Civilinė byla Nr. 3K-3-190/2011

                                                                                       Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 124 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-581/2005, peržiūrėjimo.   

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Pareiškėjas kelia klausimą  dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo civilinėje byloje, kurioje ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.  Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-581/2005, kurioje teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas ieškinys dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. sudarytos buto Kaune (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; šią bylą išnagrinėjus, panaikinti pirmiau nurodytą nutartį, ieškinį tenkinti. Prašymą atnaujinti procesą jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 9 punktų pagrindais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio  2  dalies 1 punktas); nurodė, kad byloje Nr. 2-581/2005  ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, nepateikus rašytinių įrodymų, pateisinančių neatvykimo priežastį, jam taip pat nesiekus greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, atsisakius priimti šaukimą ir neprašius nagrinėti bylą jam nedalyvaujant; atvykusios į teismo posėdį atsakovės V. V. ir A. N. neprašė bylos nagrinėti iš esmės. Teismo vertinimu, priimta nutartimi nepaneigta pareiškėjo teisės ginti savo teises ar interesus kitais būdais, juolab kad jis siekė teismo nutarties peržiūrėjimo instancine tvarka, t. y. 2008 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581/2005 paduoti atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2-11342-615/2008), tačiau prašymo netenkinta, teismo nutartis įsigaliojo 2009 m. balandžio 28 d. Galimybę peržiūrėti teismo nutartį, taikant proceso atnaujinimo institutą, pareiškėjas grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu (duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, teismų nutartys, Generalinės prokuratūros 2006 m. kovo 16 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno m. apylinkės prokuratūros raštas Nr. 3-1238Q, VĮ Registrų centro Kauno filialo išrašas); šios aplinkybės paaiškėjo 2008 m. gegužės 30 d., gavus faksu atsiųstą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartį ir 2008 m. birželio 4 d. – Kauno miesto apylinkės teismo raštą Nr. O1-35-7, bei 2009 m. lapkričio 26 d.  – Kauno miesto apylinkės prokuratūros raštą Nr. 3-1238Q. Teismas sprendė, kad informacija šiuose dokumentuose neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmės ir tokia nepripažintina; pareiškėjas taip pat nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, eksperto išvada, neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dalyvaujančių  byloje, kitų  asmenų  arba  teisėjų nusikalstamos veikos, padarytos nagrinėjant bylą; teismo vertinimu, prašyme taip pat neatskleista teismo nutartyje padarytos aiškios teisės taikymo klaidos. Be to, pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių  terminą kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-581/2005; buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui aplinkybės buvo žinomos, gavus Kauno m. apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo atmestas jo skundas. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta įstatymo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas; proceso atnaujinimas galimas byloje, kurioje priimtu procesiniu dokumentu išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-581/2005 paliktas nenagrinėtas, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, todėl negalimas byloje proceso atnaujinimas, prašymas teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pareiškėjo teisė turėjo būti ginama CPK 297  straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (pareiškėjas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 365 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu priimta nutartis nėra procesinis dokumentas, kuriame būtų išspręstas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme, tačiau šioje proceso teisės normoje nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas daugeliu atvejų saistomas ieškinio senaties termino; dėl to CPK 356 straipsnyje vartojama sąvoka „užbaigtas“ procesas turėti reikšti ir tuos atvejus, kai šalių ginčas iš esmės išsprendžiamas proceso teisės normų prasme, t. y. kai dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino nebegalimas pažeistos teisės gynimas, pareiškiant ieškinį bendra tvarka, jeigu yra CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai procesui atnaujinti ir byla neperžiūrėta apeliaciniame procese. Sprendžiant priešingai, sudaromos sąlygos šalims piktnaudžiauti teise ir vilkinti procesą, tai nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata dėl teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką (6 straipsnis); teismams tai reikštų, kad bylos procesas turi trukti laiko tarpą, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas ir galimybė per šį laiką kreiptis su ieškiniu į teismą pakartotinai. Suėjus ieškinio senaties terminui, pakartotinio ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimas turėtų būti pripažintas kaip galimas ne bendrąja, bet išimties tvarka, teismui atnaujinus ieškinio senaties terminą, taip pat įvertinus aplinkybes, kurios leistų spręsti dėl byloje dalyvaujančio asmens pareigos peržiūrėti teismo sprendimą ar nutartį instancine tvarka tinkamo įvykdymo. Šioje byloje – atsižvelgti į tai, kad kasatorius prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl byloje priimtos nutarties, ir dėl šio klausimo neigiamo išsprendimo.   

2. Dėl CPK 366, 368 straipsnių netinkamo taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą skaičiavo nuo Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 15-524/2, kuriame nurodytos aplinkybės dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavimo; kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai jis gavo tokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kasatoriui tai leido spręsti, kad šiuo atveju teismai padarė aiškią CPK 296 straipsnio taikymo klaidą, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės V. V. ir A. N. prašo kasacinį skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodo, kad teismų priimtos nutartys byloje dėl proceso atnaujinimo atitinka įstatymo ir teismų praktikos nuostatas apie tai, kad proceso atnaujinimas taikomas, kai tai yra vienintelė priemonė pašalinti asmens  teisių ir teisėtų interesų pažeidimus; tai nėra priemonė dar kartą pasibylinėti ir vilkinti procesą. Procesas atnaujintinas, tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, kasatoriui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Iš civilinės bylos Nr. 2-11342/2008 (civilinė byla Nr. 2-581/2005) medžiagos matyti, kad kasatorius elgėsi nesąžiningai ir bando piktnaudžiauti proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje institutu. Tokia išvada išplaukia iš kasacine tvarka skundžiamų teismų nutarčių. Kasatoriaus argumentai, kad CPK 297 straipsnio 2 dalies nuostatos susijusios su ieškinio senatimi, todėl esą tik CPK 365 straipsnio pagrindu kreipiantis į teismą, galima išvengti senaties termino pasibaigimo, yra nepagrįsti, prieštarauja ne tik ieškinio senaties instituto paskirčiai, bet ja siekiama pateisinti CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytų procesinių teisių pasyvų įgyvendinimą. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, palikus ieškinį nenagrinėtą, jis negalės pakartotinai kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties termino pabaiga nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, palikti jį nenagrinėtą arba bylą nutraukti  (CPK 137 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalis); ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas jį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškinio senaties taikymo sprendžiama, priimant sprendimą dėl bylos esmės, nes tai yra materialiosios, bet ne proceso teisės normų taikymo klausimas, kai byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 straipsnis). Atsakovės taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl CPK 366, 368 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kai dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Civilinės bylos Nr. 2-581/2005 duomenimis, kasatorius neįvykdė šios pareigos ir nenurodė priežasčių, kurios trukdė informuoti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, nors, būdamas aktyvus, jis turėjo domėtis civilinės bylos eiga. Tai reiškia, kad jis savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. 

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės atnaujinti procesą byloje, pareiškimą palikus nenagrinėtą

 Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių,  savarankiška civilinio proceso stadija. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas.  Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė, šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis  teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, kt.; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari proceso stadija. Kartu būtina įvertinti iš konstitucinio teisės į teismą imperatyvo ir tarptautinių žmogaus teisių garantijų išplaukiančią principinę nuostatą, kad įstatymu nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo priemonės turi atitikti efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus, t. y. neturi būti tokios, kad formalūs reikalavimai neleistų įgyvendinti teisės į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose pabrėžia, kad Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias, bet ne teorines ir iliuzines teises, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. Airey v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, pp. 12-14, § 24,  Garc?a Manibardo v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo „prieinamumo“  laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (žr. Ashingdane v. United Kingdom, judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24-25, § 57). Teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą. Proceso atnaujinimo instituto, kaip teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo priemonės, prigimtis reikalauja, kad proceso atnaujinimo teisės normos nebūtų taikomos formaliai. 

 CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kt. procesinius sprendimu) arba teismo  nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą užbaigus sprendimu, iš esmės išsprendžiant materialinį šalių ginčą ar nutraukus,  joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą pagal įstatymą neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą,  (CPK 297 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo paprastai išsaugo teisę į pažeistos teisės gynybą teisme. Kartu negalima paneigti  tikimybės tokios procesinės situacijos, kai dėl galbūt neteisėtos teismo nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, asmuo negalės įgyvendinti teisės kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, kuri užbaigta teismui priėmus nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu  būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo. Kartu tai reiškia, kad teismas negali a priori atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje pareiškimas paliktas nenagrinėtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – kaip nenagrinėtinas teisme. Teismas kiekvienu atveju turi analizuoti pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir vertinti, ar egzistuoja pagrindai, su kuriais įstatymo siejamos proceso atnaujinimo prielaidos, ir ar yra pakankamas pagrindas abejoti galiojančiais procesiniais teismų sprendimais bei peržiūrėti juos, pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujinus procesą.

Kasatorius teigia, kad CPK 356 straipsnyje vartojama sąvoka „užbaigtas“ procesas turėti reikšti ir tuos atvejus, kai dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino nebegalimas pažeistos teisės gynimas, pareiškiant ieškinį bendra tvarka, procesas turi būti atnaujinamas bylose, kai teismui palikus ieškinį nenagrinėtą ir tokios teismo nutarties neperžiūrėjus apeliacine tvarka, pasibaigia ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl to paties reikalavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasatoriaus argumentai neatitinka ieškinio senaties instituto esmės. Ieškinio senatis – materialiosios teisės institutas, tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CPK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nėra procesinis, todėl jo pabaiga nėra kliūtis kreiptis į teismą – reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Atsakovas turi teisę ieškinio termino pabaiga gintis nuo ieškinio reikalavimų, tačiau, jeigu ieškinio terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio senaties termino taikymas pareiškimo palikimo nenagrinėto atveju reglamentuotas CK 1.130 straipsnyje: ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas, išskyrus atvejus, kai pareiškimas paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Taigi ieškinio senaties pabaiga nėra juridinis faktas, savaime lemiantis teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo. 

Dėl  proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje

 CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138  straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta.

Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, kur teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir ar  pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais; bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju reiškia patikrinimą, ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir būtinybė nagrinėti bylą pakartotinai. Teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-572/2009). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte išvardytą proceso atnaujinimo pagrindą;  šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P., V. P. ir kt. v. AB „Kauno alus“, Žemės ūkio ministerija, bylos Nr. 3K-3-204/2008). Jeigu teismas atnaujina procesą, byla nagrinėjama pakartotinai iš esmės (trečioji proceso atnaujinimo stadija) pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

 Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas aptartas proceso taisykles, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pasisakė ir dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nebuvimo ir termino prašymui pateikti praleidimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti klausimai turi būti sprendžiami žodinio proceso tvarka, suteikiant šalims galimybę būti išklausytoms. Be to, teismai turi įvertinti tai, kad kasatorius prašo atnaujinti procesą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtas 1964 m. CPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. ieškovui (kasatoriui) neatvykus į teismo posėdį ir atsakovui neprašius bylos nagrinėti iš esmės, teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovas neinformavo teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Dėl to pagrindu procesui atnaujinti gali būti tik aplinkybės, susijusios su teismo procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą, vertinimu. Tuo tarpu kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės susijusios su bylos, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas, materialinio ginčo sprendimu iš esmės, nėra nagrinėjimo dalykas, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą byloje.

Apibendrindama aptartas įstatymų ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti kasatoriaus prašymą atnaujinti procesą kaip nenagrinėtiną teismuose, todėl skundžiami teismų sprendimai naikintini ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas patyrė 61,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą  (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,       

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis panaikinti ir perduoti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                               Dangutė Ambrasienė

                                                                                                           Gintaras Kryževičius

                                                                                                           Sigita Rudėnaitė