Baudžiamoji byla Nr. 1-595-957/2016
Proceso Nr. 1-01-1-22391-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8.3.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Virginijai Miliauskienei,
dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,
kaltinamajam E. K.,
nukentėjusiajai O. K. (dalyje posėdžių),
vertėjai Vandai Žitkauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),
n u s t a t ė :
E. K. 2015 m. balandžio 19 d., apie 18 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,27 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei O. K. ne daugiau penkių kartų delnu į veidą (smilkinį, kaktą ir nosį), konfliktui tęsiantis kambaryje rankomis sudavė ne daugiau dešimties smūgių nukentėjusiajai O. K. į dešinės pusės šonkaulius ir pilvą, nustumdamas nukentėjusiąją ant lovos, kur dviem rankomis suėmė nukentėjusiąją O. K. už kaklo ir ją smaugė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl nustatytų poodinės kraujosruvos nosyje, kaklo dešiniajame šoniniame paviršiuje ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. K. 2015 m. liepos 8 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,08 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu ne mažiau, kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei O. K. į dešinę ranką, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai O. K. į dešinį smilkinį, nuo smūgio nukentėjusioji O. K. nukrito ant grindų, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto dešinio smilkinio odos paraudimo ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. balandžio 19 d. išgėrinėjo su draugais lauke, prie (duomenys neskelbtini) g. namo. O. K. buvo išgėrusi, išėjo namo. Jis supyko, jog O. K. išėjo ir jo nepalaukė. Grįžęs namo pradėjo bartis. Matė, kad ant nukentėjusiosios buvo mėlynės, bet tikrai nepamena, kaip viskas buvo, jis nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė. Jam atrodo, jog negalėjo būti tokie dalykai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, t. y. kad jis sudavė sutuoktinei O. K. ne daugiau kaip penkis kartus delnu į veidą, toliau konfliktui tęsiantis rankomis sudavė ne daugiau kaip dešimt smūgių į dešinės pusės šonkaulius ir pilvą, nei vieno tokio veiksmo jis neatsimena. Pripažįsta, jog 2015 m. balandžio 19 d. padarė kaltinime nurodytą veiką, tačiau neatsimena nei vieno smūgio. Dėl 2015 m. liepos 8 d. epizodo gali paaiškinti tai, kad jis atėjo namo išgėręs, žmona irgi buvo išgėrusi. Jis nuėjo į vonią nusiprausti, O. K. pradėjo kažką burbėti, jam tai nepatiko, todėl jis jai garsiai su keiksmažodžiais pasakė „jeigu tau kas nepatinka, von iš čia iš namų, susirink daiktus ir eik gyventi kur nori“. O. K. išėjo į laiptinę su vaiku. Tuomet jis taip pat išėjo į laiptinę, pamatė ją ir sakė „einam namo, atsiblaivysim ir po to pakalbėsim, kaip toliau gyvenam“. Paskui užėjo policija ir jį sulaikė. Jis O. K. nei sudavė, nei pagriebė, tik paėmė už rankos, pasakė jai, kad apsiramintų, parėkė, gal ji išsigando. Jis norėjo ją sustabdyti, nepamena, už kurios rankos paėmė. Ai, jis ėmė už rankos, nes norėjo paimti telefoną, kad ji neskambintų, sakė, kad užtenka tų policijų, kad reikia pašnekėti normaliai. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė, O. K. parašė pareiškimą. Kai atvyko policija, prieš jį panaudojo elektrošoką, nes jis norėjo atidaryti langą, pakvėpuoti, jam buvo karšta. Po šio atvejo jie su O. K. nustojo gerti ir nebegeria. Nežino, kaip gaunasi, kad vienu atveju viską atsimena, o kitu atveju neatsimena. Turi problemų su atmintimi. Liepos mėnesio įvykį labai gerai atsimena. 50 Eur ligonių kasoms neatlygino, nežino, kad pareikštas civilinis ieškinys, nežino, iš kur tokia žala. Nematė dokumento, esančio pirmame bylos tome, 85-87 lapuose (civilinio ieškinio), gal praleido susipažindamas su byla. Nežino, kodėl O. K. tuo metu reikėjo gydyti.
Iš 2015 m. liepos 21 d. akistatos protokolo matyti, jog įtariamasis E. K. neigė smurtavęs (t. 1, b. l. 81, 82).
Nukentėjusioji O. K. teismo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš šeimos narį, todėl atsisakė duoti parodymus.
Liudytojas N. M. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis. Dėl 2015 m. liepos 8 d. įvykių gali paaiškinti, jog laiptinėje juos (t. y. pareigūnus) pasitiko moteriškė su vaiku. Pirmi moters žodžiai buvo apie tai, kad ją muša, varo iš namų, vyras pradėjo rėkauti, buvo agresyvus, močiutė ar mama prašė nusiraminti. Matėsi sužalojimai ant moters veido, kažkur ant akies. Vyras suagresyvėjo, sakė, kad niekur neis, išėjo į kambarį, trenkė durimis. Įėjus į kambarį, vyras buvo prie lango, bandė šokti, vengė sulaikymo, priešinosi. Kolega V. M. kartu su juo sulaikinėjo asmenį. Su nukentėjusiąja daugiau bendravo kolega, atrodo, kolega priiminėjo pareiškimą. Ten buvo labiau rėkavimas, ne bendravimas. Atrodo, bute buvo vyriškio mama ar močiutė. Ir nukentėjusioji, ir bute buvusi vyriškio mama ar močiutė sakė, kad tai ne pirmas toks atvejis, kai vyriškis taip isterikuoja ir naudoja smurtą.
Liudytoja V. I. apklausiama teisme parodė, kad ji yra V. I. K., E. K. yra jos anūkas, gyvena kartu. Prisimena įvykį. Tuo metu, kai mušėsi, ji turbūt nenorėjo, kad vaikas matytų, gal neužėjo į kambarį. Nematė, kaip mušėsi ant lovos, ji buvo savo kambaryje ir laikė vaiką, kad pastarasis nesinervintų. Nematė, kad O. K. po to įvykio būtų buvusi sumušta. Gal ką ir pasakė pareigūnui, bet nepamena. Policija ne kartą buvo važiavusi, visko jau negali atsiminti. Pati policijoje nebuvo, galbūt buvo apklausta namuose. Prašė imtis priemonių, nes nebegalėjo kentėti, kadangi O. K. nuolat ją muša. Anūkas jai sako „man tavęs gaila, bet ji ir mane muša“. Kai policijos pareigūnas ją apklausė, ji sakė tiesą, visada sako tiesą.
Iš pagarsintų liudytojos V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji buvo apklausta 2015 m. balandžio 21 d. ir šios apklausos metu parodė, kad 2015 m. balandžio 19 d. E. K. buvo išėjęs su draugais, vartojo alkoholį, O. K. kartu su vaiku taip pat buvo nuėjusi pas jį, po kiek laiko grįžo kartu su vaiku, tuomet namo grįžo ir E. K. Abu jie buvo išgėrę. Po O. K. namo grįžo E. K., O. K. tuo metu virtuvėje gamino valgyti, paklausė, dėl ko E. K. toks piktas, jis pasakė, kad O. K. buvęs draugas pagrasino jam, kad užmuš. Ji nuėjo į vaiko kambarį, išgirdo virtuvėje šauksmą, ji pravėrė kambario duris, jie įbėgo į kambarį, abu krito ant sofos. O. K. ranka bandė įdrėksti E. K. į veidą, o jis puolė ją, čiupo už plaukų, kur dar E. K. trenkė O. K. nematė, kadangi jie abu stumdėsi, taip pat nematė, ar E. K. galėjo ją smaugti, kadangi jie abu krito ant nepaklotos lovos. Gali būti, kad ir sudavė, ir smaugė. Ji traukė E. K. nuo O. K., prašė nurimti. Jiems besistumdant, jis suplėšė O. K. megztinį. Kas iškvietė policiją, nežino, tam, kad konfliktas nurimtų, ji paskambino į duris ir pradėjo jiems rėkti, kad nurimtų, nes atėjo policija. Konflikto metu jų vaikas konfliktą matė ir buvo labai išsigandęs. Atvykusi policija E. K. išsivežė, O. K. liko, tuomet kažkur po valandos atėjo jos draugė S. ir jos abi išėjo į komisariatą. Grįžusi po komisariato su drauge vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 29).
Liudytojas V. V. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra K. kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta salėje esančius asmenis, jie yra jo kaimynai. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2015 m. liepos 8 d., vakare, tikslaus laiko nežino (nes anksti keliasi į darbą, tuo metu jau miegojo) išgirdo skambutį. Atėjo O. K. su vaiku, prašė dėl smurtavimo iškviesti policiją, sakė, kad ji lyg ir sumušta. Tai buvo vienintelis kartas, kai atėjo prašydama iškviesti policiją. Jis pranešė policijai apie smurtavimą, paskambino iš savo telefono. Buvo pabudęs iš miegų, nežiūrėjo O. K. į veidą, tik paskambino policijai ir nuėjo toliau miegoti. Kitą dieną K. nematė.
Liudytojas T. P. apklausiamas teisme parodė, kad neprisimena įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiesą.
Iš pagarsintų liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., patruliuojant kartu su E. Z., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas. Namuose buvo vyras, jo žmona, mažametis vaikas ir vyro močiutė. Vyras E. K. buvo neblaivus, moteris - O. K. - šiek tiek išgėrusi, girtumo įvykio vietoje netikrino. Atvykus juos pasitiko E. K., atidarė duris, paaiškino, kad jis nieko blogo nedarė, kad jo žmona atėjo iš lauko, kad laiką leidžia su kitais vyrais ir vartoja alkoholį. O. K. tuo metu su vaiku sėdėjo ir verkė. Močiutė V. I. priekaištavo anūkui, kad tai jis kaltas, kad jis muša O. K. O. K. skaudėjo šoną, jos rankovė buvo suplėšyta, ant rankos matėsi paraudimas, ant kaklo tai pat paraudimai, kaip ji paaiškino, vyras ją buvo suėmęs už kaklo, smaugė, suplėšė rūbus, rankomis daužė jai į įvairias kūno vietas. Vyras kaltės nepripažino, sakė, kad nieko nedarė, nori, kad žmona išsikraustytų (t. 1, b. l. 30).
Liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį jis yra matęs du kartus: vieną kartą dėl gėrimo viešoje vietoje, kitą kartą – dėl smurto artimoje aplinkoje. Gavo moters iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykę rado laiptinėje moterį su vaiku. Bute rado neblaivų šį pilietį (E. K.). Kai užėjo, E. K. bandė šokti per langą. Laiptinėje juos (t. y. pareigūnus) pasitiko moteris, neprisimena, ar matėsi sumušimo žymių. Dar buvo atvykusi mama. Lyg tai apie įvykį pranešė žmona. Moteris išsigandusi su vaiku išbėgo į laiptinę ir laukė pareigūnų. Pamena, kad buvo šviesu. Visa tai buvo (duomenys neskelbtini). Kažkokių mėlynių nematė.
Iš 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22391-15 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. balandžio 19 d. veikos) buvo nutrauktas E. K. susitaikius su nukentėjusiąja O. K. (t. 1, b. l. 6-8).
Iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22391-15 E. K. atžvilgiu atnaujintas, motyvuojant tuo, jog E. K. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2015 m. liepos 8 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams po susitaikymo, dėl kurio nutarimas patvirtintas 2015 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 5).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. balandžio 19 d. 18 val. 19 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša vyras, yra mažamečių vaikų, prašo paskubėti (t. 1, b. l. 9).
Iš 2015 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio T. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.22 val., patruliuojant kartu su patruliu E. Z. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš moterį, yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. K. Įvykio vietoje taip pat nustatyta, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., atėjęs vyras E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš niekur nieko pradėjo ją smaugti, smūgiuoti rankomis per visą kūną: šonkaulius, pilvą, per veidą, suplėšė jai drabužius. Šį įvykį matė jų nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo O. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais į šonkaulius, pilvo sritį, nestipriu kaklo smaugimu ir nestipriais smūgiai į veidą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jis nieko nedarė. Dėl šio įvykio E. K. buvo pristatytas į 1 K. Įvykį matė (apie smurto faktus gali paliudyti) V. I., gim. (duomenys neskelbtini). Prie šio tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriuose užfiksuotas suplėšytas megztinis, įdrėskimas, smaugimo rankomis pėdsakai ant kaklo (t. 1, b. l. 10-13).
Iš O. K. pareiškimo matyti, jog 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., vyras atėjo išgėręs, pradėjo eilinį kartą ją smaugti, daužyti, „kolioti“ visokiais žodžiais. Viskas įvyko močiutės akyse. Viskas buvo kambaryje, kambaryje smaugė rankomis, daužė kumščiais per veidą, per šonkaulius, per pilvą (t. 1, b. l. 14).
Iš 2015 m. balandžio 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog nuo 22.30 val. iki 22.40 val. buvo atlikta O. K. kūno apžiūra. Apžiūros metu ant kaklo dešinėje pusėje buvo matomos kraujosruvos, kitų išorinių fizinio smurto žymių ant kūno nepastebėta. Kraujosruvos ant kaklo užfiksuotos protokolo priede - fotolentelėje (t. 1, b. l. 21-22, 23).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus tyrėjos J. M. 2015 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo garso stenogramos atlikti nėra galimybės, kadangi fone girdisi tik riksmai trijų suaugusiųjų, iš jų vienas vyriškas, ir vaiko verksmas, prašoma pagalbos, moteris labai dejuoja, kalba pro dusulį, galiausiai sugeba pasakyti adresą ir tai, kad ji su vaiku. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 33-36, 35).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 1350/15(01) matyti, kad O. K. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. balandžio 19 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais į aukščiau minėtas kūno sritis, padarant poodines kraujosruvas. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Sužalojimų lokalizacijos pasiekiamos nukentėjusiajai, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 27).
Iš 2015 m. liepos 8 d. O. K. protokolo – pareiškimo matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., apie 21.40 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), sugrįžo jos vyras E. K. ir pradėjo prie jos kabinėtis, ką ji veikia. Jam priekabiaujant E. su kumščiu sudavė jai smūgį į dešinę ranką. Visą šį prasidėjusį konfliktą matė jos (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Pasiėmusi vaiką norėjo nueiti į kitą kambarį, kad nekiltų didesnis konfliktas. Tuo momentu E. ją pradėjo varyti iš namų ir su koja spyrė į dešinį smilkinį. Nuo suduoto smūgio ji nukrito ant grindų. Vaikas nukrito kartu su ja. Ji atsikėlusi su vaiku išbėgo į laiptinę ir nubėgo pas kaimyną į 5 aukštą, kad iškviestų policiją. Nuo suduotų smūgių jaučia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 58).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. liepos 8 d. 21 val. 55 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešėjo V. pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė atbėgo ir prašė iškviesti pareigūnus, vyras ją sumušė, yra vaikų (t. 1, b. l. 59-60).
Iš 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio N. M. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., apie 21.59 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. M. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė žmoną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. K., gyv. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 8 d., apie 20.00 val., tarp O. K. ir jos neblaivaus vyro E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu E. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, visa tai girdėjo ir matė jų mažametis vaikas E. K., gim. (duomenys neskelbtini). E. K. įžeidinėjo O. K. necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje kumščiu trenkė O. K. į veidą bei ranką. Smurtą patyręs asmuo O. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė įžeidinėjimu necenzūriniais žodžiais, fiziniu smurtu į veidą ir ranką. Smurtu įtariamas asmuo E. K. įvykio vietoje buvo agresyvus, nuolat kartojo, kad tai jo namai ir reikalavo, kad visi paliktų jį ir išeitų iš buto. Pristatant į policijos komisariatą, sulaikytasis elgėsi agresyviai, panaudotas TASER (t. 1, b. l. 61-62).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio V. M. 2015 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo bei vyresniojo patrulio N. M. 2015 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., apie 21.59 val., patruliuojant 1 PK teritorijoje, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras muša žmoną. Atvykus į įvykio vietą į juos (t. y. pareigūnus) kreipėsi O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos vyro E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. K. įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais ir kumščiu trenkė jai į dešinę veido sritį ir į dešinę ranką, tuomet O. K. su savo mažamečiu vaiku E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Paklausius E. K., kad paaiškintų situaciją, E. K. pasidarė agresyvus ir pradėjo šaukti, kad čia jo namai ir kad visi išeitų iš jo namų, tada užtrenkė kambario duris, atidarius kambario duris buvo matyti, kad E. K. atidaręs langą ir užsilipęs ant palangės pradėjo šaukti, kad iššoks, tačiau nukreipus jo dėmesį jis buvo sulaikytas. E. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas TASER Nr. X13000VXE ir spec. priemonė – antrankiai (t. 1, b. l. 63, 64).
Iš 2015 m. gruodžio 7 d. teismo medicinos eksperto J. M. P. pateiktos išvados matyti, kad O. K. RVUL buvo nustatyta dešinio smilkinio odos paraudimas, kuris gali būti trauminės kilmės, paveikus kietu buku daiktu keleto valandų, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, laikotarpyje ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 74, 75).
Iš asmens duomenų matyti, jog E. K. yra vedęs, jo žmona – O. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. balandžio 19 d., 19 val. 8 min. E. K. nustatytas 2.27‰ neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 123).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., 22 val. 22 min. E. K. nustatytas 2.08‰ neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 122).
Dėl E. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tik tyčia.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad E. K. 2015 m. balandžio 19 d., apie 18 val., bei 2015 m. liepos 8 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš nukentėjusiąją O. K. padarė dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl 2015 m. balandžio 19 d. veikos. Dėl šios veikos kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. balandžio 19 d. išgėrinėjo su draugais lauke, prie (duomenys neskelbtini) g. namo. Nukentėjusioji O. K. buvo išgėrusi, išėjo namo. Jis supyko, jog pastaroji išėjo ir jo nepalaukė. Grįžęs namo pradėjo bartis. Vėliau matė, kad ant nukentėjusiosios buvo mėlynės, bet tikrai nepamena, kaip viskas buvo, jis nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė. Jam atrodo, jog negalėjo būti tokie dalykai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, t. y. kad jis sudavė sutuoktinei O. K. ne daugiau kaip penkis kartus delnu į veidą, toliau konfliktui tęsiantis rankomis sudavė ne daugiau kaip dešimt smūgių į dešinės pusės šonkaulius ir pilvą, nei vieno tokio veiksmo jis neatsimena. Vis tik pripažįsta, jog 2015 m. balandžio 19 d. padarė kaltinime nurodytą veiką, tačiau neatsimena nei vieno smūgio. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis pripažino veiką, tačiau jos aplinkybių detaliau nurodyti negalėjo, todėl teismas nustatydamas jo veiksmus remiasi kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji teisme duoti parodymus prieš šeimos narį atsisakė, tačiau iš jos pareiškimo matyti, jog 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., vyras atėjo išgėręs, pradėjo eilinį kartą ją smaugti, daužyti, „kolioti“ visokiais žodžiais. Viskas įvyko močiutės akyse. Viskas buvo kambaryje, kambaryje smaugė rankomis, daužė kumščiais per veidą, per šonkaulius, per pilvą (t. 1, b. l. 14). Tokias nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes apklausiama teisme iš dalies patvirtino ir liudytoja V. I., nors ir dėl amžiaus visko neprisiminė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. balandžio 19 d. E. K. buvo išėjęs su draugais, vartojo alkoholį, O. K. kartu su vaiku taip pat buvo nuėjusi pas jį, po kiek laiko grįžo kartu su vaiku, tuomet namo grįžo ir E. K. Abu jie buvo išgėrę. Po O. K. namo grįžo E. K., O. K. tuo metu virtuvėje gamino valgyti, paklausė, dėl ko E. K. toks piktas, jis pasakė, kad O. K. buvęs draugas pagrasino jam, kad užmuš. Ji nuėjo į vaiko kambarį, išgirdo virtuvėje šauksmą, ji pravėrė kambario duris, jie įbėgo į kambarį, abu krito ant sofos. O. K. ranka bandė įdrėksti E. K. į veidą, o jis puolė ją, čiupo už plaukų, kur dar E. K. trenkė O. K. nematė, kadangi jie abu stumdėsi, taip pat nematė, ar E. K. galėjo ją smaugti, kadangi jie abu krito ant nepaklotos lovos. Gali būti, kad ir sudavė, ir smaugė. Iš esmės pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas T. P., kuris apklausiamas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., patruliuojant kartu su E. Z., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas. Namuose buvo vyras, jo žmona, mažametis vaikas ir vyro močiutė. Vyras E. K. buvo neblaivus, moteris – O. K. – šiek tiek išgėrusi, girtumo įvykio vietoje netikrino. Atvykus juos pasitiko E. K., atidarė duris, paaiškino, kad jis nieko blogo nedarė, kad jo žmona atėjo iš lauko, kad laiką leidžia su kitais vyrais ir vartoja alkoholį. O. K. tuo metu su vaiku sėdėjo ir verkė. Močiutė V. I. priekaištavo anūkui, kad tai jis kaltas, kad jis muša O. K. O. K. skaudėjo šoną, jos rankovė buvo suplėšyta, ant rankos matėsi paraudimas, ant kaklo tai pat paraudimai, kaip ji paaiškino, vyras ją buvo suėmęs už kaklo, smaugė, suplėšė rūbus, rankomis daužė jai į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 30). Iš esmės analogiškas aplinkybes T. P. nurodė ir savo 2015 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b. l. 10-13). Be to, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. balandžio 19 d. 18 val. 19 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša vyras, yra mažamečių vaikų, prašo paskubėti (t. 1, b. l. 9). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. balandžio 19 d., 19 val. 8 min. E. K. nustatytas 2.27‰ neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 123). Tuo tarpu O. K. padaryti sužalojimai užfiksuoti 2015 m. balandžio 19 d. asmens apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad nuo 22.30 iki 22.40 val. buvo atlikta O. K. kūno apžiūra. Apžiūros metu ant kaklo dešinėje pusėje buvo matomos kraujosruvos, kitų išorinių fizinio smurto žymių ant kūno nepastebėta. Kraujosruvos ant kaklo užfiksuotos protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 21-22, 23). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvada Nr. G 1350/15(01) patvirtina, kad O. K. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. balandžio 19 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais į aukščiau minėtas kūno sritis, padarant poodines kraujosruvas. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Sužalojimų lokalizacijos pasiekiamos nukentėjusiajai, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 27). Bylos duomenimis nukentėjusioji O. K. ir kaltinamasis E. K. yra sutuoktiniai, t. y. šeimos nariai.
Remdamasis pirmiau nurodytais įrodymais teismas sprendžia, kad E. K. 2015 m. balandžio 19 d., apie 18 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,27 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei O. K. ne daugiau penkių kartų delnu į veidą (smilkinį, kaktą ir nosį), konfliktui tęsiantis kambaryje rankomis sudavė ne daugiau dešimties smūgių nukentėjusiajai O. K. į dešinės pusės šonkaulius ir pilvą, nustumdamas nukentėjusiąją ant lovos, kur dviem rankomis suėmė nukentėjusiąją O. K. už kaklo ir ją smaugė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl nustatytų poodinės kraujosruvos nosyje, kaklo dešiniajame šoniniame paviršiuje. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2015 m. liepos 8 d. veikos. Kaltinamasis E. K. dėl 2015 m. liepos 8 d. veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad jis atėjo namo išgėręs, žmona irgi buvo išgėrusi. Jis nuėjo į vonią nusiprausti, O. K. pradėjo kažką burbėti, jam tai nepatiko, todėl jis jai garsiai su keiksmažodžiais pasakė „jeigu tau kas nepatinka, von iš čia iš namų, susirink daiktus ir eik gyventi kur nori“. O. K. išėjo į laiptinę su vaiku. Tuomet jis taip pat išėjo į laiptinę, pamatė ją ir sakė „einam namo, atsiblaivysim ir po to pakalbėsim, kaip toliau gyvenam“. Paskui užėjo policija ir jį sulaikė. Jis O. K. nei sudavė, nei pagriebė, tik paėmė už rankos, pasakė jai, kad apsiramintų, parėkė, gal ji išsigando. Jis norėjo ją sustabdyti, nepamena, už kurios rankos paėmė. Prisiminė, kad ėmė už rankos, nes norėjo paimti telefoną, kad ji neskambintų, sakė, kad užtenka tos policijos, kad reikia pašnekėti normaliai. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė, O. K. parašė pareiškimą. Kai atvyko policija, prieš jį panaudojo elektrošoką, nes jis norėjo atidaryti langą, pakvėpuoti, jam buvo karšta. Po šio atvejo jie su O. K. nustojo gerti ir nebegeria. Nežino, kaip gaunasi, kad vienu atveju viską atsimena, o kitu atveju neatsimena. Turi problemų su atmintimi. Liepos mėnesio įvykį labai gerai atsimena. 50 Eur ligonių kasoms neatlygino, nežino, kad pareikštas civilinis ieškinys, nežino, iš kur tokia žala. Nematė dokumento, esančio pirmame bylos tome, 85-87 lapuose (civilinio ieškinio), gal praleido susipažindamas su byla. Nežino, kodėl O. K. tuo metu reikėjo gydyti. Nukentėjusioji apklausiama teisme atsisakė duoti parodymus teismo posėdžio metu prieš šeimos narį. Vis gi, nors nukentėjusioji teisme parodymų nedavė, o pats kaltinamasis E. K. dėl šios veikos kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina kitų bylos įrodymų visuma, kurią susiejus į vieningą visumą konstatuotina, kad E. K. nukentėjusiajai O. K. 2015 m. liepos 8 d. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad iš 2015 m. liepos 8 d. O. K. protokolo – pareiškimo matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., apie 21.40 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), sugrįžo jos vyras E. K. ir pradėjo prie jos kabinėtis, ką ji veikia. Jam priekabiaujant E. su kumščiu sudavė jai smūgį į dešinę ranką. Visą šį prasidėjusį konfliktą matė jos (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Pasiėmusi vaiką norėjo nueiti į kitą kambarį, kad nekiltų didesnis konfliktas. Tuo momentu E. ją pradėjo varyti iš namų ir su koja spyrė į dešinį smilkinį. Nuo suduoto smūgio ji nukrito ant grindų. Vaikas nukrito kartu su ja. Ji atsikėlusi su vaiku išbėgo į laiptinę ir nubėgo pas kaimyną į 5 aukštą, kad iškviestų policiją. Nuo suduotų smūgių jaučia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 58). Faktą, kad policija nukentėjusiosios ir kaltinamojo namus buvo kviesta neatsitiktinai patvirtina policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2015 m. liepos 8 d., 21 val. 55 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešėjo V. V. pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė atbėgo ir prašė iškviesti pareigūnus, vyras ją sumušė, yra vaikų (t. 1, b. l. 59-60). Pastarąją aplinkybę apklausiamas teisme patvirtino liudytojas V. V., kuris parodė, kad jis yra E. ir O. K. kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2015 m. liepos 8 d., vakare, tikslaus laiko nežino (nes anksti keliasi į darbą, tuo metu jau miegojo) išgirdo skambutį. Atėjo O. K. su vaiku, prašė dėl smurtavimo iškviesti policiją, sakė, kad ji lyg ir sumušta. Jis pranešė policijai apie smurtavimą, paskambino iš savo telefono. Buvo pabudęs iš miegų, nežiūrėjo O. K. į veidą, tik paskambino policijai ir nuėjo toliau miegoti. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas V. M., kuris apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį jis yra matęs du kartus: vieną kartą dėl gėrimo viešoje vietoje, kitą kartą – dėl smurto artimoje aplinkoje. Gavo moters iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykę rado laiptinėje moterį su vaiku. Bute rado neblaivų šį pilietį (E. K.). Kai užėjo, E. K. bandė šokti per langą. Laiptinėje juos (t. y. pareigūnus) pasitiko moteris, neprisimena, ar matėsi sumušimo žymių. Dar buvo atvykusi mama. Lyg tai apie įvykį pranešė žmona. Moteris išsigandusi su vaiku išbėgo į laiptinę ir laukė pareigūnų. Pamena, kad buvo šviesu. Visa tai buvo (duomenys neskelbtini). Kažkokių mėlynių nematė. Pastarojo liudytojo parodymus detalizuoja 2015 m. liepos 8 d. patrulio N. M. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. K., gyv. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 8 d., apie 20.00 val., tarp O. K. ir jos neblaivaus vyro E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu E. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, visa tai girdėjo ir matė jų mažametis vaikas E. K., gim. (duomenys neskelbtini). E. K. įžeidinėjo O. K. necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje kumščiu trenkė O. K. į veidą bei ranką. Smurtą patyręs asmuo O. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė įžeidinėjimu necenzūriniais žodžiais, fiziniu smurtu į veidą ir ranką. Smurtu įtariamas asmuo E. K. įvykio vietoje buvo agresyvus, nuolat kartojo, kad tai jo namai ir reikalavo, kad visi paliktų jį ir išeitų iš buto. Pristatant į policijos komisariatą, sulaikytasis elgėsi agresyviai, panaudotas TASER (t. 1, b. l. 61-62). Liudytojas N. M. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2015 m. liepos 8 d., 22 val. 22 min. E. K. nustatytas 2.08‰ neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 122). Tuo tarpu tai, kad O. K. buvo padarytas galvos sumušimas ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2015 m. gruodžio 7 d. teismo medicinos eksperto J. M. P. pateikta išvada, iš kurios matyti, kad O. K. RVUL buvo nustatyta dešinio smilkinio odos paraudimas, kuris gali būti trauminės kilmės, paveikus kietu buku daiktu keleto valandų, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, laikotarpyje ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 74, 75). Be to, iš prie ieškinio pridėtų gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 87) matyti, kad būtent 2015 m. liepos 8 d. O. K. suteiktos gydymo paslaugos, o tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad E. K. šią dieną išties smurtavo prieš nukentėjusiąją. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nukentėjusioji O. K. ir kaltinamasis E. K. yra sutuoktiniai, t. y. šeimos nariai. Teismas tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiumi, kadangi pati nukentėjusioji protokole-pareiškime nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė vieną kartą į ranką ir vieną kartą spyrė į galvą. Tuo tarpu apklausos metu nurodė daugiau smūgių. Teisme nukentėjusioji parodymus duoti atsisakė, o iš specialisto išvados matyti, kad užfiksuotas paraudimas jos galvoje (b. l. 74-75), tuo tarpu iš tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti taip pat užfiksuoti du sužalojimai - vienas galvoje ir vienas rankoje (b. l. 61-62). Remiantis šiomis aplinkybėms teismas šalina iš kaltinimo vieną nukentėjusiajai ranka suduotą smūgį bei aplinkybę, kad nukentėjusiajai nukritus kaltinamasis jai du kartus spyrė į galvą ir du kartus į ranką.
Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad E. K. 2015 m. liepos 8 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,08 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu ne mažiau, kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei O. K. į dešinę ranką, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai O. K. į dešinį smilkinį, nuo smūgio nukentėjusioji O. K. nukrito ant grindų, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl E. K. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas E. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas kaltinamajam E. K. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją (padaryti du baigti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš artimą asmenį – sutuoktinę, veikos padarytos namuose, mažamečio vaiko akivaizdoje). Įvertinami ir veikos motyvai, kurie iš esmės mažareikšmiai, t. y. veikos padarytos kaip žodinio konflikto sprendimo priemonė, kas vertintina kaltinamajam nepalankiai. Be to, įvertintina ir tai, jog byloje yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs 2015 m. balandžio 19 d. nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl 2015 m. liepos 8 d. nusikalstamos veikos padarymo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas (b. l. 124), administracine tvarka baustas (b. l. 125-129), psichiatrinėse įstaigose nesigydė (b. l. 134-136), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 133). Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl atsižvelgus į BK 55 straipsnio nuostatas jam skirtina viena iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam nustatytinas šios bausmės dydis, neviršijantis BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, tokia bausmė ir jos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Kartu E. K. nustatytinos papildomos pareigos.
Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmių dalinio sudėjimo būdu.
Kaltinamasis E. K. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2015 m. balandžio 19 d., 18.54 val. iki 2015 m. balandžio 20 d., 13.31 val. (viena diena) (b. l. 37, 44) ir nuo 2015 m. liepos 8 d., 22.10 val. iki 2015 m. liepos 10 d., 12.35 val. (dvi dienos) (b. l. 103), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-43, 108) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 109), kurios paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl turtinės žalos
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis E. K. atsakingas už nukentėjusiosios O. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 50 Eur 49 euro centų nukentėjusiosios O. K. gydymo išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiosios O. K. gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo E. K.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. balandžio 19 d. veika) ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. liepos 8 d. veika) ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į E. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 19 d., 18.54 val. iki 2015 m. balandžio 20 d., 13.31 val. (viena diena) (b. l. 37, 44) ir nuo 2015 m. liepos 8 d., 22.10 val. iki 2015 m. liepos 10 d., 12.35 val. (dvi dienos) (b. l. 103), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš nuteistojo E. K. už nukentėjusiosios O. K. gydymą priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,49 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti E. K., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėjas Marijus Kursevičius