KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant V. V. ir Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarProLT“ atstovui advokato padėjėjui S. P.,

atsakovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarProLT“ ieškinį atsakovui A. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Rekvizitai“ dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CarProLT“ (toliau – ieškovė) ieškiniu (1 t., el. b. l. 1–6) prašė: 1) Įpareigoti atsakovą A. A. ir atsakovę UAB „Rekvizitai“ iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt skilties „Duomenys apie įmonę“, įmonės UAB „CarProLT“ skiltyje „Atsiliepimai“ – (duomenys neskelbtini), pašalinti atsiliepimą: vartotojas A. A. IP (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). tel (duomenys neskelbtini) pateiktas komentaras “Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro atstovo M. žodžiai: ,,Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais“. 2) Įpareigoti atsakovą A. A. pašalinti atsiliepimus iš internetinių puslapių: (duomenys neskelbtini). A. A. prieš 3 mėnesius „Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro atstovo M. žodžiai:,, Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais.“; (duomenys neskelbtini). A. A. doesn't recommend CarPro LT. Liepos 21 d.“ Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro vadybininko M. žodžiai: „Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais.“ Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia lengvųjų automobilių ir mikroautobusų remonto paslaugas. 2019 m. liepos 10 d. į ieškovės padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko klientas R., kuris atvežė remontui 2018 m. lengvąjį automobilį Ford Kuga. Įmonės atstovas automobilį priėmė remontui bei supildė paraišką – sutartį Nr. 511, kurią atvežęs asmuo pasirašė. Atlikę remonto darbus ieškovės darbuotojai automobilį pastatė ir pranešė klientui, kuris telefonu nurodė, kad automobilio tą pačią dieną negali pasiimti ir pasiims rytoj t. y. 2019 m. liepos 11 d., bei paprašė, kad automobilį pastatytų saugesnėje vietoje. 2019 m. liepos 11 d. klientas atvyko, pasirašė ant paraiškos – sutarties, kad pretenzijų dėl automobilio būklės neturi ir išvyko iš įmonės padalinio teritorijos, tačiau po kelių valandų vėl atvyko ir ieškovės darbuotojui nurodė, kad automobilis apgadintas t. y. apgadinta vairuotojo pusės galinė dalis ir tai padarė ieškovės darbuotojai. Ieškovės darbuotojai kategoriškai nesutiko, su šiuo teiginiu. Dėl šio įvykio dar kelis kartus buvo atvykę ir kiti asmenys bei bendravo su įmonės darbuotojais, tačiau problema neišsisprendė. Taip pat į ieškovę niekas nesikreipė oficialia pretenzija dėl žalos atlyginimo ir nereiškė kitų prašymų dėl lengvojo automobilio Ford Kuga.

1.2       2019 m. liepos 21 d. 14 val. 09 min. 18 s. į internetinio puslapio www.rekvizitai.lt skiltį duomenys apie įmonę, įmonės UAB „CarProLT“ skiltyje atsiliepimai (duomenys neskelbtini), vartotojas A. A. IP (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tel (duomenys neskelbtini) pateiktas atsiliepimas “Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro atstovo M. žodžiai: Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum”, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais“.

1.3       Ieškovė su šiuo atsiliepimu nesutiko, kadangi jis neatitinka tikrovės ir žemina įmonės dalykinę reputaciją, klaidina klientus bei mažina potencialių klientų srautus.

1.4       2019 m. liepos 22 d. tinklapyje rekvizitai.lt. prie informacijos apie UAB „CarPro LT“ (toliau – Įmonė), Įmonės atstovas advokatų profesinė bendrija „Smolex“ pateikė du pranešimus (8:31 val. ir 10:41 val.), kuriuose nurodė, kad prašo pašalinti tikrovės neatitinkantį atsiliepimą apie UAB „CarPro LT“, patalpintą atsakovo UAB „Rekvizitai“ administruojamame tinklapyje rekvizitai.lt, tačiau atsiliepimas nebuvo pašalintas.

1.5       Ieškovės atstovas pakartotinai 2019 m. liepos 24 d. el. laiškais kreipėsi į atsakovę UAB „Rekvizitai“ ir prašė nedelsiant pašalinti tikrovės neatitinkantį atsiliepimą. Atsakovė UAB „Rekvizitai“ atsiliepimą pašalino laikinai, kol atsakovas A. A. neva pataisė atsiliepimo turinį. Laiko, kad jei šmeižikas pakeičia žodį „vadovas“ kitu žodžiu „atstovas“, bet nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių „atstovo“ įgaliojimus, tai atsiliepimas tampa ne tikrovę atspindinčia nuomone, o dar labiau nutolsta nuo tikrovės.

1.6       Ieškovės atstovas 2019 m. liepos 25 d. el. laišku ir raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Rekvizitai“ ir prašė nedelsiant pašalinti tikrovės neatitinkantį, objektyviais duomenimis nepagrįstą atsiliepimą, arba pateikti nurodyto atsiliepimo pagrįstumą patvirtinančius objektyvius duomenis – vaizdo, garso įrašus, dokumentus, tačiau atsakovė UAB „Rekvizitai“ atsiliepimo nepašalino, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsiliepimo pagrįstumą, o tik atsakė, kad atsiliepimas nebus pašalintas, nebent tai įpareigos teismas.

1.7       Ieškovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku ir pretenzija kreipėsi į atsakovą A. A. ir prašė panaikinti atsiliepimą arba pateikti nurodyto atsiliepimo pagrįstumą patvirtinančius objektyvius duomenis – vaizdo, garso įrašus, dokumentus. Atsakovas A. A. atsiliepimo nepašalino, bet atsakė, kad sutinka pašalinti atsiliepimą, kuomet bus atstatyta žala automobiliui, patirta laikotarpiu, kuomet automobilis buvo „CarPro LT“ servise.

1.8       Atsakovas A. A. tokio paties turinio atsiliepimą yra patalpinęs Google paieškos sistemoje prie nuorodos į UAB „CarPro LT“ vietą žemėlapyje ir UAB „CarPro LT“ Facebook paskyroje.

1.9       Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė priversta kreiptis į teismą ir ginti savo dalykinę reputaciją, prašant teismo įpareigoti atsakovus pašalinti atsiliepimą.

1.10       Nurodė, kad nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

1.11       Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

1.12       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

1.13       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui paneigti žinias, atsakovė visada yra ir visuomenės informavimo priemonė. Be to, visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu.

1.14       Šiuo atveju atsakovė UAB „Rekvizitai“, jo administruojamo internetinio tinklapio  rekvizitai.lt. erdvėje ieškovės skiltyje nuolat skleisdama nepatikrintą ne anoniminio šaltinio - atsakovo A. A. patalpintą aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, savo veiksmais kenkia ieškovės reputacijai. Tokios informacijos skleidimu atsakovai daro ieškovei žalą: pasunkėjo bendravimas su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais, sumenko geras ieškovės, kaip patikimo darbdavio, vardas, pakenkta jo konkurencingumui tarp kitų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat pažeisti bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė ir orumas, siekiama parodyti juos kaip nesąžiningus žmones ir verslininkus bei pakenkti ieškovei finansiškai – tikrovės neatitinkančiu atsiliepimu siekia atgrasinti potencialius klientus, kurių neatvykimas sumažins ieškovės pajamas už teikiamas paslaugas, ieškovė patiria tiesioginius nuostolius – neplanuotas išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių nebūtų, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų.

1.15       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad duomenų apie tai, kad automobilį apgadino kažkas iš įmonės atstovų nėra, buvo ne kartą apžiūrėta įmonės filmuota medžiaga, ne kartą su įmonės atstovu apžiūrėtos galimos automobilio nubrozdinimo vietos, tačiau tokių nebuvo rasta. Paaiškino, kad atsakovo atsiliepimo tekste neatitinka tikrovės teiginys, kad ieškovė „atidavė nubrauktą“ (automobilį), kuris, atstovo nuomone, ir menkina įmonės reputaciją, kadangi jei įmonės darbuotojai būtų automobilį nubraukę, atsakovui žala, kurios dydis tokiu atveju būtų apie 150 Eur, būtų atlyginta. Automobilis naktį iš liepos 10 d. į liepos 11 d. buvo pastatytas po įmonėje esančiomis kameromis, tačiau vaizdo įrašas nėra išsaugotas; tačiau įrašą pradžioje peržiūrėjo R. B., vėliau A. A. tėtis R. A. ir iš to įrašo nebuvo matyti automobilio apgadinimo ir sąlyčio su siena. Taip pat įraše buvo matyti, kaip ieškovės darbuotojas Renatas perstato automobilį iš vieno bokso į kitą, tačiau ir iš to įrašo nebuvo matyti, jokių aplinkybių, kurių pasėkoje, automobilis galėjo būti apgadintas. Aikštelėje prie kavinės „P. P.“, kur buvo pervežtas ir pastatytas automobilis sienų, į kurią galėjo atsiremti automobilis, nėra. Kadangi serviso kiemas yra nedidelis, tai automobilis galėjo būti pervežtas tris kartus į skirtingas vietas. Pasisakydamas dėl M. žodžių, kuriuos savo atsiliepime citavo atsakovas, atstovas nurodė, kad tuo metu tarp jo ir atsakovo kilo konfliktas ir jo įkarštyje galėjo būti pasakyti tokie žodžiai. Nurodė, kad atsakovo automobilis pirktas Amerikoje, kas reiškia, kad paprastai tokie automobiliai yra perkami ne nauji, be to, 2 mėnesius yra transportuojami laivu, kas reiškia, kad kraunant ir iškraunant galėjo būti pažeistas taip pat. Be to, automobilis remontuotas buvo ne pirmą kartą, kurio metu buvo remontuojama stogo oro pagalvė, kuri buvo sprogusi, kas patvirtina, kad automobilis buvo autoįvykyje. Paaiškino, kad ieškovė atvežamų automobilių defektų nefiksuoja, kadangi į servisą atvažiuoja daug apgadintų automobilių. Vienas iš meistrų – G., ryte atėjęs į darbą matė šito automobilio apgadinimą – balta spalva galas, tačiau jis suprato, kad automobilis toks atvažiavo. Automobilio savininkas pats pasirašė, kad neturi pretenzijų dėl automobilio būklės. Pasisakydamas dėl įrodymų, pagrindžiančių atsiradusias neigiamas pasekmes dėl atsakovo paskleistos informacijos, atstovas nurodė, kad neigiamas pasekmes sukėlė viešoje erdvėje neteisingai paskleistas faktas, kad automobilis buvo apgadintas „CarProLT“ darbuotojų, neturint tam įrodymų. Dalykinės reputacijos pažeidimas ir pajamų netekimas yra sunkiai įrodomas Lietuvoje, todėl buvo atsisakyta skaičiuoti neturtinę žalą. Mano, kad toks komentaras, kad automobilis apgadintas servise sukelia neigiamas pasekmes įmonės reputacijai; jei būtų komentaras tik dėl M. žodžių, ieškovė jų net neginčytų, nes taip buvo.

2.       Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

2.1       Nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. jo pažįstamas R. B. pagal susitarimą su atsakovu atvarė jam priklausantį automobilį Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės padalinį (automobilių servisą), esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje Kaune, tikslu atlikti automobilio remonto darbus, t. y. posūkių signalo instaliacijos ir padangų slėgio sensorių remonto darbus. Buvo sudaryta 2019 m. liepos 10 d. paraiška – sutartis Nr. 511. Automobilis yra naujas, vos 2018 metų, jokių nubrozdinimų, kėbulo apgadinimų jo pridavimo ieškovei momentu jis neturėjo. Automobiliui reikėjo atlikti jo remonto darbus, kurie buvo pažymėti su ieškove sudarytoje sutartyje. Ieškovės atsakingų darbuotojų buvo paprašyta automobilį pastatyti saugioje vietoje po kameromis, kad jis nebūtų apgadintas. Kitą dieną atsiimdamas automobilį, R. pasirašė paraiškoje – sutartyje Nr. 511, patvirtindamas darbų atlikimą, jų priėmimą, sumokėjo sutartyje numatytą sumą. R. patikrino ar tinkamai atlikti remonto darbai, dėl kurių atlikimo automobilis ir buvo priduotas, dėl jų pretenzijų nebuvo, kas ir pažymėta paraiškoje – sutartyje.

2.2       Tačiau jau po kelių valandų R. grįžo į ieškovės servisą, kadangi pastebėjo automobilio kairiosios pusės kėbulo apgadinimus – dažų nubrozdinimus, kurių nebuvo iki automobilio palikimo servise momento ir kurie nebuvo pastebėti automobilio paėmimo iš serviso metu, nes jie nebuvo aiškiai akivaizdūs. Automobilio priėmimo metu buvo tikrinti tik servise atlikti darbai, kurių priėmimas ir buvo atliekamas ir dėl kurių atlikimo automobilis buvo paliktas.

2.3       Nurodė, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui būnant servise laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki liepos 11 d., nes serviso darbuotojai, priimdami automobilį, jokių automobilio nubrozdinimų / trūkumų nenurodė priėmimo akte, jei tokie būtų pastebėti, tokiu būdu apsaugant save nuo nepagrįstų kliento pretenzijų. Laiko, kad automobilio apgadinimai, atsiradę jo buvimo ieškovės dispozicijoje metu (serviso teritorijoje), buvo padaryti būtent ieškovės darbuotojams valdant automobilį, perstatant jį kelis kartus serviso teritorijoje, todėl ieškovė turi atsakyti už savo darbuotojų padarytą žalą svetimam turtui.

2.4       Tačiau ieškovės darbuotojai nepripažino, kad automobilis buvo apgadintas jo buvimo ieškovės serviso teritorijoje metu bei kelis kartus kūrybiškai keitė automobilio apgadinimų atsiradimo versijas – pirma nurodė, kad automobilis buvo paties jį atvariusio vairuotojo perbrauktas per sieną, nors serviso sienos yra švarios, paskui nurodė, kad automobilis jau buvo atvarytas apgadintas, galiausiai, kad tralas atvežė tokį, nors automobilis atvažiavo pats. Į klausimą, kodėl automobilis serviso teritorijoje tris kartus buvo pervarytas, ieškovės darbuotojai paaiškinti negalėjo.

2.5       Kadangi atsakovas buvo išvykęs, pirmiausiai, su ieškovės darbuotojais bendravo R. B., vėliau atsakovo tėvas R. A., paskiausiai – atsakovas, buvo padarytos apgadinto automobilio nuotraukos. Minėtos nuotraukos dar 2019 m. liepos 17 d. buvo nusiųstos ieškovei jos elektroniniu paštu info@carpro.lt, tačiau į šį elektroninį laišką ieškovė nesureagavo.

2.6       2019 m. liepos 23 d. atsakovas nusiuntė ieškovei dar vieną elektroninį laišką, kuriuo oficialiai pareikalavo pašalinti padarytus automobilio apgadinimus, fiksuotus ieškovei pateiktose nuotraukose. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginį, kad su pretenzija į jį niekada atsakovas nesikreipė. Neturėdamas atstovo – teisininko, nežinodamas, kokie turi būti pretenzijos turinio reikalavimai, atsakovas pateikė ieškovei paprastos formos reikalavimą, tačiau tai nepaneigia kreipimosi į ieškovę fakto bei aplinkybės, kad ieškovė ignoravo atsakovo jam siunčiamus laiškus su apgadinimų fiksavimu bei su reikalavimu pašalinti padarytus apgadinimus. Ieškovė nerodė jokio susidomėjimo susidariusia situacija, nepasiteiravo, kokio dydžio nuostolius atsakovė patyrė, nebandė taikiai išspręsti susidariusios situacijos, nesiūlė jam jokios kompensacijos ir pan.

2.7       Būdamas pasipiktinęs tokiu atsakovo reikalavimų ignoravimu bei norėdamas informuoti visuomenę bei potencialius ieškovės klientus apie ieškovės darbo kokybę, pasinaudodamas teise reikšti savo mintis, įsitikinimus bei nuomonę apie paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybę bei bendrą požiūrį į atsakovą, kaip klientą, viešoje erdvėje www.rekvizitai.lt atsakovas parašė komentarą / atsiliepimą apie ieškovės darbą – apie atliktą atsakovo automobilio apgadinimą, pateikdamas savo nuomonę, kad ieškovės paslaugomis naudotis nerekomenduoja.

2.8       Pažymėjo, kad tik po atsiliepimo pasirodymo viešojoje erdvėje ieškovė iš karto pradėjo su atsakovu aktyviai bendrauti, reikšdama reikalavimus atsiliepimą pašalinti, nors prieš tai atsakovo siųsti laiškai ieškovei liko neatsakyti ir tiesiog ignoruoti.

2.9       Į ieškovės reikalavimą pašalinti atsiliepimą atsakovas atsakė, kad atsiliepimą sutiktų pašalinti tik tuo atveju, jei jam bus atlyginti nuostoliai dėl automobilio apgadinimo, kitu atveju nurodė, kad atsiliepimo nepašalins, nes jo interesai išlieka pažeisti. Atsiliepime nurodė teisingą informaciją, kad: 1) automobilis buvo grąžintas apgadintas / nubrauktas, ką patvirtina padarytos bei ieškovei dar iki atsiliepimo patalpinimo pateiktos nuotraukos; 2) ieškovės įgalioti asmenys bei darbuotojai kelis kartus keitė automobilio apgadinimų atsiradimo versijas; 3) savo nuomonę, grindžiamą nurodytais faktais, kad ieškovo paslaugomis naudotis atsakovas nerekomenduoja.

2.10       Nurodė, kad nurodytai informacijai pateikti atsakovą pastūmėjo ieškovės atsisakymas pašalinti padarytus apgadinimus (o tiksliau, jo reikalavimo ignoravimas). Jokio tikslo / motyvo teikti neteisingą informaciją atsakovas neturėjo – jis paviešino realius, faktiškai egzistavusius įvykius, kurių rezultate atsiradusių nuostolių atlyginimo klausimo ieškovė taikiai spręsti nenorėjo. Atsiliepimas buvo paviešintas jau po to, kai ieškovei buvo pateikta pretenzija, kuri liko ieškovės neatsakyta.

2.11       CK 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Garbė ir orumas, kaip atitinkamai ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą/dalykinę reputaciją; ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

2.12       Laiko, kad šioje byloje klausimas gali būti keliamas dėl dviejų aukščiau nurodomų elementų – ar paskleista žinia atitinka tikrovę bei ar paskleistas faktas / žinia, žemina ieškovės garbę ir orumą / dalykinę reputaciją. Šių dviejų elementų buvimo, atsakovo nuomone, ieškovei įrodyti nepavyko.

2.13       Aplinkybę, kad ieškovė po remonto atlikimo atidavė nubrauktą, apgadintą automobilį

2.14       Faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą / dalykinę reputaciją turi įrodyti ieškovė, tačiau ji nepateikė jokių argumentų, motyvų, kaip atsakovo paskleista tikrovę atitinkanti žinia kenkia ieškovės reputacijai, kokie realūs neigiami padariniai jai atsirado.

2.15       Ieškovė jo tariamai patirtas neigiamas pasekmes grindė deklaratyviais, jokiais įrodymais / duomenimis nepagrįstais teiginiais, nurodydamas, kad pasunkėjo bendravimas su verslo partneriais, klientais, tiekėjais, sumenko geras ieškovo kaip patikimo darbdavio vardas, pakenkta jo konkurencingumui tarp kitų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė, orumas, siekiant atgrasinti potencialius klientus ir t.t. ir pan., tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

2.16       Nurodė, kad atsakovo tikslas, viešinant ginčijamą atsiliepimą buvo ne kokiu nors būdu pakenkti ieškovės reputacijai, bet informuoti visuomenę apie ieškovės padarytą apgadinimą jo turtui, tokiu būdu perspėjant potencialius ieškovės klientus, bet ne tikslu pakenkti, sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise reikšti savo nuomonę. Mano, kad tokio pobūdžio informaciją visuomenė turi teisę / interesą žinoti, todėl atsiliepimas paskelbtas visuomenės informavimo tikslais, o ne siekiant sumenkinti / pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją.

2.17       Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad automobilis Amerikoje buvo apgadintas iš dešinės pusės. Paaiškino, kad jo draugas R. B. pasirašydamas paraiškoje – sutartyje po tekstu „Transporto priemonė apžiūrėta, priekaištų dėl automobilio būklės neturiu, remonto darbai atlikti tinkamai ir dėl atliktų darbų pretenzijų neturiu“ iš esmės pasirašė tik po tuo, kad dėl atliktų darbų pretenzijų neturi, o paties automobilio vietoje neapžiūrinėjo. Nurodė, kad ieškovas nesutinka tik su ta dalimi atsakovo komentaro, kuri susijusi su tuo, kad ieškovė atidavė nubrauktą automobilį, tačiau atsakovas savo atsiliepime akcentavo savo patirtį sprendžiant konfliktą jų servise, kurią ieškovės atstovas teisme pripažino. Paaiškino, kad jam atvykus į servisą ieškovės atstovas įrodinėjo, kad automobilis neva tai nubrauktas į sieną, o jų teritorijoje tokių žymių ant sienų nėra. Tačiau atsakovas nesutiko, kad automobilis buvo nubrauktas į sieną, pagal jo apgadinimo pobūdį jam panašiau buvo į tai, kad buvo nubraukta kito automobilio. Dėl to kilo ginčas, ir M. jam pasakė tokius žodžius, kurie nurodyti jo atsiliepime. Atsakovas pripažino, kad į šią įmonę, kai įvyko incidentas, kreipėsi antrą kartą; prieš tai, jis kreipėsi dėl to, kad automobilis buvo apgadintas iš kitos pusės, keistos durelės ir įdėta nauja pagalvė, ir su tokiais apgadinimais atsakovas tokį automobilį įsigijo. Nurodė, kad atsakovo draugas R., pastebėjęs apgadinimą į ieškovės servisą grįžo maždaug 1 valandos laikotarpyje. Paaiškino, kad rašydamas komentarą buvo įsitikinęs, kad apgadinimas įvyko automobiliui esant ieškovės žinioje, ir dėl to, kad ieškovės atstovai kelis kartus keitė nuomonę dėl apgadinimų atsiradimo, bei pažymėjo, kad jo komentare nurodyta, kad atsakovas atsiėmė apgadintą automobilį, o ne tai, kad ieškovės darbuotojai jį apgadino; paaiškino, kad galimai jo automobilis buvo apgadintas ir tuo metu, kai stovėjo aikštelėje prie kavinės „P. P.“, galimai jį apgadino serviso klientas; atsakovas konstatavo faktą, kad automobilis iki jo perdavimo buvo neapgadintas, o atsiėmė jį apgadintą. Į ieškovės atstovo klausimą kodėl parašė tokį komentarą, atsakė, kad atsakymas yra pirmame komentaro sakinyje. Laiko, kad jis turi teisę reikšti savo nuomonę apie patirtą situaciją ieškovės įmonę, dalį komentaro ieškovė pripažino, komentaras yra apie įmonės darbuotojų bendravimą su klientu, apie bendravimo kultūrą. Patvirtino, kad atsakovo atstovai neprašė automobilį pervaryti prie nurodytos kavinės, prašė pastatyti automobilį saugiai po kameromis, kadangi automobilis buvo su laikinos registracijos numeriais. Taip pat paaiškino, kad po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją.

3.       Atsakovė UAB „Rekvizitai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas. 

4.       Pirkimo – pardavimo Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad atsakovas A. A. 2018 m. lengvąjį automobilį Ford Escape įsigijo 2019 m. balandžio 8 d., automobilis buvo po autoįvykio (1 t., el. b. l. 64). 2020 m. sausio 26 d. DOK-11976 priede ir 2020 m. kovo 12 d. DOK-33867 popierinės b. l. 52 pridėtos nuotraukos parodo, kaip Automobilis atrodė jo įsigijimo metu. 2020 m. kovo 13 d. DOK-33858 priede ir popierinės b. l. 53 nuotraukos parodo, kaip buvo padaryti Automobilio apgadinimai jam būnant ieškovės žinioje. 

5.       2019 m. liepos 10 d. paraiška – sutartis Nr. 511 patvirtina tai, kad R. B. nurodytą dieną pridavė ieškovei atsakovui A. A. priklausantį Automobilį tam tikriems darbams atlikti ir 2019 m. liepos 11 d. jį atsiėmė pasirašydamas po paraiškoje – sutartyje esančiu tekstu „Transporto priemonė apžiūrėta, priekaištų dėl automobilio būklės neturiu, remonto darbai atlikti tinkamai ir dėl atliktų darbų pretenzijų neturiu.“ (1 t., el. b. l. 8).

6.       Kauno Apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2020 m. sausio 29 d. pateikė informaciją, kad Eismo įvykių informacinėje sistemoje duomenų apie registruotus įvykius su atsakovui priklausančia transporto priemone Ford Escape, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. liepos 10 d., nėra (1 t., el. b. l. 67). 2020 m. kovo 13 d. Kauno apskrities VPK Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną patvirtina tai, kad dėl atsakovo A. A. automobilio nubraukimo Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties (2020 m. rugpjūčio 17 d. DOK-94932).

7.       2019 m. liepos 21 d. 14 val. 09 min. 18 s. į internetinio puslapio www.rekvizitai.lt skiltyje Atsiliepimai ir skundai apie įmonę UAB „CarProLT“ . Komentarai. Rekvizitai.lt vartotojas A. A. ĮP (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) pateikė šioje byloje ginčijamą atsiliepimą (1 t., el. b. l. 14); tas pats komentaras yra ir internetiniuose puslapiuose. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 15, 16).

8.       Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė kreipėsi tiek į UAB „Rekvizitai“ tiek ir į atsakovą A. A. dėl ginčijamo Atsiliepimo pašalinimo, tačiau atsakovai tai daryti atsisakė (1 t., el. b. l. 9–13).

9.       Elektroninis susirašinėjimas (1 t., el. b. l. 34) patvirtina 1) atsakovo A. A. nurodytą aplinkybę, kad jis 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į ieškovę nurodydamas Automobilio apgadinimus (pateikdamas nuotraukas) bei patvirtindamas aplinkybę, kad ieškovės darbuotojams nebuvo duotas nurodymas nuvaryti Automobilį prie kavinės; 2) tai, kad 2019 m. liepos 23 d. atsakovas A. A. pareikalavo ieškovės suremontuoti Automobilio apgadinimus.

10.       Apklaustas liudytoju ieškovės direktorius M. P. paaiškino, kad atsakovas du kartus buvo atvežęs automobilį remontui. Antrą kartą automobilį atvežė ne pats atsakovas, o jo draugas. Atlikus sutartus darbus, liudytojas paskambino atsakovo tėvui, kuris pasakė, kad tą dieną pasiimti automobilio negalės, pasiims tik sekančią dieną. Kadangi serviso kiemas nedidelis liudytojas pats išvarė automobilį prie kavinės „P. P.“, o vakare po darbo darbuotojas G. grąžino jį į serviso aikštelę ir pastatė po kameromis. Sekantį rytą automobilis buvo patrauktas į kitą vietą link išvažiavimo, jo atsiimti atvyko tas pats atsakovo draugas. Po poros valandų jis grįžo su pretenzija, kad ieškovės darbuotojai sugadino automobilį. Liudytojas peržiūrėjo su juo vaizdo įrašus, buvo atvykęs ir atsakovo tėvas ir jis pats, niekur nebuvo matyti, kad automobilis būtų buvęs užkabintas. Nurodė, kad kameros viso kiemo nefilmuoja, filmuoja tik dvi parkingo vietas, kadangi jis yra bendras su kitu bendrasavininkiu, todėl, jei automobilis būtų nubrauktas kieme kitos mašinos, kameros to nefiksuotų. Pradėjus aiškintis su darbuotojais, ar galėjo būti nubrauktas atsakovo automobilis, darbuotojas G. pasakė, kad jis matė, kad tas automobilis stovėjo nubrauktas, tačiau jis nieko niekam nesakė, kadangi tas automobilis visas buvo netvarkingas. Nepaneigė, kad automobilis teoriškai galėjo būti nubrauktas prie kavinės „P. P.“, taip pat pravažiuojančios mašinos jų kieme. Patvirtino, kad atvykus atsakovui kilo didžiulis konfliktas, visi šaukė ir išsiskirstė piktuoju.

11.       Apklaustas liudytoju G. D., ieškovės darbuotojas, paaiškino, kad jis pamena, jog atsakovo automobilį jis pamatė ryte atėjęs į darbą, automobilis stovėjo prie sienos, ir matėsi kad automobilio vairuotojo pusės galinė dalis buvo nubraukta. Nurodė, kad jis tą automobilį parvairavo darbo pabaigoje nuo kavinės „P. P.“, jis tuo metu automobilio nenubraukė. Konflikto tarp šalių jis nematė, apie jį jis sužinojo po to, kai atsirado komentarai internete; tada visi apie tai pradėjo kalbėti darbe. Kai buvo peržiūrinėjami vaizdo įrašai, jis pranešė direktoriui, kad matė tą automobilį nubrauktą dar prieš pradedant tą automobilį remontuoti, t. y. automobilis nubrauktas buvo dar prieš jį atvežant į ieškovės servisą.

12.       Apklaustas liudytoju R. M., ieškovės darbuotojas, paaiškino, kad atsakovo automobilį pamatė atėjęs į darbą apie 8 30 val., t. y. tą pačią dieną, kai atsakovo automobilis buvo paliktas ieškovės teritorijoje. Automobilis buvo nubrauktas kairėje pusėje gale, automobilis pateko remontuoti jam, jis jį įsivarė į garažą, pakeitė veidrodėlius, pranešė apie darbų pabaigą Mantui, kuris automobilį išvarė iš garažo. Apie tai, kad automobilis nubrauktas jis niekam nepranešė, tai pranešė tik po to, kai buvo peržiūrinėjami vaizdo įrašai. Automobilį atsiėmė ne tą pačią dieną, jis buvo nuvarytas prie kavinės „P. P.“, vakare parvarytas į kiemą ir pastatyta po kameromis. Konflikto su atsakovu, vykusio įmonės teritorijoje, jis nematė. Iš kitų kalbų žino, kad konfliktas buvo tarp M. ir kažkurio iš automobilio savininkų.

13.       Apklaustas liudytoju M. S., paaiškino, kad jis dirba ieškovės įmonėje vadybininku ir jį pasikvietė įmonės direktorius nurodydamas, kad nesusikalba su klientu, tikslu padėti išspręsti konfliktinę situaciją dėl automobilio nubraukimo. Atvykęs pamatė piktai nusiteikusį atsakovą, kuris teigė, kad jų įmonės darbuotojai nubraukė jo automobilį. Liudytojas pasikvietė direktorių, ir visi pradėjo aiškintis, kas galėjo tai padaryti; liudytojui ir įmonės direktoriui atrodė, kad galimai automobilis nubrauktas į sieną, todėl pasiūlė atsakovui apžiūrėti visus įmonės teritorijoje esančius kampus, kur galima automobilį taip nubrėžti; visi trys apėjo visus kampus, tačiau tokio kampo nerado; tuo metu liudytojas sužinojo iš direktoriaus, kad jau buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, fiksuoti kameromis; bežiūrint visiems kampus atsakovas pradėjo nervintis, kelti balsą ir sukėlė konfliktą – pradėjo grasinti kažkokiais blogais atsiliepimais, vadinti negražiais žodžiais ir rėkti, kad „jūs mane grūzinate“, tuomet liudytojas jam atsakė, kad „jeigu mes tave grūzintumėm, tai tu jau mažiausiai po mašina gulėtum“. Po to trenkė durimis, išvažiavo ir parašė tikrovės neatitinkantį komentarą apie įmonę. Nurodė, kad jis paskaitęs tokį komentarą nevažiuotų į tokią įmonę dėl paslaugos. Nurodė, kad įmonės politika yra tokia, kad jeigu jų darbuotojai padaro kokių nors nuostolių savo klientams, juos visada atlygina, tačiau šiuo atveju, atsakovas neįrodė, kad jo automobilis buvo nubrauktas jam buvus ieškovės žinioje.

14.       Apklaustas liudytoju R. B., atsakovo A. A. draugas, patvirtino šalių nurodytas aplinkybes, kad jis atvežė atsakovo automobilį į ieškovės servisą ir jį paliko veidrodėlių pakeitimui. Tą pačią dieną apie 17.00 jam paskambino iš serviso ir pranešė, kad automobilis sutvarkytas. Liudytojas pasakė, kad tą vakarą atvykti pasiimti automobilio negalės, sutarė, kad atvyks sekančią dieną. Atvykus sekančią dieną į servisą jam davė pasirašyti, susimokėjo už atliktus darbus, apžiūrėjo veidrodėlius ir išvyko. Paaiškino, kad nematė po kokiu tekstu pasirašė, jis matė tik už padarytus darbus parašytą pinigų sumą ir tai, kad jis automobilį pasiima. Grįžęs į namus pamatė, kad vairuotojo pusės gale automobilis nubrauktas, todėl sugrįžo atgal į servisą ir susitiko su priėmėju (direktoriumi) ir pasakė, kad automobilis turi pažeidimų, tačiau jam buvo atsakyta, kad toks automobilis buvo atvarytas, po to priėjo dar du darbuotojai ir pradėjo aiškinti, kad automobilis buvo atvežtas į servisą jau nubrauktas. Vėliau visi ėjo peržiūrėti kameromis fiksuoto vaizdo įrašo, tačiau tame įraše automobilis iš tos pusės kur nubraukta (vairuotojo pusės) nebuvo filmuotas. Tuomet ieškovės darbuotojai pasiūlė nueiti į kavinę „P. P.“ ir paklausti, ar kavinė neturi vaizdo įrašų, tačiau kavinėje jam paaiškino, kad jie nefilmuoja ir tokių įrašų neturi. Nurodė, kad liudytojas prašė, kad automobilį nakčiai paliktų saugiai po kameromis, apie tai, kad automobilis dieną bus nuvežtas prie kavinės „P. P.“ serviso darbuotojai jam nesakė, jis apie tai sužinojo tik po to, kai grįžo aiškintis dėl automobilio pažeidimo. Į policiją nesikreipė, galvojo, kad susitars su ieškove.

15.       Apklaustas liudytoju R. A., atsakovo A. A. tėvas, patvirtino, kad tą dieną, kai automobilis buvo suremontuotas, jis negalėjo jo atsiimti, kadangi buvo komandiruotėje, todėl susitarė su serviso priėmėju, kad pastatytų automobilį iki sekančios dienos saugiai. Sugrįžęs ir sužinojęs, kad automobilis apgadintas jis važiavo pas ieškovę aiškintis, jam buvo paaiškinta, kad automobilis buvo pastatytas prie kavinės „P. P.“ ir pasiūlyta kreiptis į kavinės „P. P.“ darbuotojus dėl įrašų peržiūros, tačiau jis išsiaiškino, kad kavinė įrašų nedaro.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 32 punktas).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Dėl šios priežasties, visų pirma būtina nustatyti, ar asmuo reiškia nuomonę apie juridinį asmenį, ar teikia faktus.

18.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas A. A. tinklapyje adresu www.rekvizitai.lt ir internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskleidė informaciją būtent apie ieškovę UAB „CarProLT“. Ieškovė teigė, kad atsakovo paskleisti teiginiai buvo tikrovės neatitinkanti žinia, kuri žemina ieškovės dalykinę reputaciją, atsakovas įrodinėjo, kad jis paviešino realius, faktiškai egzistavusius įvykius, kurių rezultate atsiradusių nuostolių atlyginimo klausimo ieškovė taikiai spręsti nenorėjo, todėl pateikė savo nuomonę, kad ieškovės paslaugomis naudotis nerekomenduoja.

19.       Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-667/2006).

20.       EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija ir pan. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo.

21.       Teismas, įvertinęs visas civilinės bylos aplinkybes, bei visą ginčijamo atsiliepimo tekstą, kontekstą, jo paskelbimo tikslą ir aplinkybes, vertina, kad atsakovo A. A. paskelbtas atsiliepimas vertintinas, kaip susidariusi subjektyvi jo nuomonė apie ieškovės elgesį su klientais konfliktinės situacijos metu. Ši nuomonė išreikšta subjektyviai įvertinus paties atsakovo patirtį bendraujant su ieškovės atstovais, siekiant išsiaiškinti automobilio apgadinimo aplinkybes ir padarius išvadą, kad dėl tam tikro ieškovės atstovų elgesio bei komunikacijos jis nerekomenduoja tokios įmonės paslaugų.

22.       Pažymėtina, kad ieškovės atstovas ir liudytoju apklaustas M. S. pripažino, kad konflikto tarp šalių metu buvo pasakytas atsiliepime nurodytas CarPro atstovo M. sakinys, taip pat neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kaip ieškovės atstovai kėlė versijas dėl galimo automobilio apgadinimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo atsiliepime yra nurodyta neteisinga žinia apie tai, kad ieškovė „atidavė nubrauktą“ automobilį ir būtent ši žinia žemina ieškovės dalykinę reputaciją.

23.        Įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, kad atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti ne atskirą žodį, žodžių junginį ar sakinį atsietai, o visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Sprendimo 19 punktas), teismas laiko, kad žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ negali būti vertinamas atskirai, kaip paskelbta, tikrovės neatitinkanti žinia.

24.       Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo A. A. argumentu, kad jo parašytas žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ nereiškia, kad automobilį apgadino ieškovės darbuotojai, nes galimai jo automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai stovėjo aikštelėje prie kavinės „P. P.“, galimai jį apgadino serviso klientas (Sprendimo 2.17 punktas). Byloje neįrodžius (nepakakus įrodymų), kad automobilis buvo apgadintas jo buvimo pas ieškovę metu, bet ir nepaneigus aplinkybės, kad automobilis galėjo tuo metu būti apgadintas jį nubraukiant, ir nebūtinai ieškovės darbuotojų, darytina išvada, kad šis žodžių junginys pats savaime nėra paskelbti duomenys apie ieškovės neteisėtus veiksmus ir turi būti analizuojamas ir vertinamas kaip viso atsakovo parašyto atsiliepimo visuma (Sprendimo 23 punktas).

25.       Sprendimo 22-24 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo A. A. atsiliepime išsakyta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, tačiau tai yra atsakovo subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai nurodant, kad jis nerekomenduoja naudotis šios įmonės paslaugomis, t. y. subjektyvaus pobūdžio nuomonė apie ieškovės atstovų komunikaciją konfliktinės situacijos metu, kurios negalima priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas.

26.       Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

27.       Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 19 straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovas savo nuomonę išdėstė kultūringai, etiškai, nevartodamas įžeidžiančių išsireiškimų, kas reiškia, kad elektroninės aplinkos, kuriose atsakovas paskelbė savo nuomonę, atitinka informacinės visuomenės paslaugos sąvoką, numatytą VIĮ 2 straipsnio 18 dalyje, todėl teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus pašalinti komentarą, nėra.

28.       Nors teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė, kuri nelaikoma duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį (Sprendimo 17 punktas), tačiau teismas laiko tikslinga pasisakyti ir dėl ieškovės argumentų, susijusių su įrodymų, pagrindžiančių atsiradusias neigiamas pasekmes dėl atsakovo paskleistos informacijos.

29.       Minėta, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys (Sprendimo 16 punktas). Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalies formuluotė reiškia, kad, šiuo atveju, įmonės dalykinė reputacija galėtų būti ginama tik įrodžius abi sąlygas: 1) duomenys turi būti žeminantys įmonės dalykinę reputaciją ir 2) tikrovės neatitinkantys duomenys.

30.       Ieškovė nurodė, kad neigiamas pasekmes sukėlė viešoje erdvėje neteisingai paskleistas faktas, kad automobilis buvo apgadintas „CarProLT“ darbuotojų, neturint tam įrodymų (tikrovės neatitinkantys duomenys), o pasisakydama dėl įrodymų, pagrindžiančių atsiradusias neigiamas pasekmes dėl atsakovo paskleistos informacijos (dalykinę reputaciją žeminančių duomenų) nurodė, kad neigiamas komentaras, kad automobilis apgadintas servise pats savaime sukelia neigiamas pasekmes įmonės reputacijai; dalykinės reputacijos pažeidimas ir pajamų netekimas yra sunkiai įrodomas Lietuvoje, todėl ieškovė neskaičiuoja neturtinės žalos (Sprendimo 1.15 punktas).

31.       Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo būtent ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

32.       Todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad po atsakovo A. A. parašyto atsiliepimo internetinėje erdvėje sumenko ar tapo neigiamas ieškovės ar jos veiklos vertinimas, kad buvo realiai paveiktas ieškovės UAB „CarProLT“ užsakovų, verslo partnerių, darbuotojų elgesys ir kt., t. y. įrodyti pasikeitusį požiūrį į įmonę bei jos vertinimą. Vien tik deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad pasunkėjo bendravimas su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais, sumenko geras ieškovės, kaip patikimo darbdavio, vardas, pakenkta jo konkurencingumui tarp kitų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat pažeisti bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė ir orumas patys savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai.

33.       Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36.       Atsakovai prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

37.       Valstybei iš ieškovės priteisiamos 7,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarPro Lt“, juridinio asmens kodas 302769445, 7,17 Eur (septynių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė