Nr. DOK-750

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01477-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 23 d. paduotu atsakovų V. G. (V. G.) ir Ž. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 2.2 punktą ir Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (toliau – GAGPĮ). Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta jokių papildomų susitarimų dėl nuomos sąlygų pakeitimo, todėl teisiškai nėra pagrindo perskaičiuoti ar didinti atsakovų mokėtino nuomos mokesčio. Atsakovų pareiga mokėti nuomos mokestį liko tokia, kokia buvo nustatyta galiojančių teisės aktų ir pradinės sutarties sudarymo metu ir negalėjo būti padidinta ieškovės iniciatyva vienašališkai taikant vėlesnius teisės aktus, kuriuose įtvirtinta, kad tam tikroms asmenų kategorijoms jie nėra taikytini.

2.Teismas nenurodė jokių CK nuostatų, kuriomis būtų pagrindęs galimybę atimti iš atsakovų jiems valstybės suteiktą paramą. Iki 2003 m. sudaryti nuomos santykiai buvo nulemti konkrečių socialinių, istorinių bei ekonominių aplinkybių. Nepaisant laikmečio pasikeitimo GAGPĮ nustatyto reguliavimo privaloma laikytis. GAGPĮ įtvirtino valstybės paramos formą – galimybę išsinuomoti savivaldybės būstą geresnėmis nei rinkos sąlygomis, kas buvo alternatyva nuosavybės atkūrimui ar kompensacijai, todėl ginčo sutartis negali būti laikoma komercinio pobūdžio sutartimi, bet vertintina kaip valstybės socialinės politikos įgyvendinimo priemonė. Šios bylos sprendimas tiesiogiai lemia, ar tokia parama išlieka reali, ar faktiškai prarandama, santykius transformuojant į rinkos. Vadovaujantis CPK 3 straipsniu, teismas bylas nagrinėja pagal galiojančią teisę. GAGPĮ yra galiojantis ir tiesiogiai taikytinas teisės aktas, todėl teismas neturėjo ieškinio tenkinti net iš dalies.

3. Teismas pažeidė teismų instancinės kontrolės ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios įpareigoja apeliacinės instancijos teismą laikytis tos pačios instancijos teismo toje pačioje byloje pateiktų išaiškinimų. Teismas nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-425/2024 pateiktu išaiškinimu dėl ieškinio pagrįstumui įvertinti reikšmingų aplinkybių.

4. Atsakovams sprendimas buvo siurprizinis. Teismas nukrypo nuo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-425/2024 suformuluoto teisinio išaiškinimo, kuriuo buvo nurodyta, kad sprendžiant bylą būtina pirmiausia nustatyti, kokio įstatymo pagrindu sudaryta ginčo nuomos sutartis, ir nuo to priklausomai spręsti dėl taikytino teisinio reglamentavimo. Panevėžio apygardos teismas aiškiai suformavo bylos nagrinėjimo kryptį ir ribas, tačiau Kauno apygardos teismas ieškinio pagrįstumą vertino per CK 6.583 straipsnio 2 dalies ir galiojančios Vyriausybės nustatytos kainų apskaičiavimo metodikos taikymo prizmę, taip pakeisdamas ankstesnėje apeliacinėje instancijoje suformuotas bylos nagrinėjimo ribas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas skolą (635,09 Eur), rėmėsi 2023 m. mokesčių paskaičiavimo lentele. Tačiau byloje taip pat yra 2024 m. sausio 24 d. nuomininkų atsiskaitymo ataskaita, duomenys apie atsakovų atliktus mokėjimus ieškovui, kuriuose už tą patį laikotarpį fiksuojami žymiai didesni mokėjimai. Teismo skaičiavimai yra neteisingi, kadangi pagal teismo nurodytą principą atsakovai nėra skolingi ieškovui, o yra susidariusi permoka. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), nes neįvertino oficialios apskaitos ataskaitos ir pasirinko mažesnę, niekuo nepagrįstą sumą. Ši aritmetinė ir įrodymų vertinimo klaida tiesiogiai nulėmė neteisingą 635,09 Eur skolos ir 22,86 Eur delspinigių priteisimą, todėl turi būti ištaisyta kasacine tvarka, panaikinant sprendimą šioje dalyje ir iš naujo įvertinant faktinius mokėjimų duomenis.

6. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai sumažindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad byla yra nesudėtinga. Byla yra sudėtinga, keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, nėra aiškios ar nusistovėjusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Teismo argumentas, kad byla nereikalavo specialių teisinių žinių ir didelių laiko sąnaudų, yra deklaratyvus. Byla buvo nagrinėjama du kartus. Vien tai, kad posėdis vyko vieną kartą, nereiškia, jog advokato darbas apsiribojo vien posėdžio trukme. Teismas nepagrįstai dalį išlaidų vertino kaip viršijančias Rekomendacijas. Atsakovų vertinimu, nebuvo pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų, ypač įvertinant tai, kad ginčo suma nėra didelė ir jos yra reikšmingos lyginant su pačiu reikalavimu, kuris didžiąja dalimi buvo atmestas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 23 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. 668.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                            Artūras Driukas

                    Andžej Maciejevski

                    Algirdas Taminskas