Baudžiamoji byla Nr. 1N-27/2014
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.12.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo advokato Jovito Elzbergo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje J. Ž. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį; A. V. (A. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustačius terminą iki 2014 m. kovo 30 d.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. Ž. kaltinama tuo, kad ji būdama nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš jos, A. M., S. Č., A. V., organizatore ir vadove, turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – išvaistyti UAB „A“ turtą, duodama nurodymus organizuotos grupės nariams atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, organizuodama dokumentų rengimą ir nusikalstamo mechanizmo įgyvendinimą, organizuodama ir vykdydama didelės vertės patikėto turto išvaistymą, Vilniaus mieste, turėdama tikslą neteisėtai UAB „A“ piniginėmis lėšomis už A. M. sumokėti UAB „B“ įmonės, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įstatinio kapitalo didinimui skirtą piniginę sumą, organizavo UAB „A” turto iššvaistymą, o būtent:
J. Ž. iš anksto susitarusi su savo broliu ir UAB „B“ akcininku A. M., kuris turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2005 m. lapkričio mėn., 2006 m. kovo mėn. turėdama tikslą neteisėtai UAB „A” piniginėmis lėšomis už A. M. sumokėti UAB „B“ įstatinio kapitalo didinimui skirtą piniginę sumą, nurodė A. M. priimti 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. BIV-6, dėl UAB „B” įstatinio kapitalo didinimo nuo 10 000 iki 3 720 000, išleidžiant papildomai 37 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų. Pastarajam šį nurodymą įvykdžius, J. Ž. UAB „A” direktoriui S. Č. davė neteisėtą žodinį nurodymą atlikti 1 000 000 Lt pavedimą iš banko sąskaitos AB „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T“ banko sąskaitą, pastarajam 2006 m. kovo 27 d. kartu su buhaltere N. G. nežinančia apie nusikalstamą veiką, atlikus jam patikėto turto 1 000 000 Lt pervedimą į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ banke bei surašytu J. Ž. nurodymu 2006 m. kovo 27 d. raštu, nurodė šią neva per klaidą gautą sumą pervesti į UAB „B” banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimui. UAB „T“ atsakingiems asmenims, nežinantiems apie nusikalstamą veiką, pervedus 1 000 000 Lt į UAB „B” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), J. Ž. tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2006 m. balandžio 3 d. davė nurodymus J. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, išrašyti, o A. V. pasirašyti mokėjimo nurodymą Nr. 1, pastariesiems nurodymus įvykdžius, šio nurodymo pagrindu iš UAB „B” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 000 Lt, kuris šiuos pinigus 2006 m. balandžio 3 d. pervedė į UAB „B” banko sąskaitą kaip savo įnašą įstatinio kapitalo didinimui.
Tokiu būdu J. Ž. veikdama organizuota grupe su A. M., A. V., S. Č. išvaistė patikėtą UAB „A“ turtą, tuo bendrovei padarydama 1 000 000 Lt materialinę žalą. Šiais savo veiksmais J. Ž. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat ji kaltinama tuo, kad veikdama kartu su M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, J. K., išvaistė UAB „B“ įmonės kodas 300012856, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje turtą – 2 300 000 Lt, suklastojo dokumentus, dėl ko UAB „B” padaryta didelė materialinė žala, bei apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „B“ 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:
laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. Ž., būdama UAB „B“ įmonės, kodas 300012856, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktore, veikdama kartu su akcininku M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, Vilniuje (duomenys neskelbtini) iššvaistė patikėtą UAB „B” turtą – 2 300 000 Lt, po ko siekdami paslėpti savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. susitarė su J. Ž. (J. Ž.) už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kad šis UAB “B” pateiks išlaidas pateisinančius dokumentus. J. Ž. per M. M. perdavus J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį tarp UAB „B” ir realiai jokios veiklos nevykdančios OOO „B“, 2008 m. gruodžio 14 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 1, 2008 m. rugpjūčio 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. lapkričio 25 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. gruodžio 15 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugsėjo 31 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2009 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, J. Ž. juos pasirašė bei nurodė UAB „B“ įmonės, kodas 300012856, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vyriausiajai finansininkei J. K. surašyti su tariamu sandoriu susijusius UAB „B“ kasos išlaidų orderius. J. K. išrašius bei pasirašius tikrovės neatitinkančius: 2008 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/102 – 2 150000 Lt sumai, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/104 – 1 150 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/117 – 1 200 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/123 – 1 200 000 Lt sumai, 2008 m. spalio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/148 – 1 200 000 Lt sumai, 2008 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/185 200 000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/200 300.000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/211 300 000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/218 500 000 Lt sumai, 2009 m. sausio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9/2 100 000 Lt sumai, pagal kuriuos iš kasos tariamai išmokėta 2 300 000 Lt OOO „B” įgaliotiems asmenims J. Ž. ir M. A. (M. A.), J. Ž., toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė 2008 metų lapkričio – 2009 m. sausio mėn. laikotarpio UAB „B“ buhalterinę apskaitą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 2008 metų laikotarpiu, žinodama, kad tarp asociacijos OOO „B“ ir UAB „B“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „B“ buhalterinę apskaitą „B“ vyr. finasininkei J. K. nurodė įtraukti suklastotus tikrus dokumentus: OOO „B” 2008 m. gruodžio 14 d. sąskaitą – faktūrą Nr.1, 2008 m. rugpjūčio 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. lapkričio 25 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. gruodžio 15 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį be numerio, 2008 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį be numerio, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „B“ pirko paslaugas iš OOO „B“ ir už jas apmokėjo bei 2008 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderį 8/102-2, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį 8/104-1, 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį 8/117-1, 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderį 8/123-1, 2008 m. spalio 9 d. kasos išlaidų orderį 8/148-1, 2008 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderį 8/185, 2008 m. gruodžio 15 d. kasos išlaidų orderį 8/200, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį 8/211, 2008 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį 8/218, 2009 m. sausio 5 d. kasos išlaidų orderį 9/2, pagal kuriuos iš UAB „B” iš kasos tariamai išmokėta 2 300 000 Lt, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „B“ 2008 turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Tokiu būdu J. Ž. veikdama kartu su M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus išvaistė patikėtą UAB „B“ turtą, tuo bendrovei padarydama 2 300 000 Lt materialinę žalą, kartu su J. K. apgaulingai tvarkė UAB „B” buhalterinę apskaitą, bei kartu su J. Ž. ir M. A., J. K. suklastojo dokumentus, dėl ko UAB „B” padaryta didelė 2 300 000 Lt materialinė žala. Šiais savo veiksmais J. Ž. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
A. M. kaltinamas tuo, kad jis būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo, J. Ž., S. Č., A. V., vykdytoju, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvaistyti UAB „A“ turtą, vykdydamas J. Ž. gautus nurodymus atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, vykdydamas didelės vertės patikėto turto išvaistymą, Vilniaus mieste, turėdamas tikslą neteisėtai UAB „A piniginėmis lėšomis už save sumokėti UAB „B“ įmonės, kodas 300012856, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įstatinio kapitalo didinimui skirtą piniginę sumą, švaistė UAB „A” turtą, o būtent :
A. M. iš anksto susitaręs su savo seserimi J. Ž., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2005 m. lapkričio mėn., 2006 m. kovo mėn. turėdamas tikslą neteisėtai UAB „A” piniginėmis lėšomis už save sumokėti UAB „B“ įstatinio kapitalo didinimui skirtą piniginę sumą, gavo nurodymus iš J. Ž. priimti dėl UAB „B” įstatinio kapitalo didinimo nuo 10 000 iki 3 720 000, išleidžiant papildomai 37 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų. Jam šį nurodymą įvykdžius – priėmus 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. BIV-6, J. Ž. UAB „A” direktoriui S. Č. davė neteisėtą žodinį nurodymą atlikti 1 000 000 Lt pavedimą iš banko sąskaitos AB „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T“ banko sąskaitą, pastarajam 2006 m. kovo 27 d. kartu su buhaltere N. G. nežinančia apie nusikalstamą veiką, atlikus jam patikėto turto 1 000 000 Lt pervedimą į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ banke bei surašytu J. Ž. nurodymu 2006 m. kovo 27 d. raštu, nurodė šią neva per klaidą gautą sumą pervesti į UAB „B” banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimui. UAB „T“ atsakingiems asmenims, nežinantiems apie nusikalstamą veiką, pervedus 1 000 000 Lt į UAB „B” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), J. Ž. tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2006 m. balandžio 3 d. davus nurodymus J. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, išrašyti, o A. V. pasirašyti mokėjimo nurodymą Nr. 1, pastariesiems nurodymus įvykdžius, šio nurodymo pagrindu iš UAB „B” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1 000 000 Lt, kuris šiuos pinigus 2006 m. balandžio 3 d. pervedė į UAB „B” banko sąskaitą kaip savo įnašą įstatinio kapitalo didinimui.
Tokiu būdu A. M. veikdamas organizuota grupe su J. Ž., A. V., S. Č. išvaistė patikėtą UAB „A“ turtą, tuo bendrovei padarydamas 1 000 000 Lt materialinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
A. V. kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo, J. Ž., S. Č., A. M., vykdytoju, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvaistyti UAB „B“ turtą, vykdydamas iš J. Ž. gautus nurodymus atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, vykdydamas didelės vertės patikėto turto išvaistymą, atliko šiuos veiksmus:
nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2006 m. balandžio 28 d. būdamas UAB „B” direktoriumi, bei jos asignavimų valdytoju, savo žinioje turėdamas bendrovės turtą – be teisinio pagrindo 2006 m. kovo mėn. 29 d. iš UAB „T” sąskaitos banke AB “Hansabankas” Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pinigines lėšas – 1 000 000 Lt, vykdydamas žodinius J. Ž. nurodymus, pažeisdamas 2006 m. kovo 29 d. UAB „B” valdybos pavedimą grąžinti 1 000 000 Lt UAB „T”, jų bendrovei negrąžino, tačiau juos 2006 m. balandžio 3 d. pervedė į A. M. sąskaitą banke AB „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip išvaistydamas jam patikėtas pinigines lėšas.
Tokiu būdu A. V. veikdamas organizuota grupe su J. Ž., A. M. išvaistė patikėtą UAB „B“ turtą – 1 000 000 Lt, tuo bendrovei padarydamas didelę materialinę žalą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
Ši baudžiamoji byla 2012 m. lapkričio 6 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodoma, kad netinkamai surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdantys bylą nagrinėti teisme (pilnai ir visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Byloje esančiame kaltinamajame akte nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis, laikoma, kad kaltinamoji J. Ž. padarė būtent turto iššvaistymą. Aprašant J. Ž. nusikalstamą veiką iššvaistant UAB ,,B“ turtą (2 300 000 Lt), nurodyta tik tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d. tiksliai nenustatytu laiku, būdama UAB ,,B“ direktore, veikdama kartu su M. M., iššvaistė patikėtą turtą – 2 300 000 Lt. Kaip buvo padaryti inkriminuojami nusikalstami veiksmai (turto iššvaistymas), kam ir kokius konkrečius veiksmus atliekant buvo kaltinime nurodytas UAB ,,B“ turtas (2 300 000 Lt) iššvaistytas, kada buvo bendrovės pinigai buvo paimami ir kur jie juos švaistant perduodami, kaltinime nėra nurodyta.
Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymi, kad kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis (įrodymais) remiantis yra grindžiama išvada, kad turto iššvaistymą, kuris pagal kaltinimą buvo slepiamas sudarant fiktyvią sutartį su OOO „B“, padarė būtent J. Ž., kad šis turtas tikrai buvo jos žinioje (nes trūkumą, tame tarpe ir iššvaistant, pagrobiant turtą ir pan., galėjo padaryti ir kiti asmenys, o J. Ž. – tik atlikti veiksmus susidariusiam lėšų trūkumui paslėpti).
Be to, teismas nurodo, kad kaltinamajame akte nenurodyti duomenys, patvirtinantys, kad UAB ,,B“ turėjo lėšas, kurios pagal kaltinimą buvo iššvaistytos, kad bendrovėje buvo susidaręs 2 300 000 Lt trūkumas (šią sumą iššvaisčius), taip pat duomenys apie tai, kada ir kaip susidarė šių lėšų trūkumas, kieno žinioje buvo šios lėšos ir kt. Byloje esanti specialisto išvada atlikta nekeliant klausimų apie piniginių lėšų trūkumus bendrovėje ir pateikta iš esmės remiantis ne objektyvia bendrovės finansinių dokumentų analize, o ikiteisminio tyrimo specialistui pateiktais duomenimis apie UAB ,,B“ sutartį su OOO ,,B“ bei nurodant, kad buvo atlikti lėšų iššvaistymo veiksmai.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tame pačiame teisme. Prokurorės teigimu, teismo nutartis yra nepagrįsta, nes joje išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai, kliudantys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Skunde prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei metus laiko. Grąžinus bylą prokurorui trūkumams pašalinti, būtų pažeistas tyrimo operatyvumo principas, bus būtina atlikti eilę papildomų procesinių veiksmų, kurie užims laiko atsižvelgiant į bylos apimtį ir kaltinamų asmenų skaičių.
Prokurorė skunde tikslindama pareikštą kaltinimą, nurodo, kad esant tokioms aplinkybėms, kai klastojant įmonės UAB ,,B“ buhalterinius dokumentus (atvaizduojant fiktyvius sandorius), paslepiamas anksčiau susidaręs pinigų trūkumas kasoje, nėra galimybių šio piniginių lėšų trūkumo atsiradimo aplinkybių patikslinti kitaip, nei apklausiant asmenis, kurių žinioje šie pinigai buvo. Kaltinamoji J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad sandoris su OOO „B“ yra realus ir 2 300 000 Lt buvo išmokėti šios bendrovės atstovams. Šiuos jos parodymus paneigia kitų liudytojų parodymai bei UAB „B“ kasos išlaidų orderiai, kurių dalis išrašyti su papildoma numeracija. Tai patvirtina ir J. Ž. bei J. K. parodymus, kad orderiai buvo išrašyti atgaline data, o pinigai realiai nebuvo išmokėti. Sutartį su OOO „B“, žinodama, kad ji fiktyvi, pasirašė J. Ž., kuri inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „B“ direktorė, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei užimamų pareigų pagrindu kontroliuoti juridinio asmens veiklą, atliko aktyvius veiksmus siekiant nuslėpti susidariusį 2 300 000 Lt trūkumą jos vadovaujamos bendrovės kasoje. Be jos, daugiau niekas negali patikslinti kada ir kur buvo panaudotos bendrovės lėšos, todėl detaliau patikslinti turto iššvaistymo aplinkybių nėra galimybės. Kaltinimas J. Ž. iššvaisčius UAB „B“ lėšas suformuluotas remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tai, ko tyrimui nepavyko nustatyti iki bylą perduodant teismui (kada konkrečiai, kokiais veiksmais, kokiomis aplinkybėmis, kam perleidžiant lėšas buvo iššvaistytas turtas), nėra galimybės patikslinti ir po bylos išnagrinėjimo teisme, nes jokios papildomos aplinkybės nepaaiškėjo. Specialistas finansininkas taip pat negalėtų nurodyti detalesnių lėšų trūkumo atsiradimo aplinkybių, nes tai nefiksuota buhalterinėje apskaitoje, o trūkumas užmaskuotas klastotais dokumentais. Šiuo atveju teismas, prokurorės teigimu, išnagrinėjęs bylą turėtų vertinti ar pakanka pateiktų įrodymų dėl J. Ž. inkriminuotos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje bei priimti atitinkamą sprendimą remiantis išnagrinėtos bylos medžiaga.
Prokurorės tvirtinimu, teismo nutartyje išsakyta abejonė, kad kaltinime nurodyti slėpimo veiksmai galėjo būti atliekami ne slepiant lėšų trūkumą (atsiradusį dėl iššvaistymo ar kitų panašių nusikalstamų veiksmų), o sprendžiant OOO „B“ finansines problemas, slepiant bendrovėje „B“ galimus lėšų perteklius, neteisėtai gautas pajamas, neteisėtą apskaitą ir pan. yra niekuo nepagrįsta, paneigta specialisto išvada, jog UAB „B“ savo vardu pirkimų ir pardavimų nevykdė. Byloje nėra jokių duomenų apie neapskaitytų lėšų įplaukas. Tuo tarpu neužpajamuotų lėšų trūkumo negali nustatyti joks specialistas, nes jos neatvaizduojamos buhalterinėje apskaitoje, todėl skirti papildomą užduotį specialistui netikslinga. Prokurorė taip pat pažymi, kad specialistė buvo apklausta teismo posėdyje, o kilus papildomiems klausimams BPK 300 straipsnis suteikia galimybę teismui atnaujinti įrodymų tyrimą ir pateikti klausimus specialistui.
Civilinio ieškovo atstovas advokatas Jovitas Elzbergas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį. Advokato teigimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrįstai ir tinkamai suformuluotas kaltinimas, bei surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui tinkamai ir pagrįstai įvertinti kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę. Skunde pažymima, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „B“ akcininkai J. Ž. ir M. M. sudarė sutartį su OOO „B“, kurios pagrindu, pasirašius tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius, minėtai bendrovei tariamai buvo sumokėta 2 300 000 Lt. Liudytojų (S. Č., J. Ž.) parodymais teisme visiškai įrodyta aplinkybė, kad UAB „B“ faktiškai OOO „B“ nesumokėjo jokios pinigų sumos. Nebuvo pateikti jokie buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų, jog UAB „B“ grynaisiais pinigais OOO „B“ būtų sumokėjusi 2 300 000 Lt sumą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti skundus.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo Jovito Elzbergo skundai atmetami.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 straipsnyje nustatyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties matyti, kad, teismo nuomone, surašant kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje, pažeistos BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatos, t. y. netinkamai aprašyta nusikalstama veika ir netinkamai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
BPK 219 straipsnyje nurodomos elementarios kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau įstatymas, tame tarpe ir baudžiamojo proceso įstatymas, turėtų būti taikomas sistemiškai, t. y. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys turi atitikti ir kitas BPK nuostatas. BPK 254 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo akto ribose, teismas negali išnagrinėti bylos bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jei kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, jeigu kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų prasme kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aprašymas turi būti labai tikslus – turi būti kiek įmanoma tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat turi būti tiksliai nurodyta už kokią nusikalstamą veiką, koks Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnis (jo dalis ir punktas) numato atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, turi būti tiksliai aprašyta nusikalstama veika. Jei iš kaltinimų turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku, kokiu būdu ir kokia padaryta nusikalstama veika, tai neabejotinai trukdo teismui nagrinėti bylą.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad iš kaltinamojo akto turinio nėra aišku, kokiu būdu buvo padarytas vienas iš kaltinamajai J. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų – UAB „B” turto iššvaistymas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d. Kaltinime tik nurodyta, kad J. Ž., būdama UAB „B“ direktore, iššvaistė patikėtą UAB „B” turtą – 2 300 000 Lt. Nedetalizuotos šio nusikaltimo padarymo aplinkybės, iš karto aprašomos kitos nusikalstamos veikos, kurių, kaltinimo duomenimis, buvo imtasi paslėpti UAB „B” turto iššvaistymą (dokumentų suklastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo). Kaip minėta, teismas nagrinėja bylą kaltinamojo akto ribose, kaltinimas turi būti aiškus ir tikslus, minėtų BPK straipsnių nuostatų prasme neturi kilti klausimų, kuo asmuo kaltinimas. Esant tokiems kaltinamojo akto trūkumams, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Šie kaltinamojo akto trūkumai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje daug dėmesio skiriama byloje esančių įrodymų nepakankamumui. Pažymėta, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis, laikoma, kad būtent kaltinamoji J. Ž. padarė turto iššvaistymą, kad turtas tikrai buvo jos žinioje, kad kaltinamoji padarė šią nusikalstamą veiką, o ne kitus turtinius nusikaltimus, nenurodyta, kada ir kaip susidarė šių lėšų trūkumas, kieno žinioje buvo šios lėšos ir kt. Viena vertus, BPK 219 straipsnio 4 punktas nereikalauja, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinamasis aktas, būtų pakankamai ar neabejotinai įrodantys kaltininko kaltumą. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nebuvo atliktas UAB „B” nepriklausomas finansinis ir mokesčių auditas. Vienas pagrindinių įrodymų, kuriais remiantis grindžiamas kaltinimas J. Ž. dėl turto iššvaistymo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – specialisto išvada Nr. 5-1/17 pateikta pagal suformuluotą užduotį tik dėl laikotarpio nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 15 d. ir, iš esmės tik dėl sandorio su OOO „B“ (t. 2, b.l. 5-21). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia specialisto išvada negali būti laikoma lėšų trūkumą bendrovėje, tuo pačiu ir kaltinimą J. Ž. patvirtinančiais duomenimis. Teisingai nurodyta, kad reikiamų duomenų apie iššvaistytų lėšų trūkumą pateikimas kaltinime yra būtinas, reikalingas tiek patvirtinti J. Ž. pareikštą kaltinimą dėl turto iššvaistymo, tiek išsiaiškinti, ar kaltinime nurodyti nusikalstami veiksmai nebuvo atliekami ne slepiant lėšų trūkumą (atsiradusį dėl iššvaistymo ar kitų panašių nusikalstamų veiksmų), slepiant UAB ,,B“ galimus lėšų perteklius, neteisėtai gautas pajamas, neteisėtą apskaitą ar net sprendžiant OOO „B“ finansines problemas. Tuo tarpu dėl kitų J. Ž. pareikštą kaltinimą dėl turto iššvaistymo patvirtinančių duomenų – liudytojų J. Ž. bei J. K. parodymų patikimumo teismas spręs atsižvelgiant į visumą byloje surinktų įrodymų. Teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, tame tarpe ir prieštaringus, tiria, analizuoja, vertina ir daro išvadas, sprendžia, ar įrodymų visetas yra pakankamas įrodyti asmens ne/kaltumą, jam inkriminuojamų veikų padarymu.
Atsižvelgiant į šiuos kaltinamojo akto trūkumus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi byla pagrįstai perduota prokurorui dėl to, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo advokato Jovito Elzbergo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį.
Teisėja Regina Gaudutienė