1Sk-131/2008
procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio
Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,
teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties, kuria
atmestas Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su
pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
Kaišiadorių rajono apylinkės
teismas nagrinėjo Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2008 m. kovo
27 d. nutartimi teikimą atmetė.
Skunde nuteistasis prašo teismo
nutartį panaikinti, teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tenkinti. Teigia,
kad perkeltas į lengvąją grupę, šešis kartus skatintas, galiojančių nuobaudų
neturi, atlikęs beveik 2/3 paskirtos bausmės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
pateikęs pažymą apie priėmimą į darbą.
Teismo posėdžio metu prokurorė
prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo E. Š. skundas
atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių
vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str.
1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys,
kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus,
gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad
lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims,
atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis
toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis
gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs
įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti
neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8
straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė
yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų
asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys
bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės
sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos,
nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo
įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad
lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima
taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina
bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti
lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad
nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį –1/2 paskirtos
bausmės. Pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, vieną kartą baustas,
galiojančių nuobaudų neturi, skatintas šešis kartus. Pirmosios instancijos
teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė
į padarytą vidaus tvarkos pažeidimą, skirtą nuobaudą, paskatinimus. Pirmosios
instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis atlieka ilgalaikę
laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (BK 149 str. 4
d.) padarymą. Ši aplinkybė – padarytos veikos sunkumas ir pavojingumas taip
pat yra vertinama ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kaip numato
bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnis, nes lygtinis paleidimas taip pat yra
viena iš pataisos priemonių rūšių. Nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, o
šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to,
iš ankstesnių teismo nuosprendžių matyti, kad E. Š. teismas
jau buvo parodęs pasitikėjimą juo, t.y. jam kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas
bei kartą jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, tačiau teismo
lūkesčių nepateisino ir savo nusikalstamu elgesiu parodė, kad yra pavojingas
visuomenei ir jos saugomiems teisiniams gėriams. Sprendžiant dėl galimybės
nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą
bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis galiojančių
nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam vieną kartą
skirta drausminė nuobauda. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau į ją taip
pat būtina atsižvelgti vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo įstaigoje,
bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir
asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Nors pataisos namų administracija
nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, jis šešis kartus skatintas, tačiau
pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad E.
Š. kaltės jausmas paviršutinis. Be to, pirmosios instancijos teismas
pagrįstai įvertino ir likusią neatliktąją bausmės dalį, nes bausmės tikslai
susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių
apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir
pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos
bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas
nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padarytų
nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas. Likusi bausmės dalis – daugiau nei treji
metai laisvės atėmimo, įvertinus tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis
nusikaltimas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo ne tik
skatintas, bet ir baustas drausmine tvarka, yra dar gana didelė. Visos
paminėtos aplinkybės bei šios aplinkybės t.y. nuteistojo elgesys pataisos
namuose, pataisos namų charakteristika, padaryto nusikaltimo sunkumas ir
pavojingumas, likusi gana didelė bausmės dalis, įvertinus aplinkybes, jog
nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 6 kartus, perkeltas į
lengvąją grupę, charakterizuojamas teigiamai, neduoda pakankamo pagrindo
spręsti, kad nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galimą taisyti
neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus
daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo
įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios
instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Remdamasi išdėstytomis
aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad
apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą,
kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos
nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo
kolegijai nekelia.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas
atmestas pagrįstai. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, nutartis paliekama
galioti.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.
n u t a r i a :
Nuteistojo E. Š. skundą
atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27
d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos
pirmininkė teisėja
D.Šiugždinytė
Kolegijos
teisėjai
V.Vitunskas
G.Večerskas