Baudžiamoji byla Nr. 2K–418/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.2.18
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 26
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Gintaro
Godos,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N., E. M. ir jų gynėjo advokato
Viačeslavo Žarkovo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutarties.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. N. ir E.
M. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės dirbti teisėsaugos
institucijose atėmimu dvejiems metams.
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistųjų A. N. ir E. M.
gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. N. ir E. M.
nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai priėmė kyšį už neteisėtą
neveikimą, t. y. jie, būdami valstybės tarnautojai, dirbdami Klaipėdos miesto
VPK VP apsaugos skyriaus patruliais, 2008 m. balandžio 25 d., apie 10.30 val.,
Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), A. N. sustabdžius automobilį
„Audi 100 Avant“ su Švedijos Karalystės registracijos numeriais, vairuojamą Ž.
N., šiam pasakė, kad jis vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė
avarinę situaciją, už tai jam gresia 800 Lt dydžio bauda ir vairuotojo
pažymėjimo paėmimas trims mėnesiams. Už tai, kad jis neužfiksuotų Kelių eismo
taisyklių pažeidimo ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo,
iš Ž. N. pareikalavo 300 Lt kyšio, nurodydamas jį atvežti 2008 m.
balandžio 25 d. 20.00 val. į (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdami
nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe su Klaipėdos miesto VPK VP PR
vyresniuoju patruliu E. M., 2008 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val.,
Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), už nurodytą neteisėtą neveikimą
priėmė 200 Lt kyšį iš Ž. N.
Kasaciniu skundu
nuteistasis A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniu skundu
nuteistasis E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Tiek A. N., tiek
E. M. pateikia analogiškus kasacinių skundų argumentus.
Kasaciniuose
skunduose, darant nuorodą į Europos Žmogaus Teisių Teismo
2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš
Lietuvą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartis Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009, 2K-198/2009, teigiama, kad
byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas: kasatoriai apeliaciniu
skundu prašydami atlikti įrodymų tyrimą nurodė, kad liudytojas Ž. N. apklausos
protokole nurodytu laiku dar nebuvo Klaipėdoje ir bendravo su STT pareigūnais
telefonu, buvo apklaustas kaip liudytojas jau po A. N. ir E. M. sulaikymo, tad
teismas sankcionavo nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus už akių,
neturėdamas tam pagrindo. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija negalėjo
nesuprasti, kad jei įrodymų tyrimo metu pasitvirtins apeliaciniame skunde
nurodytos aplinkybės, tai bus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik dėl
STT pareigūnų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, bet ir dėl
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmų.
Kasatoriai pabrėžia, kad ši aplinkybė ir paskatino teismų kolegiją nutarti
neatlikti įrodymų tyrimo.
Kasaciniuose
skunduose, be to, teigiama, kad buvo pažeistas BPK 320 straipsnis, nes
kasatoriai, apeliaciniame skunde nurodę, jog šioje byloje pagrindiniai
įrodymai, kuriais buvo grindžiami E. M. ir A. N. pareikšti kaltinimai ir dėl jų
priimtas nuosprendis, iš esmės gauti vykdant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus
(toliau – ir NVIV); visi kiti bylos duomenys tik turėjo patvirtinti duomenis,
gautus NVIV metu. Nuteistųjų nuomone, NVIV patvirtinti nesilaikant BPK 159
straipsnio reikalavimų; liudytojas Ž. N. buvo apklaustas jau po policijos
pareigūnų sulaikymo; teismas sankcionavo NVIV už akių, neturėdamas tam
pagrindo; STT pareigūnai suklastojo įrodymus, susijusius su pinigų liudytojui
Ž. N. išdavimu, priėmimu; pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė
materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino NVIV
sankcionavimo pagrįstumo aspektu, nepasisakė dėl dokumentų klastojimo. Taip pat
kasatoriai nurodo, kad teismo išvados grįstos prielaidomis, teismas neįvertino
atskirai įrodymų jų tarpusavio sąsajumo aspektu, taigi buvo pažeista BPK 20
straipsnio 5 dalis. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame
nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių
nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo
nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Nagrinėjant bylą
apeliacine tvarka šis pažeidimas nebuvo ištaisytas. Toks pažeidimas, pasak
kasatorių, laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti
bylą ir priimti teisingus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, pasak
kasatorių, turėjo aiškintis pareiškimo surašymo ir pirminės liudytojo
Ž. N. apklausos detales, liudytojo Ž. N. atvykimo į Klaipėdą laiką,
liudytojo apsisprendimo kreiptis į STT buvimą, tirti visus duomenis, galinčius
patvirtinti ar paneigti nuteistųjų kaltę. To nepadarius, nepasinaudota
BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytomis galimybėmis pašalinti
abejones dėl įrodymų prieštaravimų, taigi byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo
prašoma nuteistųjų apeliaciniame skunde. Nuteistųjų gynėjas prašė iškviesti į
posėdį STT pareigūną Ž. Ž., ruošusį NVIV, ir liudytoją Ž. N.; apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą ir nutardamas neatlikti įrodymų
tyrimo, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų, pažeidė BPK 324 straipsnio
2 dalies reikalavimus. Teismas patikrino tik ikiteisminio tyrimo teisėjo
nutarties teisėtumą – ar priimant nutartį buvo laikomasi BPK nustatytos
tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ikiteisminio tyrimo
teisėjo nutarties, kurios pagrindu buvo taikytos procesinės prievartos
priemonės ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (nusikalstamą veiką
imituojantys veiksmai), pagrįstumo, t. y. ar teisėjui buvo pateikti duomenys ir
kokie duomenys sudarė pagrindą priimti tam tikrą nutartį. Nuteistieji savo
skunde nurodė, kad NVIV buvo sankcionuotas neteisėtai dėl šių motyvų: 1) šiuo
metu nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisinis reguliavimas
įtvirtintas BPK 159 straipsnyje ir Operatyvinės veiklos įstatymo 12
straipsnyje. Sankcionuodamas nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį,
teismas privalėjo patikrinti, ar yra pagrindas procesinės prievartos priemonei
atlikti ir ar yra faktai, pagrindžiantys reikalavimą panaudoti NVIV, tačiau to
nebuvo padaryta. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo
metu nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis parengtas, patvirtintas ir
sankcionuotas pažeidžiant BPK 159 straipsnio nuostatus, t. y. anksčiau
negu buvo gautas liudytojo Ž. N. pareiškimas, dar nežinant įvykio aplinkybių.
Kasatoriai nurodo, kad Ž. N. negalėjo būti apklaustas 14.00 val., nes
pagal byloje esančią medžiagą nebuvo ir negalėjo būti Klaipėdoje nurodytu
laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Ž. N.
2008 m. balandžio 25 d. atvyko su keltu „Kaunas“ iš Švedijos ir apie
10.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Taikos prospekte. Po įvykio,
aprašyto liudytojo apklausos protokole, jis išvažiavo į namus Raseiniuose.
Atsižvelgiant į sulaikymo trukmę, kasatoriai daro prielaidą, kad liudytojas iš
Klaipėdos išvažiavo apie 10.45–11.00 val. Atstumas nuo Klaipėdos iki
Raseinių yra apie 150 km, tad, pasak kasatorių, jis atvyko į namus apie 13.00
val.; jeigu jie ir darytų prielaidą, kad liudytojas po ilgos kelionės,
nepailsėjęs iš karto po pokalbių su STT pareigūnais išvyko į Klaipėdą, tai jis,
atsižvelgiant į atstumą tarp Raseinių ir Klaipėdos ir leistiną važiavimo
greitį, galėjo atvykti apie 15.00–15.30 val. Jei kasatoriai darytų prielaidą,
kad iš karto po atvykimo į STT būstinę liudytojas buvo apklaustas (bylos
duomenimis, liudytojo apklausa truko 35 minutes), tai duotų pagrindą tvirtinti,
kad prokuroras negalėjo surašyti prašymo teismui ir teismas negalėjo
sankcionuoti NVIV vykdymo, surašydamas nutartį iki darbo pabaigos. Taip pat
kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo
patikrinti, ar be STT pareigūnų įsikišimo nuteistieji galėjo padaryti jiems
inkriminuojamas veikas, ar liudytojas be STT pareigūnų paskatinimo būtų atvykęs
į STT Klaipėdos valdybą su pareiškimu dėl kyšio reikalavimo. Nesant būtinumo
taikyti modelį pagrindžiančių duomenų, turi būti daroma išvada, kad modelis
taikytas neteisėtai, pažeidžiant BPK 159 straipsnio reikalavimus.
Tikrinant provokavimo versiją, teismai privalėjo patikrinti prie techninių
priemonių panaudojimo protokolų pridėtuose prieduose esantį NVIV dalyvio
liudytojo Ž. N. bei nuteistųjų pokalbių turinį, atskleisti jų prasmę, įvertinti
pokalbio dalyvių aktyvumą ir elgesį derybų metu, ar jie ketino priimti kyšį.
Kasatoriai pabrėžia, kad būtent liudytojas Ž. N. siūlė nuteistiesiems
pinigų, pats nurodė jų sumą, padėjo juos į tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių
esančią dėtuvę, apribodamas nuteistųjų veiksmų pasirinkimo laisvę. Nuteistųjų
gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad buvo neaišku, kieno pinigai
panaudoti vykdant modelį, kasatoriai nesutinka, kad nuteistųjų veikos
kvalifikacijai šis momentas neturi reikšmės, nes juos vertina kaip rašytinius
įrodymus, kuriuos teismas privalėjo tirti bendra tvarka. Liudytojas Ž. N.
parodė: kadangi reikalaujamos pinigų sumos su savimi neturėjo, tai nuvažiavo
namo jos pasiimti. Taip pat liudytojas parodė, kad NVIV metu panaudojo savo
pinigus, kurie buvo perrašyti STT pareigūnų ir po policijos pareigūnų sulaikymo
jam grąžinti. Liudytojas Ž. N. teisme parodė, kad jo pinigai buvo jam grąžinti
iškart grįžus į STT būstinę. Be to, neaišku, kur dingo 100 Lt vertės
kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo paimta iš STT Klaipėdos
valdybos OVS sąmatos ir negrąžinta. Kasatoriai teigia, kad teismų išvada, jog
policijos pareigūnai E. M. ir A. N. priėmė kyšį, prieštarauja bylos
duomenims, nes jie pinigų nematė, kyšio neėmė, nereikalavo ir jiems nežinant
liudytojas Ž. N. padėjo pinigus po žurnalu, taigi nėra nusikaltimo,
numatyto BK 225 straipsnyje, objektyviųjų požymių.
Atsiliepime į
nuteistųjų E. M., A. N. ir jų gynėjo advokato V. Ž. kasacinius skundus Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras
Arūnas Meška prašo kasacinius skundus atmesti.
Atsiliepime nurodoma,
jog nuteistųjų versijos dėl to, kad Ž. N. negalėjo būti STT pareigūnų
apklaustas 2008 m. balandžio 25 d. 14.00 val. bei dėl galimos provokacijos ir
dėl neva to, kad jie Ž. N. paliktų mašinoje pinigų neėmė, jų nematė, todėl
kyšio neėmė ir jo nereikalavo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos
teismuose buvo tinkamai patikrintos ir pagrįstai atmestos. Taip pat atsiliepime
pažymima, kad atmestinas ir kasatorių argumentas dėl to, kad teismai netyrė,
kam priklausantys pinigai buvo panaudoti Ž. N. atliekant nusikalstamą veiką
imituojančius veiksmus. Tačiau galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo
nutartyje nurodytu teiginiu, kad panaudoti pinigai iki veiksmų atlikimo buvo
nukopijuoti STT, užrašyti banknotų numeriai, tad pinigų priklausomybė šiuo
atveju neturi jokios reikšmės nei nuteistųjų veikos kvalifikavimui, nei bylos
įrodymų teisėtumo vertinimui. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko
papildomo įrodymų tyrimo, o vadovavosi pirmosios instancijos teisme ištirtais
ir patikrintais įrodymais, neduoda pagrindo sutikti su kasatorių teiginiu, kad
jų apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti. Tai, kad apygardos teismo nutartyje
išdėstyti apeliacinių skundų atmetimo motyvai neatitiko apeliantų lūkesčių, dar
neduoda pagrindo teigti, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti.
Kasaciniai skundai
atmestini.
Kasacinių skundų
argumentai dėl NVIV netinkamo sankcionavimo ir įgyvendinimo nepagrįsti. Iš
bylos medžiagos matyti, kad tiek nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų
sankcionavimas, tiek ir jų įgyvendinimas buvo vykdytas pagal
BPK 159 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
BPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad NVIV atlikimo faktinis
pagrindas – informacija, jog asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti
jį darant. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta,
kad Ž. N. buvo siūloma padaryti nusikaltimą, numatytą
BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. duoti kyšį valstybės tarnautojams –
statutiniams pareigūnams – siekiant neteisėtos jų veiklos vykdant įgaliojimus,
t. y. protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nesurašymo ir
nuobaudos nepaskyrimo, pareigūnų veiksmuose esant BK 225 straipsnio
2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių. BPK 159 straipsnyje
numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik pradėjus
ikiteisminį tyrimą. Teisinis pagrindas atlikti NVIV yra esant prokuroro
prašymui priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leidžiama tokius
veiksmus atlikti. Iš baudžiamojoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti,
kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis sankcionuoti NVIV priimta esant visoms
būtinoms sąlygoms.
NVIV atlikimas
pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtas tinkamai, todėl apeliacinės
instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatlikdamas įrodymų tyrimo jokių BPK
nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatlikti įrodymų
tyrimo apeliacinės instancijos teismo kolegijos šališkumo nerodo tuo atveju,
kai apeliacinės instancijos teismas neabejoja pirmosios instancijos teismo
atlikto įrodymų tyrimo išsamumu ir teisėtumu, o prašymai atlikti įrodymų tyrimą
neduoda pagrindo manyti, kad atlikus įrodymų tyrimą galėtų būti nustatytos
naujos reikšmingos teisingam bylos išsprendimui aplinkybės. Apelianto prašymų
netenkinimas tokioje situacijoje taip pat nėra pagrindas daryti išvadą, kad
apeliacinis skundas lieka neišnagrinėtas, jei apeliacinės instancijos teismo
sprendime yra atsakoma į konkrečiai suformuluotus apeliacinio skundo padavimo
pagrindus.
2000 m. gegužės 8 d.
Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad modelio, t. y. nusikalstamą veiką
imituojančių veiksmų, ribas nubrėžia įstatyme nustatytų normų sistema, kurią
sudaro įstatyme suformuluota modelio paskirtis, jo darymo pagrindai, modelio
sankcionavimo tvarka ir kt. Nagrinėjamoje byloje, atliekant BPK 159 straipsnyje
numatytą veiksmą, nusikalstama veika negalėjo būti ir nebuvo išprovokuota, nes
ji jau buvo pradėta (kyšio reikalavimas, susitarimas priimti kyšį) iki
nusprendžiant taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą priemonę. Teismo
sankcionuotais ir teisėsaugos pareigūnų kontroliuojamais Ž. N. veiksmais buvo
tik prisijungta prie nusikalstamos veikos darymo. Bet kokiu atveju, sprendžiant
provokavimo galimo buvimo klausimą, svarbu nustatyti faktą, kas inicijavo
nusikalstamos veikos darymą: pareigūnai ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas
asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NVIV buvo pradėti atlikti tada, kai
buvo tęsiamas nuteistųjų nusikalstamų veiksmų atlikimas. Kasatorių elgesio
pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo varžoma, nes nuteistieji, užuot reikalaudami
kyšio, o vėliau jį priimdami, galėjo pasirinkti teisėtą elgesio variantą –
surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. N.
Kasatorių keliamas
nuteistiesiems duotų pinigų priklausomumo klausimas nesusijęs su NVIV teisėtumu
ar neteisėtumu, todėl šie kasacinio skundo teiginiai negali būti pagrindas
kasaciniam skundui tenkinti. Pinigų pastebėjimo ar nepastebėjimo automobilyje
problema yra faktų nustatymo klausimas, tuo tarpu kasacine tvarka byla pagal
BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėjama tik teisės taikymo aspektu, todėl ir ši
kasacinio skundo dalis negali turėti įtakos bylos nagrinėjimui kasacine tvarka.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija byloje Nr.
2A-P-6/2008, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Ramanauskas prieš
Lietuvą bylos sprendime
išdėstytais motyvais, įtraukdama ir sprendimų bei nutarimų
motyvus, į kuriuos duodamos nuorodos Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime (Teixeira de Castro prieš
Portugaliją (Teixeira de Castro v. Portugal, no. 25829/94, judgment of 9 June
1998); Sequeira prieš Portugaliją ( Sequeira v. Portugal, no.
73557/01, decision of 6 May 2003); Edwards ir Lewis prieš
Jungtinę Karalystę ( Edwards and Lewis v. the United Kingdom, no. 39647/98,
40461/98, judgment of 22 July 2003); Eurofinacom prieš Prancūziją (Eurofinacom
v. France, no. 58753/00, decision of 7 September 2004); Vanyan prieš
Rusiją (Vanyan v. Russia, no. 53203/99, judgment of
15 December 2005); Khudobin prieš Rusiją (Khudobin v.
Russia, no. 59696/00, judgment of 26 October 2006);taip pat jau
po Ramanauskas prieš Lietuvą bylos išnagrinėjimo nagrinėtose bylose (Pyrgiotakis
prieš Graikiją (Pyrgiotakis c. Grece, no. 15100/06, arr?t du 21 février 2008);
Milinienė prieš Lietuvą (Miliniene v. Lithuania, no. 74355/01,
judgment of 24 June 2008); Malininas prieš Lietuvą (Malininas v.
Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008), išskyrė taisykles,
kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį
bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Konvencijos
garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon
atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
NVIV gali būti
atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima
duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka),
nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada
apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos
išprovokavimą. Šioje byloje Ž. N., supratęs, kad iš jo reikalaujama kyšio,
2008 m. balandžio 25 d. telefonu kreipėsi į STT pareigūnus, po
to parašė protokolą–pareiškimą ir buvo apklaustas. STT surinkta medžiaga – Ž.
N. pareiškimas ir jo apklausos protokolas – buvo pateikti ikiteisminio tyrimo
teisėjai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sankcionuoti NVIV.
Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog jais buvo
prisijungta prie tęstinio nusikaltimo, parodo, kad nutartimi Ž. N. leista
atlikti veiksmus jau po to, kai jis iš policijos pareigūno žodžių suprato, jog
iš jo reikalaujamas kyšis. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad
NVIV buvo sankcionuoti ir atlikti po to, kai kasatoriai pareikalavo iš
Ž. N. kyšio, todėl kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl tikslaus
atskirų veiksmų atlikimo laiko jokios reikšmės neturi. Išvados apie provokavimą
galėtų būti daromos tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Ž. N. jau prieš
pirmą susidūrimą (2008 m. balandžio 25 d., apie 10.30 val., Klaipėdoje,
ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža) su policijos pareigūnais jau vykdė
kokias nors STT ar kitų pareigūnų užduotis. Pagal nagrinėjamoje byloje
nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tokie išankstiniai pavedimai Ž. N.
nebuvo duoti. Gynėjas, prašydamas atlikti įrodymų tyrimą (apklausti STT
pareigūną bei liudytoją Ž. N.), apeliacinės instancijos teisme taip pat
nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad Ž. N.
su STT pareigūnais savo veiksmus derino iki jo automobilio sustabdymo ties
Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža.
Privatūs asmenys gali
vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė
apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Privačių asmenų veiksmai
gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei
prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą
veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Šiuo atveju Ž. N. pranešus apie
reikalaujamą kyšį STT pareigūnams, teisėjo nutartyje ne tik apibrėžtos
Ž. N. kontroliuojamos nusikalstamos veikos ribos, bet ir pažymėta, kad
slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu leista daryti garso ir vaizdo įrašus, o iš
protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką
imituojančius veiksmus matyti, kad: a) policininkas pasiūlė užtušuoti jo užrašų
knygelėje duomenis apie Ž. N., šiam sumokėjus reikalaujamus pinigus; b) Ž. N.
pasiūlė mažesnę nei pradinė jam nurodyta (300 Lt) pinigų sumą „... ką, už šimtą
litų gal?“; c) policininkas pasakė: „Kiekvienam po tiek ir viskas“. Šių įrodymų
analizė leido žemesnės instancijos teismams daryti pagrįstą išvadą, kad
kasatoriai nebuvo provokuojami daryti nusikalstamą veiką.
Nagrinėjant bylą
teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl
provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti
padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo
elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar
kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina
nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b)
pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam
taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Šie aspektai bylą nagrinėjant pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismuose buvo ištirti.
Kadangi nebuvo
nustatytas provokavimo faktas, NVIV metu gauti duomenys – pokalbio įrašas, kiti
rašytiniai įrodymai – byloje laikytini tinkamais. Atsižvelgiant į tai, kad Ž.
N. teismo sankcionuotu STT pareigūnų leidimu davė kyšį ir buvo aprūpintas
technine įranga pokalbiams įrašyti, akivaizdu, jog pareigūnai dalyvavo
atliekant NVIV, tačiau nustačius, kad STT pareigūnai ėmėsi veiksmų tik gavę
informaciją apie siūlymą padaryti nusikalstamą veiką, nepagrįstais laikytini
teiginiai apie STT pareigūnų piktnaudžiavimą. Kasatorių A. N. bei E. M. elgesio
atliekant nusikalstamus veiksmus STT pareigūnų veikla nenulėmė.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų
A. N., E. M. ir jų gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinius skundus
atmesti.
Teisėjai
Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
Gintaras Goda