(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, 

sekretoriaujant I. D.,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ atstovui advokatui E. S.,

atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui R. B. 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė BUAB „Sanraktas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 139696,50 Eur skolos; 33 900 Eur grąžintino užstato sumą, netenkinus šio prašymo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktą įskaitymo sandorį 33 900 Eur sumai, taikant restituciją priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 33 900 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) ieškovė nurodė, kad 2018-07-27 tarp atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SŽ-885. Sutarties objektas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovui perduotas tik 2018-11-27. Sutartis teismine tvarka nutraukta nebuvo, tačiau yra abiejų šalių pareiškimai kitai šaliai dėl sutarties nutraukimo dėl kitos šalies kaltės: 2019-01-24 ieškovės raštas savivaldybės administracijai „Dėl sutarties nutraukimo“ ir 2019-03-05 savivaldybės administracijos raštas ieškovei „Dėl sutarties nutraukimo“.  Ieškovė 2018-02-08 surašė atliktų darbų aktą Nr. 5 ir jo pagrindu išrašė 2019-02-06 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. OMT19052 26468,80 Eur sumai. Savivaldybės administracija sumokėjo tik dalį (12499,30 Eur) minėtos sąskaitos, nesumokėta dalis sudaro 13 969,50 Eur. Ieškovės vardu 2019-05-28 pateiktas sutikimas sumažinti reikalavimų dėl atliktų darbų apmokėjimo apimtį iki 12 499,30 Eur pasirašytas įgaliojimų neturintis asmuo J. L., todėl dokumentas pripažintinas negaliojančiu.

3.       Pagal sutartį ieškovė sumokėjo savivaldybės administracijai 33 900 Eur piniginį užstatą sutarties įvykdymo užtikrinimui. Savivaldybės administracija nepranešė ieškovei apie atliktus įskaitymus iš ieškovės sumokėto 33 900 Eur užstato, jų pagrindus bei dydžius. Egzistuoja trys pagrindai ieškovės įmokėtą užstato sumą priteisti iš savivaldybės administracijos. Atsakovės pateiktų atsiskaitymų žiniaraščio, buhalterinės pažymos ir sąskaitos apyvartos turinys neatitinka reikalavimų, CK 6.131 straipsnyje keliamų vienašalio įskaitymo sandoriui ir šie dokumentai fiksuoja savivaldybės apskaitos operacijas, atliktas po 2019-06-10 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanraktas“ ir jos įsiteisėjimo 2019-08-08, todėl 33 900 Eur užstato suma priteistina iš atsakovės užstato grąžinimo pagrindu. Be to, 2019-03-05 raštu Nr. S-849 „Dėl sutarties nutraukimo“ savivaldybės administracijai pareiškiant vienašalį įskaitymą įskaitant nuostolius, kurie grindžiami tik po kurio laiko sudarytomis 2019-06-18 ir 2020-04-17 statybos rangos sutartimis, toks įskaitymas atliktas savivaldybei neturint reikalavimo teisės į ieškovę. Įskaitymą 33 900 Eur sumai savivaldybė įvykdė pažeisdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatas ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios yra imperatyvios. Ieškovės apskaitos duomenimis atsakovės skola pagal šią sutartį sudaro 72 958,10 Eur: 13 969,50 Eur neapmokėta 2019-02-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. OMT19052 dalis ir 33 900 Eur rangos sutartyje numatytas užstatas sutarties vykdymo užtikrinimui.

4.       Posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad nesant statybos darbų žurnalo, nėra galimybės tiksliai nustatyti atliktų darbų apimties, todėl reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo grindžiamas bankroto administratoriaus turimais duomenimis; rangos sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta, nes sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo žymus darbų kiekio padidėjimas, kuris viršijo 15 procentų sutarties kainos, tačiau atsakovė nesutiko susitarti dėl papildomų darbų pirkimo; darbų vėlavimas buvo sąlygotas paties užsakovo veiksmų; dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo yra abiejų šalių kaltė; užstato negrąžinimo klausimas turi būti įformintas įstatymo nustatyta tvarka; atsakovė nepaskaičiavo netesybų ir neatlaiko įskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo; atsakovė nuostolius skaičiuoja pagal naujai sudarytas sutartis, tačiau naujai sudarytų sutarčių dalykai nėra tapatūs, negautomis pajamomis atsakovas taip pat negali remtis, nes nepateikė įrodymų.

5.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų iki rangos sutartyje nustatyto termino neįvykdė ir nuo 2019-02-08 vasario 8 d. vienašališkai pasišalinusi iš statybvietės visiškai nutraukė darbus. Ieškovė  2019-01-24 rašte Nr. SR-7 „Dėl sutarties nutraukimo“ nenurodė nei vieno konkretaus sutarties punkto, kurį atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija  būtų neįvykdžiusi ar pažeidusi. Nuo pat sutarties sudarymo momento ieškovė neįvykdė nei vieno sutartinio įsipareigojimo laiku. Visi sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi nesilaikant Sutartyje nustatytų terminų. Šiaulių miesto savivaldybės administracija savo ruožtu kaip sutarties šalis siekdama galutinio rezultato, bei siekdama bendradarbiauti nuo pat 2018-07-27 visais būdais stengėsi, kiek tai priklausė nuo jos galimybių, padėti Ieškovui tinkamai vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o taip pat matydama, kad sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi laiku, nuolat ragino rangovą pasistengti. Atsakovė vadovaudamasi sutarties 12.3.3. papunkčiu, bei atsižvelgdamas į tai, kad sutartinių įsipareigojimų terminas pagal sutarties 3.4. punktą buvo pasibaigęs 2018-12-27, o ieškovė nebuvo įgijusi teisės į jo pratesimą; ieškovė aiškiai išreiškė poziciją, kad neketina toliau vykdyti darbų pagal pasirašytą rangos darbų sutartį, 2019-03-05 raštu Nr. S-849 informavo rangovą, kad nuo 2019-03-27 dienos nutraukia statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885. Ieškovė neginčijo  sutarties nutraukimo, sutiko su faktine aplinkybę, kad rangos sutartis buvo nutraukta vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo dėl ieškovės kaltės. Savivaldybės administracija atliko visus mokėjimus už tinkamai ir realiai atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Ieškovės pateiktas reikalavimas priteisti 13969,50 Eur. sumą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovė iš pateiktos apmokėjimui 2019-02-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. OMT19025 išrašytos už neva atliktus darbus 26468,80 Eur. sumos, realiai ir tinkamai darbų atliko tik už 12499,30 Eur sumą, todėl reikalavimas priteisti 13969,50 Eur yra nepagrįstas.  

6.       Šalys sutartyje sutarė, kokiai atvejais ir esant kokioms aplinkybėms atsakovei bus galima pasinaudoti ieškovės pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu, o taip pat numatė, kas pagal šią sutartį bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Pagal pasirašytos sutarties sąlygas ieškovė prarado bet kokią teisę reikalauti gražinti pateiktą piniginį užstatą, o atsakovė įgijo teisę pasinaudoti pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu pilna apimtimi patirtiems nuostoliams ir netesyboms atlyginti. Atsakovo veiksmas, kaip užtikrinimo negražinimas Ieškovui, negali būtį vertinamas kaip įskaitymo sandoris ir jam negali būti taikomos CK 6.130, 6.131 straipsniu nuostatos. Atsakovas 2019-03-05 raštu Nr. S-849 „Dėl sutarties nutraukimo“ informuodamas ieškovę apie rangos sutarties nutraukimą, taip pat informavo ir apie tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip užsakovas pasinaudoja jo pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu pilna apimtimi, netesyboms ir nuostoliams padengti, t. y. ieškovė buvo informuota tinkamai. Sutarties nutraukimo dieną 2019-03-27 ieškovė buvo atlikusi darbų už 157060, 20 Eur sumą. Atsakovas kaip viešojo administravimo institucija, siekdama kuo greičiau užbaigti nebaigtus statybos darbus bei siekdama kuo mažiau trukdyti mokymosi procesą, suorganizavo viešojo pirkimo konkursus ir buvo pasirašytos dvi statybos rangos sutartys: 2019-06-18 statybos rangos sutartis Nr. SŽ-694 su UAB „Telšių meistras” už187841,06 Eur; 2020-04-17 statybos rangos sutartis Nr.SŽ-505 su UAB „Schindler-Liftas” už 36542,00 Eur. Atsakovė nutraukus statybų rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, likusių darbų atlikimui buvo priversta skirti 224383,06 Eur sumą, todėl galima pagrįstai teigti, kad atsakovės nuostolius sudaro 42443,26 Eur. Atsakovei pasinaudojus pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu pilna apimtimi, atsakovė papildomai patyrė dar 8543,26 Eur nuostolio. Vertinant aplinkybę, kad statybos rangos sutartis Nr. SŽ-885 atsakovės buvo vienašališkai nutraukta nuo 2019-03-27, o bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanraktas“ nutarties įsiteisėjimo data yra 2019-08-08, todėl ieškovo pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.       Posėdžio metu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas papildomai paaiškino, kad statybos darbų žurnalas nebuvo laikomas statybvietėje, savivaldybei statybos darbų žurnalas nebuvo perduotas, todėl administracija vadovaujasi techninio prižiūrėtojo nustatytomis darbų apimtimis. Nutraukus sutartį, ieškovė prarado teisę reikalauti grąžinti sutarties vykdymo užtikrinimą, kuris buvo panaudotas nuostolių atlyginimui.

Ieškinys atmestinas.

Bylos faktinės aplinkybės

8.       Byloje nustatyta, kad, įvykdžius gimnazijos pastato rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, jo laimėtoju pripažintas UAB „Sanraktas“ (buvusi UAB „Orestinos montažas“) pasiūlymas ir 2018-07-27 tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Sanraktas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SŽ-885 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė per Sutartyje nustatytą terminą parengs gimnazijos naujojo korpuso išorinių sienų apšiltinimo, lifto, panduso įrengimo, sporto salės išorinės sienos stiklo blokų demontavimo bei angos sumažinimo, sporto salės grindų pakeitimo, apdailos darbų Projektą ir vadovaudamasi Sutartyje nustatytomis sąlygomis bei nuostatomis atliks suprojektuotus darbus, ištaisys nustatytus defektus ir perduos šiuos darbus užsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, o užsakovė Sutartyje numatyta tvarka priims tinkamai atliktus darbus ir sumokės ieškovei Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties kaina 339 000 Eur, darbų atlikimo terminas 5 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Sutarties 3.4. punktas).

9.       2018-11-28 ieškovė „Prašymu dėl papildomų darbų pirkimo ir sutarties vykdymo pratęsimo“ paprašė savivaldybės administracijos vadovaujantis Sutarties 10.2.3.; 10.1.4; 6.3.; 6.3.3. punktu sudaryti papildomą susitarimą dėl papildomų lėšų skyrimo ir  paslaugų suteikimo galutinio termino pratęsimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018-12-12 raštu nurodė, kad pateiktas prašymas dėl Sutarties terminų pratęsimo bus netenkinamas, nes nėra tam jokio teisinio pagrindo.

10.       2018-12-21 ieškovė raštu Nr. SR-193„Dėl sutarties vykdymo“ pateikė papildomų fasado šiltinimo ir apdailos darbų sąmatą 63 425 Eur sumai. 2019-01-08 raštu Nr. S-76  savivaldybė prašymo dėl papildomų darbų pirkimo ir termino pratęsimo netenkino.

11.       2019-01-24 raštu Nr. SR-7 „Dėl sutarties nutraukimo“ ieškovė 2018-07-27 statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885  nutraukė ir nurodė, kad nuo 2019-02-08 15 val. 30 min. palieka objektą.

12.       2019-03-05 raštu Nr. S-849 atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019-03-27 dienos nutraukia statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885, informavo ieškovę, kad pasinaudoja pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu visa apimtimi netesyboms ir nuostoliams padengti.

13.       2019-05-28 UAB „Sanraktas“ raštu „Dėl darbų apimties įvertinimo“ patvirtino, kad sutinka su statybos techninio prižiūrėtojo ir savivaldybės administracijos 2019-03-25 rašte Nr. S-1035 pateiktu UAB „Sanraktas“ atliktų darbų apimties įvertinimu, bei mokėtina suma.

14.       2019-06-10 ieškovei UAB „Sanraktas“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirta UAB „Top Consult“, nutartis įsiteisėjo 2019-08-08.

15.       Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę sutartiniai rangos santykiai, nes ieškovė laimėjo administracijos paskelbtą konkursą dėl gimnazijos pastato rekonstrukcijos. Rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą šalys užtikrino 33 900 Eur užstatu (sutarties 3.4 punktas). Šalys sutartyje numatė rangovo teisę nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų (12.6 punktas), taip pat susitarė, kad jeigu rangovas nutraukia sutartį ne pagal 12.6 punkte nurodytas aplinkybes, užsakovui atitenka sutarties įvykdymo užtikrinimas pilna apimtimi (12.7 punktas). Tarp šalių kilo ginčas dėl užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį ir dėl 33 900 Eur piniginio užstato grąžinimo.

16.       Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sąrašas nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Lietuvoje yra įprasti kiti CK 6.70 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nenumatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: faktoringas, laidavimo draudimas, vekselis, užstatas, teisė sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

17.       Viešojo pirkimo sutarties sudarymas turi savo ypatumų, iš esmės ji sudaroma prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Dėl to tais atvejais, kai perkančioji organizacija, pasinaudodama dispozityvia CK 6.70 straipsnio 1 dalies nuostata, sutarties projekte nurodo kitą, nei reglamentuoti CK, prievolių įvykdymo užtikrinimą, jo taikymo sąlygos ir tvarka nustatomos aiškinant sutarties nuostatas ir joje išreikštą perkančiosios organizacijos valią, įvertinus, ar sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu užtikrinama didesnė kreditoriaus teisų apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

Dėl Sutarties nutraukimo

18.       Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Įstatymo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.

19.       Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2009; kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Sanraktas“ vienašališkai nutraukė rangos sutartį 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. SR-7 „Dėl sutarties nutraukimo“, nurodydama, kad sutartį nutraukia sutarties 12.6.2 papunkčio pagrindu (užsakovas visiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį), argumentuodama tuo, kad užsakovė nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nepagrįstai atsisakydama papildyti sutarties dokumentus, padidinant sutarties kainą dėl papildomai atsiradusių darbų ir nustatant vėlesnį sutarties įvykdymo terminą. Taip pat nurodė, kad priešpriešinių pareigų nevykdymas (CK 6.661 str.) ir nebendradarbiavimas su rangovu (CK 6.691 str.) lėmė, kad rangovas prarado suinteresuotumą tęsti sutartinius santykius, todėl nutraukia rangos sutartį.

21.       Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad renovuojamas objektas yra ugdymo įstaiga, pati buvo suinteresuota kokybišku darbų atlikimu, nuolat bendravo ir ragino rangovą paspartinti darbų vykdymą, dėjo visas pastangas, kad rangovui kuo greičiau ir per trumpiausią terminą būtų išduotas statybos leidimas; kontroliavo vykdomus darbus, 2018-11-30 raštu Nr. S-3792, 2018-12-12 raštu Nr. S-4023, 2019-01-17 raštu Nr. S-239 informavo rangovą apie nustatytus trūkumus, siekdama, kad rangovas darbų eigoje galėtų ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus, ragino spartinti darbų tempą ir imtis papildomų priemonių sutartinių įsipareigojimų įvykdymui.

22.       Viešojo pirkimo dokumentacijoje buvo konkrečiai įvardyta, kad išorinių sienų apšiltinimo plotas pateiktas apytikris (orientacinis), t. y., plotas turi būti tikslinamas vietoje. Konkurso sąlygos leido ieškovei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutiniai darbų kiekiai ir apimtys paaiškės vėliau, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą administracijai. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose yra ne kartą nurodęs, kad tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriama rizika dėl tikslaus darbų kiekio nustatymo, ypač jei jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

23.       Teismo vertinimu,  ieškovės nurodytos aplinkybės (užsakovas atsisakė sudaryti papildomus susitarimus dėl darbų pirkimo ir darbų termino pratęsimo) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jas laikyti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio prasme. Nesant CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, rangovas neteisėtai ir netinkamai vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė, pasirinkusi nagrinėjamu atveju netinkamą teisinį instrumentą ir netinkamai jį taikydamas susidariusiems rangos sutarties šalių ginčo teisiniams santykiams spręsti, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.  

Dėl 33 900 Eur užstato grąžinimo

24.       Bylos duomenimis ieškovė 2018-08-24 sumokėjo atsakovei 33 900 Eur  piniginį užstatą Sutarties įvykdymo užtikrinimui. 2019-03-05 rašte Nr. S-849 atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo rangovą, kad vadovaudamasi sutarties 12.3.3. papunkčiu nutraukia šalių pasirašytą statybos rango sutartį ir, vadovaudamasi CK 6.256 straipsniu bei sutarties 4.8 punktu, atsižvelgdama į tai, kad rangovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir padarė esminį sutarties pažeidimą, pasinaudoja rangovo pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu (33 900 Eur) pilna apimtimi, nuostoliams ir netesyboms padengti. 

25.       Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017). Užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jos prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015). Sprendžiant, kokius nuostolius patyrė savivaldybės administracija, organizuodama naujus konkursus ir vykdydama statybos darbus su naujais rangovais, ieškovei neteisėtai nutraukus rangos sutartį, turi būti atsižvelgiama į ginčo ir naujai sudarytas sutartis. 

26.       Kaip jau minėta, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagal 2018-07-27 Statybos rangos sutartimi Nr. SŽ-885 įsipareigojo parengti gimnazijos naujojo korpuso išorinių sienų apšiltinimo, lifto, panduso įrengimo, sporto salės išorinės sienos stiklo bloko demontavimo ir angos sumažinimo, sporto salės grindų pakeitimo, apdailos darbų projektą ir atlikti suprojektuotus darbus; darbų kaina buvo 339 000,00 Eur (sutarties 3.4 punktas), sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (9.2 punktas); pagal projektavimo užduotį (reikalavimai liftui – 5.2.14 punktas) rangovė turėjo įrengti liftą, kurio keliamoji galia ir žmonių skaičius buvo 630 kg / 8 žmonės, lito šachtos įrengimas 10 000 Eur, lifto montavimas, paleidimas, derinimas - 20 000 Eur (veiklų sąrašas 2, 3 punktai).

27.       Pagal atsakovės pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis, 2019-03-27 rangovas iš viso buvo atlikęs darbų už 157 060, 20 Eur  sumą (ieškovė šio fakto neginčijo), todėl neatliktų darbų vertė sudaro 181939,80 Eur (339000,00 -157060,20). Po sutarties nutraukimo nebaigtų statybos darbų atlikimui buvo organizuoti viešo pirkimo konkursai ir pasirašytos naujos statybos rangos sutartys.

28.       2019-06-18 statybos rangos sutartimi Nr. SŽ-694 rangovas UAB „Telšių meistras“ įsipareigojo atlikti gimnazijos naujojo korpuso išorinių sienų apšiltinimo, nuogrindos, panduso įrengimo ir išorinių laiptų remonto darbus už 179 449,06 Eur, prie šios sutarties sudarytas susitarimas dėl papildomų 8392 Eur darbų atlikimo, todėl galutinė sutarties kaina yra 187 841,06 Eur.

29.       2020-04-17 statybos rangos sutartimi Nr.SŽ-505 rangovas UAB „Schindler-Liftas” įsipareigojo įrengti liftą žmonėms su negalia ir atlikti šachtos apdailos darbus už 36542,00 Eur sumą. Šia sutartimi atsakovė įsigijo liftą, kurio keliamoji galia ir žmonių skaičius yra – 675 kg / 9 žmonės. Tai reiškia, kad geresnių techninių parametrų ir brangesnio lifto įsigijimas sąlygojo kainos padidėjimą - 6542 Eur.

30.       Teismo vertinimu, nors ginčo Sutarties ir naujai sudarytų rangos sutarčių dalykai ir skiriasi, tačiau užsakovas, sudarydamas naujas rangos sutartis, kuriomis numatyta užbaigti statybos darbus tame pačiame objekte, iš esmės siekė to paties galutinio darbų rezultato.

31.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nutraukus statybų rangos sutartį dėl rangovo kaltės, darbų užbaigimui administracija turėjo skirti 224 383,06 Eur sumą (187841,06 +36542,00), o visi gimnazijos renovacijos darbai kainavo 381 443 Eur. Palyginimui -jeigu savivaldybė būtų tenkinusi ieškovės prašymą dėl papildomų darbų pirkimo, ginčo Sutarties kaina būtų padidėjusi iki 402 425,37 Eur (339 000+ 63 425,37).

32.       Dėl geresnių techninių parametrų lifto įsigijimo darbų kaina objekte padidėjo 6542 Eur, kurie, neturėtų būti vertinami kaip nuostoliai, todėl atsakovės nuostolius sudaro 35 901 Eur (224 383,06 -181 939,80 - 6542). Pažymėtina, kad užsakovas gali naudoti sutarties užtikrinimo priemones (nagrinėjamu atveju – užstatą) kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, tačiau jo pasiliekama pinigų suma negali viršyti patirtų nuostolių, todėl teismo vertinimu, savivaldybės administracija turėjo teisę pasinaudoti visa 33 900 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-24 ieškovės sumokėtas 33 900 Eur piniginis užstatas atsakovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas 2019-12-10, tai yra po bankroto bylos UAB „Sanraktas“ iškėlimo (2019-08-08). Ieškovė nurodo, kad užstatas, kuris nebuvo panaudotas įstatymų nustatyta tvarka iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos, negali būti naudojamas, nes tai pažeistų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kurios yra imperatyvios.

34.       Kaip jau minėta, užstatas, kaip prievolių užtikrinimo būdas, ir teisiniai santykiai dėl užstato įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad savivaldybės administracija ieškovės sumokėtą užstatą į nuostolius įskaitė jau po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir pasunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis). Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pagal CK nuostatas, kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, sudaroma paprastos formos rašytinė įkeitimo sutartis. Ji gali būti sudaroma kaip atskira sutartis arba susitarimas dėl įkeitimo įtraukiamas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

35.       Nagrinėjamu atveju dėl piniginio užstato, siekiant užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą, buvo susitarta statybos rangos sutartyje, užstatas perduotas užsakovui. Vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tai reiškia, kad užstatas, kaip ir hipoteka ar įkeitimas, suteikia jo turėtojui pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Kadangi nagrinėjamu atveju užstatas yra lėšos ir jos perduotos užsakovui, taigi atsakovė galėjo tenkinti savo reikalavimą pagal sutartį, susijusį su ieškovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu tiek, kiek piniginis užstatas neviršija nuostolių dydžio.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė rangos sutartį nutraukė nesant esminių sutarties pažeidimų, nustačius atsakovės patirtų nuostolių dydį, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė turi teisę į 33 900 Eur užstato grąžinimą.

Dėl sąskaitos apmokėjimo

37.       Tarp šalių ginčas kilo taip pat dėl dalies atliktų darbų apmokėjimo pagal 2019-02-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OMT19025 (26468,80 Eur). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė apmokėjo tik dalį minėtos sąskaitos – 12 499,30 Eur, todėl likusi neapmokėta sąskaitos dalis 13 969,50 Eur priteistina iš atsakovės.

38.       CK 6.671 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Ši įstatymo nuostata lemia atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės faktiškai atliktus ir perduotus atsakovei darbus. Byloje yra pateiktas 2018-02-08 (turėtų būti 2019-02-08) atliktų darbų aktas Nr.5, vienasmeniškai pasirašytas ieškovės direktoriaus D. G., kuriame nurodyta, jog bendra atliktų darbų suma su PVM yra 26 468,80 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 9.4 punktu, 2019-02-14 raštu Nr. S-571 „Dėl pateiktų darbų aktų“ , nurodė, kad techninis prižiūrėtojas nustatė mažesnes faktiškai atliktų darbų apimtis, todėl aktą reikia pataisyti ir pakoreguoti. Byloje atsakovė pateikė pataisytą direktoriaus J. L. pasirašytą 2019-02-08 atliktų darbų aktą, kuriame bendra atliktų darbų suma su PVM yra 12 499,30 Eur, taip pat UAB „Sanraktas“ direktoriaus J. L. pasirašytą 2019-05-28 pranešimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir Lydraštį dėl darbų apimties įvertinimo. Byloje pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovei pagal ginčo Sutartį 2019-06-07 sumokėta 12 4999, 30 Eur. Nors ieškovė nurodė, jog dokumentus, kuriais ieškovės vardu sutikta su reikalavimų sumažinimu nuo 26 468,80 Eur iki 12 4999,30 Eur pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo J. L., tačiau šiuos ieškovės teiginius paneigia VĮ Registrų centro duomenys, patvirtinantys kad J. L. laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki bankroto bylos iškėlimo 2019-08-28 ėjo UAB „Sanraktas“ direktoriaus pareigas.

39.       Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas ir yra suformuluotas ieškovo reikalavimas šių aplinkybių pagrindu. Teismui įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepilnai atsiskaitė su rangove už atliktus darbus pagal Sutartį ir kad neturėjo teisinio pagrindo pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo suma, todėl ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Ieškinį atmetus, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

          Ieškinį atmesti.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja        Irena Stasiūnienė