Teisminio proceso Nr. 2-15-3-005436-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija:
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Modernaus būsto projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-135-857/2020, kuria civilinė byla nutraukta ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovėms Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Modernaus būsto projektai“, tretiesiems asmenims UAB „Biržų šilumos tinklai“, D. M. dėl įpareigojimo neatlikti neteisėtų veiksmų, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovėms atlikti neteisėtus veiksmus, prijungti ieškovui nuosavybės teise priklausančią 212,08 kv.m. negyvenamąją patalpą (Kavinę – konditerijos cechą), esančią (duomenys neskelbtini), prie centrinės kolektorinės šildymo sistemos, kuriems Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-28 nutartimi (civilinė byla Nr. S2-5590-434/2019) leidimas nėra išduotas, ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo atstovas 2020-01-20 teismo posėdyje pateikė teismui pareiškimą dėl prevencinio ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje. Pareiškime nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. S2-559-434/2019, priėmė nutartį, kuria leido Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Modernaus būsto projektai“, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti į V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo atnaujinimui: atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, nes atsakovės ketino atlikti veiksmus, kuriems Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-28 nutartimi leidimas nėra išduotas, t.y. prijungti patalpas prie centrinės kolektorinės sistemos. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 buvo atsisakyta išduoti leidimą patekti į patalpas ir atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus (2019-12-18 nutartis civilinė byla Nr. S2-1153-847/2019). Panaikinus 2019-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, išnyko grėsmė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovui bus padaryta žala, nes nebeliko nei teismo leidimo, nei jo pagrindu išduoto leidimo atsakovėms patekti į ieškovo patalpas, kurio pagrindu atsakovės ketino atlikti neteisėtus veiksmus. Ieškovas prašė iš atsakovių solidariai (jei teismas laikytų tai neįmanoma – iš pirmosios atsakovės) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovės prašė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti, o iš ieškovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovui 75 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė iš atsakovių Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Modernaus būsto projektai“ po 2587,50 Eur V. M. bei po 14,30 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
5. Nustatė, kad ieškovas nuo ieškinio atsisakė, jo atsisakymas įstatymui neprieštarauja. Todėl jį teismas priėmė, o civilinę bylą nutraukė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimis, 293 straipsnio 4 punktu, ieškovui grąžino 75 procentai už ieškinio padavimą sumokėto žyminio mokesčio dalį (75 Eur).
6. Nustatė, kad Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymu Panevėžio apylinkės teismas (Biržų rūmai) civilinėje byloje Nr. S2-559-434/2019, priėmė nutartį, kuria leido atsakovėms, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti į patalpas, atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo atnaujinimui: atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Ieškovas pateikė ieškinį ir jį motyvavo tuo, jog atsakovės ketina jo patalpose atlikti veiksmus, kurių atlikimui teismo leidimas nėra išduotas, tai yra prijungti ieškovui nuosavybės teise priklausančią patalpą prie centrinės kolektorinės šildymo sistemos, kai patalpoje yra įrengtas dujinis šildymas ir jis yra registruotas Nekilnojamo turto registre. Atsakovės UAB „Modernaus būsto projektai“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog patekus į patalpas bus įrengta patalpose centrinio kolektorinio šildymo sistema. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą šioje byloje, 2019-07-10 nutartyje pasisakė, jog teismui išduodant leidimą atsakovams įeiti į patalpas nėra pasisakyta dėl ieškovo patalpose esančios šildymo sistemos pakeitimo, tuo atveju, kai savininkas tam prieštarauja (nutarties 27 pastraipa).
7. Teismas pripažino, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti teismui prevencinį ieškinį, o jo atsisakymas yra sietinas tik su ta aplinkybę, jog atsakovės neteko galimybės be ieškovo sutikimo patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 ir atsisakius išduoti leidimą patekti į patalpas ir atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus (2019-12-18 nutartis civilinė byla Nr. S2-1153-847/2019). Pažymėjo, kad atsakovių elgesys, ketinimas atlikti veiksmus nenumatytus teismo išduotame leidime (kaip nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2019-07-10 nutartyje) sąlygojo nagrinėto ieškinio padavimą teismui, todėl iš atsakovių lygiomis dalimis (po 2587,50 Eur) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatui (viso sudarė 4800 Eur), antstoliui (300 Eur) ir negrąžinta žyminio mokesčio dalis (CPK 94 straipsnio 1 dalis) bei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
8. Atsakovė Biržų miesto Vytauto g. 61 daugiabučio namo savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, o atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas tenkinti.
9. Nurodo, kad teismo išvada, kad atsakovės ketino atlikti veiksmus, nenumatytus teismo išduotame leidime, dėl ko ieškovas pateikė prevencinį ieškinį, nepagrįsta. Jokios grėsmės nebuvo, nes nebuvo ir nėra atsakovių neteisėtų veiksmų. Tai, kad ieškovas nenori teisėtų veiksmų atlikimo, kuriems anksčiau raštu pritarė, nėra grėsmė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkto, 6.255 straipsnio prasme ir atsakovės negali būti pripažintos už tai atsakingomis. Neįvertintas 2019-05-28 teismo nutarties turinys ir prasmė, ja teismas patvirtino, jog atsakovės siekia atlikti tik tuos veiksmus, kurie numatyti patvirtintame renovacijos Techniniame projekte ir jiems visiems suteikė leidimą (tik ne visus pažodžiui įvardijo), rezoliucinėje dalyje nurodydamas - atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo atnaujinimui (modernizavimui). Teismo leidimas panaikintas išimtinai dėl procesinių (procedūrinių) priežasčių, nes šio klausimo negalima išspręsti supaprastinto proceso tvarka, tačiau niekur nėra teiginio, kad patekimas į ieškovo patalpas negalimas vykdant Techninį renovacijos projektą. Kai bus kreiptasi ginčo teisenos tvarka, leidimas bet kada gali būti išduotas. Ieškovas sąmoningai nepateikė duomenų apie savo tris kartus raštu išreikštą sutikimą su centrinio kolektorinio šildymo radiatorių įrengimu jo patalpose Panevėžio apygardos teismui, priėmusiam 2019-07-10 nutartį. Bendrija negali būti atsakinga už tai, kad teismas pradžioje įžvelgė pagrindą išduoti leidimą, o vėliau jį panaikino. Ieškovo veiksmų neteisėtumas išlieka: ieškovas neįleidžia į savo patalpas atlikti Techninio projekto darbų - dėl jo kaltės renovacija iki šiol nebaigta. Techninio projekto sprendiniai galiojantys, nenuginčyti ir privalomi visiems savininkams, jiems pritarta vienbalsiai, pats ieškovas su sutuoktine, kuri kaip bendrasavininkė pasirašė protokole, yra pritaręs, todėl jie privalomi ir vykdytini. Supratęs, kad prevencinio ieškinio reglamentuojamų sąlygų ieškovas niekaip nepagrindė, jo teisės nėra ir negali būti pažeistos, nes bus atliekami tik tiek darbai, kurie numatyti Techniniame projekte, kuris priimtas teisėtai ir yra galiojantis, ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Visos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės.
10. Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio ne dėl to, jog atsakovės jo reikalavimus patenkino, todėl atsakovėms ir nekyla pareiga atlyginti ieškovo išlaidų. Ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prevencinį ieškinį, jį pateikė tik tam, kad „uždėtų laikinąsias apsaugos priemones“. V. M. pažeidžia CK 1.137 straipsnį, todėl yra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus veiksmus arba tokius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
11. Nurodo, kad nepriteisus bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir priteisus iš atsakovės ieškovo išlaidas paneigtas bendrasis teisės principas, kad iš neteisės negali kilti teisė. Bendrijai, kasdien patiriančiai nuostolius dėl kliudymo užbaigti renovaciją ir visiems savininkams mokant padidintas palūkanas už suteiktą lengvatinį kreditą bei įvertinant, kad dėl V. M. neteisėtų veiksmų yra reali grėsmė prarasti valstybės paramą renovacijai, priskyrimas atlyginti išlaidas būtų nesuderinamas su teisinės valstybės principu. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisminių ginčų ir bylinėjimosi išlaidų nebūtų, jei ieškovas nutrauktų neteisėtus veiksmus - kliudymą atlikti darbus. Ieškovas, suvokdamas, jog jo elgesys prieštarauja imperatyvioms normoms, tęsė bylinėjimąsi ir atsisakė ieškinio paskutinėje proceso stadijoje, todėl konstatuotinas ieškovo netinkamas elgesys ir jo prašymas dalyje dėl jo bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Ieškovas galėjo numatyti, jog byloje pareikšti reikalavimai gali pasidaryti nebetikslingi, o ieškovui dėl to gali tekti atlyginti atsakovių, kurios buvo priverstos bylinėtis, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Situacijos, kai nepagrįstas ieškinys atmetamas teismo sprendimu ir kai ieškovas nepagrįsto ieškinio atsisako, matydamas, kad byla bus išspręsta jo nenaudai, pagal atsakomybę už bylinėjimosi išlaidas nesiskiria. Atsižvelgtina į tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovas, pateikė nepagrįstą ieškinį, veikė prieš ekonomišką ir konstruktyvų procesą, kelis kartus prašė apklausti liudytoją, bet persigalvojo. Ieškovas posėdžių išvakarėse teikdavo nepagrįstus prašymus, dėl ko nagrinėjimas buvo atidedamas, reiškė prašymus nušalinti visą teismą, baigiant bylos nagrinėjimą dar keitė ginčo dalyką. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
12. Atsakovė UAB „Modernaus būsto projektai“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, o atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas tenkinti ir iš ieškovo atsakovei UAB „Modernaus būsto projektai“ priteisti 7 013,87 EUR bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
13. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 94 straipsnio 1 dalies normomis, nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nepripažino ieškinio, teikė įrodymus, laikėsi pozicijos, kad ieškinys nepagrįstas. Teismas nevertino ieškovo procesinio elgesio, dėl kurio ir susidarė visos bylinėjimosi išlaidos. Prevencinį ieškinį ieškovas pareiškė ignoruodamas aplinkybę, kad darbų atlikimui pats raštu pritarė ir atsakovė neatliko bei nesirengė atlikti jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima prevencijuoti; ieškovas sistemingai veikė prieš ekonomišką, konstruktyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas ieškinį grindė atsakovių vertimu įvesti patalpose centralizuotą šildymą, t. y. savavališkai atlikti ginčo darbus. Įrodymai patvirtina, jog darbų atlikimui egzistuoja teisėtas pagrindas – nenuginčyti bendrijos narių sprendimai, už kurių priėmimą raštu balsavo pats ieškovas/jo sutuoktinė. Ieškovas nepagrindė darbų neteisėtumo, kaip vienos iš esminių prevencinio ieškinio instituto taikymo sąlygų.
14. Ieškovas bylos nagrinėjimą vilkino teikdamas procesinius prašymus ir sudarydamas sąlygas net šešiuose žodiniuose teismo posėdžiuose nagrinėti iš esmės ne patį ginčą, bet paskutinę dieną prieš atitinkamą posėdį ar tiesiog jo metu reiškiamus vis naujus prašymus (tiesiogiai iš anksto nepersiunčiant jų šalių atstovams), ieškovas, nors prašė apklauti liudytojus, tačiau jų dalyvavimu sekančiame podėdyje nepasirūpino. Ieškovas reiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą remiantis tuo, kad prašė nušalinti teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, nors jau tuo metu Panevėžio apygardos teismas buvo išsprendęs teismo (ne)šališkumo klausimą ir ieškovo pareiškimą šiuo pagrindu atmetęs, atskirai nepasisakydamas dėl bylos perdavimo. Ieškovo atstovas toliau palaikė antrąją prašymo dalį (perduoti bylą nagrinėti kitam teismui) ir kartu prašymą atidėti posėdį vietoje to, kad antrosios pareiškimo dalies atsisakytų ir sudarytų galimybės nagrinėti bylą. Ieškovas ketvirtame posėdyje reiškė prašymą pripažinti trečiojo asmens UAB „Biržų šilumos tinklai“ dalyvavimą būtinu, reiškė prašymą dėl bylos sustabdymo, nes šalys kitoje byloje sudarinėja taikos sutartį. Penktojo teismo posėdžio metu ieškovas toliau palaikė antrojo teismo posėdžio metu jau reikštą prašymą dėl liudytojo kvietimo, tačiau jo dalyvavimo posėdyje vis tiek neužtikrino; keitė ieškinio dalyką, o posėdžio pabaigoje prašė bylos nenagrinėti ir skirti kitą teismo posėdį. Ieškovas turi atlyginti neteisėtų veiksmų neatlikusios, teisėtais ir galiojančiais bendrijos narių sprendimais, sutartimi, investiciniu projektu ir projekto sprendiniais besivadovavusios bei visas savo procesines pareigas vykdžiusios atsakovės patirtas 7 013,87 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ieškovas grindė aplinkybe, esą panaikinus teismo leidimą, išnyko prevencinio ieškinio pagrindas. Tokiu motyvu nutarties dalį grindė ir teismas, nurodydamas, kad prevencinio ieškinio atsiėmimas sietinas tik su ta aplinkybe, jog atsakovės neteko galimybės be ieškovo sutikimo patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas atsisakius išduoti leidimų patekti į patalpas. Ieškovas posėdžiuose ne kartą akcentavo, kad ieškiniu siekia prevencijuoti veiksmus, nenumatytus išduotame teismo leidime, t. y. kitus veiksmus. Nesuprantama, kaip prevencinio ieškinio, kuris reiškiamas dėl vienų veiksmų, atsiėmimą gali įtakoti teismo leidimo, kuris išduotas jau dėl kitų veiksmų, panaikinimas. Ieškinio atsiėmimo tikslas buvo išvengti ieškovui tikėtinai nepalankaus būsimo teismo sprendimo bei kartu pareigos atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepimu į atsakovės Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
17. Nurodo, kad teismo leidimas (vėliau panaikintas) buvo išduotas tik bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbų atlikimui, ginčas kilo dėl V. M. patalpose esančios vietinės šildymo sistemos keitimo. 2019-05-28 nutarties, civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 pagrindu, bendrijai buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris pateiktas vykdymui anstolei. Antstolės reikalavime atsakovių iniciatyva nurodyta, kad bus atliekami projekte numatyti šildymo sistemos įrengimo darbai. Leidimu nebuvo leista prijungti V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose yra registruota vietinė dujinė šildymo sistema, prie kolektorinės namo šildymo sistemos, tai buvo konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo priimtose nutartyse. Tačiau atsakovės ketino atlikti neteisėtus, veiksmus - prijungti patalpą prie centrinės kolektorinės šildymo sistemos. Nepaneigta, kad patalpose yra veikianti teisėta vietinė dujinė šildymo sistema. Namo bendrasavininkų sprendimai bei patvirtinti projektai negali nustatyti ieškovui jokių prievolių pakeisti jo patalpose esamą vietinę teisėtą šildymo sistemą. Namo patalpų savininkams (tame tarpe ir V. M.) nebuvo pateikta informacija apie tai, kad renovacijos projekte yra numatytas esamo (teisėto) šildymo būdo keitimas - iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą. Kreipimasis į teismą nebuvo patvirtintas susirinkimo protokoliniu nutarimu, todėl neatitiko tikrosios bendrijos valios. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio V. M. sutikimą dėl jo patalpose esančios šildymo sistemos keitimo, parašai yra ne jo. Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad duomenys, kurią pagrindu ginčo bute buvo įregistruota vietinė šildymo sistema, gali būti pripažinti neteisėtais tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Bendrija turi inicijuoti renovacijos projekto pakeitimą, panaikinant dalį dėl ieškovo patalpų prijungimo prie centralizuotos šilumos sistemos.
18. Nurodo, kad bendriją atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl tinkamai įvertinus visą teisinę situaciją buvo galima baigti bylą taikiai, tačiau bendrija to nedarė, nors susirinkimų metu jau buvo pasiekti taikūs susitarimai. Buvo kreiptąsi į antstolę, prašant patvirtinti sudarytą taikos sutartį vykdymo procese, antstolė kreipėsi į teismą, tačiau atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą taikos sutarties netvirtinti. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti teismui prevencinį ieškinį, o jo atsisakymas yra sietinas tik su ta aplinkybę, jog atsakovės neteko galimybės be ieškovo sutikimo patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovių elgesys, ketinimas atlikti veiksmus, nenumatytus teismo išduotame leidime (kaip nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2019-07-10 nutartyje), sąlygojo ieškinio padavimą teismui. V. M. prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-12-18 nutartis civilinėje byloje priimta jo naudai, bendrijos procesinis elgesys, pateikiant teismui prašymą išduoti teismo leidimą ir pateikiant melagingus, tikrovei tinkančius teiginius, bei tikrovei neatitinkančius įrodymus, buvo netinkamas. Panaikinus nutartį civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, išnyko grėsmė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovui bus padaryta žala, nes nebeliko nei teismo leidimo nei jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento, suteikiančio atsakovėms teisę patekti į ieškovo patalpas, kurio pagrindu atsakovės ketino atlikti neteisėtus veiksmus. Tačiau tai nereiškia, kad prevencinis ieškinys nebuvo pagrįstas ir kad atsakovės nėra kaltos dėl pradėto proceso.
19. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Modernaus būsto projektai“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
20. Nurodo, kad atsakovės argumentai dėl priimtų bendrijos sprendimų negali būti vertinami kaip paneigiantys nutarties argumentus, atsakovė aiškiai išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Byloje vertintinamas tik atsakovių ketinimas atlikti neteisėtus veiksmus, nenumatytus išduotame teismo leidime. Atsakovės ketino atlikti neteisėtus, veiksmus - prijungti patalpą prie centrinės kolektorinės šildymo sistemos. Rangovas nurodė antstolei ketinamus atlikti neteisėtus veiksmus, kuriems teismo leidimas nebuvo išduotas. Nesutinka, kad ieškovas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu jo procesinis elgesys buvo netinkamas, sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Dalis (2 200 Eur) ieškovo bylinėjimosi išlaidų buvo sumokėta advokatui už ieškinio parengimą ir paslaugas apskundžiant nutartis, kuriomis atsisakyta priimti ieškinį bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir tai negali būti traktuojama, kaip ieškovo konkrečios bylos nagrinėjimo vilkinimu. Aplinkybės dėl teismo nušalinimo ir prašymą sustabdyti bylą, kol bus išspręstas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo taip pat negali būti vertinamos kaip ieškovo noras vilkinti bylos procesą. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai (beveik visi teisėjai) nutartimis nepriėmė ieškovo prevencinio ieškinio, netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktų pareiškimų ir prašymų civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, todėl ieškovas paprašė perduoti konkrečią bylą nagrinėti kitam teismui. Ieškovas siekė išspręsti taikiai susiklosčiusią situaciją, buvo kreiptąsi į antstolę dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo, bet dėl bendrijos atstovės elgesio ji nepatvirtinta. Nesutinka, kad prevencinis ieškinys buvo nepagrįstas ir kad atsakovės nėra kaltos dėl pradėto proceso.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos jam atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutarties dalis dėl atsisakymo nuo ieškinio nėra skundžiama, todėl, nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, dėl šios nutarties dalies nepasisakoma.
23. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
26. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
27. Byloje nustatyta, kad Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymu Panevėžio apylinkės teismas (Biržų rūmai) civilinėje byloje Nr. S2-559-434/2019, priėmė 2019-05-28 nutartį, kuria leido atsakovėms, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti į patalpas, atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo atnaujinimui: atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Panevėžio apygardos teismas 2019-07-10 nutartyje nurodė, jog teismui išduodant leidimą atsakovėms įeiti į patalpas nėra pasisakyta dėl ieškovo patalpose esančios šildymo sistemos pakeitimo, tuo atveju, kai savininkas tam prieštarauja.
28. Ieškovas pateikė ieškinį ir jį motyvavo tuo, jog atsakovės ketina jo patalpose atlikti veiksmus, kurių atlikimui teismo leidimas nėra išduotas, tai yra prijungti ieškovui nuosavybės teise priklausančią patalpą prie centrinės kolektorinės šildymo sistemos, kai patalpoje yra įrengtas dujinis šildymas ir jis yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybę, kad atsakovės ketino atlikti ne tik teismo leidime numatytus darbus patvirtina atsakovių pozicija pirmosios instancijos teisme bei argumentai atskiruosiuose skunduose, kad turi būti atliekami ir kiti darbai pagal Techninį projektą, turi būti įrengiama ieškovo patalpose centrinio kolektorinio šildymo sistema. Taip pat aplinkybę patvirtina ir antstolės I. B. 2019-07-31 reikalavime dėl teismo įpareigojimo vykdymo Nr. S-19-115-41002 pateiktas paaiškinimas, kad patekus į patalpas bus atliekami projektu Nr. 2018-09-TPD numatyti šildymo sistemos (radiatorių montavimo arba keitimo, šildymo vamzdynų montavimo naujai kolektorinei šildymo sistemai, patalpų šildymo sistemos prijungimo prie apskaitos mazgo šilumos punkte) įrengimo darbai.
29. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad išdavus teismo leidimą, atsakovėms buvo sudarytos sąlygos patekti į ieškovo patalpas, kuriose įrengta vietinė šildymo sistema, ko pasekoje, su antstolės pagalba, buvo siekiama atlikti ne tik teismo leidime numatytus darbus, bet ir šildymo sistemos pakeitimo darbus, t.y. prijungti ieškovo patalpas prie centrinio kolektorinio šildymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog ieškovas turėjo pagrindą teikti prevencinį ieškinį, o jo atsisakymas yra sietinas su ta aplinkybę, jog atsakovės neteko galimybės be ieškovo sutikimo patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 ir atsisakius išduoti leidimą patekti į patalpas ir atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus (2019-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. S2-11953-847/2019).
30. Pastebėtina, kad apeliantės neginčija, jog ieškovo patalpose ketino atlikti veiksmus nenumatytus teismo išduotame leidime, šio ketinimo neatsisako ir šiuo metu, kadangi mano, jog jų veiksmai teisėti esant nenuginčytiems Techninio projekto sprendiniams. Tačiau įvertinus, kad teismo leidimas, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra panaikinti, netekę galios ir atsakovės yra praradusios realią galimybę patekti į ieškovo patalpas, akivaizdu, kad jos tokių ketinimų šiuo metu įgyvendinti negali. Todėl grėsmė, jog ieškovo patalpos bus prijungtos be jo sutikimo prie centrinio šildymo sistemos, teismo leidimui netekus galios, išnyko, kaip ir pagrindas prevenciniam ieškiniu pareikšti.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su argumentais, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai ir dėl to ieškovas ieškinio atsisakė. Kaip nustatyta, ieškinio atsisakymo priežastimi buvo būtent grėsmės, jog atsakovės pateks į patalpas ir atliks leidime nenurodytus darbus, išnykimas. Nors atsakovės ir nepatenkino ieškinio, tačiau jo atsisakyta po to, kai Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimas dėl teismo leidimo išdavimo, atnaujinus procesą, buvo atmestas ir tolimesnis šios bylos nagrinėjimas tapo neprasmingas. Pripažintina, kad dėl nurodyto išnyko su atsakovių elgesiu susijusios priežastys, dėl kurių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme.
32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia tik klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui atsisakius ieškinio, bei nevertina apeliančių argumentų dėl Techninio projekto sprendinių patvirtinimo, jų privalomumo, ieškovo sutuoktinės pasirašymo protokole, namo renovacijos sutrikdymo. Šiuo atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės patekti į ieškovo patalpas bei atlikti darbus nesant ieškovo sutikimo, šiuos argumentus apeliantės galės išdėstyti reiškiant atskirą ieškinį teismui.
33. Apeliantės nurodo, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, byla nagrinėta net šešiuose žodiniuose teismo posėdžiuose, jo elgesys buvo netinkamas. Nustatyta, kad 2019-09-30 vykęs teismo posėdis buvo atidėtas įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Biržų šiluma“ bei nustačius terminą atsiliepimui pateikti, šio asmens įtraukimui šalys neprieštaravo. 2019-10-31 teismo posėdis atidėtas įpareigojus atsakoves pateikti ieškovui, jo atstovui taikos sutarties projektą. 2019-11-08 vykęs teismo posėdis atidėtas, kadangi nebuvo Panevėžio apygardos teisme išspręstas klausimas dėl ieškovo prašymo perduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nagrinėjamas bylas (taip pat ir šią) kitam teismui (Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta 2019-11-11). Pažymėtina, kad nors 2019-11-22 vykusiame teismo posėdyje ieškovas pareiškė prašymą sustabdyti bylą dėl taikos sutarties tvirtinimo, tačiau šis prašymas buvo netenkintas ir neužvilkino bylos nagrinėjimo, posėdis buvo atidėtas įtraukus trečiuoju asmeniu D. M. bei ieškovo prašymu pripažinus trečiojo asmens UAB „Biržų šiluma“ dalyvavimą būtinu. 2019-12-11 vykusiame teismo posėdyje ieškovas pareiškė prašymą sutikslinti ieškinio reikalavimą, kurį teismas patenkino, taip pat įpareigojo ieškovą susisiekti su projektuotoju, išsiaiškinti apie jo galimybės atvykti į teismo posėdį, pripažino trečiojo asmens D. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2020-01-20 teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, šio posėdžio metu atsakovės reiškė prašymus leisti pateikti argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo raštu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad bylos nagrinėjimas užtruko išimtinai dėl ieškovo reiškiamų prašymų, kadangi tai sąlygojo aukščiau nurodytos teismo posėdžių atidėjimo priežastys. Negalima konstatuoti, kad kurios nors iš šalių, taip pat ir ieškovo, elgesys teismo proceso metu buvo nesąžiningas, kad būtų piktnaudžiajama savo procesinėmis teisėmis ar nevykdomos procesinės pareigos.
34. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovių elgesys (ketinimas atlikti veiksmus, nenumatytus teismo išduotame leidime) sąlygojo ieškinio padavimą teismui, o kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, vilkinęs procesą, nenustatyta, todėl, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi atskirieji skundai netenkinami, spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Ieškovas teikė atsiliepimus į atsakovių atskiruosius skundus bei dėl kiekvieno atsiliepimo surašymo patyrė po 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus atskirųjų skundų šios išlaidos priteistinos iš atsakovių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktais,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovių Biržų miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 155308938 ir UAB „Modernaus būsto projektai“, juridinio asmens kodas 302530623, iš kiekvienos po 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjas Vygintas Mažuika