Baudžiamoji byla Nr. 1-833-876/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12076-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.2.1
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 23 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant Eglei Kukienei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,
kaltinamajam R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003 m. gruodžio 8 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) 2004 m. sausio 21 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2003 m. gruodžio 8 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo; 3) 2011 m. kovo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2012 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai nuo neatliktos 7 (septynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) 2014 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 24 (dvidešimt keturios) paros arešto; 5) 2014 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto, 6) 2016 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu registruotis darbo biržoje arba dirbti bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. R. neteisėtai įgijo ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2018 m. kovo 14 d. apie 18.00 val. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį 0,42 ml. narkotinės medžiagos–metadono, heroino ir karfentanilio mišinio, o būtent - švirkštą su gelsvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje yra 0,005 g. metadono, o heroino ir karfentanilio, kurių masės, dėl per mažo tyrimui pateiktos medžiagos kiekio, tiksliai nepavyko nustatyti, tačiau heroino ne daugiau kaip 0,2 g., o karfentanilio ne daugiau kaip 0,0005 g., ir iš Kauno miesto, J. B. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno su savimi į Šakius, kol 2018 m. kovo 14 d., 20.05 val., (duomenys neskelbtini), švirkštą su narkotine medžiaga pateikė jį sulaikiusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnams.
Kaltinamasis R. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kelias paras nemiegojo dėl skaudančios kojos, dėl atliktos operacijos, nes jam buvo nustatyti aštuoni kaulo lūžiai. Pažymėjo, kad jam gydytojai paskyrė ibuprofeną, o kol gulėjo ligoninėje, kitus vaistus gaudavo. Nurodė, kad tą dieną susiskambino su pažįstamu, klausė, ar turi kažko panašaus į „metadoną“. Tada susitarė su kitu pažįstamu, kad rastų automobilį ir jį pavežtų į Kauną. Taigi jie išvažiavo, ten nusipirko narkotinių medžiagų, truputį pavartojo iš karto ir dar pasiliko, kad turėtų grįžęs nakčiai. Paskui grįžo į Šakius ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie klausė ar turi draudžiamų daiktų, pradėjo ieškoti, todėl ką turėjo - tą atidavė. Pasakė, kad tai nuo skausmo. Patvirtino, kad žinojo, jog tame švirkšte buvo kažkas stipraus nuo skausmo. Jam sakė, kad buvo visokie morfijaus pakaitalai. Ieškojo morfino internete, nes jam morfiną paskutiniu metu leisdavo, bet niekur nerado. Parodė, kad prie „Topo centro“ įsigijo narkotinių medžiagų. Pažinojo tą vaikiną, jis tokiuose reikaluose prieina prie visko, todėl nuvažiavo su juo susitikti. Tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu parodė namą, iš kur įsigijo narkotinių medžiagų. Patvirtino, kad ten vartojo, susileido į ranką (parodė į dešinės rankos stipinkaulį), į veną. Poveikis buvo panašus į morfino, apgirto, praėjo kojos skausmai. Kitą likusią dalį parsivežė, tačiau kai policija sustabdė, atidavė pareigūnams. Suprato, kad įsigijo narkotines medžiagas. Patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, tai yra kovo 14 d. dar nebuvo pasibaigęs jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, informavo probacijos tarnyba, gavo nuobaudą, kažką surašė ir jam probacija baigėsi už kelių dienų. Patvirtino, kad prieš du metus, kai gyveno Kaune, vartojo amfetaminą, tačiau šiuo metu nevartoja jokių narkotinių medžiagų.
Kaltinamojo R. R. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) 2018 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio teisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad gavus Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – KP ONTS) vyr. tyrėjo tarnybinį pranešimą, apie tai, kad 2018 m. kovo 14 d., 20 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. B., kurio keleivis R. R., pareikalavus pateikė švirkštą su galimai psichotropine medžiaga (b. l. 5-9);
Marijampolės apskrities VPK 2017 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo narkotinių medžiagų gabenimo Šakių mieste, kuriame nurodyta, kad Marijampolės apskrities VPK KP ONTS pareigūnai disponuodami kriminalinės žvalgybos informacija, 2018 m. kovo 14 d., 20 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. B., kurio keleivis R. R., pareikalavus pateikė švirkštą su galimai psichotropine medžiaga - amfetaminu (b. l. 10);
Marijampolės apskrities VPK KP ONTS 2018 m. kovo 14 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolas, fotolentelė prie protokolo, kuriame užfiksuota, kad pareikalavus R. R. savanoriškai pateikė švirkštą su jame esančiu skysčiu, kuris galimai yra psichotropinė medžiaga (b. l. 11-12, 13-14);
Marijampolės apskrities VPK KP ONTS 2018 m. kovo 14 d. automobilio apžiūros protokolas, fotolentelė prie protokolo, kur užfiksuota 2018 m. kovo 14 d. sustabdyto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 15-18, 19-22);
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(1487)-IS1-1725, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame skystyje švirkšte, paimtame 2018 m. kovo 14 d. pas R. R., adresu: (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - metadono, kurio masė - 0,005 g., ir narkotinių medžiagų heroino bei karfentanilio, kurių kiekių nustatyti nėra galimybės dėl per mažo tyrimui pateiktos medžiagos kiekio (b. l. 27-28);
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2018 m. kovo 14 d. siuntimas atlikti medicininę apžiūra, kuriuo R. R. buvo pasiųstas į VšĮ „Šakių ligoninė“ atlikti tyrimą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (b. l. 31);
VšĮ „Šakių ligoninė“ 2018 m. kovo 14 d. šlapimo tyrimas Nr. 16, kuriame nurodyta, kad atlikus tyrimą, R. R. šlapimo rasta MTD - metadonas pėdsakų, tyrimas - teigiamas (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtas disponavimas nedidelio kiekio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – baudžiamasis nusižengimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padarytas siekiant apsisvaiginti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas šešis kartus už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 84-91), teistumas neišnykęs, 2018 m. balandžio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 90); administracine tvarka baustas du kartus: 2015 m. birželio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalį, nuobauda - įspėjimas; 2015 m. birželio 23 d. pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį, nuobauda - 30 Eur (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (b. l. 96-97); nedirbantis (b. l. 98-99), į tai, kad gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 102), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Taigi, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę. Nustatant arešto dydį, teismas vadovaujasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina didesnė negu vidurkis arešto bausmė, tai yra 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Nustatyta, kad Robertas R. K. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu registruotis darbo biržoje arba dirbti bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 22 d. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios R. R. kaltinamas šioje byloje, padarė 2018 m. kovo 14 d., tai yra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Pažymėtina, kad bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio taisykles svarbu ne naujo nuosprendžio priėmimo laikas, o tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su visa neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-317/2016).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, bausmes iš dalies sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. R. atitinka ne tik formaliuosius BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet taip pat yra pagrindas manyti, kad jo resocializacija už nusikalstamos veikos padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris leidžia tikėtis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Svarstant BK 75 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymą, atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o baudžiamasis įstatymas nereikalauja bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Paprastai, teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-499/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. R. kaltinamas už baudžiamąjį nusižengimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, turint neišnykusį teistumą už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą.
Kita vertus, be minėtų, nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad R. R. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šis baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau per ankstesniu teismo nuosprendžiu nustatytą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kaltinamasis sprendžiant iš bylos duomenų, laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų, dėl ko jis suėjus probacijos terminui buvo išbrauktas iš probojuomųjų asmenų registro. Tai parodo, kad asmuo ilgiau nei metus laiko laikėsi jam paskirtų įpareigojimų, jo pažeidimų nenustatyta, administracinių pažeidimų neužfiksuota. Byloje nustatyta ir teigiamų nuteistojo savybių, kurios gali padėti siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasiryžęs rimtai keisti savo gyvenimą. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus R. R. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis negalės dirbti ir integruotis į visuomenę bei gydytis nuo priklausomybės.
Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, tokia bausmė, atitinka nagrinėjamu atveju teisingumo principą ir yra pakankama kaltinamąjį R. R. ne tik nubausti, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Dėl procesinių klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 ml talpos vienkartinis švirkštas su adata ir antgaliu, kuris 2018 m. kovo 14 d. pareikalavus paimtas iš R. R., saugomas Marijampolės apskrities VPK (b. l. 30) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu R. R. paskira kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77, 78-79), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 – 307, 362 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu bei skirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą R. R., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 ml talpos vienkartinis švirkštas su adata ir antgaliu – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.
Teisėja Judita Sungailaitė