Civilinė byla Nr. eB2-659-555/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.4.4.3.2; 3.4.4.5.2; 3.4.4.5.3;

3.4.4.5.4; 3.4.4.8; 3.4.4.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“, uždaroji akcinė bendrovė „HAUPAS“ ir Eduardas Laucius,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Nemokumo administratorius M. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; tuo atveju jeigu teismas laikytų, kad šioje proceso stadijoje galima nustatyti hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ tenkančią administravimo išlaidų dalį, panaikinti 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, jog hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK‑29303). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Kreditorių susirinkimo pirmininkė ir hipotekos kreditorė LUAB „Kontmena“, atstovaujama advokato N. S., kreipėsi į atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą tokiais darbotvarkės klausimais: 1) kreditorių susirinkimo reglamento nustatymas; 2) dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos iš hipoteka užtikrinto reikalavimo patvirtinimo. Atsakydamas į kreditorės prašymą, nemokumo administratorius pažymėjo, kad atsakovės bankroto byloje nėra aiškus administravimo išlaidų dydis, šiuo klausimu kilęs ginčas yra nagrinėjamas teisme, todėl, kol nėra išspręstas šis klausimas, turintis įtakos administravimo išlaidų daliai, tenkančiai hipotekos kreditorei, siūlė atidėti kreditorių susirinkimą šaukimą nurodytais darbotvarkės klausimais iki bus priimti ir įsiteisės procesiniai sprendimai Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025. Hipotekos kreditorė nesutiko, kad atsakovės administravimo išlaidų dydis šiuo metu yra neaiškus, ir nurodė, kad jis nustatytas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi (dėl UAB „BankromaX“ laikotarpio išlaidų). Kreditorė teigė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 nėra sprendžiamas administravimo išlaidų dydžio klausimas, o įstatymas hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimą sieja su įkeisto turto pardavimu, o ne su visų administravimo išlaidų paaiškėjimu, todėl visų administravimo išlaidų dydis, anot kreditorės, nedaro įtakos keliamo klausimo sprendimui.

1.2.                      2025 m. lapkričio 10 d. pranešimu nemokumo administratorius informavo kreditorius apie 2025 m. gruodžio 10 d. 10.00 val. šaukiamą atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą pagal tokią darbotvarkę: 1) kreditorių susirinkimo reglamento nustatymas; 2) dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos iš hipoteka užtikrinto reikalavimo patvirtinimo. 2025 m. gruodžio 10 d. LUAB „Kontmena“ nemokumo administratorius V. K. atsiuntė balsavimo raštu biuletenį, kuriame nepritariant savo paties anksčiau pasiūlytam sprendimo projektui, pateikė ir balsavo už tokį nutarimo projektą: „patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalis) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą. Kadangi sprendimų priėmimui pakanka vienos LUAB „Kontmena“ balso, atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Nei vienas kita kreditorius nepalaikė LUAB „Kontmena“ pozicijos.

1.3.                      2025 m. spalio 23 d. prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą LUAB „Kontmena“ laikėsi pozicijos, jog nustatant administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo taikytinos ĮBĮ nuostatos. Vis dėlto balsavimo raštu biuletenyje kreditorė nuomonę pakeitė ir skaičiuodama įkaito turėtojai tenkančią sumą rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ). Tokią nuomonę ji grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2‑242-798/2025 pateiktu išaiškinimu. Tačiau nurodytos bylos nagrinėjimo dalyku buvo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo tai, kada reikia tenkinti atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus ir pagal kokį įstatymą. Todėl su kreditorės LUAB „Kontmena“ pozicija nėra pagrindo sutikti. Klausimas dėl teisinio reguliavimo taikytino LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimo tenkinimo eilei ir tvarkai teismų spręstas jau ne vieną kartą, o pozicija šiuo klausimu nuosekli, kurioje yra išaiškinta, jog atsakovės UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai, bei įkaito turėtojui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymui taikytinas ĮBĮ. Kas įtvirtinta ir įstatyme (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

1.4.                      Skundžiamas 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu pasireiškia akivaizdžiu turinio neteisėtumu, imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei kreditorių ir likviduojamos dėl bankroto įmonės interesams. Kreditorė LUAB „Kontmena“, balsuodama 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu, visiškai nepagrįstai ir prieštaraudama pati sau vienu metu rėmėsi abejais įstatymais: dalyje dėl įkaito turėtojai tenkančios sumos – rėmėsi JANĮ, dalyje dėl išmokėjimo tvarkos – ĮBĮ. Kreditorė, siekdama sau palankesnio rezultato, selektyviai pritaikė labiau tinkamas teisės normas iš skirtingų įstatymų. Turint omenį, jog pačią LUAB „Kontmena“ atstovauja nemokumo administratorius ir profesionalūs teisininkai pagal ilgalaikes sutartis, akivaizdu, kad toks elgesys yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. ĮBĮ ir JANĮ skirtingai reglamentuoja bankroto proceso administravimo išlaidų dalies, tenkančios įkaito turėtojui, nustatymą. Nustatant hipotekos kreditorei tenkančią administravimo išlaidų dalį, turėjo būti taikomas ĮBĮ. Dėl to ta aplinkybė, jog buvo pritaikytas netinkamas įstatymas ir nustatyta aiškiai neproporcinga hipotekos kreditorei tenkanti administravimo išlaidų dalis, sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą kreditorių sprendimą panaikinti

1.5.                      Atsakovės UAB „Laugina“ bankroto proceso stadijoje skundžiamas sprendimas dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymo negalėjo būti priimtas. Visais atvejais, prieš atsiskaitant su kreditoriais (įskaitant ir įkaito turėtoją / hipotekos kreditorių), turi būti padengtos visos administravimo išlaidos. Tebevykstant atsakovės UAB „Laugina“ bankroto procesui ir atsakovei dalyvaujant teisminiuose, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai lėšų reikės įmonės administravimui. Dėl to galutinis atsakovės bankroto administravimo išlaidų dydis nėra aiškus. Šioje bankroto proceso stadijoje, kuomet nėra žinomas galutinis UAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų dydis, skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra nesavalaikis, sukeliantis teisinį neapibrėžtumą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcingumo, todėl yra neteisėtas.

1.6.                      Jeigu teismas vis tik laikytų, kad šioje proceso stadijoje buvo galima priimti sprendimą dėl įkaito turėtojai tenkančios administravimo išlaidų dalies nustatymo (su kuo kategoriškai nesutinka), tas turi būti atliekama įstatyme ir teismų praktikoje nustatytu būdu. Jau šioje proceso stadijoje pakanka argumentų laikyti, jog atliekų tvarkymo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Dėl to bendra atsakovės UAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų suma (įskaitant numatomas būsimas) yra 2 638 837,32 Eur (248 216,83 Eur + 68 737,93 Eur + 444 639,56 Eur + 1 716 143 Eur + 161 100 Eur). Įvertinus hipotekos kreditorės LUAB „Kontmena“ turimo finansinio reikalavimo dydį ir patirtas LUAB „Laugina“ administravimo išlaidas, jai proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur (2 638 837,32  Eur x 34,04 procentai), o ne 227 008,56 Eur, kaip siūlo / pageidauja kreditorė. Teikdama atitinkamą pasiūlymą, kreditorė UAB „Kontmena“ siekia nepagrįstai perkelti jai tenkančią administravimo išlaidų dalį kitiems įmonės kreditorėms, taip neteisėtai siekiant pasididinti gautino finansinio reikalavimo dalį kitų kreditorių sąskaita. Daugiau nei akivaizdu, kad kreditorė LUAB „Kontmena“ privalo proporcingai jos tenkinamo finansinio reikalavimo daliai prisidėti prie įmonės patirtų administravimo išlaidų, be kita ko, atliekų tvarkymui. Taigi, jeigu teismas spręstų, kad šioje proceso stadijoje galima nustatyti hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ tenkančią administravimo išlaidų dalį (su administratorius nesutinka), tokiu atveju jai proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis turėtų būti nustatyta ne mažesnė kaip 898 260,22 Eur.

2.       Suinteresuoti asmenys (kreditorės) UAB „HAUPAS“ ir UAB „Testona“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo jį patenkinti (reg. Nr. DOK-2039). Kreditorės nurodo, kad pats kreditorių susirinkimas sušauktas bei jo metu priimtas ginčijamas sprendimas išimtinai vienos didžiausių kreditorių balsais. Kreditorių susirinkimo sprendimas tenkinti vieno kreditoriaus, nors ir hipotekos kreditoriaus, reikalavimą nepadengus bankroto proceso išlaidų, kurios dar nepatvirtintos ir kurių suma nėra žinoma, prieštarauja JANĮ nuostatoms. Kreditorių susirinkimas neturi teisės spręsti klausimo dėl atsiskaitymo su kreditoriais iki bus patvirtintos bankroto proceso išlaidos (bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui), bus žinoma šių išlaidų suma, ir tik padengus visas administravimo išlaidas, administratorius turi teisę atsiskaityti su kreditoriaus, aišku hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę į savo hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą iš lėšų gautų pardavus jo naudai įkeistą turtą. Sprendžiant iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių, vis dar vykstant UAB „Laugina“ bankroto procesui, LUAB „Laugina“ dalyvaujant teisminiuose ginčuose, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai lėšų reikės įmonės administravimui, galutinė LUAB „Laugina“ bankroto administravimo išlaidų suma nėra aiški. Tik po to, kada yra aiškios bankroto proceso išlaidos, jų suma, nemokumo administratorius gali kelti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo. Beje, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Tuo atveju, jeigu nemokumo administratoriaus skaičiavimai teisingi ir skundo pateikimo dieną bendra LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų suma (įskaitant numatomas būsimas) yra 2 638 837,32 Eur, sutinka, kad įvertinus hipotekos kreditoriaus LUAB „Kontmena“ turimo finansinio reikalavimo dydį ir patirtas LUAB „Laugina“ administravimo išlaidas, jai proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur (2 638 837,32 Eur x 34,04 procentai), taigi beveik šešis kartus didesnė nei nustatyta 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu. Kreditorė LUAB „Kontmena“ privalo proporcingai jo tenkinamo finansinio reikalavimo daliai prisidėti prie visų įmonės patirtų administravimo išlaidų, be kita ko, atliekų tvarkymui. Palikus galioti skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris yra priimtas išimtinai jos pačios balsais, būtų pažeisti kitų kreditorių bei pačios atsakovės interesai ir teisėti lūkesčiai patenkinti savo reikalavimus pilnai ar kaip įmanoma didesne savo reikalavimų dalimi.

3.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Riboleksas“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo jį patenkinti (reg. Nr. DOK-2122). Kreditorė nurodo, kad sutinka su nemokumo administratoriaus skundu. Didžiausia kreditorė ir įkaito turėtoja LUAB „Kontmena“, valdanti daugiau nei pusę visų kreditorių reikalavimų, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo tik vieną (neteisėtą) tikslą – nusistatyti sau mažesnę administravimo išlaidų dalį, nei priklauso pagal įstatymą. LUAB „Kontmena“, siekdama sau palankesnio rezultato, netgi selektyviai pritaikė labiau tinkamas teisės normas iš skirtingų įstatymų. Toks elgesys nieko bendro su teisėtumu neturi. Didžiausia kreditorė atvirai demonstruoja aklą jėgos poziciją, nepaisydama nei teisės aktų nuostatų, nei kitų atsakovės kreditorių teisėtų interesų, tiesiogiai prieš kuriuos yra nukreiptas ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo jiems perkeliama įkaito turėtojai priklausanti administravimo išlaidų dalis.

4.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB „Kontmena“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. K., pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo jį palikti nenagrinėtu arba atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK‑2689). Kreditorė nurodo, kad skundas yra paduotas subjekto – pačios atsakovės, kuriam JANĮ nesuteikia teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Kaip teisingai nurodyta skunde, priimdama skundžiamą 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kreditorė vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025, pateiktu išaiškinimu, kad nagrinėjamam klausimui taikomos JANĮ nuostatos. Nemokumo administratorius visiškai nepagrįstai nurodo, kad šioje LUAB „Laugina“ bankroto proceso stadijoje skundžiamas sprendimas dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymo negalėjo būti priimtas. JANĮ 98 straipsnio 1 dalis numato, kad iš įkeisto turto vertės išlaidos atskaitomos pardavus arba perdavus įkeistą turtą. Iš esmės tai reiškia, kad nemokumo administratorius turi pareigą šaukti kreditorių susirinkimą patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo nedelsiant po įkeisto turto apravimo ar perdavimo. Įkeistas turtas buvo parduotas 2022-2023 m., paskutinis įkeistas daiktas perduotas 2023 m. spalio 4 d., iš viso parduota turto už 2 160 850 Eur sumą. Vadinasi, 2023 m. spalio mėn. nemokumo administratorius turėjo pareigą šaukti susirinkimą patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo nedelsiant po įkeisto turto apravimo ar perdavimo. Nemokumo administratorius remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 pateiktu išaiškinimu, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkintini tik po to, kai apmokamos administravimo išlaidos. Tačiau minėtas aiškinimas pateiktas ne dėl JANĮ, o dėl ĮBĮ nuostatų. Taikant JANĮ minėtas aiškinimas nėra aktualus, nes JANĮ 98 straipsnio 2 dalis, numačius 15 procentų apribojimą, iš esmės buvo pakeistas teisinis reguliavimas ir negalima remtis taikant ĮBĮ suformuota praktika. Bet kuriuo atveju reikalavimas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo nebūtų pažeidžiamas, nes atsakovė neturi neapmokėtų administravimo išlaidų. Ieškovė turi pakankamai lėšų, todėl nemokumo administratorius iškart apmoka visas atsiradusias išlaidas. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra išaiškinta, kad turi būti apmokėtos visos esamos ir būsimo išlaidos iki bankroto proceso pabaigos. Nutartis turi būti suprantama tokiu būdu, kad, sprendimo dėl įkaito turėtojui tenkančios administravimo išlaidų dalies priėmimo metu, turi būti įvertinamos visos iki įkeisto turto pardavimo patirtos ir / ar prisiimtos išlaidos. Kadangi visos iki įkeisto turto pardavimo atsakovės patirtos administravimo išlaidos yra pilnai padengtos, argumentas dėl negalėjimo spręsti dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies yra nepagrįstas. Faktą, kad dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies sprendžiama bankroto proceso eigoje pardavus įkeistą turtą, bet nežinant visų būsimų administravimo išlaidų, patvirtina ir teismų praktika. Atsakovės kreditorių susirinkime priimtas sprendimas dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies yra teisingas ir pagrįstas, priimtas įvertinus tiek galiojantį teisinį reguliavimą, tiek ir teismų praktiką. Nustatant hipotekos kreditoriui tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį, vertinamos tik iki įkeisto turto paravimo patirtos administravimo išlaidos. Tokį aiškinimą patvirtina tiek JANĮ 98 straipsnio 1 dalies formuluotė „pardavus arba perdavus įkeistą turtą“, tiek ir teismų praktika. Nemokumo administratorius, atsakydamas į kreditorės paklausimą, nepateikė duomenų apie dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Dėl to kreditorė dėl įkeisto turto turėtas išlaidas apskaičiavo pagal savo turimus duomenis ir nustatė 18 560,68 Eur išlaidas, kurios atskaitomos iš įkeitimu užtikrinto reikalavimo vertės. Skaičiuojant ne dėl įkeisto turto patirtas išlaidas, yra taikomas JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytas 15 proc. apribojimas. Kreditorė teigia, kad ne dėl įkeisto turto patirtos išlaidos viršija minėtą 15 procentus nuo hipoteka užtikrinto reikalavimo dalį (943 759,48 Eur x 15 proc. = 141 563,92 Eur), todėl atskaitoma tik 15 proc. dalis. Dėl to kreditorė prie administravimo išlaidų prisidėjo 160 124,60 Eur: 1) 18 560,68 Eur pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą; 2) 141 563,92 Eur pagal JANĮ 98 straipsnio 2 dalį (apima JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus). Atitinkami, kreditorei išmokėtina suma, kurią išmokėti nemokumo administratorius jau vėluoja, atskaičius iš hipotekos reikalavimo dengiamą 160 124,60 Eur išlaidų sumą, sudaro 783 634,88 Eur. Kadangi sumos dalis 100 000 Eur jau buvo išmokėta, likusi mokėtina dalis yra 683 634,88 Eur.

5.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Eduardas Laucius pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo jį palikti nenagrinėtu arba procesą nutraukti, arba skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK‑2121). Kreditorius nurodo, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo pateikė tokios teisės neturinti atsakovė LUAB „Laugina“. Atsakovei nėra jokio skirtumo, kokia apimtimi hipotekos kreditorė UAB „Kontmena“ prisidės prie administravimo išlaidų. Kadangi skundas yra paduotas subjekto, kuriam JANĮ nesuteikia teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, ir kuris neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, atsakovės LUAB „Laugina“ priimtas skundas turi būti paliktas nenagrinėtas arba grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Kita vertus nemokumo administratorius piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis – jis paneigė kreditoriaus teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, o taip pat, iki kreditorių susirinkimo pradžios nepateikė LUAB „Kontmena“ balsavimo biuletenio, kuriame buvo pateikta alternatyvus sprendimus darbotvarkės klausimu. Kreditorius balsavo prieš kreditorių susirinkimo pasiūlytą darbotvarkę, kadangi nemokumo administratorius, pirmiausia, paneigė jo, kaip kreditoriaus teises, antra, dėl paties siūlomo sprendimo neteisėtumo. Nemokumo administratorius prieš susirinkimą raštu el. paštu išplatino savo poziciją, tačiau į klausimus dėl jos atsakyti nesutiko (o susirinkime, kuriame tokia pozicija galėjo būti aptarinėjama, to padaryti net buvo neįmanoma, nes realiai joks susirinkimas net gyvai nevyko). Šiuo atveju taip pat nėra jokių duomenų apie imperatyvių JANĮ 52 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių įgyvendinimą. Tokie procedūriniai pažeidimai yra reikšmingi, jie buvo sąlygoti išimtinai nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų ir tokia situacija, kokia yra dabar, nesikeis tol, kol LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus eis M. K.. Kreditorius sutinka, kad aptariamu atveju yra prieštaravimas tarp Lietuvos apeliacinio teismo ir įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo procesinių sprendimų dėl to, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. Tačiau, priešingai, nei nemokumo administratorius ar atsakovė, kreditorius neturi privilegijos pasirinkti, kuriuos teismo procesinius sprendimus ignoruoti, o kuriais selektyviai pasiremti. Kreditorius atsiduria tokioje situacijoje, kai pats kreditorių susirinkimas, kaip toks, yra neteisėtas (t. y. aptariamu pagrindu turėtų būti naikinami sprendimai dėl procedūrinių pažeidimų), kuriuos nulėmė ne kas kitas, kaip pats nemokumo administratorius, kurio vadovaujama LUAB „Laugina“ ir teikia skundą dėl kreditorių susirinkimo panaikinimo, tačiau LUAB „Laugina“ pateikto skundo turinys tokios išvados padaryti neleidžia. Kita vertus, nei vienas kreditorius skundo dėl priimtų sprendimų nepateikė, o apie alternatyvų pasiūlymą sužinojo po laiko, dėl ko pasisakymas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo yra pakankamai ribotas. Skunde pateikti argumentai apie tai, kad su kreditoriais bus galima atsiskaitinėti tik tada, kai bus padengtos visos administravimo išlaidos, prieštarauja faktiniams nemokumo administratoriaus veiksmams UAB „Laugina“ bankroto procese, šiam iš dalies atlikus atsiskaitymą su kai kurias kreditoriais. Atsakovės skundas negali būti tenkinamas ir toje apimtyje, kad teismui laikant, kad šioje proceso stadijoje galima nustatyti hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ tenkančią administravimo išlaidų dalį, prašoma teismo šį klausimą išspręsti iš esmės ir nustatyti, jog LUAB „Kontmena“ proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur, todėl, kad jis grindžiamas abstrakcija. Įvertinus hipotekos kreditorės UAB „Kontmena“ turimo finansinio reikalavimo dydį ir patirtas LUAB „Laugina“ administravimo išlaidas, jai proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur (2 638 837,32 Eur x 34,04 proc.)“ – negali būti nustatoma konkreti suma įskaičiuojant neapibrėžtas būsimas išlaidas. Tuo tarpu aptariamu aspektu LUAB „Kontmena“ pateikti skaičiavimai yra tikslūs bei aiškūs, o atsakovė pateiktame skunde jų nepaneigia ir net nebando paneigti.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Iš UAB „Laugina“ bankroto bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir buvo iškelta bankroto byla, administratore paskiriant UAB „BankromaX“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinti UAB „Laugina“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydinta UAB „Laugina“ administratorė UAB „BankromaX“ ir nauju administratoriumi paskirtas V. R.. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta UAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš LUAB „Laugina“ administratoriaus pareigų atstatydintas V. R. ir LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas M. K..

7.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 10 d. įvyko atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kuris buvo sušauktas kreditorių susirinkimo pirmininkės ir didžiausios kreditorės LUAB „Kontmena“ iniciatyva. Iš pateikto atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami šie darbotvarkės klausimai: 1) kreditorių susirinkimo reglamento nustatymas; 2) dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos iš hipoteka užtikrinto reikalavimo patvirtinimo. Kaip matyti, nurodytais darbotvarkės klausimais buvo priimti tokie kreditorių susirinkimo sprendimai: 1) kadangi susirinkime dalyvauja pirmininkė LUAB „Kontmena“ ir nemokumo administratorius M. K., šis klausimas nesvarstomas; 2) patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą. 

8.       Nemokumo administratorius M. K., vadovaudamasis JANĮ 55 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 3 punktu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu. Nemokumo administratorius teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei likviduojamos dėl bankroto įmonės ir jos kreditorių interesams.

9.       Nagrinėjamu atveju atsiliepimus į skundą pateikę kreditoriai LUAB „Kontmena“ ir Eduardas Laucius teigia, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo padavė tokios teisės neturintis asmuo – pati atsakovė, o ne nemokumo administratorius. Pažymėtina, kad juridinio asmens bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis), kuriam įstatymas numato plačias funkcijas bei teises (JANĮ 66 straipsnis). Taigi, nemokumo administratoriui įstatymas suteikia itin plačius įgaliojimus, todėl jis yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, taip pat atstovauja įmonės ir jos kreditorių interesus. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę, be kita ko, apskųsti ir nemokumo administratorius (3 punktas). Nagrinėjamu atveju skundas dėl kreditorių susirinkimo metu priimto skundžiamo sprendimo panaikinimo elektroninių ryšių priemonėmis yra paduotas bei pasirašytas atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K.. Teismas sutikti, kad skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo, šiuo atveju neturi jokio teisinio pagrindo.

10.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

11.       Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, kreditorių susirinkimo sprendimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

12.       Taigi kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021).

13.       Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad apie 2025 m. gruodžio 10 d. 10.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą (pakartotinio susirinkimo data 2025 m. gruodžio 11 d. 10.00 val.) informacija buvo pateikta 2025 m. lapkričio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, JANĮ 47 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 50 straipsnis). Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pakartotinio kreditorių susirinkimo datą kreditoriai taip pat informuoti 2025 m. lapkričio 10 d., jiems el. paštu išsiuntus pranešimą, balsavimo raštu biuletenį, kreditorės prašymą dėl susirinkimo sušaukimo ir kt. (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis). Iš 2025 m. lapkričio 10 d. pranešimo apie šaukiamą LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą matyti, kad, kreditorių susirinkimo pirmininkės LUAB „Kontmena“ prašymu, 2025 m. gruodžio 10 d. 10.00 val. iš anksto balsuojant raštu (gyva susirinkimo forma nenumatyta) yra šaukiamas LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kartu pateiktas kreditorės prašymas, balsavimo raštu biuletenis ir kt., taip pat nurodyta ir pakartotinio kreditorių susirinkimo data 2025 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis, 50 straipsnis). 2025 m. gruodžio 4 d. el. paštu nemokumo administratorius kreditoriams taip pat pateikė ir 2025 m. gruodžio 4 d. parengtą informaciją dėl hipotekos kreditorei tenkančios apmokėti administravimo išlaidų dalies apskaičiavimo.

14.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 2 572 576,46 Eur. Taigi kreditorių susirinkimo kvorumas buvo ir kreditorių susirinkimas galėjo priimti ginčijamą sprendimą (JANĮ 49 straipsnio 4-6 dalys). Kreditoriai LUAB „Kontmena“, UAB „HAUPAS“, UAB „Riboleksas“, UAB „Euromisa“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, UAB „Testona“, Eduardas Laucius ir UAB „INFINA“ balsavo iš anksto, pateikdami balsavimo raštu biuletenius (JANĮ 51 straipsnio 3-4 dalys). Skundžiamas sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas, didžiausiai atsakovės kreditorei LUAB „Kontmena“ pritartus savo pačios pateiktam sprendimo projekto pasiūlymui, t. y. „už“ jį balsavus 56,49 procentams nuo bendros kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra priimtas balsų dauguma (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo bei skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos nėra. Teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė.

15.       Vienintelis kreditorius Eduardas Laucius atsiliepime į nemokumo administratoriaus skundą, be kita ko, teigia, kad, šaukiant ir organizuojant kreditorių susirinkimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. buvo paneigta jo teisė dalyvauti kreditorių surinkime, nes iki kreditorių susirinkimo pradžios nebuvo pateiktas kreditorės LUAB „Kontmena“ balsavimo raštu biuletenis, kuriame buvo pateiktas alternatyvus sprendimus darbotvarkės klausimu. Kreditorius taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie imperatyvių JANĮ 52 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių įgyvendinimą. Tačiau teismas neturi pagrindo pritarti šiems kreditoriaus argumentams.

16.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad kreditorius aplinkybės, jog įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nekvestionuoja, o, manydamas, jog ginčo sprendimas kaip nors pažeidžia jo teisės ar teisėtus interesus, teismui skundo dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo neteikė. Antra, nors teismui pateiktas protokolas ir nėra pasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko, kaip tai numato JANĮ 52 straipsnio 5 dalis, 48 straipsnio 6 dalis, tačiau kreditorius nenurodo, kaip šis trūkumas iš esmės įtakojo patį ginčijamo sprendimo turinį. Kaip minėta, ginčijamas sprendimas yra priimtas didžiausiai atsakovės kreditorei LUAB „Kontmena“ pritartus savo pačios pateiktam sprendimo projekto pasiūlymui. Tačiau pati kreditorė neginčija įvykusio kreditorių susirinkimo rezultatų, priešingai, juos palaiko. Trečia, byloje duomenų, kurie pagrįstų kreditoriaus argumentus, jog jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti įvykusiame kreditorių susirinkime ir balsuoti jame iš anksto, pateikiant balsavimo raštu biuletenį svarstomais darbotvarkės klausimais, teikti savo pasiūlymus ir pan., nėra. Kaip patvirtina bylos duomenys, kreditorius balsavimo raštu biuletenį nemokumo administratoriui sprendžiamais darbotvarkės klausimais yra pateikęs, jo balsas taip pat yra įskaitytas į balsavusių „prieš“ pradinį sprendimo projekto pasiūlymą svarstomu darbotvarkės klausimu. Šiuo atveju visiems kreditoriams susirinkimo darbotvarkė buvo žinoma iš anksto ir nebuvo keičiama, jie taip pat turėjo teisę pareikšti savo nuomonę darbotvarkės klausimais bei teikti alternatyvius sprendimo projekto pasiūlymus. Taigi kreditoriaus įrodinėjamos aplinkybės dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo organizavimo, balsavimo jame numatytais darbotvarkės klausimas ir pan. pažeidimų, kurie galėjo turėti kokios nors įtakos pačiam ginčijamo sprendimo turiniui ir jo teisėtumui, teismo vertinimu, šiuo atveju nepasitvirtino.

17.       Pažymėtina, kad bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešasis interesas. Viešojo intereso egzistavimą, be kita ko (lot. inter alia), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius dėl visų, visiems (lot. erga omnes); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Viešojo intereso egzistavimas lemia aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį kontroliuojant nemokios įmonės bankroto proceso teisėtumą.

18.       Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Tačiau bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

19.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius M. K., ginčydamas priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą antruoju darbotvarkės klausimu, be kita ko, teigia, kad apskaičiuodama sau pačiai tenkančią padengti administravimo išlaidoms skirtą dalį, hipotekos kreditorė LUAB „Kontmena“ nepagrįstai vadovavosi JANĮ nuostatomis. Tuo tarpu pati kreditorė, tokią savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi, kurioje yra nurodyta, kad „atsakovės bankroto ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros buvo pradėtos galiojant ĮBĮ, todėl pagal JANĮ 155 straipsnyje nustatytą išimtį ĮBĮ taikomas dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo arba tikslinimo. Atsakovės likvidavimo dėl bankroto procedūros pradėtos galiojant JANĮ ir pagal JANĮ nuostatas, todėl kreditorių reikalavimai iš atsakovės turto tenkinami pagal JANĮ nuostatas.“ Tačiau teismas, įvertinęs tiek hipotekos kreditorės nurodytos nutarties turinį, tiek žemiau šioje nutartyje kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo vadovautis nurodytais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (liet. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 18 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (liet. be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

22.       Byloje ginčo dėl to, kad bankroto byla atsakovei yra iškelta ir pradinis kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas yra patvirtintas dar iki įsigaliojant JANĮ, nėra. JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos JANĮ įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

23.       Teismas įvertinęs nurodytoje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, neturi pagrindo sutikti su kreditorės LUAB „Kontmena“ pozicija, kad nurodytos bylos ratio decidenti (liet. sprendimo pagrindas / esmė) atitinka nagrinėjamos bylos, todėl ji nesukuria precedento, kuriais teismui būtų privaloma vadovautis. Nors kreditorės nurodytoje byloje teismas, atsakydamas į proceso šalių pateiktus argumentus, ir pasisakė apie kreditorių reikalavimų patenkinimą iš atsakovės turto, tačiau esminis ginčas toje byloje buvo kilęs dėl administratoriaus atstatydinimo ir nebuvo sprendžiama klausimas dėl hipotekos kreditorei tenkančios padengti administravimo išlaidų dalies nustatymo. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju būtent ir yra sprendžiamas pastarasis klausimas.

24.       Be to, kasacinis teismas, aiškindamas JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad ši nuostata negali būti aiškinama siaurai, t. y. kaip neapimanti paties atsiskaitymo su kreditoriais, nes tokio pobūdžio veiksmai (lėšų pervedimas kreditoriams) neabejotinai patenka į įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos sąvoką. Lėšų pervedimas kreditoriams negali būti aiškinamas kaip teisių ir pareigų atsiradimas po JANĮ įsigaliojimo bei lemti naujo teisinio reguliavimo taikymą. Aiškinimas, kad tokie atsiskaitymo su kreditoriais veiksmai priskirtini teisių ir pareigų kategorijai, kelia grėsmę ir kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės bei tvarkos sampratos iškreipimui tuo aspektu, kad susidarytų atskiros kreditorių eilės, kurių dalis būtų patvirtinta pagal ĮBĮ reikalavimus, kita dalis – pagal JANĮ reikalavimus. Toks aiškinimas būtų akivaizdžiai netinkamas ir iškreiptų JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintos pereinamosios nuostatos – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kaip išimties, – esmę. JANĮ 155 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisėkūros efektyvumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). 

25.       Taigi teismas, atsižvelgęs į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskiria kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pat remiantis šios nutarties 24 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl hipotekos kreditorės reikalavimo patenkinimo bankroto byloje, pradėtoje iki JANĮ įsigaliojimo, turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025, kurioje taip pat, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo nuspręsta dėl hipotekos kreditorei tenkančios padengti administravimo išlaidų dalies nustatymo. Remiantis nurodytu, teismas šiuo atveju sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad apskaičiuodama sau pačiai tenkančią padengti administravimo išlaidoms skirtą dalį, hipotekos kreditorė LUAB „Kontmena“ nepagrįstai vadovavosi JANĮ nuostatomis.

26.       Nemokumo administratorius skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas dėl hipotekos kreditorei tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymo išvis negalėjo būti priimtas ir yra nesavalaikis, sukeliantis teisinį neapibrėžtumą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcingumo, todėl yra neteisėtas. Nemokumo administratorius teigia, kad, prieš atsiskaitant su kreditoriais (įskaitant ir įkaito turėtoją / hipotekos kreditorių), pirmiausiai turi būti padengtos visos administravimo išlaidos. Tebevykstant atsakovės UAB „Laugina“ bankroto procesui ir atsakovei dalyvaujant teisminiuose, galutinis atsakovės bankroto administravimo išlaidų dydis šiuo metu dar nėra aiškus, todėl nėra galimybės nustatyti ir hipotekos kreditorei tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies.

27.       ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. <...> Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje

28.       Pagal ĮBĮ 34 straipsnį, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tačiau ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios bankroto administravimo išlaidų apmokėjimą iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, jog, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, 32 punktą).

30.       Taigi ĮBĮ nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

31.       Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų taip pat konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Taigi, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). Ir tik patvirtinus faktiškai patirtas administravimo išlaidas atsiranda pagrindas paskirstyti kreditoriams tenkančių apmokėti šių išlaidų proporcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

32.       Taigi, su hipotekos kreditoriumi gali būti atsiskaityta tik atskaičius administravimo išlaidoms tenkančią sumą. Tokios pozicijos yra laikomasi ir jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sprendimo metu galutinė faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma dėl nuolatinai vykstančių teisminių ginčų, nebuvo žinoma. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamam ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, daro išvadą, kad 2025 m. gruodžio 10 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu priimtas sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir nėra teisėtas.

33.       Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra priimtas išimtinai pačios hipotekos kreditorės iniciatyva, jos pačios pasiūlyto sprendimo numatytu darbotvarkės klausimu projekto pagrindu. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas kitas atsakovės kreditorius nebalsavo nei už pradinį hipotekos kreditorės pasiūlytą sprendimo projektą, nei už tą, kurio pagrindu ir buvo priimtas ginčo sprendimas. Teismas pažymi, kad būtent hipotekos kreditorei tenkanti padengti administravimo išlaidų dalis tiesiogiai turi įtakos ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėms (jų apimčiai), todėl toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali paveikti tiek pačios atsakovės, tiek ir visų jos kreditorių teisėtus interesus ir lūkesčius. Be to, akcentuotina, kad apskaičiuoti, kokia konkreti administravimo išlaidoms dengti skirta suma turi būti išskaičiuota iš hipotekos kreditoriui išmokėtinos sumos yra ne to konkretaus kreditoriaus, tačiau atsakovės bankroto procesą administruojančio nemokumo administratoriaus pareiga. Taigi, teismo vertinimu, jau vien pats faktas, kad šiuo atveju hipotekos kreditorė, o ne nemokumo administratorius, apskaičiavo tokią sau tenkančią padengti administravimo išlaidų dalį ir, turėdama didžiausią finansinį reikalavimą bankroto byloje, pati už jį nubalsavo (prieš tai dar pakeisdama sprendimo projektą į kokį pati pageidauja), prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia atsakovės bei jos kitų (mažesniųjų ir balsavusių prieš tokį sprendimo projektą) kreditorių teises.

34.       Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčijamas atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to nemokumo administratoriaus M. K. skundas yra patenkinamas ir atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, yra panaikinamas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36.       Patenkinus nemokumo administratoriaus skundą, jis įgijo teisę į jo bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nemokumo administratorius M. K. pateikė teismui įrodymus, kad jis šioje byloje turėjo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo dėl kreditorių susirinkimo parengimas (reg. Nr. DOK‑2214). Iš pateiktų duomenų matyti, kad nemokumo administratoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas yra apmokėjusi LUAB „Laugina“, atstovaujama to paties nemokumo administratoriaus M. K..

37.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos juos sumokėtos, išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑275‑823/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023). 

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovės LUAB „Laugina“ apmokėtos teisinės pagalbos išlaidos yra susijusios nagrinėjama byla ir yra susidariusios už nemokumo administratoriaus byloje pateikto skundo dėl kreditorių susirinkimo parengimą, kuriuos parengė tiek atsakovę, tiek ir nemokumo administratorių atstovaujantis profesionalus teisininkas, teisinės pagalbos išlaidos yra realiai patirtos (apmokėtos), ir kurios nebūtų susidariusios, jei hipotekos kreditorė nebūtų reikalavusi sušaukti kreditorių susirinkimo ir jo metu jos pačios balsais nebūtų priimtas imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidžiantis sprendimas, todėl teismas neturi pagrindo nespręsti šių išlaidų priteisimo klausimo iš bylą pralaimėjusios hipotekos kreditorės. 

39.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40.       Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisinės prigimties, 2014 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑231/2014 išaiškino, jog reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis).

41.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad nemokumo administratoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktai) ir yra pagrįstos (maksimali suma už ieškinio parengimą sudarytų 2 427,60 Eur x 2,5 = 6 069 Eur), todėl yra priteisiamos iš neteisėtą sprendimą priėmusios hipotekos kreditorės LUAB „Kontmena“ administravimo išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, 155 straipsniu,

n u t a r i a:

nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo patenkinti.

Panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu.

Iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), administravimo išlaidų, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokumo administratoriui pavedant su šia nutartimi supažindinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas