Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji
byla Nr. 1A-194-133/2009
Teisėjas Ričardas Juodis
(Proceso Nr. 1-1-548-08)
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
1.2.25.4.3.,
2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009
m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės,
sekretoriaujant V. M., Daivai Aliulienei, dalyvaujant
prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. M., gynėjui advokatui Ričardui Lilui, nukentėjusiajai A. P., jos atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei,
civilinio atsakovo atstovui advokatui UAB „Šakių autobusų parkas“ atstovui G. D., civilinio atsakovo atstovui V. L., ADB „Baltikum
draudimas“ atstovui R. A.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio
atsakovo UAB „Šakių autobusų parkas“ ir nukentėjusiosios A. P.
apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario
13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos BK 281 str. 3 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1
metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš
civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti A. P. naudai.
Iš civilinio
atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteista 28273.6 Lt neturtinei žalai
atlyginti nukentėjusiosios A. P. naudai.
Iš civilinio
atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteista 242
Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. P. naudai.
Iš M. M. priteista proceso išlaidos advokatų teisinei pagalbai
apmokėti - 7000 Lt nukentėjusiosios A. P. naudai bei 600
Lt nukentėjusiojo V. P. naudai.
Iš M. M. priteista 42.48 Lt išmokėtas proceso išlaidas valstybės
naudai.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas
kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2004
m. gruodžio 16 d. apie 06.27 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 60,732 km.
Kaišiadorių rajone, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią
transporto priemonę – autobusą Mercedes Benz 0303, v.n. (duomenys
neskelbtini), būdamas blaivus, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus,
t.y. Kelių eismo taisyklių 53 p. nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis
visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų
asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio,
eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių; 172 p., nurodantį,
kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat
pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir
meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto
priemonę, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo autobuso, dėl ko atsitrenkė į su
avarine šviesos signalizacija stovėjusį a/m Ford Sierra, v.n. (duomenys
neskelbtini) bei partrenkė prie jo buvusią A. P.,
kuriai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimų,
dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies
sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos
sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo.
Apeliaciniu skundu UAB (duomenys neskelbtini) prašo
nuosprendį pakeisti ir pripažinti, kad civiliniais atsakovais šioje byloje yra
bankrutuojanti ADB „Baltikums draudimas" ir LR transporto Priemonių
draudikų biuras. Priteisti iš atsakovų bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas"
ir LR transporto priemonių draudikų biuras 28273,60 Lt neturtinei žalai
atlyginti nukentėjusiosios A. P. naudai.
Skunde
nurodoma, kad priimant sprendimą kas šioje byloje yra tinkamas atsakovas ir kokioje
apimtyje, teismas privalėjo įdėmiai išanalizuoti draudimo sutartį, bei esamą
teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kaip teisės normos
taikomos laiko atžvilgiu.
Skunde teigiama, kad 2004-03-30 pasirašytoje transporto priemonės valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo
bendrovė UADB „Balticums draudimas" atsitikus draudiminiam įvykiui privalo
atlyginti žalą padarytą trečiajam asmeniui 1.726.400,00 litų sumoje. Draudimo
sutartyje ir galiojančiame LR Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nebuvo vartojama neturtinės žalos
sąvoka.
Skundo autorius nurodo,
kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006
konstatavo, kad 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatyme nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai.
Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos
padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti
tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo
išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius)
atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą
asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs - kreditorius, turintis teisę
reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti
tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo
išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti - ir žalą padariusiam asmeniui,
tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota ir vienoda (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos
12 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005;
2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005).
Anot skundo autoriaus, draudiko
pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu
asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius
reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant
draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo
objektu. Tai - transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė
už autoavarijos metu padarytą žalą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo
įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui.
Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos
asmeniui sąvoka - tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės
atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė,
žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme
žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima
turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir
2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo
taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės
normas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės
draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai,
todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis
Civilinio kodekso nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m.
Civilinis kodeksas, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1
dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą padarytą sveikatos sužalojimu.
Bendrojoje normoje - CK 6.250 straipsnio 2 dalyje - įtvirtinta įstatyminė
asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo
atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos
asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti
nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją
asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę
žalą.
Skunde atkreipiamas
dėmesys, kad šioje byloje analizuojama draudimo sutarties sudarymo metu - 2004
m. kovo 30 d. - buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę
leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Šios draudimo sutarties objektas -
deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui. Teisę gauti
draudimo išmoką turi tretysis asmuo, nagrinėjamoje byloje - ieškovė, kuriai
buvo padaryta žala, įtvirtinta CK 6.283 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų 2003 m.
kovo 22 d. sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys,
todėl draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių - tiek turtinę, tiek neturtinę -
žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta
draudimo asmeniui išmokos suma -1.726.400,00 Lt.
Apeliantas mano, kad atsakovas šioje byloje yra UADB „Baltikums
draudimas" ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,
kurių atsakomybės dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo
asmeniui išmokos suma. Apeliantas teigia, kad šioje byloje Draudikų biuras privalo atlyginti tiek
turtinę, tiek ir neturtinę žalą padarytą trečiajam asmeniui, pagal draudimo
sutartyje nurodytas sumas, t.y. iki 1.726.400,00Lt ir tik tuo atveju, kai žalai
atlyginti neužtenka lėšų žalą privalėtu atlyginti „Šakių autobusų parkas".
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A.
P. prašo nuosprendį pakeisti ir iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių
draudikų biuro ir UAB (duomenys neskelbtini), solidariai A.
P. naudai, materialinės žalos atlyginimui - 44
890,52 Lt; priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių
draudikų biuro ir UAB (duomenys neskelbtini), solidariai A.
P. naudai neturtinės (moralinės) žalos
atlyginimui 670 000 Lt sumą; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos
sumos, nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų
bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.
Skunde nurodoma, kad teismo
nuosprendis dalyje, dėl civilinio ieškinio
dydžio yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų
bei atitinkamų civilinio kodekso normų išaiškinimo ir pritaikymo.
Skundo autorė mano, kad teismas
nagrinėdamas civilinio ieškovo reikalavimus,
dėl turtinės ir neturtinės (moralinės ) žalos atlyginimo, neteisingai aiškino
ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą
sveikatos sužalojimo atveju, taip pat nebuvo įvertinta ir atsakomybė už
didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, be to, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, tendencingai
vertino byloje esančius įrodymus, atsakovų laikė pagrindu, kitus
civilinio ieškovo nepagrįstai atmetė arba visiškai nevertino byloje pareikšto
civilinio ieškinio dydžiui reikšmingų aplinkybių. Skunde teigiama, kad teismo
nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms, nes teismas tenkindamas
civilinį ieškinį iš dalies ir tik tokia apimtimi, neįvertino kai kurių
civilinio ieškinio pagrįstumui ir dydžiui reikšmingų faktų, tinkamai nesivadovavo
teisingumo, protingumo kriterijais. Teismas nepakankamai įvertino žalos dydį ir neatsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kad ji
patyrė žymiai didesnę nei 30000 Lt. neturtinę žalą, kurią teismas nustatė.
Tokio dydžio suma yra visiškai neadekvati paties teismo nustatytiems faktams,
įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes
Skundo autorė nesutinka su teismo nurodytu argumentu kad nagrinėjamoje
byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala
nukentėjusiajai padaryta neatsargiais M. M. veiksmais, nes jis nebuvo apdairus ir rūpestingas, dėl ko ji
patyrė didelę žalą kuri padaryta neteisėtais veiksmais, todėl ji mano, kad
teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį į tai turėjo atsižvelgti, tačiau
teismas i tai neatsižvelgė ir nevertino.
Apeliantė skunde nurodo,
kad pagal LR CK 6.249 straipsnio l dalį žala
yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai
nuostoliai),taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs jeigu
jo sveikata nebūtų sužalota, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos(gydymo,
papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros,
specialiųjų transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo
bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Anot skundo autorės, teismas, nustatydamas ieškovo
patirtos materialinės žalos dydį ir atsakovų prievolę atlyginti padarytą žalą,
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes įstatyme
numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata,
tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus
jo patirtus nuostoliu ir neturtinę žalą.
Be to, apeliantė mano, kad
teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, bei netinkamai
vertino byloje esančius įrodymus. Jos nuomone, teismo
nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad 35 000 Lt žalą sudaro planuojamos
išlaidos ortodontiniam chirurginiam gydymui, pateikta (duomenys neskelbtini)
pažyma Nr. 0D1002, tačiau byloje jokių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų,
jog UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytas gydymas yra susijęs su eismo įvykio
metu patirtu sužalojimu nėra. Su tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada
apeliantė nesutinka, nes ji mano, kad teismui yra pateikti visi medicininiai
dokumentai, išrašai iš medicininių dokumentų, ekspertizės aktai, siuntimas
tirti, konsultuoti ir gydyti patvirtina, kad ortodontinis gydymas yra
tiesiogiai susijęs su autoįvykio metu patirtu sužalojimu, kurio metu, jai buvo
sulaužytas sutraiškytas dešinysis skruostikaulis, ko pasėkoje stipriai
nukentėjo dantys, teismo nurodytas argumentas prieštarauja byloje ne tik
nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir protingumo kriterijams.
Skunde teigiama, kad
nukentėjusioji turėjo ir kitų nuostolių t.y. jos
šeimos transporto išlaidos lankant ją ligoninėse bei važinėjant pas gydytojus jos
šeimos automobiliui „Renault Espace“, turėjo rinkti ir pristatyti dokumentus iš
įvairių gydymosi ištaigų, jai teko važinėti po kelis kartus, kad galėtų gauti
patvirtintas ligos istorijų kopijas -iš Kaišiadorių ligoninės, KMUK archyvų
bei skyrių, Panevėžio miesto poliklinikų ir kt., tokiu būdu preliminariai transporto
išlaidos susijusios su važinėjimu pas gydytojus į įvairias gydymo ištaigas
sudaro ne mažiau 6571,60 lt., taip pat buvo
perkami gydytojų paskirti vaistai dukrai, kas sudaro apie 1109,65 lt.
Skunde nurodoma, kad teismas
iš dalies tenkindamas ieškinį, pažeidė CK
6.283 straipsnį, įtvirtinantį visišką žalos atlyginimo principą, nors teismas
ir įvertino nurodytas aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę žalos
dydžiui, teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes. Nukentėjusiajai įvykio metu padaryti sunkūs kūno
sužalojimai su liekamaisiais reiškiniais, todėl akivaizdus gydimosi po patirtos
traumos medikamentais poreikis bei važinėjimas į įvairias gydymo įstaigas, lemia
akivaizdžią išvadą, jog ji turėjo ir turi išlaidas, kurios yra neišvengiami
patirtų sužalojimų padariniai ir ji patyrė žymai didesnę nei 3000 Lt turtinę
žalą, kurią nustatė teismas. Apeliantė mano, kad tokio dydžio suma yra visiškai
neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir
jo pasekmes, bei gydimąsi po patirtų sužalojimų.
Be to, apeliantė mano, kad
teismas, išnagrinėjęs jos civilinio ieškinio
reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo minėtą
reikalavimą atmetė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tik pakomentavo
teisės normas, tačiau atmesdamas civilinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl 5
procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, savo išvadų visiškai neargumentavo
ir nepagrindė, todėl šioje dalyje civilinio ieškinio reikalavimas liko
neišspręstas.
Skunde nurodoma, kad M. M. vairuojamas bei UAB (duomenys
neskelbtini) priklausantis automobilis - autobusas MERCEDES BENZ 0303 v/n (duomenys neskelbtini) transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
buvo apdraustas UADB „Baltikums daudimas". Pasirašant šią sutartį nors jau
ir buvo priimtas 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 str. 1 punkte
teigiama, jog draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos
asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl
žalos turtui, tačiau šį įstatymo nuostata, ribojanti neturtinės žalos dydi 500
eurų suma, įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d., todėl šiuo draudiminio įvykio
atveju negali būti taikoma, todėl, teismas neteisingai pritaikė įstatymą. Pagal minėtą draudimo
sutartį, kuria buvo apdraustas autoįvykio kaltininko M.
M. vairuojamas bei UAB „Šakių autobusų
parkas" priklausantis automobilis - autobusas MERCEDES BENZ 0303 v/n (duomenys neskelbtini), šalys, t.y.
draudėjas ir draudikas susitarė, jog draudimo suma pagal šį draudimo liudijimą
yra: asmeniui -1 726 400 Lt, turtui - 345 280 Lt.
Anot apeliantės, teismas
neįvertino tai, kad 2004-03-30 sutartis tarp
draudėjo UAB „Šakių autobusų parkas" ir draudiko UAB „Baltikums draudimas“
(draudimo liudijimas) buvo pasirašytas vadovaujantis Transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu
Nr. 1100 ir tuo metu TPSVCADĮ 11 str. nuostata, ribojanti neturtinės išmokos
dydį 500 eurų suma negaliojo. Pasak skundo autorės, esant draudiminiam įvykiui,
žalą (neturtinę ir turtinę), įvertinant tą aplinkybę, jog draudikui UADB
„Baltikums draudimas" iškelta bankroto byla, draudimo sumos ribose privalo
atlyginti atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,
o draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos
neatlygina draudimo įmonė.
Atsiliepimu į apeliacinius
skundus civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų
biuras, prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį.
Atsiliepime į apeliacinius
skundus nurodoma, kad skundai yra nepagrįsti. Abiejuose
apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Kaišiadorių
rajono apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstai priteisė iš
UAB „Šakių autobusų parkas" ir mano, kad tai nepagrįsta įstatyminėmis
normomis. Civilinis atsakovas teigia, kad biuras
moka išmokas tik Lietuvos Respublikos
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau
TPVCAPD) įstatymo įtvirtintais pagrindais, apimtimi bei tvarka ir tik
subjektams, turintiems teisę gauti išmokas pagal TPVCAPD įstatymą. Pagrindinė
ir būtina sąlyga TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka gauti išmokas yra civilinės
atsakomybės kilimas dėl padarytos žalos valdant ar naudojant transporto
priemonę. Nesant šios sąlygos išmokų mokėjimas pagal TPVCAPD įstatymą yra iš
viso neįmanomas.
Atsiliepime nurodoma, kad
tiek civilinės atsakomybės kilimo, tiek
TPVCAPD įstatymo pagrindu Biuro išmokos mokėjimo klausimai (kreipimosi dėl
žalos atlyginimo, žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka, taip pat
maksimalūs mokėtinų išmokų dydžiai) sprendžiami vadovaujantis eismo įvykio metu
galiojančiais teisės aktais. Kadangi eismo įvykis, dėl kurio metu patirtos žalos atlyginimo yra
pareikštas ieškinys, įvyko 2004-12-24, Biuro mokėtinos išmokos apeliantei
klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis nuo 2004-05-01 iki 2007-06-11
(t.y. eismo įvykio metu) galiojusia TPVCAPD įstatymo redakcija.
Atsiliepime teigiama, kad eismo įvykio metu galiojusiame TPVCAPD įstatyme įtvirtintu
pagrindu Biuras moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai
kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam
draudikui iškelta bankroto byla (17 str. 1 d. 3 p.). Biuro pareiga mokėti išmokas nukentėjusiems (taip pat ir
nuo neapsidraudusių vairuotojų) asmenims TPVCAPD įstatyme įtvirtintais
pagrindais visais atvejais kyla iš TPVCAPD įstatymo, o ne iš TPVCAPD
sutarčių. Todėl Biuro mokėtina išmoka dėl 2004-12-24 eismo įvykio metu
patirtos žalos yra ribojama eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPD įstatymo 11
straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis draudimo sumomis (draudimo suma dėl vieno
eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, - 500 000
eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei
100 000 eurų dėl žalos turtui).
Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl draudiko
atsakomybės pagal sudarytą draudimo sutartį, tačiau - ne dėl Biuro.
Tuo tarpu Biuras nėra draudikas - subjektas, sudaręs draudimo sutartį ir pagal
ją prisiėmęs atsakomybę įvykus draudiminiam įvykiui sutartyje nustatytose
draudimo sumų ribose mokėti išmokas. Kaip jau minėjome, Biuras yra institucija,
kurios viena iš funkcijų yra TPVCAPD įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka
TPVCAPD įstatyme nustatytiems subjektams mokėti išmokas, neviršijančias TPVCAPD
įstatyme nustatytų sumų.
Atsiliepime manoma, kad apeliantų pateikti argumentai dėl to, kad Kaišiadorių rajono
apylinkės teismas neteisingai išsprendė Biuro atsakomybės ribų klausimą, yra
nepagrįsti.
Taip pat atsiliepime
nesutinkama ir su apeliantės A. P. apeliacinio skundo argumentu,
kad teismas nepagrįstai, vietoj ieškovės reikalaujamos 47.890,52 Lt turtinės
žalos atlyginimo, priteisė jai tik 3.000,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, o
kitus reikalavimus atmetė. Biuras 2008-11-25
rašte dėl Biuro patraukimo civiliniu atsakovu
baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-548/2008, prašydamas netenkinti apeliantės
turtinės žalos reikalavimo, išsamiai aptarė kiekvieno apeliantės reikalavimo
nepatenkinimo priežastis. Teismas, net ir pripažindamas, jog apeliantės
reikalavimai nėra pagrįsti įrodymais, priteisė iš Biuro 3.000,00 Lt. Tokį sprendimą teismas
priėmė įvertinęs apeliantės galimybes surinkti bei pateikti konkrečias jos
turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus ir vadovaudamasis teisingumo bei
protingumo kriterijais.
Atsiliepime manoma, kad
apeliantės prašymo priteisti ir kitas, jokiais
įrodymais nepagrįstas sumas, patenkinimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo
bei protingumo kriterijų.
Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje, nukentėjusioji A. P. ir jos gynėja prašė nukentėjusios skundą patenkinti,
nuteistasis ir jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovas UAB (duomenys
neskelbtini) atstovas, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto
priemonių draudikų biuro atstovas, civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB
„Baltikum draudimas“ atstovas, prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą
atmesti. Nukentėjusioji A. P., civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto
priemonių draudikų biuro atstovas, civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB
„Baltikum draudimas“ atstovas, prokurorė prašė UAB (duomenys neskelbtini)
skundą atmesti.
Nukentėjusiosios A. P. apeliacinis skundas
tenkintinas dalinai.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys
neskelbtini) apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nukentėjusiosios
(civilinės ieškovės) apeliacinio skundo.
1.Dėl neturtinės žalos
Apeliantė
skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisės normų,
reglamentuojančių civilinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, atsakomybę
už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.283
straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis ir 6.251 straipsnis reglamentuoja šiuos
klausimus, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino
aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, tačiau nepakankamai įvertino šių
aplinkybių reikšmę žalos dydžiui. Apeliantė A. P. nurodo,
kad jos sveikata sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai, o teismo konstatuotas M. M. neatsargumas negali būti sąlyga eliminuojančia
padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą ir nustatant
jos dydį.
Šiuo atveju
kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos asmeniui. Atsakomybė pagal
baudžiamąją teisę už žalą, padarytą asmens sveikatai, nepašalina deliktinės
atsakomybės, neatleidžia teisės pažeidėjo nuo pareigos atlyginti padarytą
asmens sveikatai žalą.
Asmenį
sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę gali būti padaroma
neturtinė žala, kuri yra atlyginama asmenims tik specialiai įstatymuose
numatytais atvejais.
Atsakomybė už
didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės, t. y. už patį
žalos padarymo faktą, nepriklausomai nuo pažeidėjo kaltės. Žala gali būti
sumažinta tik atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.
Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi
atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai
konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą
padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis,
nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios
nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Nustatydamas neturtinės
žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251
str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma,
todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama
teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą
padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas
teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą teismo nuosprendį
įvertindamas tai, kad nors CK numato visiško padarytos žalos atlyginimo
principą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis), faktiškai sveikatos sužalojimo atveju
minėtas principas yra sunkiai iki galo realizuojamas, nes asmens sveikata po
patirto sužalojimo gali būti visiškai ir neatstatyta. Galima kalbėti tik apie
dalinį patirtos žalos kompensavimą, kadangi žalos atlyginimas sveikatos
sužalojimo atveju yra riboto pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios
instancijos teismas vertino ir aptarė aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio
nustatymui, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus
neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti
atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės
bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip
pat turi būti įvertinta ir teismų praktiką šiuo klausimu.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra
ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į
prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis
atlygis, tai ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas
emocijas asmens fizinėje ar psichinėje sferoje.
Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos
atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės, patirtas fizinis
skausmas, dvasiniai išgyvenimai. M. M. padaryto
nusikaltimo pasekmės yra sunkios, skaudžios, besitęsiančios, paliekančios
nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui. Ekspertizės aktas (t.3, b. l. 43-58)
patvirtina, kad A. P. autoįvykio metu patyrė daugybinius
sužalojimus, dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ji neteko 60 procentų pastovaus
bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai, yra negrįžtamos
ir ateityje gali progresuoti. Iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir
darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą. Autoįvykis ir
jo pasekmės tai iš jos atėmė.
Kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydis,
priteistas nukentėjusiajai A. P. Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo yra ženkliai per mažas, todėl didintinas iki 65000 Lt.
2.Dėl turtinės žalos
Nukentėjusiosios
nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos
CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos
sužalojimo atveju. Civilinis kodeksas numato, kad turi būti atlyginami visi
patirti nuostoliai ir neturtinė žala. Todėl, apeliantė mano, kad nepagrįstas
teismo motyvas atmesti civilinės ieškovės reikalavimą priteisti 35 000 Lt
planuojamų išlaidų ortodontiniam chirurginiam gydymui.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad civilinė ieškovė prašomos priteisti 5 209,42
Lt turtinės žalos neįrodė.
Pažymėtina,
kad nuostoliai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai turi būti
atlyginami, o juos sudaro:
1) Negatyvūs nuostoliai
(vadinamos negautos pajamos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl patirtos
ligos, sužalojimo netenka dalies savo ankstesnių pajamų (uždarbio);
2) Pozityvūs nuostoliai
(vadinamos papildomos išlaidos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl
sužalojimo, ligos priverstas turėti tam tikrų išlaidų.
Papildomos
išlaidos (sveikatai atgauti, nors iš dalies grąžinti jam tą pačią būklę, kuri
buvo iki sveikatos sužalojimo) turi būti atlygintos jeigu teismas nustato:
1) kad papildomos
išlaidos reikalingos (būtinos);
2) kad papildomos
išlaidos realios, tai yra, kad nukentėjusiajam reikalingą medicininę pagalbą
atitinkamos gydymo įstaigos suteikė už tam tikrą atlyginimą.
Ar papildomos
išlaidos (pvz. pagerintas maitinimas, protezavimas ir pan.) reikalingos,
teismas nustato pagal Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) arba
teismo medicininės ekspertizės komisijos išvadą. Išvadoje turi atsispindėti tas
faktas, kad papildomos išlaidos reikalingos būtent dėl sveikatos sužalojimo.
Šiuo atveju
byloje teisingai nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, jog šios išlaidos
reikalingos būtent dėl sužalojimo eismo įvykio metu, be to, šios išlaidos nėra
realiai patirtos. Pažymėtina, kad nors teismas negali atmesti reikalavimo
atlyginti papildomas išlaidas, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškovas neįrodė
jų reikalingumo ir dydžio, kai tuo tarpu byloje surinkta medžiaga neparodo, kad
teismas skyrė ekspertą šiuo klausimu ir padėjo ieškovui rinkti įrodymus apie
papildomų išlaidų dydį, šiuo atveju kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas savo pareigą dėl įrodymų rinkimo atliko tinkamai, ir priėmė
teisingą sprendimą netenkinti civilinės ieškovės planuojamų 35 000 Lt išlaidų
ortodontiniam gydymui. Nors byloje surinkti įrodymai patvirtina žalos padarymo
faktą, tačiau įstatymas numato, kad nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik faktiškai
turėtos išlaidos. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo: žala
yra „turėtos“ išlaidos, o ne išlaidos, kurios yra planuojamos. Šioje dalyje,
nukentėjusiosios prašymą apylinkės teismas pagrįstai atmetė.
Civilinei
atsakovei paaiškintina, kad ji galės kreiptis civiline ginčo teisenos tvarka
dėl papildomų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatai padarytos didesnio pavojaus
šaltinio žalos, priteisimo.
Dėl kelionės
išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlygintos ir kitokios
papildomos išlaidos: kelionės (kuro) išlaidos važinėti procedūroms, gydymo
išlaidos ir kitos išlaidos. Tačiau vėl gi, jos gali būti priteistos tik pagal
byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismui priimant nuosprendį, nukentėjusioji
nepateikė žalos pagrįstumą ir dydį įrodančius dokumentus. Tokie dokumentai
gauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pateiktų dokumentų, įrodančių žalos
pagrįstumą 5769,77 Lt sumai neginčija ir Lietuvos Respublikos transporto
priemonių draudikų biuro atstovas ir sutinka nukentėjusiajai išmokėti, todėl
šioje dalyje nukentėjusiosios prašymas tenkintinas.
Dėl
palūkanų
Civilinė
ieškovė A. P. prašė teismo priteisti 5 procentų metines
palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį
baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika
padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249
straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas
išlaidas (netiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų
gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.
Apeliantė
mano, kad reikalavimas liko neišspręstas, nes teismas nenurodė jokių motyvų.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas teisės aktų
nuostatas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyko, tuo pačiu nurodė,
kad civilinės ieškovės prašomos palūkanos neįeina į Lietuvos Respublikos BPK
109 straipsnio apibrėžtą civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyką ir
baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Atmestini apeliantės argumentai
dėl to, kad jos prašomos palūkanos turėtų būti priteistos, kadangi Lietuvos Respublikos
BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje
byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, o kai kyla klausimų, kurių
sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso
normos. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės prašomas priteisti 5 procentų
metines palūkanas reglamentuoja ne Civilinio proceso kodeksas, o Civilinis
kodeksas, konkrečiai 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis, ir
toks reikalavimas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,
neįeina į civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyką. Šioje
dalyje apeliantės skundas nepagrįstas.
Dėl civilinės
atsakomybės pagrįstumo
Apeliantės A. P. manymu, draudiminio įvykio atveju negalėjo būti
taikomas 2004-05-07 įsigaliojęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kadangi draudimo sutartis
tarp UADB „Batlikums draudimas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta
2004-03-30, pagal kurią draudimo suma yra 1 726 400 Lt asmeniui ir 345 280 Lt
turtui.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad atsakomybė už žalą kyla ne iš sutarčių, o iš
įvykio metu galiojusio įstatymo, ribojusio neturtinės žalos atlyginimo 500 eurų
sumoje.
Esant
sutarčiai dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė
(draudikas). Nuostolių dydį apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės
atsakomybės draudimo taisyklės (sutartinė atsakomybė). Esant draudiminiam
įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą
žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita
žalos atlyginimo tvarka.
Draudėjas
privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina
draudimo įmonė (draudikas). Negali būti atlyginami tokie nuostoliai, kurių
nenumato draudimo taisyklės.
Ginčo atveju,
nors draudimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UADB
„Baltikums draudimas“, UADB „Baltikums draudimas“ iškėlus bankroto bylą, jos
prievoles perėmė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,
kuris pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą privalo mokėti draudimo išmokas tais
atvejais, kai draudikui iškelta bankroto byla (17 straipsnio 1 dalies 3
punktas).
Šiuo atveju
pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad turi būti vadovaujantis
įstatymu, o ne sutartimi, kadangi atlyginti žalą privalantis draudikų biuras
nėra sutarties šalis.
Autoįvykio
metu galiojęs LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2001 m. birželio14 d. Nr. IX-378 redakcija) numatė, kad draudimo išmokos dydis
nustatomas tik atsižvelgiant į įrodymais pagrįstą per eismo įvykį padarytos
žalos dydį, neviršijančią įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (t.
y. 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos
padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui) (19 straipsnio 6 dalis). Apylinkės
teismas teisingai atsižvelgė į Biuro išmokėtą apeliantei 1726,40 Lt neturtinės
žalos atlyginimą.
Dėl civilinio
atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo
Apeliantas
UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo
2009-02-13 nuosprendį, pripažinti civiliniais atsakovais byloje bankrutuojančią
ADB „Baltikums draudimas“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų
biurą bei priteisti iš jų 28 273,60 Lt neturtinės žalos A. P. naudai.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas ir
nesivadovavo 2004-03-30 sutartimi (draudimo polisu).
Apelianto UAB
„Šakių autobusų parkas“ skundas taip pat atmestinas dėl aukščiau išdėstytų
aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir
valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu
draudiko, kuriam iškelta bankroto byla, prievoles perima Lietuvos Respublikos
Transporto priemonių draudikų biuras, mokantis išmokas vadovaujantis eismo
įvykio metu galiojančiais teisės aktais. Eismo įvykio metu galiojusiame Lietuvos
Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo įstatyme nenumatyta LR Transporto priemonių draudikų biuro
pareiga ar galimybė mokėti išmokas nukentėjusiesiems sutartyse numatytų
draudimo sumų ribose.
Maksimalią
dalį pagal įstatymą, t.y. 1726.40 Lt nukentėjusiajai atlygino civilinis
atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (įvykio
metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.). Kadangi, neturtinės
žalos dydis nukentėjusiajai padidintas iki 65000 Lt, todėl priteistina suma 63273.60
LT.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,
tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo
M. M. veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių
skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Baudžiamasis
įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau netinkamai išspręstas neturtinės žalos
atlyginimo klausimas nukentėjusiajai A. P., todėl šioje
dalyje nuosprendis keistinas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,3p.,
328 str.4 p.,
nutarė:
Nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą
patenkinti dalinai, 2009m. vasario 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės
nuosprendį pakeisti: priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (į.k.
174273897, buveinė (duomenys neskelbtini) Šakiai) 63273.60 Lt neturtinei žalai
atlyginti, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5769,77 Lt,
nukentėjusiosios A. P. naudai.
Priteisti iš M. M. (a. k. (duomenys
neskelbtini) proceso išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti – 2000
Lt.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą
atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Romualdas
Lincevičius
Teisėjai
Regina Majauskienė
Arūnas Paštuolis