Pranešėja Irma Čuchraj                         Civilinė byla Nr. 2A-830-513/2014

Teisėja Diana Navickienė                       Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00559-2013-7

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              50.11.2; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo UAB „Kretingos būstas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės G. Š. iškeldinimo iš Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto / patalpos – gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, gyvenamosios patalpos). Ieškovė nurodė, kad atsakovei gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos terminuotai, remiantis Kretingos rajono valdybos 1995-04­06 potvarkiu Nr. 132v „Dėl leidimo G. Š. prisiregistruoti ir laikinai gyventi“, iki 1996-04-07. Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkiu Nr. 285 atsakovei buvo leista laikinai prisiregistruoti ir gyventi bute iki 1997-05-­15. Kretingos rajono mero 1997-05-24 potvarkiu Nr. 220 specialiosios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo įpareigota pratęsti sutartį su atsakove dėl ginčo manevrinio 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 1998-05-21. Nuo 1998-05-21 atsakovė bute gyvena nuomos sutarties nesudariusi. Atsakovei 2000-01-05 raštu Nr. 01-17-05, 2001-03-30 raštu Nr. 01-19-544, 2001-06-14 raštu Nr. 07-06-1443, 2003-02-19 raštu Nr. (6.25.)-D3-329, 2009-11-18 raštu Nr. (9.13.)-D3-4923, 2012-03-07 raštu Nr. (9.13)-D3-1113, 2012-04-06 raštu Nr. (9.13)-D3-1634, 2012-05-15 raštu Nr. (9.13) D3-2205, 2013-02-14 raštu Nr. (4.1.23.)-D3-870 buvo priminta apie pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau į priminimus ji nereagavo ir nuomos sutarties nesudarė. Ieškovė nurodė, jog neturi jokių duomenų, kad atsakovė turi kokį nors teisinį pagrindą naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis. 

Ieškovės atstovas A. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovė būstą užėmė savavališkai, su ja niekada nebuvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nors ir buvo priimti Kretingos rajono mero potvarkiai įpareigoti specialiosios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ pratęsti nuomos sutartį su atsakove, kurių ji nepasirašydavo, todėl nuomos sutartys nebuvo sudarytos. Minėta sutartis Nr. 502 yra standartinė atsiskaitymo už teikiamas komunalines paslaugas sutartis, kuri buvo sudaryta tarp valstybinės Kretingos komunalinių paslaugų įmonės atstovo A. R. ir G. Š..

Atsakovės atstovas advokatas R. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 1995-06-07 sutartis Nr. 502, sudaryta tarp valstybinės Kretingos komunalinių paslaugų įmonės ir G. Š., yra neterminuota nuomos sutartis, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-01-29 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovę G. Š. su jos visais daiktais iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (patalpai visas adresas nesuteiktas), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, inter alia nustatęs, kad 2013-04-23 raštu Nr. (4.1.23)-D3-2096 Kretingos rajono savivaldybės administracija pareikalavo iš atsakovės išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų ir iki 2013-05-03 tuščias patalpas perduoti Kretingos miesto seniūnijai, sprendė, kad šalys naujos nuomos sutarties nesudarė, atsakovė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, užėmė butą, todėl ginčo atvejui taikytinas CK 6.612 str. Nurodė, kad pati atsakovė pripažino, jog 1992–1993 metais įsikėlė į butą savavališkai, nuomos sutarties neturi teismui pateikti, o nuomos sutartimi laiko 1995-06-07 sutartį Nr. 502. Savavališką atsakovės įsikėlimą į butą 1992–1993 metais, teismo nuomone, patvirtina ir liudytojos B. K. parodymai. Butas buvo manevrinis, skiriamas laikinam gyvenimui, todėl 1995 metais negalėjo būti sudaryta neterminuota ginčo buto nuomos sutartis. Argumentavo, kad 1995-06-07 sutartis Nr. 502, sudaryta tarp atsakovės ir valstybinės Kretingos komunalinių paslaugų įmonės, yra atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, energiją ir buto nuomą sutartis, nelaikytina nuomos sutartimi. Tai, kad ši sutartis nelaikytina nuomos sutartimi, patvirtino ir liudytojas A. R. bei 1996-05-21 Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (jos forma ir turinys), kurią atsakovė atsisakė pasirašyti. Padarė išvadą, kad atsakovė be teisėto pagrindo – nuomos sutarties, faktiškai gyvena Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje 19,50 kv. m gyvenamojoje patalpoje, buto nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas moka, tačiau gyvenamojoje patalpoje gyvena be teisinio pagrindo, todėl yra pagrindas ją iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.579 str. 1 d., 6.612 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo teismų praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, geros moralės principais. Teigia, kad teismas sprendime nepasisakė, kaip vertina 1995-06-07 sutartį Nr. 502, sudarytą tarp atsakovės ir valstybinės Kretingos komunalinių paslaugų įmonės. Mano, kad tarp šalių yra susiklostę neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Nurodo, kad po Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkio Nr. 285, kuriuo atsakovei buvo leista laikinai prisiregistruoti ir gyventi bute iki 1997-05­-15, priėmimo jokie kiti potvarkiai dėl buto nebuvo priimti, jokie kiti terminai nebuvo nustatyti ir atsakovė toliau gyveno bute, t. y. valdė nuomos dalyką, o ieškovė per dešimt dienų nuo termino pasibaigimo, t. y. nuo 1997-05-15, nepareiškė prieštaravimų, todėl tokie santykiai kvalifikuotini kaip neterminuota nuoma CK 6.481 str. prasme. Šiai išvadai pagrįsti remiasi kasacinio teismo 2008-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008, 2010-10-25 nutartimi byloje Nr. 3K-3-410/2010, 2010-11-09 nutartimi byloje Nr. 3K-3-445/2010 bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę gerbimo. Nurodo, kad atsakovė nėra skolinga už gyvenamosios patalpos nuomą ieškovei, šių patalpų negadina, o tik gerina, todėl teismo išvada, jog atsakovė gyvenamąsias patalpas užėmė savavališkai, yra nepagrįstas.  

Ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl 1995-06-07 sutarties Nr. 502 pobūdžio ir teigia, kad teismas, remdamasis liudytojų A. R., B. K. parodymais bei aplinkybe, jog atsakovė atsisakė pasirašyti 1996-05-21 Savivaldybių manevrinio buto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė bute gyvena be teisinio pagrindo. Argumentuoja CK 6.577 str. 1 d., 6.579 str. 1 d. ir teigia, kad ginčo atveju privalomos rašytinės ginčo buto nuomos sutarties šalys nėra sudariusios. Be to, ginčo buto nuomos sutarties šalys niekada nebuvo sudariusios, todėl apeliantės nurodytas CK 6.481 str. šiuo atveju netaikytinas. Ieškovė niekada nesutiko su tuo, kad atsakovė gyventų bute be teisinio pagrindo, t. y. be nuomos sutarties, ir tai patvirtina ieškovės atsakovei siųsti raštai, kuriais atsakovė buvo raginama pateikti reikalingus dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti. Tačiau į šiuos raginimus (priminimus) atsakovė nereagavo. Pažymi, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad skolų nebuvimas, atsiskaitymas už komunalines paslaugas ar atlikti pagerinimo darbai suteikia teisę į savivaldybės gyvenamąsias patalpas. Atsakovė nei prašymo, nei kitų dokumentų, įrodančių, kad ji turi teisę būti aprūpinta savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis, nepateikė. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti ir tai yra viena iš savivaldybės funkcijų. Atsižvelgiant į tai, savivaldybė beatodairiškai nesiėmė veiksmų dėl atsakovės iškeldinimo ir tik po nereagavimo į minėtus raštus suprato, kad administracinėmis priemonėmis ginčo situacijos išspręsti neįmanoma, todėl dėl iškeldinimo kreipėsi į teismą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė butą užėmė savavališkai, ir todėl nepagrįstai rėmėsi CK 6.612 str., bet ginčą iš esmės išsprendė teisingai.

Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2011, išaiškinimai. Nors šios bylos ir minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi nėra tapačios, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti paaiškinimai dėl nuomos santykių atsiradimo pagrindų, lemiančių gyvenamosios patalpos teisinį statusą, nuomininko teises ir pareigas, atitinkamos nuomos sutarties pasibaigimo sąlygas ir tvarką, yra reikšmingi nagrinėjant analogiško pobūdžio civilines bylas dėl savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos, jos modifikavimo, nutraukimo, todėl teisėjų kolegija remiasi minėtoje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad „<...> kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. <...> Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d.“.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visetą, teisinius ginčo situacijos aspektus, darytina išvada, jog iš esmės dar iki 2000 m. tarp šalių susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos – buto nuomos santykiai. Tęstinį ir / ar neterminuotą šių santykių pobūdį pagrindžia tai, jog buto savininkė (savivaldybė), žinodama apie dėl atsakovės priimtus: Kretingos rajono valdybos 1995-04-06 potvarkį Nr. 132v (šiuo potvarkiu inter alia leista atsakovei laikinai, t. y. iki           1996-04-07, prisiregistruoti ir gyventi bute) (b. l. 16), Kretingos miesto mero 1995-04-11 potvarkį Nr. 9 (šiuo potvarkiu inter alia leista specialios paskirties Valstybinei komunalinių paslaugų įmonei sudaryti laikiną buto nuomos sutartį iki 1996-04-07 (vienerių metų laikotarpiui) su atsakove G. Š. ir laikinai atsakovę priregistruoti bute) (b. l. 17), Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkį Nr. 285 (šiuo potvarkiu inter alia atsakovei leista laikinai prisiregistruoti ir gyventi bute iki 1997-05-15) (b. l. 18), Kretingos rajono mero 1997-05-24 potvarkį Nr. 220 (šiuo potvarkiu specialiosios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo įpareigota pratęsti sutartį su atsakove dėl ginčo buto iki 1998-05-21) (b. l. 19), faktiškai tik 2000-01-05 pareikalavo iš nuomininkės (atsakovės) išsikelti iš ginčo buto, jei atsakovė iki 2000-01-25 nepateiks prašymo sudaryti buto nuomos sutartį. Šią aplinkybę dėl iš esmės neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo patvirtina byloje esantis 2000-01-05 Kretingos rajono meras raštas, kuriuo ir kreiptasi į atsakovę, pranešant, kad leidimas jai gyventi bute baigėsi 1998-05-21, kad ji skolinga 221,60 Lt buto nuomos ir kitų mokesčių savivaldybei, ir paprašyta iki 2000-01-25 pateikti prašymą dėl buto nuomos sutarties sudarymo, informuojant, kad jei prašymo ji neteiks, siūloma gera valia išsikelti iš buto su manta, o neišsikėlus, savivaldybė kreipsis į teismą dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo iš buto (b. l. 6). Iš esmės analogiški įspėjimai dėl nuomos sutarties nutraukimo / naujos sutarties sudarymo,  iškeldinimo iš buto, kartu vis pratęsiant atsakovei gyvenimo ginčo bute laikotarpius, atsakovei savivaldybės siųsti ir 2001-03-30 raštu Nr. 01-19-544, 2001-06-14 raštu Nr. 07-06-1443, 2003-02-19 raštu Nr. (6.25.) - D3-329, 2009-11-18 raštu Nr. (9.13.)-D3-4923, 2012-03-07 raštu Nr. (9.13)-D3-1113, 2012-04-06 raštu Nr. (9.13)-D3-1634, 2012-05-15 raštu Nr. (9.13) D3-2205, 2013-02-14 raštu Nr. (4.1.23.)-D3-870 (b. l. 7–14).  Be to, ginčo nuomos teisinių santykių buvimą patvirtina pačios ieškovės 2013-04-23 rašte Nr. (4.1.23)-D3-2096, kuriuo savivaldybės administracija pareikalavo iš atsakovės išsikelti iš buto ir iki 2013-05-03 tuščias patalpas perduoti Kretingos miesto seniūnijai, nurodyta aplinkybė, jog: „Jūsų gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau Jūs tebegyvenate minėtose gyvenamosiose patalpose <....>“ (b. l. 15).

Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, nuomos santykių pobūdžiu, šalių veiksmais šiuose santykiuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buto savininkė (savivaldybė) turėjo įspėti atsakovę apie buto nuomos sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius (CK 6.614 str. 1 d.) ir tai jau yra iš esmės faktiškai padariusi minėtu 2000-01-25 raštu, siųstu atsakovei praėjus net daugiau nei metams po to, kai jai faktiškai baigėsi terminas gyventi bute – 1998-05-21. Po to ėję kiti buto savininkės – savivaldybės raštai (įspėjimai) iš esmės tik pakartojo pirminį nuomotojos reikalavimą atsakovei išsikelti iš buto. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad buto nuomotoja (savivaldybė) jau yra realizavusi teisę ir pareigą tinkamai informuoti nuomininkę (atsakovę) apie gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą CK 6.614 str. 1 d. prasme, todėl atsakovė turėjo ir turi pareigą išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o to nepadarius, jai pagrįstai kyla teisinės pasekmės, reglamentuotos CK 6.614 str. 2 d., – neišsikėlusieji iš gyvenamosios patalpos iš jos yra iškeldinamai ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau nepagrįstai nustatė, jog butas atsakovės užimtas savavališkai, ir tuo pagrindu taikė CK 6.612 str. nuostatas. Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek CK 6.612 str., tiek CK 6.614 str. 2 d. nuostatos dėl gyvenamosios patalpos nesuteikimo iš esmės yra vienodos teisinių pasekmių prasme, t. y. taikytinos tiek asmeniui, kuris gyvenamąją patalpą užėmė savavališkai, tiek nuomininkui, kuris nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos.  

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybei iš apeliantės priteistina 72 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, kurios sumokėjimas 2014-02-25 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsakovei atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b. l. 110, CPK 80 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.              

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Irma Čuchraj

Teisėjai                                                                                      Jolanta Gailevičienė

               Alvydas Žerlauskas