė pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 92 678,41 Eur (320 000 Lt) iš kurios 27 188,95 Eur (93 878 Lt) pervesti būsto paskolos likučio padengimui. Telšių vyskupijos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos 2022 m. rugsėjo 21 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2002 m. gegužės 29 d. išklausė pilną pasiruošimo santuokai kursą. 2002 m. birželio 3 d. užsiregistravo bažnytinei santuokai, o (duomenys neskelbtini) priėmė santuokos sakramentą.

Atsakovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad su ieškove draugavo nuo 1998 m. Tuo metu, kai buvo įgytas ginčo butas, lankė kursus bažnytinei santuokai, kartu vedė bendrą ūkį, bei taupė pinigus pradiniam įnašui. Būstas buvo įgytas su daline apdaila, kartu įsirengė būstą, bei jame gyveno. Nurodo, kad butas įsigytas iš bendrų lėšų, o kreditas būsto pirkimui paimtas jau santuokoje. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir Statybos rangos 2002 m. gegužės 10 d. sutartis, pagal kurią rangovas UAB „Viremidos investicijos“ ir užsakovė L. K. susitarė, jog užsakovė už butą Nr. 5 sumoka avansą 5 500 Lt, o likusius 109 500 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2002 m. birželio 17 d., o rangovas įsipareigoja iki 2002 m. birželio 15 d. pateikti butą eksploatacijai. 2002 m. liepos 11 d. hipotekos sandoris patvirtina, jog visa 109 500 Lt suma buvo gauta imant kreditą.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Pažymėtina, jog viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalių paaiškinimai byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys duodami paaiškinimus byloje prisiekia, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertina abiejų šalių paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys iki būsto įsigijimo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kartu taupė būsto pradiniam įnašui, vestuvėms, kūrė bendrus ateities planus. Šių aplinkybių ieškovė iš esmės neginčijo. Atsakovas savo indėlį prie bendro įnašo ginčo butui įsigyti įrodinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas, motyvuodamas tuo, kad gaudavo geras pajamas ir turėjo visas galimybes finansiškai prisidėti prie pradinio įnašo taupymo. Tuo tarpu ieškovė atsakovo teiktų įrodymų neginčijo, duomenų patvirtinančių, kad turėjo asmeninių lėšų būsto pradinio įnašo sumokėjimui nei žodžiu, nei raštu į bylą neteikė. Atsakovas teikdamas paaiškinimus taip pat nurodė, kad būstas įgytas su daline apdaila. Butą įrengė kartu su ieškove santuokos metu. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, įvertinus tai, jog prieš duodant paaiškinimus jis prisiekė ir buvo įspėtas dėl priesaikos sulaužymo pasekmių, be to ieškovė dėl šių aplinkybių prieštaravimų neteikė, įrodymų paneigiančių atsakovo dėstomas aplinkybes byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai, 186 straipsnio 6 dalis).

Byloje esantys duomenys, bei teikti paaiškinimai teikia pagrindą daryti išvadą, kad būstas buvo įgytas šalių bendriems poreikiams. O būtent byloje nėra ginčo, jog šalys vedė bendrą ūkį, paskola būsto pirkimui ieškovės paimta jau būnant bažnytinėje santuokoje su atsakovu. Dar daugiau, būsto kreditas nuo pirmų įmokų buvo mokamos santuokos metu, pats būstas įrengtas santuokos metu, kuriame šalys ir gyveno. Pažymėtina, jog įsigyjant butą buvo įneštas 5 500 Lt avansas, t. y. tokią sumą turėjo būti sukaupusi ieškovė ar ieškovė su atsakovu kartu, o likusi 109 500 Lt suma buvo dengta paimtu kreditu, kurio įmokas iki buto pardavimo mokėjo šalys gyvendamos kartu santuokoje, pažymint ir tai, jog parduodant butą likusi nepadengta kredito suma  sudarė 93 878 Lt. Būtent šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad būstą buvo siekiama įgyti abiejų šalių bendrajai nuosavybei šeimos poreikių tenkinimui. Vien tik ieškovės nurodyta aplinkybė, jog būstas buvo įregistruotas asmenine nuosavybe ir tai išreiškia ieškovės siekį būstą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, savaime nesudaro pagrindo priešieškinio reikalavimo netenkinimui. Esant paminėtų aplinkybių visumai, šis atsakovo reikalavimas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neįrodinėjo, kokiomis dalimis prisidėjo prie bendro įnašo mokėjimo, laikytina, kad turtas įgytas lygiomis dalimis.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautos turto pardavimo lėšos buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina minėta suma. Tačiau byloje įvertinus pateiktus papildomus išsamesnius įrodymus ir paaiškinimus, bei teismui tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą ir konstatavus, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe, nėra pagrindo ieškovei priteistino turto vertę mažinti 65 454,12 Eur suma.

Dėl kompensacijų už kredito įmokas

Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą priteisti jai 3 765,70 Eur iš atsakovo už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“. Nurodo, jog nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d. sumokėjo 7 531,39 Eur kredito įmokų, todėl prašo pusė šios sumos priteisti iš atsakovo.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės regreso tvarka 4 523,86 Eur už įvykdytą solidarią prievolę. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. bankui pagal visas keturias kredito sutartis yra sumokėjęs 8 300,25 Eur. Be to nuo 2021 m. balandžio mėnesio nurodo, jog nei ieškovė, nei atsakovas nevykdė solidarios prievolės, todėl bankas ketino vienašališkai nutraukti kredito sutartis ir hipoteka įkeistą namą (duomenys neskelbtini) parduoti iš varžytynių. Todėl atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių, nurodo, jog buvo priverstas tartis dėl kredito sutarčių pakeitimo, atidedant paskolos grąžinimą pusei metų, mokant tik palūkanas. 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo kreditoriui AB „Swedbank“ 747,46 Eur sukauptų palūkanų. Tuo remiantis prašo iš ieškovės priteisti pusė 9 047,71 Eur sumos, t. y. 4 523,86 Eur.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad jų prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal sudarytas sutartis yra solidari. Be to, kaip jau minėta, nurodytas kreditas buvo skirtas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti, jo statybos darbams pabaigti, vidaus remontams atlikti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atitinkamai solidariosios pareigos atveju, bet kuris iš bendraskolių turi teisę įvykdyti tiek visą, tiek dalį prievolės. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalys). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas iš bendrų namų (duomenys neskelbtini) išsikrautė 2018 m. gruodžio 25 d., kas buvo konstatuota ir Klaipėdos apygardos 2021 m. sausio 15 d. sprendime sprendžiant dėl atsakovo prievolės pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovas priešieškinyje nurodo, kad su ieškove negyveno nuo 2018 m. birželio mėnesio, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad galutinai atskirai gyventi pradėjo nuo 2018 m. gruodžio 25 d., taigi nuo šios dienos laikytina, jog šalys nebevedė bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog iki 2018 m. gruodžio 25 d. šalių mokamos kredito įmokos, buvo panaudotos šeimos poreikių patenkinimui iš bendrų šeimos lėšų, todėl pagrindą reikalauti skolos regreso tvarka iš kito skolininko (lygios dalies to, ką įvykdė asmeniškai, atskaičius jam tenkančią dalį), negrinėtinu atveju galima nuo 2018 m. gruodžio 25 d.

Byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog L. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 10 d. yra sumokėjusi 7 531,39 Eur įmokų AB „Swedbank“, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai pusė atliktų įmokų regreso tvarka, t. y. 3 765,70 Eur, iš atsakovo už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB ‚Swedbank“ tenkintinas kaip pagrįstas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog M. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 915,11 Eur, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 68,36 Eur, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 387,45 Eur, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 699,67 Eur paskolos dalies įmokų, sukauptos paskolos palūkanų ir delspinigių už pradelstą skolą, viso 5 070,59 Eur. 2021 m. gruodžio 22 dienos pavedimo išrašas patvirtina, jog atsakovas kreditoriui AB „Swedbank“ atliko 747,46 Eur pavedimą pagal 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimą dengiant palūkanas, delspinigius, tuo remiantis atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovės regreso tvarka 2 909,03 Eur už įvykdytą solidarią prievolę (5 070,59 + 747,46 = 5818,05 Eur, 5818,05 / 2) ir netenkinant reikalavimo priteisti pusė sumokėtų kredito įmokų už prašomą laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo.

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.115 straipsnis reglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, jog atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 25 325 Eur suma, kuri buvo atsakovo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Statomo buto rezervavimo sutartį ir nebuvo grąžinta, nors nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atsakovas neįgijo. Taip pat ieškovė nurodo, jog atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 88 783,81 Eur suma, kuri buvo gauta pagal kredito sutartis su AB „Swedbank“ ir buvo panaudota atsakovo investicinėje veikloje nuostolingai 2008-2010 metais. Nurodo, jog pusė šios sumos, t. y. 57 054,41 Eur atsakovas privalo kompensuoti. 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti prieš pat posėdį pateiktus ieškovės rašytinius paaiškinimus, kaip ir 2022 m. birželio 8 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, todėl nurodė žodžiu, jog teismas privalo išspręsti teisingai turto padalinimo ir kompensacijų klausimą, atsižvelgiant ir į ieškovės nepriimtuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog ieškovė mano, kad atsakovas be nurodytų aukščiau sumų, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sumažino 151 061 Eur suma, kuri ieškovės kildinama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės sumažinimo, tokiu atveju ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog pusė sumos, t. y. 75 530,50 Eur taip pat turi būti priteista iš atsakovo kaip piniginė kompensacija.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Be to, nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kitais, kas galioja ir tikslinant procesinius dokumentus. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčo ribos apibrėžtos ieškovės L. K. patikslinto ieškinio, teismo priimto 2021 m. balandžio 26 d., reikalavimais ir atsakovo priešieškinio reikalavimais, išskyrus ieškovės reikalavimus, kurie išnagrinėti daliniu sprendimu. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas ieškovės reikalavimas priteisti 75 530,50 Eur kompensaciją iš atsakovo, nėra už tokį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis, ieškinys nuo 2021 m. balandžio 26 d. nebuvo tikslintas, priešinga šalis gynėsi nuo aiškiai procesiniame dokumente pareikštų reikalavimų, o į baigiamojoje kalboje nurodytą padidintą reikalavimo sumą šalys neturėjo galimybės atsikirtinėti, todėl teismas neperžengdamas patikslinto ieškinio ribų, netiria, nevertina ir nepasisako dėl ieškovės atstovo paskutiniame teismo posėdyje teikiamų paaiškinimų ar baigiamojoje kalboje nurodytų faktų, susijusių su naujomis aplinkybėmis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo 151 061 Eur sumai, dėl kurių be kita ko teismas pasisakė 2022 m. birželio 8 d. nutartyje netenkindamas pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Dėl 88 783,81 Eur sumos panaudojimo ne pagal paskirtį, kaip matyti iš bylos duomenų, yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas bei Klaipėdos apygardos teismas, o proceso šalys bylą nagrinėjant iš naujo šioje dalyje iš esmės naujų paaiškinimų, papildomų įrodymų į bylą neteikė. Ieškovė nurodo, jog atsakovas teikdamas paaiškinimus 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad pinigines lėšas – 88 783,81 Eur kreditą (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 39 636,32 Eur; kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 49 147,49 Eur), panaudojo asmeninėje investicinėje veikloje, bei 2008-2010 metais prarado, veiklai buvus nuostolingai, todėl atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turi būti sumažinta 88 783,81 Eur suma. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, patvirtino, jog niekada nepripažino, jog būtent šias pagal kredito sutartis gautas tikslines lėšas namo remontui ir aplinkai tvarkyti naudojo investicinėje veikloje, jo žodžiai ieškovės yra iškraipomi. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė realaus sumos panaudojimo ne pagal paskirtį fakto, be to pradiniais procesiniais dokumentais teigė, jog suma iššvaistyta 2013-2014 metais. Tuo pačiu paaiškino, jog ieškovė buvo davusi leidimą investuoti, be sutuoktinio sutikimo atsakovas ir nebūtų galėjęs atidaryti investicinių sąskaitų, atlikti investicinių veiksmų. Atsakovas neneigia, jog dalyvavo investicinėje veikloje, iš to teigia gaudavęs tiek pajamų, tiek nuostolių, į bylą pati ieškovė teikė atsakovo kai kurių investicinių sandorių įrodymus, tačiau tuo pačiu patvirtina, jog iš kredito sutarčių pinigai buvo panaudoti tikslingai pagal kredito paskirtį. Byloje įvertinus pateiktus įstaigų, vykdančių azartinius lošimus, pranešimus, kurie patvirtina, kad atsakovas M. G. santuokos su ieškove laikotarpiu nebuvo nuolatinis paminėtų įstaigų lankytojas ir periodiškai nedalyvaudavo rengiamuose azartiniuose lošimuose, į tai jog ieškovė atsakovui nereiškė pretenzijų dėl papildomos paskolos gavimo, nereiškė nesutikimo dėl pinigų investavimo į finansines priemones, šias pretenzijas ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik santuokos nutraukimo laikotarpiu, pati ieškovė teikdama teismui 2019 m. gegužės 22 d. ieškinį teigė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), „buvo nupirktas iš kredito lėšų, gautų atsakovo M. G. su kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarytų kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu“ ir byloje nesant kitų pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtas turtas buvo pirktas už kitas pinigines lėšas, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sumažinti 88 783,81 Eur suma.

Dėl 25 325 Eur, pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Statomo buto rezervavimo sutartį kompensavimo, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal kurią atsakovas užsakė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta perkamo buto kaina – 55 000,00 Eur. Sutarties 2.1 punktas patvirtina, jog sutarties sudarymo metu atsakovas yra įnešęs 11 325,00 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2.2 punktą per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo pirkėjas turi sumokėti 14 000 Eur dydžio dalinio mokėjimo įmoką. Pagal 3.1 punktą šalys įsipareigojo sudaryti notarinę buto pirkimo - pardavimo sutartį iki 2019 m. sausio 10 d. Ieškovė teiga, jog atsakovas pagal sutartį pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 325 Eur (11 325 + 14 000), tačiau jokio buto neįgijo, notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų grąžinusi atsakovui 25 325 Eur sumą, todėl mano, jog atsakovas tokiais veiksmai sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir pusė šios sumos turi kompensuoti ieškovei. Atsakovas nesutinka su nurodytu reikalavimu, pažymėdamas, jog pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs ne 25 325 Eur, o 16 795 Eur. Nurodė, jog butas buvo rezervuotas, kai šalys tarėsi dėl skyrybų 2016 metais ir planavo (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui, parduoti namą (duomenys neskelbtini), o ieškovei nupirkti naują butą, kurį išsirinko pati ieškovė. Būtent ieškovė derino dalinės apdailos klausimus, rinkosi buto vietą, tačiau vėliau persigalvojo dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo, nedavė tam sutikimo ir neturint pakankamai lėšų, nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Dėl to kilo pasekmės: buvo pritaikyta sutartyje numatyta bauda, sumokėtos įmokos negrąžintos. Mano, jog būtent dėl ieškovės kaltės buvo prarasti pinigai. Atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai, paaiškinimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės duoti paaiškinimai bei mokėjimų apyvartos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 16 d. pervedė 3 325 Eur su įmokos paskirtimi „rezervacijos mokestis“, 2016 m. gegužės 23 d. pervedė 8 000 Eur su įmokos paskirtimi „rezervacijos mokestis“, 2017 m. gruodžio 19 d. pervedė 14 000 Eur su įmokos pavadinimu „pagal sutartį“ iš šios sumos 8 530 Eur užskaitant įmoką už Z. V. butą (duomenys neskelbtini). Taigi už statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 16 795 Eur. Sudarytos sutarties 2.4 punktas numatė, jog jeigu nesudaroma notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, buto daliniai mokėjimai (11 325 Eur) nėra grąžinami. Rezervacijos mokestis yra įskaitomas kaip bauda už sutarties sąlygų nevykdymą. Byloje nėra pateikta duomenų ir rašytiniai įrodymai nepagrindžia kokiu pagrindu negrąžinama 11 325 Eur dalinius mokėjimus viršijanti sumokėta suma, viso 5 470 Eur. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, jog kaip bauda už notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą negrąžinama visa sumokėta suma. Pažmėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė ar atsakovas kreipėsi su reikalavimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nurodytos sumos grąžinimo, nesutarus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pati Statomo buto rezervavimo sutartis ir joje prisiimti šalių įsipareigojimai nėra nuginčyti. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kuris pasireiškia tuo, jog buvo panaudotos bendrąja jungtine nuosavybe turimos lėšos neįgyjant jokio turto. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog bendros sutuoktinių lėšos buvo panaudotos tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, atsakovui sudarius sandorį šeimos (ieškovės) interesais, ieškovei apie sandorį žinant, todėl dėl sutarties nevykdymo kilusios pasekmės, patirtas lėšų praradimas, buvo bendra sutuoktinių prisiimta rizika. Nors ieškovės atstovas tvirtino, jog ieškovė apie sandorį nieko nežinojo, mano, jog atsakovas tokiu sandoriu su jo draugu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi siekia dirbtinai sumažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybę, tačiau ieškovės atstovo teiginius patvirtinančių duomenų nėra pateikta, priešingai, pačios ieškovės į bylą pateikta statomo buto rezervavimo sutarties kopija su priedas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimai apie aktyvų ieškovės dalyvavimą buto parinkimo, rezervavimo procese paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė neįrodė, jog nežinojo apie sandorį, byloje pateikti mokėjimo pavedimai, mokėjimų apyvartos duomenys pagrindžia mažesnę nei ieškovė nurodė ginčo sumą, ieškovė realiai nesutinka su sutartimi numatytomis sutarties sąlygomis ir nesutinka su baudos mokėjimu už sutarties nevykdymą, tačiau sutarties neginčijo, papildomų paaiškinimų ir įrodymų pagrindžiančių aplinkybes neteikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti sutampančiais atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais ir pateiktais įrodymais bei šioje dalyje ieškovės reikalavimus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bylos duomenimis nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė turi šį dalintiną turtą:

·       pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 295/1880 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 202 000 Eur vertės pagal 2021 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 91161 VAT_2021 GTA KLAI , nesant ginčo tarp šalių dėl turto vertės;

·       nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); šalims nesutariant dėl turto vertės – ieškovei vertinant 210 000 Eur pagal 2022 m. sausio 21 d. konsultaciją Nr. 2022/01/17-A165, atsakovui vertinant 146 000 Eur pagal 2022 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 92354VAT_2022 GTA KLAI;

·       100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, 2895,20 Eur vertės (1 akcijos nominali vertė 28,96 Eur), nesant ginčo tarp šalių dėl turto vertės akcijas prašant dalinti po lygiai;

·       100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, 2896,20 Eur vertės (1 akcijos nominali vertė 28,96 Eur), nesant ginčo tarp šalių dėl turto vertės akcijas prašant dalinti po lygiai;

·       25 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, 724 Eur vertės (1 akcijos nominali vertė 28,96 Eur), nesant ginčo tarp šalių dėl turto vertės akcijas prašant dalinti po lygiai;

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Bylos nagrinėjimo metu nekilnojamas turtas – sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas; ginčo dėl turto pardavimo ir gautų lėšų už jį tarp šalių nėra, todėl šis turtas netrauktinas į dalintino turto sąrašą. 

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Remiantis CK 3.119 straipsnio nuostatomis, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Nors šalių santuoka nutraukta Klaipėdos apygardos 2021 m. sausio 15 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo palikus nepakeistą, tačiau neišsprendus šalių ginčo dėl turto padalijimo, šalys teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą, jog šalių turtas turi būti dalintinas pagal vertę šio ginčo išsprendimo metu, t. y. prašė teismo vadovautis aktualiausia ginčo momentui turto verte. Dalijant turtą šalys nesutarė dėl namo, (duomenys neskelbtini), vertės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, jog nurodytą turtą atsakovas bandė parduoti už 200 000 Eur; pateikė į bylą 2022 m. sausio 21 d. UAB „Archkubas“ konsultaciją Nr. 2022/01/17-A165, pagal kurią nurodyta, jog nuomojamame iš valstybės 0,0972 ha ploto žemės sklype nebaigto statyti 218,34 kv. m gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje (2022 m. sausio 21 d.) galėtų siekti, 210 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2022 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 92354VAT_2022 GTA KLAI, pagal kurią vertinamo turto rinkos vertė 2022 m. sausio 3 d. nustatyta 146 000 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, jog ieškovės konsultacijos pradiniame lape pavaizduotas ne šalių turtas, tokia konsultacija negalima remtis. Įvertinus tai, jog šalys remiasi to paties laikotarpio 2022 m. sausio mėnesio nekilnojamojo turto vertinimu, į tai, jog UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto ataskaitoje nurodyti aiškūs turto vertinimo kriterijai ir metodai, vertintojo išanalizuoti duomenys surinkti vertinamo turto apžiūros metu, pateikti kadastrinių matavimų byloje duomenys, žemės sklypo plane ir 2022 m. sausio 5 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 21/5999 pateikti duomenys; įvertinta nekilnojamojo turto rinka ir jos pokytis, turto vertinimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, taikytos statybos baigtumo ir bendro ploto pataisos, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovės konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, bei remiantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas kosntatuoja, jog atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini), turto vertinimas yra labiau pagrįstas išsamiu objekto tyrimo ir skaičiavimų aprašymu, tyrimo ir skaičiavimo aprašyme nėra prieštaravimų, dėl kurių galima būtų abejoti išvadų pagrįstumu, o ieškovės pateikta konsultacija nėra informatyvi, pasirinkti palyginamieji objektai 3 iš 4 pilno užbaigtumo, nenurodyti duomenys dėl palyginamų objektų pataisų taikymo, abejonių kelia ne tyrimo objektui priskirtina fotonuotrauka pradiniame konsultacijos lape, todėl konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini), turto vertė vertintina pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto ataskaitoje nurodytą 146 000 Eur vertę.

Teismui nustačius jog teisinga vadovautis nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) verte, kuri yra 146 000 Eur, viso šalių bendro turto vertė sprendimo priėmimo dienai yra 354 516,40 Eur (202 000 + 146 000 + 2896,20 + 2896,20 + 724).

Vadovaujantis 2009 m. gegužės 11 d. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2004 m. gruodžio 24 d. kredito sutarties pakeitimo nustatyta, kad tarp kreditoriaus AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovo M. G. sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 68 421,02 Eur kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Galutinio kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 2 252,30 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apdailai. Galutinio kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 39 636,32 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Galutinio kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 49 147,49 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir aplinkos tvarkymui. Galutinio kredito grąžinimo terminas – 2043 m. vasario 15 d. Kredito gavėjo prievolės užtikrintos 295/1880 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka ir L. K. laidavimu. Byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo, patvirtina, jog paimtas ir negrąžintas Kreditas Nr. (duomenys neskelbtini), lygus 46 798.75 Eur, yra sujungiamas su Kreditu Nr. (duomenys neskelbtini), lygiu 1 540.86 Eur. Po sujungimo šie kreditai turi būti grąžinami vadovaujantis Pagrindinėmis Kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Paimtas ir negrąžintas Kreditas Nr. (duomenys neskelbtini), lygus 28 510.16 Eur, yra sujungiamas su Kreditu Nr. (duomenys neskelbtini), lygiu 35 318.75 Eur. Po sujungimo šie kreditai turi būti grąžinami vadovaujantis Pagrindinėmis Kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis; bendra Kredito suma susitarimo dienai lygi 112 168,52 Eur. Pagal atsakovo teiktus banko sąskaitų išrašus, duomenis apie paskolų apjungimą, ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal dvi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras paskolų likutis 2022 m. rugsėjo 26 d. duomenimis yra 111 010,13 Eur.

Teismo aukščiau sprendime nustatyta, jog pagal 2018 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su Z. V. šalys turi solidarią skolą 37 000 Eur sumai. Atsižvelgdamas į tai, jog prievolė pagal 2017 m. birželio 7 d. paskolos – laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. G. (atsakovui tenkančių pareigų apimtyje), prievolė pagal 2018 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“; 12 033,30 Eur prievolė kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį, 13724,30 Eur prievolė kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. sausio 25 d. paskolos sutartį yra asmeninės atsakovo M. G. prievolės, teismas paskaičiuoja ieškovės ir atsakovo bendrą solidarių įsipareigojimų sumą, kuri sprendimo priėmimo dienai sudaro 148 010,13 Eur (111 010,13 + 37 000). 

Tuo remiantis reali kiekvienam buvusiam sutuoktiniui tenkanti turto vertė būtų po 103 253,14 Eur (354 516,40 – 148 010,13 = 206 506,27 Eur, 206 506,27 / 2 = 103 253,14 Eur).

Ieškovė patikslintu ieškiniu su papildomais atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu dėl turto vertės bei nesant ginčo dėl sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, prašo teismo jai priteisti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise; 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijų. Atsakovui prašo priteisti pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 Nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 12 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijų. Atsakovas su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu bendrą šalių turtą padalinti patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka iš dalies sutiko. Sutiko, kad akcijos ieškovei ir atsakovui būtų dalinamos po lygiai. Dėl 25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sutiko, jog negalint šių akcijų padalinti po lygiai – ieškovei tektų 13 vienetų akcijų, o atsakovui 12 vienetų akcijų. Su kita patikslintame ieškinyje nurodyta sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka atsakovas nesutiko. Nurodo, jog pritartų tokiam turto padalinimo būdui, kurį buvo nustatęs Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kai turtas (duomenys neskelbtini) priskiriamas ieškovei, o namas (duomenys neskelbtini) priskiriamas atsakovui. Pažymėjo, jog ieškovė nuo pat bylos iškėlimo 2019 metais ir net iki tol tariantis taikiai neteisminiu keliu, net keletą kartų keitė poziciją dėl turto padalinimo būdo, tiek prašė abu namus priteisti jai, o visas įmonių akcijas atsakovui, kitą kartą viską prašė priteisti atsakovui, galiausiai Klaipėdos apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu padalinus turtą, taip kaip dabar sutinka dalinti atsakovas, (duomenys neskelbtini) turtą paliekant ieškovei, o (duomenys neskelbtini) turtą paliekant atsakovui, būtent šios dalies apeliaciniu skundu ieškovė neginčijo. Savo apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog neginčija teismo nustatyto turto padalijimo būdo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta namo (duomenys neskelbtini) rinkos verte bei teismo apskaičiuota atsakovo mokėtina piniginės kompensacijos suma. Bylos dalį gražinus nagrinėti iš naujo, ieškovei patikslinus ieškinį, ieškovė nurodo, kad namą (duomenys neskelbtini) atsakovui prašo priteisti remiantis tuo, jog atsakovas byloje buvo išreiškęs valią naudotis šiuo turtu, už šį turtą mokamos kredito įmokos pagal atsakovo sudarytas kredito sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė neturi tikslių duomenų apie kredito sutartis, pagrindinis kredito sutarčių administratorius yra atsakovas, jis šias sutartis modifikuoja, todėl turtą (duomenys neskelbtini), už kurį mokamos kredito įmokos turėtų gauti atsakovas. Be to pažymėjo, jog ieškovei šiuo metu toks namas yra per didelis, jo išlaikymo kaštai, atsižvelgiant į šių dienų kylančias kainas tik didės. Kitų argumentų, kodėl ieškovė prašo būtent tokio nekilnojamojo turto padalijimo, nėra nustatyta. Atsakovas priešingai, nurodo, jog nėra išreiškęs valios naudotis turtu (duomenys neskelbtini). Iš šių namų išsikraustė dar 2018 m. gruodžio 25 d., nuo tol laiko nurodytu turtu nesinaudoja, nebeturi name asmeninių savo daiktų, iki dabar nurodytame name gyvena ieškovė su šalių vaikais, ieškovė prisitaikė patalpas gyventi pagal savo poreikius. Atsakovui žinoma, jog ieškovė yra atlikusi einamąjį remontą, be to ieškovė neturi kur išsikelti gyventi su vaikais, tai yra turtas, kuriame vaikai ilgą laiką gyvena, būstas pritaikytas vaikų ir ieškovės poreikiams, likę visi bendri santuokos metu įgyti baldai, įranga, kurių atsakovas neprašo dalinti. Nurodė, jog atsakovas išsikėlęs iš šeimos namų turi kur gyventi, jam poreikio įsikelti į (duomenys neskelbtini) nėra. Papildomai pažymėjo, jog namas (duomenys neskelbtini) vis dar nėra užbaigtas, norint jame gyventi būtinos didelės investicijos, be to, šio namo plotas yra apie 100 kvadratinių metrų gyvenamuoju plotu didesnis nei (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės argumentai, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) namas yra per didelis su nemažais išlaikymo kaštais, prašant priteisti neįrengtą ir daugiau išlaidų reikalausiantį ir žymiai didesnio gyvenamojo ploto objektą yra nelogiškas.

Nustačius, kad atsakovas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2018 metų gruodžio 25 d., šiame name, gyvena ieškovė su dukromis, kurios šiame name gyvena beveik visą savo gyvenimą, byloje nėra pateiktų įrodymų ir duomenų, kur ieškovė galėtų išsikelti iš namų su nepilnamečiu vaiku ir kita jau pilnamete dukra, kai jos prašomas priskirti turtas (duomenys neskelbtini) yra nebaigtos statybos, neįrengtas, netinkamas gyventi, ieškovės argumentai dėl turto priskyrimo atsakovui vien dėl atsakovo vykdomo kredito įmokų administravimo atmestini kaip nepagrįsti, tuo labiau, jog bylos įrodymai patvirtina, jog tam tikru laikotarpiu būtent ieškovė mokėjo įmokas pagal kredito sutartis. Tuo remiantis ieškovės reikalavimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei nebaigtos statybos namą (duomenys neskelbtini) netenkintinas. Ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteistinas pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 Nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o atsakovui priteistinas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 12 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tuo pačiu netenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad solidarias ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdys atsakovas M. G., o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovė L. K., atsakovas privalėtų grąžinti ieškovei jos kreditoriui sumokėtą pinigų sumą, pažymint, jog byloje nėra duomenų apie patvirtintą šalių susitarimą dėl solidariosios prievolės kreditorei AB „Swedbank“ vykdymo, tuo pačiu paaiškinant, kad atskiru sutarimu, nekeisdamos prievolės pobūdžio, šalys gali susitarti, kokia tvarka šalys vykdys įsipareigojimus.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kompensacijos dydžio nustatymo.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamoje byloje, konstatavus, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe, todėl ir lėšos gautos iš turto pardavimo taip pat laikytinos bendromis ieškovės ir atsakovo piniginėmis lėšomis, tuo pačiu ieškovei neįrodžius jog asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šalių bendro turto (duomenys neskelbtini) įgyjimo ar pagerinimo, nėra pagrindo ieškovei priteistino turto vertę mažinti 65 454,12 Eur suma, taip pat atsižvelgiant į tai, jog teismas netenkina ieškovės reikalavmų dėl bendrosios jugtinės nuosavybės sumažinimo 114 108,81 Eur (25 325 + 88 783,81) suma, ir nesant kitų reikšmingų faktų ar aplinkybių, teismo vertinimu nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Nustačius, jog ieškovei sprendimu priteisiamos turto dalies reali vertė atėmus pusė solidariųjų įsipareigojimų sumos sudaro 131 267,61 Eur (202000+1448,10+1448,10+376,48) – (148 010,13 / 2), o atsakovui tenkančio turto reali vertė atėmus pusė solidariųjų įsipareigojimų sumos sudaro 75 238,65 Eur (146000+1448,10+1448,10+376,48) – (148 010,13 / 2), kai tuo tarpu dalinant turtą lygiomis dalimis reali kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto vertė būtų po 103 253,14 Eur, tuo remiantis atsakovui iš ieškovės priteistina 56 028,96 Eur (131 267,61 – 75 238,65) kompansacijos suma. Teismas įvertino šalių nurodomas aplinkybes, jog turtas (duomenys neskelbtini) šalių vertinamas kaip skirtas pardavimui, iš kurio galės būti dengiami asmeniniai ir solidarūs įsipareigojimai, o turtas (duomenys neskelbtini), apsunkintas hipoteka, todėl ieškovei tenkančio turto dalis yra su suvaržymais, tačiau tuo pačiu atsižvelgė į visumą konstatuotų aplinkybių, jog ieškovei tenkantis turtas yra pritaikytas gyventi, atitenka su visais baldais, įrengimais, papildomų investicijų nereikalauja, o prievolės pagal kredito sutartis lieka šalių solidarios, be to ieškovė nenurodė ir byloje nenustatyta, jog turi asmeninių kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimui turtas galėtų būti dar labiau suvaržytas, nukentėtų vaikų interesai priskyrus būtent šį turtą. Tuo tarpu atsakovas turi prievolę pagal 2017 m. birželio 7 d. paskolos – laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. G., prievolę pagal 2018 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“; 12 033,30 Eur prievolę kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį, 13 724,30 Eur prievolę kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. sausio 25 d. paskolos sutartį, kurios pinigais buvo padengta asmeninė ieškovės skola UAB „Neringos valda“, atitenkantis atsakovui turtas pagal savo likvidumą jį pardavus galėtų padengti kreditorinius įsipareigojimus, nepakenkiant šalių nepilnamečių vaikų interesams turėti gyvenamąjį būstą, pačiam atsakovui nurodant jog neturi ketinimų nė viename iš šalių dalintinų nekilnojamojo turto objektų gyventi, be to, (duomenys neskelbtini) namas ir  nėra tinkamas gyventi, taip pat įvertinus, jog pagal byloje nustatytą šalių turtinę padėtį, kurią šalys nurodė kreipiantis su prašymais dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar tokio mokėjimo atidėjimo, teikiant teismui procesinius dokumentus, tiek ieškovei, tiek atsakovui kompensacijos mokėjimas priešingai šaliai sudarytų sunkumų, tačiau ieškovei turint mažiau asmeninių įsipareigojimų, jai priskiriant didesnės vertės turtą, toks turto padalinimas natūra ir nustatytos kompensacijos priteisimas atsakovui iš ieškovės labiausiai atitinka šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ištirtais įrodymais, teismui padalinus šalių bendrą turtą ir nustačius priteistinos 56 028,96 Eur kompensacijos dydį, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Civilinės bylos Nr. e2-205-793/2020 duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su pradiniu ieškiniu, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas atidėjo 1 764 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas atidėjo 832 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Viso ieškovei atidėto žyminio mokesčio sumokėjimo dalis sudarė 2 596,00 Eur sumą. Ieškovė, taip pat patyrė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro advokato ir advokato padėjėjos suteiktos teisinės paslaugos. Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už šį reiškiamą reikalavimą mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Teikdama apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. spalio 15 d. ieškovei atidėtas 1 144 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo / nutarties priėmimo. Ieškovė sumokėjo 778 Eur žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. e2-2048-991/2021 už du neturinius reikalavimus ir vieną turtinį, kurio vertė 26 208,80 Eur, bei už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-151-1067/2022 (buvęs bylos Nr. e2-2036-1067/2021) ieškovei L. K. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant patikslintą ieškinį. Už patikslintą ieškinį mokėtinas 2 926 Eur žyminis mokestis. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio, o būtent 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 871 pateikdama pradinį ieškinį 100 Eur ir prie šios civilinės bylos prijungtoje byloje Nr. e2-2048-991/2021 2021 m. vasario 5 d. sumokėjo 778 Eur (įskaitant ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur žyminį mokestį). Mokėtinas žyminio mokesčio dydis už visus reikalavimus, apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje sudaro 4 818 Eur. Viso ieškovė sumokėjo 1 078 Eur (100 + 200 + 778) žyminio mokesčio už ieškinį, jo patikslintus reikalavimus, apeliacinį skundą, o ieškovei bendrai atidėtas 3 740 Eur (2 596 + 1 144) žyminio mokesčio mokėjimas. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 3 410 Eur (2 200 + 1 210).

Atsakovas už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo sumokėjo 359 Eur žyminį mokestį bei 2 kartus kreipėsi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais sumokant 76 Eur (38 + 38) žyminio mokesčio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-151-1067/2022 atsakovui M. G. atidėtas 476 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi bendrai už atsakovo reikalavimus, apeliacinį skundą turėjo būti mokamas 911 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas sumokėjo 435 Eur, o 476 Eur mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas pateikė duomenis jog patyrė 4 720 Eur už advokatės V. Litinskienės teisines paslaugas bylą nagrinėjant po apeliacijos šioje byloje, 580 Eur išlaidas už turto vertinimą, 10,40 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašus. Taip pat atsakovas patyrė 970 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už teisinę pagalbą. Viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 280,40 Eur teisinei pagalbai, turto vertinimui apmokėti, išrašams gauti.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išsprendė trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Klaipėdos apygardos 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Neringos valda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų buvo nepriteistos, o atsakovas M. G. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje pakartotinai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepasisako.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už advokatės pagalbą sumokėjo 13 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jas prašo priteisti taip: 5 687 Eur iš ieškovės L. K., kurios susidarė dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimų, akcijų pasirašymo sutarčių ginčijimu; 3 327,50 Eur solidariai iš ieškovės L. K. ir atsakovo M. G.; 4 356 Eur iš ieškovės L. K.. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis Rekomendacijomis nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą, įvertinat civilinės bylos apimtį bei jos nagrinėjimo trukmę.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už advokatės pagalbą ji patyrė 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jas prašo priteisti iš ieškovės L. K. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis rekomendacijomis nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą, įvertinat civilinės bylos apimtį bei jos nagrinėjimo trukmę.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis patvirtinančius, kad už advokato pagalbą patyrė 2 752,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jas prašo priteisti iš ieškovės L. K. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis rekomendacijomis nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą, įvertinat civilinės bylos apimtį bei jos nagrinėjimo trukmę. 

Kiti tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-12-642/2021 nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisimo, bei priimant 2021 m. gruodžio 14 d. dalinį sprendimą nebuvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinant tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, civilinėje byloje e2-205-793/2020 dalis yra įsiteisėjusi, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šiuo sprendimu.

Įvertinus tai, jog nuo bylos iškėlimo pradžios patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susiję klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, sumos už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus priteisimo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, tačiau atmesti teismo 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, taip pat atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos iš atsakovo priteisimo, paskolos sutarties tarp atsakovo ir Z. V. pripažinimo nesudaryta, ieškovės apeliacinis skundas už kurį ieškovė sumokėjo žyminį mokestį taip pat buvo tenkintas iš dalies, todėl laikytina, jog nuo bylos iškėlimo pradžios bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų. Patenkinus ieškovės reikalavimus 50 procentų, įvertinus tai, jog ieškovė iš 4 818 Eur mokėtino žyminio yra sumokėjusi 1 078 Eur, o 3 740 Eur dalis mokėjimo atidėta, iš atsakovo priteistina 2 409 Eur žyminio mokesčio, t. y. 539 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 1 870 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o iš ieškovės taip pat priteistina 1 870 Eur į valstybės biudžetą. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 705 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Viso atsakovas ieškovei privalo atlyginti 2 244 Eur bylinėjimosi išlaidų (539 + 1 705).

Įvertinus tai, jog atsakovo priešieškinio vienas reikalavimas tenkintas pilnai, o kitas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, nustatyta, jog priešieškiniu ir apeliaciniu skundu reikšti reikalavimai viso buvo patenkinti 70 procentų. Patenkinus atsakovo reikalavimus 70 procentų, įvertinus tai, jog atsakovas iš 911 Eur mokėtino žyminio yra sumokėjęs 435 Eur, o 476 Eur dalis atidėta, iš ieškovės priteistina 637,70 Eur žyminio mokesčio, t. y. 304,50 Eur žyminio mokesčio atsakovui ir 333,20 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o iš atsakovo taip pat priteistina 142,80 Eur į valstybės biudžetą. Atsakovui iš ieškovės priteistinos 4 396,28 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, turto vertinimą, išrašų kopijas. Viso ieškovė atsakovui privalo atlyginti 4 700,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (304,5 + 4 396,28).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, šalims šios dalies neskundus, iš atsakovo priteistinas 162 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą. 

Viso atsakovas į valstybės biudžetą privalo sumokėti 2 174,80 Eur (1870 + 142,80 + 162) žyminio mokesčio.

Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 2 203,2 Eur žyminis mokestis (1 870 + 333,20).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Šiame kontekste vertintina tai, kad patikslintu ieškiniu, atsakovais į bylą buvo įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės reikalavimai atsakovams 2021 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu atmesti, tačiau šalys toliau dalyvavo bylos nagrinėjime jų procesinį statusą pakeitus į trečiųjų asmenų. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudami byloje kaip tretieji asmenys palaikė atsakovo poziciją, viso proceso metu elgėsi tinkamai, sąžiningai, laiku teikė teismo iš proceso šalių reikalaujamus dokumentus, nuomones, paaiškinimus, atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose. Sprendžiant pritestinų bylinėjimosi išlaidų klausimus, teismas vertindamas, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję ieškovės reikalavimai buvo visiškai atmesti, kitoje ginčo dalyje dalinant šalių turtą tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginio teisinio materialinio suinteresuotumo neturėjo, todėl nors ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, analizuojant trečiųjų asmenų įtraukimą į teisminį procesą, patirtų bylinėjimosi išlaidų priežastis, ruoštų dokumentų apimtis, atstovavimą teismo posėdžiuose, teismas sutinka su trečiųjų šalių pozicija, jog patiriamų išlaidų dydį itin įtakojo ieškovės, jos atstovo veikmai, reiškiami prašymai, procesinių dokumentų tikslinimai, todėl patirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidos didžiąją 85 procentų dalimi turi būti atlyginamos ieškovės, o 15 procentų dalimi atsakovo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimis ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus visiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir įvertinus šalių procesinį elgesį tolesnio proceso metu iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2 339,84 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2 314,13 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 11 706,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 412,91 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 408,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 663,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       12 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų.

Priteisti iš ieškovės L. K. 56 028,96 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių dvidešimt aštuonių eurų 96 centų) piniginę kompensaciją atsakovui M. G. už ieškovei tekusį natūra didesnės vertės turtą.

Priteisti ieškovei L. K. 3 765,70 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 70 centų) skolą iš atsakovo M. G. už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

Priteisti atsakovui M. G. 2 909,03 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devynių eurų 3 centų) skolą iš ieškovės L. K. už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“.

Netenkinti ieškovės reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.

Pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu įgytas pagal 2002 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. birželio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą bei parduotas pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo M. G. ir ieškovės L. K. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis.

Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. beprocentinę paskolos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo M. G. yra solidari M. G. ir L. K. prievolė.

Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą atsakovo priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. K. 2 203,2 Eur (du tūkstančius du šimtus tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. G. 2 174,80 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis Eur 80 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. 

Priteisti iš atsakovo M. G. 2 244 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. K.. 

Priteisti iš ieškovės L. K. 4 700,78 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. G..

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2 339,84 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2 314,13 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 11 706,75 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 412,91 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 408,37 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 663,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Justė Visakavičienė