Civilinė byla Nr. e2S-725-1043/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00600-2021-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       3.1.18.6; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.5

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo.    

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A. T. (toliau – atsakovas) 29 0006 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, arba ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 26 762,75 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Kauno

4.       Atsakovas A. T. Kauno apylinkės teismui 2023 m. vasario 23 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir vykdomojo rašto užbaigimo, kuriuo prašė po atsakovo prievolės įvykdymo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 išduotą 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą panaikinti ir užbaigti.

5.       Atsakovas nurodė, kad pagal 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą su MB „M&L Baltija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovas, kaip Reikalavimo teisės perėmėjas ir naujasis kreditorius, perėmė reikalavimo teisę reikalauti iš ieškovo skolos apmokėjimo pagal 2019 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019, sumoje viso 37 268,0 Eur bei susijusių išlaidų ir netesybų. Pagal antstolės nurodymą skolos suma 45 254,02 Eur (iš jų 6 269,19 Eur palūkanos). 2022 m. gruodžio 5 d. pateiktu pranešimu, atsakovas įskaitė priešinį piniginį reikalavimą su ieškovo reikalavimų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022, apie tai informuodamas suinteresuotas šalis, antstolių kontoras ir ieškovą. Antstolės B. Č. kontorai pateiktas atsakovo prašymas išspręsti klausimą dėl šalies naujojo kreditoriaus pakeitimo vykdomojoje byloje skolininko V. S. atžvilgiu. Antstolės R. D. kontora patvirtino ir priėmė patvarkymą apie vykdomosios bylos užbaigimą atsakovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno

7.       Teismas nurodė, kad duomenų, kad priverstiniam vykdymui antstolių kontorai būtų pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 išduotas 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomasis raštas, Antstolių informacinės sistemos registre nėra. Vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo institutas gali būti taikomas, kai antstoliams yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų. Tuo tarpu remdamasis Antstolių informacinės sistemos registre nurodytais duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovas nėra inicijavęs vykdomojo proceso antstolių kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą.

8.       Teismas nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog antstolė B. Č., vykdydama Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-20169-1084/2019, būtų priėmusi procesinį sprendimą (patvarkymą) dėl priešpriešinių pinigų sumų įskaitymo, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio 1 dalyje. Nesant tokių duomenų, teismas negalėjo daryti išvados, jog atsakovo turtinė prievolė ieškovui yra pasibaigusi atlikto vienašalio įskaitymo pagrindu, todėl konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įvykdytas, negali.

9.       Teismas nurodė, jog paaiškėjus, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas nėra įvykdytas, pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nėra.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos skiriant bei išmokant atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Atsakovas nesutinka su teismo nurodytais motyvais, jog neva ieškovas nepateikė vykdomojo rašto, ir dėl to atsakovas negali įskaityti priešinio reikalavimo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad tik vykdymo procese atsakovas gali atlikti įskaitymą. Tokią teisę atsakovui suteikia ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Teismui buvo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017. Atsakovas atliko teisėtus veiksmus ir pagal teismui, ir antstolių kontorai pateiktus dokumentus matyti, kad užskaitymas pabaigtas ir patvirtintas, vykdomojoje byloje veiksmai patvirtinti kaip baigti.

1.2.                      Ieškovas žinodamas apie 2022 m. gruodžio 5 d. pateiktą atsakovo pranešimą apie įskaitymą, pateikė prašymą teismui išduoti vykdomąjį raštą, tačiau jo nepateikė jokiam antstoliui, todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovas negali priversti – tokio veiksmo kaip vykdomojo rašto pateikimas – atlikti ieškovą, dėl ko ėmėsi kitų leistinų teisių gynybos priemonių, ir pateikė visus reikiamus dokumentus antstoliui ir teismui, pabaigti vykdomąją bylą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikinti tokią priimtą nutartį. Pagal antstolės B. Č. duomenis akivaizdu, kad reikalavimas yra priimtas ieškovo atžvilgiu ir jis dar liko skolingas, o naujasis kreditorius A. T. toje byloje buvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

11.       Ieškovas V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto ieškovo naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Apeliantas neturi teisės įskaityti priešpriešinius reikalavimus tiek ne vykdymo procese (CK 6.130- 6.140 straipsniai), tiek vykdymo procese (CPK 687 straipsnis), jei tai prieštarautų vykdymo procesui, imperatyvioms įstatymo normoms, kitų asmenų teisėms ir interesams. Apeliantas nėra subjektas, turintis teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vykdymo procese. Ši teisė priklauso išimtinai antstoliui. Atsakovas antstoliui pateikė 2022 m. gruodžio 5 d. pranešimą dėl įsipareigojimų įvykdymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, kuriuo informavo apie atliktą vienašalį įskaitymą, tačiau teisių ir pareigų perėmimo sutartis nėra laikoma vykdytinu dokumentu CPK 584 straipsnio prasme.

2.2.                      Kasacinio teismo pažymėta, kad jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ieškovo atžvilgiu yra vykdomas ne vienas išieškojimas ir gautinos lėšos ieškovo vykdomosiose bylose privalo būti skirstomos kreditoriams pagal nustatytas imperatyvias taisykles, todėl priešpriešiniai reikalavimai (ieškovo prievolės, kylančios iš 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymo ir atsakovo prievolės, kylančios iš 2022m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo) yra akivaizdžiai nelygiaverčiai vykdytinumo požiūriu. Tokiu neteisėtu įskaitymu yra „apeinami“ kiti kreditoriai, turintys teisę ir teisinį suinteresuotumą gauti pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą iš atsakovo išieškotų lėšų dalį pagal kreditorių eiles ir proporcingai jų turimiems reikalavimams.

2.3.                      Ieškovas turi ne vieną skolą, jo atžvilgiu yra vykdomos 38 vykdomosios bylos, iš kurių vykdomosiose bylose Nr. 0129/20/00159 ir 0129/20/00157 yra išieškomi teismo sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kreditoriaus MB „M&L Baltija“ reikalavimas turi būti patenkintas trečiąja eile. Jei atsakovo prašymas vienašalio įskaitymo pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir laikyti, kad jo vykdomoji byla yra užbaigta, būtų tenkinamas vieno kreditoriaus ir skolininko – atsakovo interesas, ir prieštarautų kitų kreditorių, turinčių pirmesnę reikalavimo patenkinimo eilę interesams ir tos pačios reikalavimo eilės kreditorių interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir vykdomojo rašto išdavimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė jo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų sąrašą iš www.antstoliai.lt.    

15.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

16.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti nauji įrodymai, yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, ieškovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, pripažintina, kad yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17.       Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos tik tuomet, kai atsiranda įstatyme įtvirtintas konkretus pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668/236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą turėtų atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2305/2011).

18.       Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašoma panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę –viešame registre padarė įrašą apie draudimą perleisti atsakovui priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini) bei areštavo atsakovo pinigines lėšas neviršijant ieškinio sumos (29 006 Eur). Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 24 232,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas.

20.       Atsakovas 2023 m. vasario 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, argumentuodamas tuo, jog jis vienašališkai įskaitė priešpriešinį reikalavimą pagal įgytą reikalavimą į skolininką V. S., pagal 2022 m. gruodžio 1 d. pagal susitarimą su MB „M&L Baltija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo ir pagal 2019 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019 dėl 37 268,0 Eur skolos ir netesybų, bei pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog duomenų, kad priverstiniam vykdymui antstolių kontorai būtų pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 išduotas 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomasis raštas, Antstolių informacinės sistemos registre nėra. Be to, atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog antstolė B. Č., vykdydama Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-20169-1084/2019, būtų priėmusi procesinį sprendimą (patvarkymą) dėl priešpriešinių pinigų sumų įskaitymo (CPK 687 straipsnio 1 dalis), todėl nesant tokių duomenų, teismas negalėjo daryti išvados, jog atsakovo turtinė prievolė ieškovui yra pasibaigusi atlikto vienašalio įskaitymo pagrindu, atitinkamai ir konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įvykdytas.

21.       Pažymėtina, jog CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

22.       Byloje nustatyta, jog atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė tuo, jog 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo, kreditorė MB (duomenys neskelbtini) perleido, o A. T. įgijo reikalavimo teisę į V. S. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019, kurio pagrindu pas antstolę B. Č. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0129/19/01173. Ir, įgijęs reikalavimo teisę, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Tačiau byloje nebuvo pateikta 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovo ir MB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo. Nesant byloje reikalavimo teisių perleidimo sutarties, apskritai nėra galimas klausimo ar atsakovo prievolė yra pasibaigusi jo nurodytu pagrindu sprendimas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vis tik sprendė ar atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo institutas gali būti taikomas tik kai antstoliams yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, o ieškovas nėra inicijavęs vykdomojo proceso pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą). Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį.

24.       Atsakovas į bylą kartu su prašymu pateikė pranešimą, kuriuo nurodė atliekantis priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Rašto adresatais nurodyti V. S., antstolės B. Č. ir R. D.. Tačiau nepateikti jokie įrodymai, kad minėtas pranešimas apskritai buvo išsiųstas nurodytiems adresatams. Taip pat nėra jokių duomenų kokį procesinį sprendimą dėl pateikto pranešimo (jeigu jus buvo pateiktas) yra priėmusi antstolė B. Č.. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl atsakovo reiškiamų reikalavimų.

25.       CPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo vertinti atsakovo prašyme nurodytas aplinkybės, dėl kurių buvo prašoma panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pirmiausiai pasiūlyti atsakovui pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, įrodymus, patvirtinančius, kad pranešimas dėl įskaitymo buvo išsisiųstas nurodytiems adresatams, kokį procesinį sprendimą (patvarkymą) yra priėmusi antstolė B. Č. ir /arba išsireikalauti vykdomąją bylą (jeigu nepakaktų atsakovo per teismo nustatytą terminą pateiktų papildomų įrodymų), o ne prašymą atmesti formaliais pagrindais – nurodant, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo prašyme nurodytas aplinkybes.

26.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Anita Sereikienė