Civilinė byla Nr. 2S-498-623/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 110.1;122.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
2011 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo
Marijono Greičiaus,
Dalios Višinskienės, Algirdo
Auruškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB ,,15 min“ ir UAB ,,B2B Group“
atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
ieškinį atsakovams UAB ,,15 min“, UAB ,,B2B group“, trečiasis asmuo Lietuvos
radijo ir televizijos komisija, dėl autorinių ir gretutinių teisių pažeidimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto
1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Laisvas ir
nepriklausomas kanalas“ ieškinį atsakovams UAB „15min“ ir UAB „B2B Group“,
trečiajam asmeniui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kuriuo prašoma
įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus: nutraukti televizijos
programų retransliavimą plačiajuosčiais tinklais (IPTV) internete, priteisti
solidariai iš atsakovų 30 000 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui priklausančių
autorių turtinių teisių ir gretutinių turtinių teisių pažeidimus, priteisti
procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus kartu ir kiekvieną
atskirai nutraukti televizijos programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“
retransliavimą plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete bei susilaikyti nuo
bet kokių veiksmų, prisidedančių prie minėtų televizijos programų
retransliavimo plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete, taikyti turto,
priklausančio atsakovams (ar bet kuriam iš jų) ir esančio pas atsakovus arba
trečiuosius asmenis, areštą 30 000 Lt sumai. Ieškovas prašymą grindžia Autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais,
nurodo, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas ir yra
sąmoningai bei tyčia tęsiamas autorių teisių bei gretutinių teisių pažeidimas,
nuolat darantis žalą ieškovui, todėl tai sudaro pagrindą neteisėtiems veiksmams
nutraukti. Ieškinio suma viršija bendrą abiejų atsakovų įstatinį kapitalą,
ginčas kyla dėl didelės sumos, atsakovai neturi nekilnojamojo turto, dėl to
kyla reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo
įvykdymas gali ženkliai pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Atsakovas UAB „15min“ prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių netenkinti ir nurodė, kad ieškovo transliuojamų televizijos
kanalų retransliavimą vykdo atsakovas UAB „B2B Group“, kuriai susitarimo
pagrindu yra suteikęs teisę naudotis ribota valdomos interneto svetainės erdve.
Atsakovas UAB „B2B Group“, retransliuodamas ieškovo transliuojamus televizijos
kanalus, vykdo Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį. Ieškovo
prašoma taikyti pirmoji laikinoji apsaugos priemonė tapati ieškinio
reikalavimui, taigi ją pritaikius, faktiškai būtų patenkintas ieškinys. Autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo
remiasi ieškovas, numato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos CPK
nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos
priemonės negali sutapti su ieškininiais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio
teismo 2009-09-09 nutartis c. b. Nr. 2-888/2009). Atsakovo nuomone, netaikius
minėtos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.
Dėl turto arešto atsakovas nurodo, kad atsakovai yra ūkinę veiklą vykdantys
subjektai. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, kad reiškiamas
solidarus reikalavimas dviem veikiantiems juridiniams asmenims, nėra pakankamo
pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu teismas nuspręstų
taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas nurodo, kad turėtų būti
pirmiausia areštuojamas kilnojamasis turtas, nurodytas pridedamoje nusidėvėjimo
ataskaitoje, jo nepakankant, kitas kilnojamasis turtas, ir tik jo nepakankant,
piniginės lėšos, numatant atsakovui galimybę atsiskaityti su darbuotojais,
mokėti mokesčius valstybės ir vietos savivaldos institucijoms, socialinio
draudimo įmokas, atsiskaityti su tiekėjais.
Atsakovas UAB „B2B Group“ atsiliepimo į prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo
UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo atsakovus UAB „15min“
ir UAB „B2B Group“ kartu ir kiekvieną atskirai nutraukti televizijos programų
„LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“ retransliavimą plačiajuosčiais tinklais
(IPTV), internete bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, prisidedančių prie
televizijos programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“ retransliavimo
plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete. Ieškovo UAB „Laisvas ir
nepriklausomas kanalas“ reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos
priemonę – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar nepakankant,
piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams UAB „15min“ ir UAB
„B2B Group“ ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą bendrai
30 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuojamu turtu, išskyrus
atsiskaitymus su ieškovu, darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba bei Valstybine mokesčių inspekcija. Teismo vertinimu, ieškinyje
pateikti argumentai, prie ieškinio pridėtų sutarčių nuorašai, galiojantis ir
nenuginčytas 2010-07-14 Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010-06-14
sprendimas Nr. KS-63 leidžia įsitikinti realia grėsme, kad pareiškėjo teisės
galimai pažeidžiamos ir kad yra galimybė, jog ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus nutraukti ieškovo televizijos programų
retransliavimą plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete gali būti tenkinamas.
Teismas
nurodė, jog nors ieškinio reikalavimas ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė
nagrinėjamu atveju iš esmės sutampa, galimybė taikyti, esant minėtiems
pagrindams, tokią laikinąją apsaugos priemonę tiesiogiai numatyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Teismas
nesutiko su atsakovo argumentu, kad pagal teismų praktiką neleidžiama taikyti
laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinio reikalavimu. Atsakovo
nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-09 nutartis c. b. Nr. 2-888/2009
priimta esant visiškai kitokiai faktinei ir teisinei situacijai.
Teismas
nurodė, kad atsakovams pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, atsakovai
nepateikė įrodymų, kad reikalavimo suma jiems nėra didelė. UAB „B2B Group“
nepateikė duomenų apie turimą turtą, o iš atsakovo UAB „15min“ pateiktos
nusidėvėjimo ataskaitos matyti, kad atsakovas turi kilnojamąjį turtą (daugiausia
elektroninę ir biuro įrangą), kurios likutinė vertė viršija 93 000 Lt. Teismas
taip pat nustatė, kad atsakovų turtas 20 000 Lt sumai yra areštuotas
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-17502-861/2010, be to,
atsakovams pareikšti 130 000 Lt ieškinio reikalavimai Vilniaus apygardos
teismo civ. byloje Nr. 2-7372-431/2010.
Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo suma atsakovams pakankamai didelė, o
tai sudaro grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo
sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
Atsakovas UAB
,,B2B Group“ atskiruoju skundu (b.l. 166-169) prašo panaikinti Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės
– prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodė,
kad teismo išvada, jog prima facie įrodymų vertinimas leidžia manyti,
kad byloje pateiktos medžiagos pagrindu, ieškinys galėtų būti tenkinamas, yra
nepagrįsta. Atsakovas pabrėžė, kad su atsiliepimu į ieškinį teismui buvo
pateikta medžiaga, patvirtinanti, kad atsakovas interneto svetainėje www.15min.lt/tv televizijų programų
retransliacijas vykdo turėdamas šiuo tikslu išduotą licenciją. Taip pat
atsakovas teismui yra pateikęs įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas teisės
aktų normomis yra įpareigotas vykdyti lietuviškų programų retransliacijas pagal
Visuomenės informavimo įstatymo 33 str. Atsakovas moka autorių teisių ir
gretutinių teisių subjektams atstovaujančiom institucijom šių institucijų nustatytą
atlyginimą už autorių kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą.
Apeliantas
pažymi, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas, kuriuo
apeliantui yra paskirtas tik įspėjimas, yra apskųstas Vilniaus apygardos
administraciniam teismui, todėl jo teisėtumas nėra peržiūrėtas įstatymų
nustatyta tvarka.
Atsakovo
nuomone, lieka neaišku, kodėl teismas ieškovo patiriamas laidų kūrimo išlaidas
laiko atsakovo veiklos neteisėtumo įrodymu.
Atsakovas
pabrėžia, kad nesant pagrindo taikyti ATGTĮ 81 str. nurodytoms laikinosiom
apsaugos priemonėms, teismas negali pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių,
kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu.
Pažymi, kad
teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino UAB ,,15 min“ atsiliepime į prašymą
taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones nurodomą Lietuvos apeliacinio
teismo praktiką.
Ieškovas
nepateikė teismui duomenų apie prastą atsakovo turtinę padėtį.
Atskiruoju
skundu (b.l. 171-175) atsakovas UAB ,,15 min“ prašo panaikinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –
atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas
pabrėžia, kad teismas netiksliai ir nepagrįstai įvertino atsakovo turtinę
padėtį, pabrėžia, kad areštas civilinėje byloje Nr. 2-17502-861/2010 yra
pritaikytas UAB ,,B2B Group“ turtinėms lėšoms ir neturi įtakos atsakovo
turtinei padėčiai.
Atsakovas
taip pat pabrėžė, kad teismas visiškai nepagrįstai ir nesivadovaudamas
suformuota teismų praktika atsisakė tenkinti atsakovo prašymą areštuoti
konkretų nusidėvėjimo ataskaitoje nurodytą turtą. Šio turto vertė 93 000 Lt, o
tai viršija ieškinio reikalavimų sumą, daugiau nei tris kartus.
Pirmosios
instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos, kadangi
teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kuri iš esmės sutampa su ieškinio
reikalavimu, be to, teismas netiksliai ir nepagrįstai prima facie
įvertino teismui pateiktus įrodymus dėl galbūt teigiamo teismo sprendimo.
Atsiliepimu į
atskiruosius skundus (b.l. 180-184) ieškovas UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas
kanalas“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo
nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai ieškovo sutikimo dėl
vykdomų retransliacijų neturėjo. Viena iš atsakovų yra sudaręs licencines
sutartis, tačiau tik dėl muzikos kūrinių bei atlikimų įrašų ir komerciniais
tikslais išleistų fonogramų panaudojimo. Tuo tarpu su ieškovu tokių sutarčių
niekas nesudarė. Ieškovas ir nereiškia reikalavimų dėl pažeistų teisių į
muzikos kūrinius ar fonogramas. Byloje kaip įrodymas buvo pateiktas galiojantis
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas dėl nuobaudos taikymo, iš
kurio akivaizdu, kad grįsdami savo veiksmų teisėtumą atsakovai negalėjo remtis
Visuomenės informavimo įstatymo 33 str. 1 d.
Ieškovas daro
išvadą, kad pagal formuojamą teismų praktiką nutartimi pritaikyta laikinoji
apsaugos priemonė yra visiškai teisėta ir jos tam tikras ,,žodinis“ sutapimas
su materialaus pobūdžio teisiniu reikalavimu ieškinyje, nesudaro pagrindo
konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės neteisėtumo.
Pagal ieškovo
teismui pateiktus įrodymus, 30 000 Lt ieškinio suma viršija bendrą abiejų
atsakovų įstatinį kapitalą kartu sudėjus. Atsakovai neturi nekilnojamojo
turto.
Atskirieji skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo
nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo
pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius
skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje
sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo
atsakovus UAB „15min“ ir UAB „B2B Group“ kartu ir kiekvieną atskirai nutraukti
televizijos programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“ retransliavimą
plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete bei susilaikyti nuo bet kokių
veiksmų, prisidedančių prie televizijos programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“,
„LIUKS!“ retransliavimo plačiajuosčiais tinklais (IPTV), internete, taip pat neviršijant
30 000 Lt sumos, areštavo apeliantų turtą ir/ar lėšas.
Teismas
dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus,
teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144
str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio pirmoji
dalis, nustatanti, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių,
numatytų kituose įstatymuose, kurių
nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis –
užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo
privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė,
kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144
str. 1 d.). Taigi laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti
tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti
bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų
patenkintas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs
ginčas iš esmės nesprendžiamas.
Tam
tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas (CPK 145 str. 3 d.). Šioje
byloje ieškovas savo materialinius teisinius reikalavimus grindžia ATGTĮ normų reglamentuojamu išimtinių
transliuojančios organizacijos teisių į savo transliacijas gynimu. Bylose dėl
ginčų, susijusių su gretutinių teisių subjekto - transliuojančios organizacijos
teisėmis ir jų gynimu, be CPK 145 straipsnyje
išvardintų priemonių, gali būti taikomos ir konkrečios laikinosios apsaugos
priemonės, numatytos ATGTĮ 81 straipsnio pirmojoje
dalyje. Šio specialaus įstatymo normų pagrindu buvo reiškiamas ir patenkintas
ieškovo prašymas dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovų įpareigojimo kartu ir kiekvieną atskirai nutraukti
televizijos programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“ retransliavimą
plačiajuosčiais tinklais (IPTV) (ATGTĮ 81 str. 1 d. 2 p.).
Įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra
užtikrinti realų ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą (CPK 144
str. 1 d.). Tačiau šis tikslas visais atvejais turi būti siejamas su įstatymine teismo pareiga ginti byloje
dalyvaujančių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Laikinosios apsaugos priemonės visada taikomos konkrečių asmenų interesais, o
tam tikrais atvejais – ginant viešąjį interesą. Šioje byloje laikinosios
apsaugos priemonės pritaikytos ieškovo prašymu, vadinasi – jo turtiniais
interesais. Jos yra prevencinio pobūdžio, nes susijusios su draudimais ir
ribojimais atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tiek šiuo konkrečiu, tiek
kitais atvejais laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų
priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos
vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas
reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais
arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir
pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir
teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti
proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos
priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš
šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei
būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja
taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja
būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus
proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos
poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei
atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau
negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS
teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, kat. 124).
Sprendžiant
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus autorių teisių ir gretutinių
teisių gynimo bylose, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi
nuostatos, kad ATGTĮ 81 str. numatytos laikinosios apsaugos
priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti,
kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių
pažeidimas. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio,
asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti visus
pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis, ar
asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra
pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas
ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas (ATGTĮ 81 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo
CBS teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB
„Ashburn International“ v. UAB „Universalios valdymo sistemos“ (bylos Nr.
2-247/2007, kat. 84; 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civ. byloje Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos
Agentūra (LATGA-A), B. V. v. UAB „Hesona“, VšĮ „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“, V.
A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ (bylos Nr. 2-564/2007, kat. 110.1);
Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB „Ashburn International“ v. UAB „Lukoil
Baltija“, UAB „Universalios valdymo sistemos“ (bylos Nr. 2-707/2007, kat. 110.1)).
Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai turi prima
facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys,
remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas.
Sprendžiant
iš bylos medžiagos, Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2010 m. gegužės 26
d. priėmė sprendimą išduoti UAB ,,B2B Group“ retransliavimo licenciją Nr. KS-57
televizijos programoms retransliuoti laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais,
kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas,
Lietuvos Respublikoje, įpareigojant atsakovą retransliuoti tik komisijai
pateiktame sąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatymų
nustatyta tvarka įgijus teises į šių programų retransliavimą (b. l. 102-109).
Ieškovo minėtų programų retransliavimas buvo vykdomas UAB ,,15 min“ valdomoje
interneto svetainėje http://www.15min.lt. Tačiau iš byloje ieškovo
su ieškiniu pateikto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. liepos 14
d. sprendimo (b.l. 23-24) matyti, kad atsakovas UAB ,,B2B Group“ pažeidė anksčiau
minėtas licencijoje numatytas sąlygas, už ką atsakovui skirtas įspėjimas. Šis
sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Kol sprendimas nėra nuginčytas, jis
laikytinas vienu iš įrodymų, patvirtinančių ne apeliantų, bet ieškovo
argumentus, kad atsakovai, vykdydami televizijos
programų „LNK“, „TV1“, „Info TV“, „LIUKS!“ retransliavimą interneto
svetainėje http://www.15min.lt, pažeidė licencijoje
numatytas sąlygas. Tokiu būdu ieškinio faktinis pagrindas bei pateikti įrodymai
leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad galėjo būti padarytas gretutinių teisių
pažeidimas, o tai yra pagrindas taikyti ATGTĮ 81 str. numatytas laikinąsias apsaugos
priemones, būtinas užkirsti kelią galimiems neteisėtiems veiksmams.
Ieškovo su
ieškiniu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti preliminarią išvadą, jog apeliantai
pažeidžia ieškovo, kuris turi išimtines teises į minėtų programų transliaciją,
teises ir interesus, ir yra galimybė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti
apeliantus nutraukti ieškovo televizijos programų retransliavimą plačiaisiais
tinklais internete gali būti tenkinamas. Todėl apeliantų argumentai, susiję su
ieškinio nepagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų kolegija nepasisako. Šios
aplinkybės turės būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsprendus bylą
iš esmės bus galima padaryti išvadą, ar tikrai buvo pažeistos ieškovo teisės ir
interesai bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį. Pažymėtina ir tai,
kad laikinosios apsaugos priemonės – tik laikino pobūdžio procesinės priemonės,
kuriomis siekiama užkirsti ir galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo
iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas iš
esmės. Todėl tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas
nutraukti tam tikrus veiksmus - iš esmės atitinka ir pačius materialaus
pobūdžio teisinius reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog laikinosiomis
apsaugos priemonėmis šalių ginčas jau išsprendžiamas iš esmės, nes tai yra tik
laikino pobūdžio ieškovų interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos
išnagrinėjimo iš esmės. Todėl apeliantų argumentas, kad ieškovo prašymas
taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą nutraukti televizijos
programų retransliaciją, kuri sutampa su vienu iš ieškinyje nurodytų reikalavimų,
teismo negalėjo būti patenkintas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas
taip pat reiškia reikalavimą dėl 30 000 Lt kompensacijos priteisimo. Šio
reikalavimo įvykdymui užtikrinti, neviršijant 30 000 Lt sumos, teismas, ieškovo
prašymu, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir
kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti
atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias jiems ir esančias
pas juos arba trečiuosius asmenis, uždrausdamas atsakovams disponuoti areštuotu
turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, darbuotojais, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba bei Valstybine mokesčių inspekcija. Taigi
teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į šalių interesų
pusiausvyros ir ekonomiškumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje
yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet,
kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, tai
yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia objektyviai didelė ieškinio
suma. Tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias
apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dydis turi būti
vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, bet subjektyviai, t. y. ar konkrečiam
subjektui ieškinio suma yra didelė. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos
paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena iš jų turi įrodyti tas
aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat
atsižvelgia į tai, kuriai šaliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai
reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali
įrodyti, atsakovai. Tačiau skųsdami žemesnės instancijos teismo nutartį apeliantai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, pvz.,
apie nuosavybės teise priklausantį turtą, jo vertę, prievolių įvykdymo
užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar jų finansinė
padėtis stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma (30 000 Lt) jiems nėra
didelė.
Atsakovas
UAB ,,15 min“ atskirąjį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos
teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą areštuoti konkretų nusidėvėjimo
ataskaitoje nurodytą turtą, kai šio turto vertė 93 000 Lt. Tai kad teismas
pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam
turtui, nepablogino atsakovo padėties, kadangi užtekus kilnojamojo turto,
areštas nebus nukreipiamas į atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises. Pažymėtina
ir tai, jog iš atsakovo UAB ,,15 min“ pateiktų nusidėvėjimo ataskaitų (b.l.
123-125) negalima spręsti dėl juose nurodyto kilnojamojo turto likvidumo.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo
tvarką (CPK 146 str., 150 str.). CPK normos suteikia teisę atsakovams kreiptis
į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, pakeisti ar
panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso
stadijoje. Be to, pagal CPK 147 str. 3 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo
ieškinys atmestas, atsakovai turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų
nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos
priemonės.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai
taikė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą bei panaikinimą reglamentuojančias
proceso teisės normas, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos
teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 144 str. 1 d., 150 str., 337 str. 1 p.).
Netenkinus
atskirųjų skundų iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str.
1 d. 3 p., 92 str.).
Vadovaudamasi
CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų
UAB ,,B2B Group“ ir UAB ,,15 min“ po 6 Lt (šešis litus) 78 ct išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Kolegijos
pirmininkas Marijonas
Greičius
Teisėjai
Dalia Višinskienė
Algirdas Auruškevičius