Administracinė byla Nr. eA-1299-525/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03428-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Muzikos studija apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (skundą padavusio asmens) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento prašymą pareiškėjams J. J. ir J. J. (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Muzikos studija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Atsakovas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą
Nr. 21R-577 (AG-515/07-2019) (toliau – ir Sprendimas) bei palikti galioti NVSC Vilniaus departamento 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. (10-114.80E)2-35198 „Dėl VšĮ Muzikos studija vykdomai veiklai išduoto leidimo-higienos paso“ (toliau – ir Raštas, Atsakymas).
2. Atsakovas paaiškino, kad J. J. 2019 m. kovo 7 d. NVSC Vilniaus departamentui pateikė skundą, prašydamas panaikinti sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas 2017 m. gegužės
26 d. leidimas-higienos pasas Nr. LHP.10-387(16.7.1. 10.11) (toliau – ir Leidimas-higienos pasas). Pareiškėjas paaiškino, jog viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Muzikos studija (toliau – ir Muzikos studija) teikiant paraišką gauti Leidimą-higienos pasą neturėjo pareiškėjų sutikimo planuojamai veiklai vykdyti dvibučiame gyvenamajame name. NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. kovo 30 d. raštu informavo, kad neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl Leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo. Dėl šio rašto pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu, be kita ko, panaikino minėtą raštą bei įpareigojo NVSC Vilniaus departamentą pakartotinai išnagrinėti skundą ir svarstyti Leidimo-higienos paso galiojimo klausimą.
3. NVSC Vilniaus departamentas Raštu, pakartotinai įvertinęs skunde bei Komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendime išdėstytus motyvus, pateikė atsakymą, kad leidimas-higienos pasas išduotas teisėtai, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Nesutikdami su šiuo atsakymu, pareiškėjai pateikė skundą Komisijai, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu panaikino NVSC Vilniaus departamento Raštą bei įpareigojo NVSC Vilniaus departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų skundą, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus faktus ir svarstyti Leidimas-higienos paso išdavimo teisėtumo klausimą, o nustačius pažeidimus – pripažinti išduotą Leidimą-higienos pasą negaliojančiu.
4. Atsakovas pažymėjo, jog VšĮ Muzikos studija 2017 m. kovo 21 d. NVSC pateikė paraišką gauti Leidimą-higienos pasą, L. P. ir UAB „Global Commerce“ 2016 m. liepos 10 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, UAB „Global Commerce“ ir Muzikos studijos 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį bei Patalpų, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Taip pat su paraiška buvo pateiktas 2017 m. vasario 23 d. Muzikos studijos įgaliojimas M. N. bei D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas, leidžiantis patalpose, (duomenys neskelbtini), vykdyti darželio veiklą. NVSC Vilniaus departamentas iš VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 29 d. gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą registro Nr. 44/2074627 (toliau – ir Išrašas), kuriame pateikiama informacija tik apie atskirą unikalų numerį turinčias patalpas, (duomenys neskelbtini), kuriose buvo numatoma vykdyti veiklą. Išraše nurodyta, kad patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), patalpų savininkas – L. P.. Skunde pažymima, kad minėtos paskirties patalpose ikimokyklinio ugdymo veikla yra galima, tačiau dvibučiame name planuojant naudoti vieną šio namo butą ar kitas patalpas privaloma gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu, t. y. nustatyta pareiga kito buto ar patalpos savininko sutikimą gauti ūkinės komercinės veiklos vykdytojui. Muzikos studija (veiklos vykdytojas) yra gavusi tokį sutikimą (2016 m. rugsėjo 20 d. buvusio patalpų savininko D. O. sutikimas). NVSC Vilniaus departamentas, įvertinęs, kad su paraiška yra pateikti visi privalomi dokumentai, kurie nesukėlė pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo ir pagrįstų neaiškumų dėl patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, registracijos, tęsė procedūras. Atsakovas pabrėžė, kad Muzikos studijai teikiant paraišką Leidimui-higienos pasui gauti, L. P. buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas.
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu
Nr. V-632 pavirtintose Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nustatyti reikalavimai dokumentų, įrodančių teisę naudotis patalpomis, pavadinimui, todėl atsakovas nesutiko su teiginiu, kad šio dokumento pavadinime turi atsispindėti Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta patalpų paskirtis. Muzikos studija gyvenamosios paskirties patalpose numatė vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, todėl vertintina, kad sutarčių pavadinimai buvo sudaryti atsižvelgiant į tai, kam patalpos bus naudojamos (patalpose neplanuojama gyventi, jose numatoma vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą). Atsakovas akcentavo, jog nei sutarčių pavadinimai, nei sutarčių sudarymo datos kitų sutarčių sudarymo atžvilgiu nekeitė fakto, kad Muzikos studija 2017 m. kovo
24 d. turėjo teisę naudotis patalpomis, kuriose numatė vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą. NVSC Vilniaus departamentui atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą ir nustačius, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, 2017 m. gegužės 26 d. buvo priimtas sprendimas išduoti Leidimą-higienos pasą Nr. LHP.10-387(16.7.1.10.11).
6. NVSC Vilniaus departamentas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad priimtas sprendimas išduoti Leidimą-higienos pasą Muzikos studijai yra nepagrįstas ir neteisėtas. NVSC Vilniaus departamento nuomone, Leidimas-higienos pasas išduotas vadovaujantis visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nuostatomis, o atsakymas į skundą yra teisėtas bei pagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad Leidimas-higienos pasas tai dokumentas, liudijantis, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
7. Atsakovas nurodė, jog panaikinus skundžiamą raštą, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes atsakovo atsakymas pats savaime jokių teisių ir pareigų jiems nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi jame aprašyta tik Leidimo-higienos paso VšĮ Muzikos studija išdavimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, Komisijos nagrinėta byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta.
8. Pareiškėjai J. J. ir J. J. atsiliepime į atsakovo NVSC Vilniaus departamento prašymą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Pareiškėjų teigimu, Komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog atsakovas, prieš išduodamas Leidimą-higienos pasą ir vertindamas Muzikos studijos paraišką, išsamiai, pilnai ir visapusiškai neįvertino visų privalomų dokumentų, taip pat privalėjo patikrinti gretimos patalpos savininko išduotą sutikimą dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo, tačiau to nepadarė, yra įsiteisėjęs. Priešingai nei teigia atsakovas, iš jo Atsakymo matyti, jog jis neatsižvelgė į minėtame sprendime nustatytus pažeidimus. Atsakymas savo turiniu yra analogiškas atsakovo pateiktam atsiliepimui į pareiškėjo pirmąjį skundą Komisijai. Komisija šioje byloje skundžiamu Sprendimu pakartotinai konstatavo, jog atsakovas visapusiškai neįvertino visų privalomų dokumentų, neištyrė jų tikrumo ir galiojimo, bei nesivadovavo Aprašu. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, pateikdamas pareiškimą teismui, siekė vilkinti procesą, vengė prisiimti atsakomybę už savo padarytus pažeidimus ir kvestionavo įsiteisėjusio Komisijos sprendimo teisėtumą.
10. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog su Muzikos studijos paraiška buvo pateiktas įgaliojimas M. N.. Būtent šis asmuo Muzikos studija vardu teikė NVSC paraišką dėl Leidimo-higienos paso išdavimo bei visus kitus dokumentus. Pareiškėjų žiniomis, M. N. taip pat yra NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas.
11. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo teiginiu, jog su paraiška pateikti visi Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai ir jie nesukėlė abejonių dėl jų tikrumo ir aiškumo. Pareiškėjai nurodė, jog Taisyklių 18 punktas imperatyviai nustatė pareigą NVSC patikrinti, ar asmens pateikta nustatytos formos paraiška gauti leidimą-higienos pasą bei kiti Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai nekelia pagrįstų abejonių. Taisyklių 18 punkte nustatytos pareigos NVSC tinkamai neįgyvendino, ką patvirtino ir Komisija savo sprendimuose. Komisija patvirtino taip pat pareiškėjų iškeltas abejones dėl NVSC atlikto Muzikos studijos pateiktų dokumentų vertinimo. Muzikos studijos pateikta patalpų panaudos sutartis (2017 m. kovo 22 d.) yra vėlesnės datos nei pati paraiška (2017 m. kovo 21 d.). Vien ši aplinkybė turėjo sukelti abejones NVSC. Be to, iš Muzikos studijos pateiktų dokumentų ir patalpų Nekilnojamo turto registro išrašo buvo matyti, jog panaudos davėjas L. P. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2016 m. rugsėjo 27 d., todėl jis 2016 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu patalpų 2016 m. liepos 10 d. negalėjo perduoti UAB „Global Commerce“. Be to, iš panaudos sutarčių buvo matyti, kad tarp L. P. ir UAB „Global Commerce“, vėliau – tarp UAB „Global Commerce“ ir Muzikos studijos sudarytos būtent negyvenamųjų patalpų panaudos sutartys, tačiau, remiantis Nekilnojamo turto registro išrašo duomenis, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios paskirties. Ši aplinkybė suponavo išvadą, jog NVSC, tikrindamas kartu su paraiška pateiktus dokumentus, turėjo suabejoti šių dokumentų tikrumu. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog 2016 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi patalpos UAB „Global Commerce“ perduotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Global Commerce“ ir Muzikos studija, UAB „Global Commerce“ patalpas Muzikos studijai perdavė naudotis iki 2027 m. kovo 22 d.
12. Pareiškėjų nuomone, atsakovo teiginiai, jog Muzikos studijai teikiant paraišką L. P. buvo patalpų, esačių (duomenys neskelbtini), savininku, o panaudos sutartyse nurodytos patalpų paskirties neatitiktis su faktine patalpų paskirtimi ar sutarčių datos neturi reikšmės, tik patvirtino pareiškėjų teiginius, jog atsakovas Muzikos studijos teiktus dokumentus vertino atmestinai. Be to, pareiškėjams neaišku, kuo remiantis daroma išvada, jog Muzikos studija 2017 m. kovo 24 d. (paraiškos vertinimo dieną) turėjo teisę naudotis patalpomis. Aplinkybė, jog Muzikos studija pateikė minėtas panaudos sutartis (ignoruojant jų netikslumus ir trūkumus), savaime negalėjo neginčijamai patvirtinti fakto, jog Muzikos studija 2017 m. kovo 24 d. turėjo teisę naudotis patalpomis. Priešingai nei teigė atsakovas, šios sutartys savaime negalėjo būti laikomos įrodymu apie Muzikos studijos teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai akcentavo, kad nei 2016 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, sudaryta tarp L. P. ir UAB „Global Commerce“, nei 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, sudaryta tarp UAB „Global Commerce“ ir Muzikos studijos, viešame registre nebuvo įregistruotos. Tad atsakovas negalėjo priimti minėtų panaudos sutarčių, kaip dokumentų įrodančių Muzikos studijos teisę naudotis patalpomis. Taigi, Muzikos studijos paraiška neatitiko Taisyklių 13.3 punkto reikalavimų.
13. Pareiškėjams abejonių kėlė ir atsakovo parengti dokumentai. Tiek pareiškime teismui, tiek Atsakyme teigiama, jog atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka, atliko ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą ir nustatė, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, tai nurodžius 2017 m. gegužės 26 d. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. SVP.10-131(16.7.1.10.11) išvadose, 2017 m. gegužės 26 d. priimtas sprendimas išduoti Leidimą-higienos pasą
Nr. LHP.10-387(16.7.1.10.11). Išanalizavus minėtą pažymą matyti, jog joje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – pažymos 3 dalies „Ūkinės komercinės veiklos aprašymas“ pirmoje skiltyje „Teritorija, pastatai, patalpos ir kt., kuriuose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla“ nurodoma, jog „VšĮ Muzikos studija neturi savo sklypo/teritorijos, todėl naudojasi kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (netoliese esančio parko teritorija). Numatytos nuvykimo, grįžimo ir buvimo parke saugos priemonės“. Ši išvada neatitinka realios situacijos ir yra padaryta tik tam, kad Muzikos studija galėtų gauti Leidimą-higienos pasą. Be to, įrengta vaikų žaidimų aikštelė neatitinka Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų. Nors dėl minėtų aplinkybių Sprendime nepasisakė, tačiau tai nepaneigia argumentų, jog atsakovas, išduodamas Leidimą-higienos pasą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
14. Pareiškėjas pažymėjo, kad statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau – ir Aprašas) yra aukštesnės galios teisės aktas nei Taisyklės, numatantis, jog be gretimos patalpos savininko sutikimo ūkinė-komercinė veikla gyvenamosios paskirties patalpose negali būti vykdoma, o tai taip pat reiškia, jog nesant sutikimo negali būti išduotas Leidimas-higienos pasas. Tai, kad Taisyklėse savaime nenurodytas pateiktinas dokumentas, nereiškia, jog jo nereikia pateikti ir (ar) jis atsakovo nevertintinas. Ginčo, kad nesant gretimos patalpos savininko sutikimo negalėtų būti išduotas Leidimas-higienos pasas, nėra. Todėl pareiškėjams nesuprantamas NVSC Vilniaus departamento teiginys, jog jis neturi pareigos įsitikinti tokio dokumento objektyvumu ir pagrįstumu. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog jei su paraiška gauti leidimą-higienos pasą asmuo pateikė kitus dokumentus, akivaizdu, jog tokių dokumentų objektyvumas ir tikrumas taip pat privalo būti tikrinamas pagal Taisyklių 18 punktą. NVSC, prieš išduodant paraišką pateikusiam asmeniui Leidimą-higienos pasą, privalėjo patikrinti visų dokumentų tikrumą ir objektyvumą, kurių pagrindų yra priimamas sprendimas dėl leidimo-higienos paso išdavimo. Tai reiškia, jog jei numatomai vykdyti veiklai būtinas gretimų savininkų sutikimas ir sutikimas buvo pateiktas NVSC, sutikimo tikrumas, įskaitant ir duomenys apie gretimų patalpų savininkus, privalėjo būti patikrintas.
15. Pasisakydami dėl Muzikos studijos pateikto gretimos patalpos savininko sutikimo, pareiškėjai pažymėjo, jog asmuo, kuris neva išdavė sutikimą, yra nesusijęs su pareiškėju. Šis asmuo nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nei jo pardavimo pareiškėjams metu, nei ūkinę-komercinę veiklą siekiančiam vykdyti subjektui kreipiantis į NVSC su paraiška. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo iš J. O., o ne kito asmens. Tai rodo, jog paraiškos pateikimo NVSC metu (2017 m. kovo 21 d.) nebuvo gautas gretimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko rašytinis sutikimas dėl ikimokyklinio ugdymo veiklos vykdymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjai nurodė, kad Taisyklių 18 punkte nurodytą pareigą gauti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie „statinį“, o ne patalpą, atsakovas interpretuoja savaip, nurodydamas, kad užtenka gauti tik Nekilnojamojo turto registro duomenis apie konkrečia patalpą. Taisyklių 18 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Leidimų-higienos pasų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai būtent ir nustato prievolę NVSC patikrinti valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie besiribojančių su patalpomis, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė-komercinė veikla, patalpų savininkus. Minėta nuostata taip pat nenumato, kad galima gauti tik konkrečios patalpos Nekilnojamojo turto registro išrašą – Nekilnojamojo turto registro išrašas privalomas visam statiniui, o ne konkrečiai jo daliai. „Statinio“ sąvoka išimtinai naudojama tik Taisyklių 18 punkte, kas taip pat suponuoja, jog teisės akto leidėjas, siekė, jog NVSC gautų statinio, o ne konkrečios jo dalies NTR išrašą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muzikos studija atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė jį tenkinti bei palikti galioti NVSC Vilniaus departamento Atsakymą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Taisyklės nenumato reikalavimo pateikti Leidimą-higienos pasą išduodančiai institucijai kito dvibučio gyvenamojo namo buto savininko raštišką sutikimą. Kitaip tariant, remiantis Taisyklėmis, toks dokumentas nėra ir nebuvo būtinas Muzikos studijai kreipiantis dėl Higienos paso išdavimo ir NVSC Vilniaus departamentui faktiškai išduodant Higienos pasą. NVSC Vilniaus departamentas neprivalėjo ir neturėjo teisės reikalauti tokio raštiško sutikimo iš paraišką teikusios Muzikos studijos. Atitinkamai, atsakovas negalėjo netinkamai ir (ar) ydingai vertinti tokio dokumento, kadangi jis apskritai neturėjo ir neturi būti vertinamas.
19. Muzikos studijos nuomone, Sprendime pateikiamas argumentas, jog NVSC Vilniaus departamentas, priimdamas sprendimą išduoti Leidimą-higienos pasą, turėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Aprašu ir privalėjo tikrinti Aprašo 10 punkte nurodytus sutikimus, yra nepagrįstas, kadangi tiek pareiškėjai savo skundą, tiek Komisija savo Sprendimą grindžia negaliojančia Aprašo redakcija (Leidimo-higienos paso išdavimo metu galiojusi Aprašo redakcija nenumatė reikalavimo gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu, jeigu dviejų butų name planuojama naudoti vieną šio namo butą ar kitas patalpas Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir
3.22 papunkčiuose, 31 punkte nurodytų rūšių veiklai vykdyti). Net ir vertinant šiuo metu galiojančią Aprašo redakciją, Komisija plečiamai aiškina NVSC kompetenciją ir įgaliojimus. Be to, Leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 3 punktas). Šis dokumentas nėra skirtas patalpų naudojimo sąlygoms, pobūdžiui ar teisėtumui apibūdinti.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog dar prieš buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (2016 m. rugsėjo 20 d.) buvo gautas buto (adresu (duomenys neskelbtini)) tuometinio savininko D. O. raštiškas sutikimas, kad bute būtų vykdoma darželio veikla. Šio sutikimo pagrindu buvo modeliuojama tolimesnė tiek buto savininko, tiek Muzikos studijos veikla (butas buvo perkamas ir įrenginėjamas būtent vaikų darželio veiklai; bute daugiau kaip 2 metus veikė anglų – lietuvių kalbų darželis). Net ir laikant, jog NVSC Vilniaus departamentas, prieš išduodamas Leidimą-higienos pasą, privalėjo reikalauti ir (ar) tikrinti raštišką kito buto savininko sutikimą darželio veiklai, nebuvo pagrindo sutikti su Komisijos pozicija, jog atsakovas privalėjo įsitikinti ar per laikotarpį nuo pateikto D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimo iki Muzikos studijos 2017 m. kovo 21 d. paraiškos gauti Leidimą-higienos pasą pateikimo, nesikeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Galiojančiame Aprašo 10 punkte nustatyta, jog jeigu dviejų butų name planuojama naudoti vieną šio namo butą ar kitas patalpas Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčiuose, 31 punkte nurodytų rūšių veiklai vykdyti, privaloma gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu. D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas buvo gautas būtent tuo metu, kai bute buvo planuojama darželio veikla. Ankstesnio savininko, t. y. D. O. duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, t. y. pareiškėjams. Nei Taisyklės, nei Aprašas, nei jokie kiti teisės aktai nenustatė reikalavimo, jog, pasikeitus buto (patalpų) savininkui, turi būti gautas naujas sutikimas. D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas. Tad nėra ir pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ar negaliojantis, ar nesukeliantis teisinių pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Muzikos studija pabrėžė, jog joks teisės aktas nenumatė, jog teikiant paraišką Leidimo-higienos paso gavimui turi būti pateiktas raštiškas esamo patalpų savininko sutikimas. Be to, jei pareiškėjai manė, jog buto pardavėjas nepranešė pareiškėjams apie D. O. išduotą leidimą ir jeigu toks sutikimas (jo pasekmė – vaikų darželio veikla) pažeidžia jų teises ar interesus, jie turėtų reikšti pretenzijas informacijos apie butą neatskleidusiam pardavėjui.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Taisyklių 18 punkte pavartotas žodis „statinio“, o ne „buto“, „patalpų“ ar kt., nekeičia situacijos esmės. Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius; pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus; gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į 4 pogrupius; negyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į 22 pogrupius. Patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Taigi natūralu, jog Taisyklėse pavartotas būtent bendras terminas „statinys“, o ne vardijamos statinių rūšys, grupės bei pogrupiai (ar pasirinkta jų dalis). Taisyklių 18 punktas apibrėžia aplinkybes, kurias turėtų vertinti leidimus-higienos pasus išduodančios institucijos atstovas, gavęs aptariamą Nekilnojamojo turto registro išrašą: statinio, kuriame numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, registracijos duomenis. Aplinkybę, jog Leidimus-higienos pasus išduodanti institucija privalo tikrinti tik patalpos, kurioje numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, viešojo registro duomenis, patvirtina ir Taisyklių priedai Nr. 1 ir Nr. 2. Paraiškos gauti Leidimą-higienos pasą formoje yra skiltis Patalpos, kuriose bus vykdoma ūkinė komercinė veikla (nurodomi patalpų, kuriose bus vykdoma veikla, indeksai pagal kadastrinių matavimų (inventorizacinę) bylą). Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų patikrinimo pažymos formoje taip pat yra skiltis Pastatai, patalpos, kuriuose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, jų paskirtis (pastatų ar patalpų kadastrinių matavimų bylos numeris, data, pastato ar patalpų indeksai). Taigi, tik patalpos, kuriose bus vykdoma veikla, yra vertinamos, sprendžiant Leidimų-higienos pasų išdavimo klausimą. Atitinkamai tik tokių patalpų viešajame registre užfiksuoti duomenys yra aktualūs ir turi bei gali būti vertinami šio proceso metu. Tad Leidimus-higienos pasus išduodančios institucijos darbuotojas, tikrinantis aplinkinių (kaimyninių) patalpų viešojo registro duomenis, viršytų savo įgalinimus ir veiktų ultra vires.
22. Muzikos studijos nuomone, iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku nei kaip konkrečiai darželio veiklos vykdymas bute pažeidžia pareiškėjų gyvenimo sąlygas, nei kokią įtaką ši aplinkybė (net ir vertinant ją hipotetiškai) turi Higienos paso išdavimo teisėtumui ar galiojimui. Byloje nėra jokių duomenų apie tariamą pareiškėjų teisių ir (ar) gyvenimo sąlygų pažeidimą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartyje, sudarytoje tarp L. P. ir UAB „Global Commerce“, nurodyta klaidinga jos data. Tačiau šis rašymo apsirikimas neturi įtakos nei Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties galiojimui, nei Leidimo-higienos paso išdavimui ar galiojimui. Butas aptariamos Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Global Commerce“, o ši bendrovė vėliau,
t. y. 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi perdavė butą laikinai naudotis Muzikos studijai. Abi panaudos sutartys yra galiojančios, buvo ir yra vykdomos iki šiol. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai dar 2017 m. neišvengiamai matė, jog bute veikia vaikų darželis, jie turėjo ir galėjo suprasti, jog tokiai veiklai yra išduotas Leidimas-higienos pasas. Nepaisant to, pareiškėjai prašymą (skundą) dėl Leidimo-higienos paso panaikinimo pateikė beveik po 2 metų, akivaizdžiai praleidę
1 mėnesio skundo padavimo terminą. Komisija privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, o nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus vėlesnėje stadijoje – nutraukti bylą.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu atsakovo (skundą padavusio asmens) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. J. 2019 m. kovo 7 d. su skundu kreipėsi į NVSC Vilniaus departamentą, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, kurio pagrindu Muzikos studijai buvo išduotas Leidimas-higienos pasas. Komisija 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu
Nr. 21R-341 (AG-263/02-2019) panaikino NVSC Vilniaus departamento 2019 m. kovo 20 d. atsakymą Nr. (10-11 4.80 E)2-13501 „Dėl VšĮ Muzikos studija vykdomai veiklai išduoto leidimo-higienos paso“ ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. skundą ir svarstyti Leidimo higienos paso galiojimo klausimą. NVSC Vilniaus departamentas pareiškėjui J. J. 2019 m. liepos 17 d. pateikė Atsakymą. Atsakovas Atsakyme nurodė, jog NVSC Vilniaus departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, įvertinęs, kad su paraiška yra pateikti visi Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai, kurie nesukėlė pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo ir pagrįstų neaiškumų dėl patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, registracijos, tęsė procedūras. Nustačius, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus bei 2017 m. gegužės 26 d. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. SVP.10-131)16.7.1.10.11) išvadose nurodžius, jog ūkinės komercines veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, 2017 m. gegužės 26 d. buvo priimtas sprendimas išduoti Leidimą-higienos pasą, kuris, atsakovo teigimu, buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai. Dėl su paraiška pateikto gretimo buto savininko sutikimo atsakovas nurodė, jog nei visuomenės sveikatos saugos teisės aktai, nei Aprašo nuostatos nenurodo, kad sutikimas turi būti gautas iš esamo patalpų savininko paraiškos gauti Leidimą-higienos pasą teikimo NVSC metu. Be to, 2016 m. rugsėjo 20 d. D. O. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kurio sutikimas raštu dėl ikimokyklinio ugdymo veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), vykdymo, buvo pateiktas ir nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Atsakyme taip pat nurodyta, jog NVSC nesuteikta teisė rinkti bei analizuoti informaciją apie besiribojančių su patalpomis, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercine veikla, patalpų savininkus, kadangi minėta informacija neturi įtakos sprendimui dėl Leidimo-higienos paso išdavimo (neišdavimo) priėmimui. Atsakovas konstatavo, jog neturi pagrindo priimti sprendimą dėl Muzikos studijai išduoto Leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo. Nesutikdami su šiuo atsakymu, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą Komisija.
26. Komisija 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Aprašo 10 punktu, jeigu dviejų butų name planuojama naudoti vieną šio namo butą ikimokyklinio ugdymo veiklai vykdyti, privaloma gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu. Kartu su paraiška Muzikos studija pateikė D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, sutikimą, kad sublokuotose patalpose (duomenys neskelbtini), būtų vykdoma darželio veikla. Tačiau Komisija pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu paraiška gauti Leidimą-higienos pasą buvo pateikta 2017 m. kovo 21 d., t. y. buto (duomenys neskelbtini) savininkams jau būnant pareiškėjams, o ne D. O.. Atsakovas Atsakyme nurodė, kad Taisyklių 13 punkte nurodytas baigtinis privalomų pateikti dokumentų sąrašas, todėl Aprašo 10 punkte minimas sutikimas nėra privalomas ir NVSC neturi pareigos tikrinti sutikimo perleidimą parduodant turtą ar vertinti jo tikrumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra aukštesnės teisinės galios aktas, juo ir privaloma buvo vadovautis. Todėl nepagrįsta pozicija, jog NVSC neturi pareigos tikrinti Aprašo 10 punkte nurodytų sutikimų.
27. Sprendime taip pat nurodyta, jog NVSC Vilniaus departamentas, turėdamas pareigą tikrinti vieno iš dviejų butų namo savininko rašytinį sutikimą, turėjo įsitikinti, ar per laikotarpį nuo pateikto D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimo iki Muzikos studijos 2017 m. kovo 21 d. paraiškos gauti Leidimą-higienos pasą pateikimo, nesikeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nepatikrinus šių duomenų, NVSC Vilniaus departamentas negalėjo būti tikras, kad sutikimas išduotas faktinio buto savininko, taip pažeidžiant privalomas Aprašo 10 punkto nuostatas. Sprendime taip pat pažymima, jog NVSC Vilniaus departamentui kartu su paraiška gauti Leidimą-higienos pasą ikimokyklinio ugdymo veiklai vykdyti buvo pateikta 2016 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria L. P. (panaudos davėjas) perdavė UAB „Global Commerce“ (panaudos gavėjui) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o vėliau, t. y. 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi UAB „Global Commerce“ perdavė minėtas patalpas laikinai naudotis Muzikos studijai. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog L. P. butą (patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo tik 2016 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Sprendime teigiama, jog Komisija dar savo 2019 m. gegužės 22 d. sprendime buvo pasisakiusi, kad NVSC Vilniaus departamentas, vertindamas 2017 m. kovo 21 d. paraišką gauti Leidimą-higienos pasą ikimokyklinio ugdymo veiklai vykdyti, išsamiai ir visapusiškai neįvertino visų privalomų dokumentų, neištyrė jų tikrumo ir galiojimo aktualumo, o taip pat nesiėmė Taisyklių 18 straipsnyje nustatytų būtinų veiksmų, atliekamų siekiant išsklaidyti visas abejones bei įsitikinti vertinamų dokumentų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl Sprendimu NVSC Vilniaus departamentas buvo dar kartą įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. skundą ir svarstyti Leidimo-higienos paso išdavimo teisėtumo klausimą, atsižvelgiant į visas Komisijos nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis.
28. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Muzikos studija, siekdama gauti Leidimą-higienos pasą ikimokyklinio ugdymo veiklai vykdyti būtent dviejų butų (sublokuotame) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė sutikimą asmens, kuris paraiškos teikimo momentu nebuvo minėto buto savininku.
29. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. P. pripažino nuo pat pradžių žinojęs, kad teikiant paraišką, reikės pateikti gretimo buto savininko sutikimą, todėl ir pasirūpinęs jį gauti.
30. Teismas sutiko su pareiškėjų ir Komisijos pozicija, jog atsakovui turėjo kilti abejonių dėl nurodyto sutikimo, kadangi paraiška pateikta 2017 m. kovo 21 d., o sutikimas surašytas 2016 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus beveik 6 mėn. Aprašo redakcija nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (aktuali Leidimo-higienos paso priėmimo laikotarpiui) nenumatė reikalavimo (pareigos) pateikti kito buto savininko sutikimą. Nepaisant to, Taisyklių 13 punkte reglamentuota, jog pareiškėjas leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai arba kontaktiniam centrui pateikia: nustatytos formos paraišką gauti leidimą-higienos pasą (Taisyklių 1 priedas) (Taisyklių 13.1 papunktis); fiziniai asmenys – asmens tapatybę įrodančio dokumento kopiją (Taisyklių 13.2 papunktis); dokumentą, įrodantį teisę naudotis patalpomis, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, arba jo kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai patalpos pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (Taisyklių 13.3 papunktis). Be to, atsakovui kartu su paraiška buvo pateikta 2016 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria L. P. (panaudos davėjas) perdavė UAB „Global Commerce“ (panaudos gavėjui) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o vėliau, t. y. 2017 m. kovo 22 d., UAB „Global Commerce“ perdavė minėtas patalpas laikinai naudotis Muzikos studijai. Tačiau L. P. butą (patalpą), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo tik 2016 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl to ginčo byloje nėra, tai patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog jeigu nustatoma, jog pateiktos dokumentų kopijos kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjui siūloma pateikti trūkstamus dokumentus, ištaisyti nurodytus trūkumus, pateikti dokumentų originalus (sutikrinti su pateikta kopija) ar notaro patvirtintas kopijas. Teismo vertinimu, nurodyta norma suponuoja pareigą atsakingai (o ne formaliai) vertinti pateiktus dokumentus, todėl, be kita ko, atmestinas atsakovo argumentas, jog pateiktas sutikimas buvo nenuginčytas. Atsakovas netinkamai (nevisapusiškai) įvertino pateiktus dokumentus, todėl šioje dalyje Sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
31. Teismas nustatė, jog Komisija vadovavosi netinkama Aprašo redakcija, t. y. dėl 10 punkte įtvirtinto reikalavimo gauti kito buto savininko sutikimą. Tačiau atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus dėl Taisyklių 13.3 papunktyje nurodytų pateiktų dokumentų, įrodančių teisę naudotis patalpomis, prieštaringumo, teismas konstatavo, jog Komisijos Sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi jo rezoliucinė dalis yra pagrįsta – atsakovas turėjo pagrindo suabejoti pateiktų dokumentų tinkamumu. Be to, pabrėžė, jog ir ginčui aktualios redakcijos Aprašo 9 punkto nuostatos iš esmės reikalavo turėti kitų butų sutikimą – 9 punktas reglamentavo, jog jeigu Aprašo
4 punkte nurodytų rūšių veiklos vykdymas susijęs su klientų lankymusi, sprendimą dėl daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų, nepakeitus jų paskirties, naudojimo atitinkamai veiklai priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu. Sprendimas nepakeitus gyvenamųjų patalpų paskirties leisti vykdyti Aprašo 4 punkte nurodytų rūšių veiklą priimamas tik turint su šiomis patalpomis bendras sienas ir (ar) perdangas turinčių butų ir kitų patalpų savininkų raštiškus sutikimus. Pažymėtina, jog Aprašo
4.13 papunktyje nurodyta ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veikla.
32. Teismas pažymėjo, jog nors 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas nėra nuginčytas, tačiau paraiškos pateikimo metu buvo neaktualus, kadangi buto savininkai buvo pasikeitę. Aiškindamas šiuo metu galiojančią Aprašo 10 punkto nuostatą, teismas pabrėžė, jog pripažinus 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimą tinkamu, būtų paneigta pati Aprašo (kuris yra aukštesnės teisinės galios nei Taisyklės)
10 punkte įtvirtintos nuostatos esmė, kadangi kadaise duotas asmens (kuris savininku buvo vieną dieną, nes 2016 m. rugsėjo 20 d. buto savininku tapo J. O., o jau po 7 dienų, t. y. 2016 m. rugsėjo 27 d., savininku tapo pareiškėjai) sutikimas turėtų įtakos būsimiems buto savininkams, o šiuo metu galiojanti imperatyvi Aprašo 10 punkto nuostata suponavo išvadą, jog būtina gauti esamo savininko sutikimą. Tačiau, kaip minėta, teismas konstatavo, jog Komisija iš esmės pagrįstai panaikino Atsakymą ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų skundą ir svarstyti Leidimo-higienos paso teisėtumą, kadangi dėl Taisyklių 13.3 punkte nurodytų ir atsakovui pateiktų dokumentų pagrįstumo atsakovui turėjo kilti abejonių.
33. Vienas iš atsakovo argumentų – Atsakymas yra informacinio pobūdžio raštas. Teismas nesutiko su tokia pozicija ir pažymėjo, jog Komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendime atsakovas buvo įpareigotas, be kita ko, svarstyti Leidimo-higienos paso galiojimo klausimą. Atsakymu, teismo vertinimu, atsakovas pakartotinai išnagrinėjo Leidimo-higienos paso galiojimą ir konstatavo, jog jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakymas nėra 2019 m. gegužės 22 d. Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių tęsinys, bet yra jo pasekmė – Komisija įpareigojo iš naujo išnagrinėti Leidimo-higienos paso teisėtumą, o atsakovas iš esmės tik pakartotinai nepagrįstai konstatavo, jog tinkamai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją. Papildomai teismas pažymėjo, jog Komisija nagrinėjamoje byloje Sprendime iš esmės pakartojo 2019 m. gegužės 22 d. sprendime nustatytas aplinkybes. Minėto sprendimo atsakovas neskundė, taigi jis sutiko su sprendimo motyvais ir jame nustatytomis aplinkybėmis.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog remiantis atsakovo (skundą padavusio asmens) argumentais Komisijos Sprendimo nėra pagrindo naikinti. Įvertinęs tai, jog NVSC Vilniaus departamentas nevisapusiškai vertino su paraiška dėl Leidimo-higienos paso išdavimo pateiktus dokumentus, kaip to reikalauja Taisyklių 18 punkto nuostata, teismas sprendė, jog Komisija iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai įpareigojo išnagrinėti pareiškėjų
2019 m. kovo 7 d. skundą ir vertinti Leidimo-higienos paso teisėtumą, o nustačius pažeidimus – pripažinti išduotą Leidimą-higienos pasą negaliojančiu. Pripažinus, jog skundžiamo Sprendimo nėra pagrindo naikinti, atsakovo (skundo padavęs asmuo) prašymas teismo atmestas kaip nepagrįstas.
35. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
III.
36. Atsakovas NVSC Vilniaus departamentas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo skundą ir palikti galioti NVSC Raštą. Visgi, tuo atveju, jei LVAT priimtų NVSC Vilniaus departamentui nepalankų sprendimą, kuris įpareigotų svarstyti Leidimo-higienos paso išdavimo teisėtumo klausimą, o nustačius pažeidimus – pripažinti išduotą Leidimą-higienos pasą negaliojančiu, atsakovas prašo LVAT pasisakyti dėl tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 9 ir 12 dalies atžvilgiu.
37. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad Komisija vadovavosi netinkama Aprašo redakcija, t. y. dėl 10 punkte įtvirtinto reikalavimo gauti kito buto savininko sutikimą (Aprašo redakcija nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2018 m. sausio 30 d., aktuali Leidimo-higienos paso priėmimo laikotarpiui, nenumatė reikalavimo (pareigos) pateikti kito buto savininko sutikimo), tačiau teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai (nevisapusiškai) įvertino pateiktus dokumentus ir Komisijos Sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi jo rezoliucinė dalis pagrįsta – atsakovas turėjo pagrindą suabejoti pateiktų dokumentų tinkamumu. NVSC Vilniaus departamentas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad ūkio subjektas, siekdamas gauti Leidimą-higienos pasą, NVSC privalo pateikti Taisyklių 13 punkte baigtiniu sąrašu nurodytus dokumentus. Taisyklės nenumato ir nenumatė reikalavimo pateikti Leidimo-higienos paso išduodančiai institucijai kito dvibučio gyvenamojo namo buto savininko raštišką sutikimą. Kitaip tariant, remiantis Taisyklėmis, toks dokumentas nėra ir nebuvo būtinas Muzikos studijai kreipiantis dėl Leidimo-higienos paso išdavimo ir NVSC Vilniaus departamentui faktiškai išduodant Leidimą-higienos pasą. Atsakovas neprivalėjo ir neturėjo teisės reikalauti tokio raštiško sutikimo iš Muzikos studijos.
37.2. Aprašo redakcija, galiojusi Leidimo-higienos paso Muzikos studijai išdavimo metu, taip pat numatė reikalavimus ir dviejų butų namo gyvenamųjų patalpų savininkams, tačiau juose nėra nustatytų reikalavimų gauti sutikimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Aprašo nuostatų vertinimu sutapatinant daugiabučių namų patalpų naudojimui taikomus reikalavimus su dviejų butų patalpų naudojimui keliamiems reikalavimams. Akivaizdu, kad daugiabučių, turinčių bendrą laiptinę, patalpų naudojimui taikomi kitokie reikalavimai nei dviejų butų, turinčių atskirtus įėjimus į butus, patalpų naudojimui.
37.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia Taisyklių 18 punktu, kuris, skirtingai nei teismas teigia, nekalba apie dokumentų visapusišką vertinimą, kalbama tik apie kopijų tikrumą. Tai, kad 2016 m. liepos 10 d. sutarties tarp L. P. ir UAB „Global Commerce“ sudarymo datoje įsivėlė klaida (kaip ir buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje) neapribojo Muzikos studijai teisės naudotis patalpomis, kuriose buvo planuojama vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o ir pačios sutarties kopija abejonių nesukėlė. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Taisyklių 18 punkte nurodytos normos pagrindu, t. y. jeigu nustatoma, jog pateiktos dokumentų kopijos kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjui siūloma pateikti trūkstamus dokumentus, ištaisyti nurodytus trūkumus, pateikti dokumentų originalus (sutikrinti su pateikta kopija) ar notaro patvirtintas kopijas, NVSC Vilniaus departamentas netinkamai (nevisapusiškai) įvertino pateiktus dokumentus, nes pateiktų dokumentų kopijos nekėlė jokių abejonių, o perteklinai pateiktas sutikimas neturėjo jokios įtakos išduodant Leidimą-higienos pasą.
37.4. NVSC Vilniaus departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog NVSC Vilniaus departamentas nevisapusiškai vertino pateiktus dokumentus.
37.5. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo pritariančia pozicija Komisijos sprendimui, kuriuo NVSC Vilniaus departamentas įpareigotas, be kita ko, svarstyti Leidimo-higienos paso galiojimo klausimą. Komisija savo Sprendimą grindė negaliojančiomis Aprašo normomis, jau vien šiuo pagrindu Sprendimas turėjo būti panaikintas. Įstatymo 21 straipsnio 9 ir 12 dalys įtvirtina imperatyvias nuostatas, kuomet Leidimas-higienos pasas stabdomas ir kuomet panaikinamas. Komisija, priimdama Sprendimą, viršijo savo įgaliojimus Įstatymo 21 straipsnio 9 ir 12 dalies atžvilgiu, nes NVSC 2019 m. kovo 20 d. rašto Nr. (10-11 4.80E)2-13501 ir 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. (10-11 4.80 E)2-35198 teisėtumas turėjo būti tikrinamas tik atitikties Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) nurodytomis sąlygomis ir apimtimi. Pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. skundas, kuriame jie išdėsto informaciją apie Leidimo-higienos paso išdavimą Muzikos studijai ir prašo panaikinti sprendimą, kurio pagrindu Muzikos studijai buvo išduotas Leidimas-higienos pasas, nelaikytinas skundu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme, nors pareiškėjas šį raštą įvardijo skundu. Faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. skundas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių. Tiek teismas, tiek Komisija turėjo įvertinti, ar NVSC Vilniaus departamentas, pateikdamas atsakymą į pareiškėjo prašymą, įvykdė Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytas sąlygas (2012 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012).
37.6. Atsakovas akcentuoja, jog Sprendime nurodyta, kad NVSC Vilniaus departamentas, vykdydamas Komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo skundą, todėl nesutiktina, kad Atsakymas nėra 2019 m. gegužės 22 d. sprendime nurodytų aplinkybių tęsinys, bet yra jo pasekmė – Komisija įpareigojo iš naujo išnagrinėti Leidimo-higienos paso teisėtumą, o atsakovas iš esmės tik pakartotinai nepagrįstai konstatavo, jog tinkamai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymo turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į prašymo objektyvų ir nešališką nagrinėjimą teisės aktų nustatyta apimtimi pažeidimą.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muzikos studija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti NVSC Vilniaus departamento prašymą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
39. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Komisijos padarytą teisės taikymo klaidą pirmosios instancijos teismas pripažino –nustatė, jog „Komisija vadovavosi netinkama Aprašo redakcija, t. y. dėl 10 punkte įtvirtinto reikalavimo gauti kito buto savininko sutikimą“. Teismas expressis verbis konstatavo, „jog Aprašo redakcija nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (aktuali Leidimo-higienos paso priėmimo laikotarpiui) nenumatė reikalavimo (pareigos) pateikti kito buto savininko sutikimo“. Nepaisant to, teismas kitoje sprendimo dalyje priėjo prie iš esmės priešingos išvados ir pats teisiškai suklydo. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendime yra dvi viena kitai prieštaraujančios išvados: vienoje sprendimo vietoje teigiama, jog Leidimo-higienos paso išdavimo metu galiojusi Aprašo redakcija nenumatė reikalavimo (pareigos) pateikti kito buto savininko sutikimo, kitoje to paties sprendimo vietoje tvirtinama, jog minėta Aprašo redakcija iš esmės reikalavo turėti kitų butų savininkų sutikimą. Toks teismo sprendimo prieštaringumas negali išlikti. Be to, teismo nurodomame Aprašo 9 punkte (redakcija, galiojusi Leidimo-higienos paso išdavimo metu) buvo kalbama apie daugiabučio namo gyvenamąsias patalpas. Tuo tarpu dviejų butų namo gyvenamųjų patalpų savininkų tarpusavio santykius reglamentavo tuo metu galiojusios Aprašo redakcijos 8 punktas, kuris, priešingai nei šiuo metu galiojantis Aprašo 10 punktas, nenumatė privalomo kito bendraturčio sutikimo. Taigi, teismas nurodydamas, jog dviejų butų namo bendraturčių santykiams taikytinos daugiabučio namo, t. y. trijų ir daugiau butų bendraturčių santykius reglamentuojančios teisės normos, iš esmės klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
39.2. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojantis Aprašas nenumato, jog teikiant paraišką Leidimo-higienos paso gavimui turi būti pateiktas raštiškas esamo patalpų savininko sutikimas. Jei sutikimas yra išduotas teisėto patalpų savininko – toks sutikimas yra galiojantis ir teisiškai saistantis.
39.3. Pirmosios instancijos teismas esminiu argumentu, pagrindžiančiu Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino aplinkybę, jog Departamentui kartu su paraiška Leidimo-higienos paso išdavimui buvo pateikti netikslūs dokumentai. Departamentui buvo pateikta 2016 m. liepos
10 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, tačiau L. P. butą nuosavybės teise įsigijo tik 2016 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Toks dokumentų / įvykių datų nesutapimas, pasak teismo, turėjo sukelti atsakovui abejonių dėl pateiktų dokumentų pagrįstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nepagrįstai ir pernelyg formaliai vertino nurodytas aplinkybes, ir todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisingu. Šis rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos nei Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties galiojimui, nei Leidimo-higienos paso išdavimui ar galiojimui. Butas aptariamos Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu iš tiesų faktiškai buvo perduotas UAB „Global Commerce“, o ši bendrovė vėliau, t. y. 2017 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi perdavė butą laikinai naudotis Muzikos studijai. Abi panaudos sutartys yra galiojančios, buvo ir yra faktiškai vykdomos iki šiol. Byloje nėra ginčo, jog Muzikos studijos įsteigtas ir valdomas vaikų darželis bute veikia iki šiol.
39.4. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjai dar 2017 metais neišvengiamai matė, jog bute veikia vaikų darželis, jie neišvengiamai turėjo ir galėjo suprasti, jog tokiai veiklai yra išduotas Leidimo-higienos pasas. Nepaisant to, pareiškėjai prašymą (skundą) dėl Leidimo-higienos paso panaikinimo pateikė tik beveik po 2 metų, praleidę įstatyme nustatytą
1 mėnesio skundo pateikimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų skundas dėl Leidimo-higienos paso panaikinimo pateiktas aiškiai ir ženkliai praleidus skundo padavimo administracinių ginčų komisijai terminą, Komisija privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėlesnėje stadijoje – nutraukti bylą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dėl šios priežasties.
40. Atsakovas NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą informuoja, kad sutinka ir palaiko apeliacinį skundą ir pažymi, kad atsakovas
2020 m. balandžio 14 d. apeliaciniame skunde Nr. (10 6.2 E)2-16228 yra išdėstęs savo poziciją ir argumentus byloje
41. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
42. Pareiškėjų atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
42.1. Teisingai net du kartus savo sprendimuose konstatavo Komisija bei nurodė pirmosios instancijos teismas, kad NVSC pozicija yra nepagrįsta, kadangi Taisyklių 18 punktas imperatyviai nustato pareigą NVSC patikrinti, ar asmens pateikta nustatytos formos paraiška gauti Leidimą-higienos pasą bei kiti Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai nekelia pagrįstų abejonių. Visų neatitikimų, iš karto keliančių pagrįstas abejones dėl Muzikos studijos pateiktų dokumentų tikrumo ir atitikties, NVSC, vykdydama jai nustatytas pareigas, privalėjo kreiptis į Muzikos studiją dėl trūkumų ištaisymo, tačiau to nepadarė ir, nesant pašalintiems neatitikimams, išdavė Muzikos studija Leidimą-higienos pasą veiklos vykdymui nurodytose patalpose.
42.2. Muzikos studija apeliaciniame skunde nurodo, kad neatitikimai NVSC teiktuose dokumentuose galėjo atsirasti dėl žmogiškos klaidos. Taigi, pareiškėjų nuomone, pripažįstama, kad teiktuose dokumentuose egzistavo klaidos, kurių NVSC „nepastebėjo“ bei neatliko veiksmų, kuriais išsklaidytų abejones dėl vertinimų dokumentų turinio.
42.3. Nors Muzikos studijos apeliaciniame skunde teigiama, kad panaudos sutartys yra vykdomos, ypač pagrįstas abejones dėl patalpų naudojimo pagrindo kelia pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 25 d. posėdžio metu paties liudytojo L. P. duoti parodymai, kurių metu jis pats kelis kartus pakartojo, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos ne panaudos sutartys, o nuomos sutartys, kurių pagrindu yra gaunamos nuomos pajamos (posėdžio įrašo 2:05:35–2:06:20 min.). Tokie liudytojo L. P. duoti parodymai paneigia Muzikos studijos NVSC pateiktų dokumentų tikrumą. Aplinkybes dėl teisės naudotis nurodytomis patalpomis, kaip to reikalauja Taisyklės, oficialiai turėtų įrodyti pati Muzikos studija, o ne tokias prielaidas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu daryti NVSC. Be to, Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinti duomenys dėl patalpų naudojimosi pagrindo, ir ši aplinkybė kelia dar didesnes abejones, koks yra tikrasis teisinis patalpų naudojimosi pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, NVSC teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad pateikti dokumentai nesukėlė abejonių, tik patvirtina pareiškėjų teiginius, jog NVSC Muzikos studijos teiktus dokumentus vertino atmestinai, neatsižvelgdamas į dokumentų turinį ir formą, yra nesuderinama nei su Taisyklių, nei su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
42.4. Selektyviu bei nepagrįstu laikytinas ir kitas NVSC apeliacinio skundo argumentas, jog, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, „Taisyklių 18 punktas nekalba apie dokumentų visapusišką vertinimą <...> o kalbama tik apie kopijų tikrumą <...> Taisyklės neįgalioja tikrinti dokumentų tikrumo, jos įgalioja tik įvertinti dokumentų kopijas bei užtikrinti, kad veiklą norintis vykdyti asmuo turėtų teisę naudotis patalpomis, kuriose numato vykdyti veiklą (svarbu, kad dokumentas būtų apskritai galiojantis, kad kopija nekeltų abejonių pvz. nebūtų be dalies parašu, pateikta nepilna, neįskaitoma)“. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Kadangi tarp NVSC Taisyklių 18 punkte įtvirtintų pareigų yra nurodyta ir pareiga patikrinti pateiktų dokumentų kopijų tikrumą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai NVSC teikia ne dokumentų originalus, o tik jų kopijas, tačiau Taisyklių 18 punkto traktavimas, jog tai yra vienintelė NVSC pareiga, paneigtų kitas šioje normoje nurodytas NVSC pareigas. Aiškinant šią normą tik kaip nustatančią NVSC formalią pareigą patikrinti dokumentų kopijas, atsakingai nesigilinant į pateiktų dokumentų turinį, kiltų klausimas, kodėl šioje normoje, taip pat, yra nustatyta pareiga, jog, NVSC kilus neaiškumams dėl statinio, kuriame numatoma vykdyti ar vykdoma pareiškėjo ūkinė komercinė veikla, ar kitiems neaiškumams NVSC turi kreiptis į pareiškėją dėl šių trūkumų pašalinimo. Tokiu atveju išvis kiltų klausimas, kaip NVSC galėtų kilti tokie neaiškumai bei kaip NVSC žinotų, jog asmuo tikrai šiose patalpose planuoja vykdyti ar vykdo veiklą, jei NVSC netikrintų pateiktų dokumentų turinio bei jų atitikties įstatymų reikalavimams, o tik formaliai tikrintų, ar pateiktos visos reikiamos dokumentų kopijos. Toks Taisyklių 18 punkto traktavimas be kita ko ne tik nepagrįstai susiaurintų NVSC pareigas, bet ir betiksliu padarytų patį Leidimą-higienos pasą, kuris išduodamas tik tam pareiškėjui, kuris ne formaliai, o faktiškai atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus.
42.5. Pareiškėjai nesutinka ir su Muzikos studijos apeliacinio skundo teiginiu, jog „pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę bylos baigčiai ir teisiniam rezultatui suteikė elementariam rašymo apsirikimui – klaidingos vienos panaudos sutarties datos nurodymui, nors toks apsirikimas savo esme neįtakoja nei panaudos sutarties galiojimo ir/ar jos šalių sutartinių santykių, nei Higienos paso išdavimo teisėtumo ar galiojimo“. Kadangi išduodant Muzikos studijai Leidimą-higienos pasą, ne tik buvo neįvertinta „viena klaidinga panaudos sutarties data“, tačiau, nesilaikant Taisyklių, nemažai paraiškos priedų (dokumentų) neatitikimų, keliančių pagrįstas abejones, ar išvis šie dokumentai yra galiojantys ir gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, nebuvo įvertinti ir patikrinti, nebuvo ištaisyti jų trūkumai, o pats NVSC, vertindamas Muzikos studijos ikimokyklinio ugdymo veiklos vykdymo sąlygas, savo pažymoje ne tik įtvirtino realybės neatitinkančią informaciją, bet, išduodamas Leidimą-higienos pasą, nepaisė griežtų higienos normų reikalavimų.
42.6. Atmestinas kaip nepagrįstas Muzikos studija apeliacinio skundo argumentas, kuriame, remiantis Aprašo 10 punkto nuostata, kad, jeigu dviejų butų name planuojama naudoti vieną šio namo butą ar kitas patalpas Tvarkos aprašo 3.1-3.20 ir 3.22 papunkčiuose, 31 punkte nurodytų rūšių veiklai vykdyti, privaloma gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu, teigiama, jog šiuo atveju D. O. 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas buvo gautas būtent tuo metu, kai bute buvo planuojama darželio veikla. Vadovaujantis tokiu aiškinimu galėtų susidaryti situacijos, kuomet pareiškėjai, siekdami gauti Leidimą-higienos pasą, tačiau matydami, jog dabartiniai gretimo buto savininkai jiems neduoda veiklos vykdymui patalpose sutikimo, galėtų susirasti prieš 5 ar daugiau metų buvusį gretimo buto savininką bei susitarti, jog jis parašytų tokį sutikimą, ypač, atsižvelgiant į tai, kad toks sutikimas nėra niekur registruojamas bei neįmanoma objektyviai patikrinti, nuo kada iš tiesų buvo pradėta planuoti pareiškėjų komercinė veikla. Panaši situacija yra susidariusi ir nagrinėjamoje byloje.
42.7. Pareiškėjai nesutinka ir su kitais NVSC, bei Muzikos studija apeliacinių skundų teiginiais, jog jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo Aprašo nuostatų vertinimui, palyginant daugiabučių namų patalpų naudojimui taikomus reikalavimus su dviejų butų patalpų naudojimui keliamiems reikalavimams, kadangi „akivaizdu, kad daugiabučių, turinčių bendrą laiptinę, patalpų naudojimui taikomi kitokie reikalavimai nei dviejų butų, turinčių atskirtus įėjimus į butus, patalpų naudojimui“. Pažymi, kad 2017 m. kovo 21 d., kuomet buvo pateikta VšĮ „Muzikos studija“ paraiška, galiojančios Aprašo redakcijos 9 punktas iš esmės nustatė tą patį reikalavimą. Aprašo nuostatos koncentravosi ne tik į pastate gyvenančių butų ar kitų patalpų savininkų skaičių, tačiau, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, siekė, jog nebūtų pažeistos bendras sienas ir / ar perdangas (kokias turi ir dvibutis namas) turinčių butų ir kitų patalpų savininkų teisės.
42.8. Muzikos studija bei NVSC, nesutikdami su jiems nepalankia teismo išvada, nurodo, jog nagrinėjama situacija neatitinka teisės aktuose nustatytų atvejų, kuomet Leidimas-higienos pasas gali būti panaikintas, o, visgi, jei LVAT atmestų apeliacinius skundus, prašo, jog teismas pasisakytų dėl tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos Įstatymo 21 straipsnio 9 ir 12 dalies atžvilgiu. Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsniu bei Taisyklėmis, NVSC turėtų oficialiai kreiptis į Muzikos studiją dėl dokumentų trūkumų ištaisymo įrodymų pateikimo, higienos normos reikalavimų pažeidimo pašalinimo bei, pagal dabar galiojančio Aprašo redakciją, gretimo buto savininko raštiško sutikimo pateikimo, o Muzikos studija per NVSC nurodytą terminą privalėtų ištaisyti nurodytus trūkumus. Vadovaujantis to paties įstatymo 21 straipsnio 10 dalimi, jei Muzikos studija per NVSC nurodytą terminą trūkumus pašalintų, Leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymas turėtų būti panaikintas, tačiau, jei Muzikos studija nurodytų trūkumų per nustatytą terminą neištaisytų – Leidimas-higienos pasas privalėtų būti panaikinamas. Taigi, nei Komisijos sprendimo, nei pirmosios instancijos teismo išvados bei įpareigojimai neprieštarauja Įstatymo ar Taisyklių nuostatoms bei jų neviršija, todėl nurodyti sprendimai šioje dalyje laikytini pagrįstais ir teisėtais.
42.9. Taip pat pareiškėjai pastebi ir tai, kad NVSC argumentų apie praleistą terminą nenurodė teikiant savo atsiliepimą į pareiškėjų 2019 m. balandžio 19 d. pateiktą skundą Komisijai ir šį argumentą naudoja naujai. Atitinkamai laikytina, kad pareiškėjai nepraleido 1 mėnesio termino skundui paduoti, o Muzikos studija apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto termino turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
42.10. NVSC elgesys šios bylos aplinkybių kontekste ir NVSC neveikimas, pareiškėjų nuomone, turėtų būti laikomas nesąžiningu. Pareiškėjas dar 2019 m. kovo 7 d. NVSC pateikė skundą dėl Muzikos studija vykdomos veiklos ir jai išduoto Leidimo-higienos paso. Šiuo metu nuo skundo padavimo yra praėję daugiau beveik 13 mėnesių, tačiau iki šiol NVSC tinkamai nėra išnagrinėjęs pareiškėjo skundo ir toliau nesąžiningai vengia prisiimti atsakomybę už savo padarytus pažeidimus. Pareiškėjų nuomone, NVSC, pateikdamas prašymą teismui, o dabar ir apeliacinį skundą, po to, kai Komisija jau du kartus savo sprendimuose, o dabar ir Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtame sprendime, konstatavo NVSC pažeidimus, tiesiog siekia vilkinti procesą ir išvengti savo atsakomybės. NVSC elgesys vertintinas, kaip viešojo administravimo subjekto neveikimas ir siekis išvengti įsiteisėjusios Komisijos sprendimo vykdymo. NVSC yra valstybės institucija, atliekanti viešojo administravimo funkcijas, todėl privalo laikytis gerosios viešojo administravimo praktikos ir valstybės institucijų veikimo žmonių interesų labui principo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas NVSC Vilniaus departamento Atsakymas ir atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
46. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija atsakovo 2019 m. liepos 17 d. raštą
Nr. (10-11 4.80E)2-35198, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu VšĮ Muzikos studija išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. LHP.10-387(16.7.1. 10.11), t. y. ginčas byloje vyksta iš esmės dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti jau išduotą ir galiojantį Leidimą-higienos pasą.
47. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.)
21 straipsnio 9–12 dalys. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant leidimo-higienos paso galiojimas yra panaikinamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo pagrindai nėra aktualūs, nes byloje nėra duomenų, kad ginčo leidimo-higienos paso turėtojas būtų pateikęs prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimą, kad ginčo leidimo-higienos paso turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas keičiant ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą, ar kad ginčo leidimo-higienos paso turėtojas neteko teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas leidimas-higienos pasas.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilusiam ginčui yra aktualus tik Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 3 punkte numatytas leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo pagrindas – Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas dėl leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo fizinis, juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, tinkamo pašalinimo ir nesikreipė į leidimus-higienos pasus išduodančią instituciją dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau, įvertinus pateiktus dokumentus ir atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą, buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą.
49. Taigi, pateiktas norminis reglamentavimas suponuoją išvadą, jog, prieš priimant sprendimą dėl leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo, turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo, kartu leidimo-higienos paso turėtojui suteikiant galimybę pašalinti nustatytus veiklos trūkumus ar pažeidimus.
50. Sprendimo dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo pagrindų baigtinis sąrašas yra pateiktas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje, kuri numato, kad leidimo-higienos paso galiojimas sustabdomas (1 p.) jeigu valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų ir Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas apie nustatytus trūkumus ir (ar) pažeidimus leidimo-higienos paso turėtojas per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar) pažeidimų; (2 p.) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
51. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo leidimo-higienos paso turėtojas
VšĮ Muzikos studija būtų pateikęs prašymą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, todėl nagrinėjamoje byloje Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punktas nėra aktualus.
52. Pasisakant dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyto leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo pagrindo pažymėtina, kad šiuo pagrindu leidimo-higienos paso galiojimas gali būti stabdomas tik tada, kai valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, jog įmonės ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų, t. y. aptariamas leidimo-higienos paso galiojimo stabdymas sietinas su įmonės ūkinės komercinės veiklos sąlygų nebeatitikimu visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimams, taip pat neatitikimu kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams.
53. Nagrinėjamoje byloje pateikto pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. skundo atsakovui turinys tvirtina, kad pareiškėjai savo reikalavimą dėl ginčo Leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo iš esmės siejo tik su tuo, jog, jų teigimu, išduodant Leidimą-higienos pasą buvo pažeistas Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimas gauti kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimus raštu (Komisijos byla, b. l. 25–27).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas nėra visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma), taip pat šis teisės aktas nepriskirtinas prie kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų. Įvertinus Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 turinį bei šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo baigiamąsias nuostatas yra pagrindas teigti, jog Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas yra Statybos įstatymą lydintis poįstatyminis teisės aktas, kurio nuostatų kontrolė nėra priskiriama atsakovo kompetencijai. Todėl darytina išvada, jog Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo nuostatų pažeidimas, jei toks būtų nustatytas, nesuteikia teisės atsakovui Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytu pagrindu stabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
55. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovui 2017 m. gegužės 26 d. priimant sprendimą dėl ginčo Leidimo-higienos paso išdavimo, galiojo Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo pirminė redakcija (nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 30 d.), kuri nenumatė, kad, ruošiantis dviejų butų name vykdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklą, yra reikalingas kito buto ar kitų patalpų savininkų sutikimas raštu. Toks reikalavimas teisės akte atsirado tik nuo 2018 m. sausio 30d., tačiau šis teisės normos pasikeitimas negali būti pagrindu Leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymui, nes Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 1178 bei juo patvirtintame Apraše nėra numatyta, jog Aprašo nuostatos gali būti taikomos retrospektyviai.
56. Be to, teismas pažymi, kad byloje pateiktas rašytinis įrodymas – D. O., kuris buvo buto (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausančio pareiškėjams) savininkas, 2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimas – patvirtina, jog rašytinis sutikimas vykdyti darželio veiklą sublokuotose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo gautas.
57. Pareiškėjų argumentai, kad, pasikeitus buto (duomenys neskelbtini), savininkams, D. O. sutikimas nebėra galiojantis, atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, po buto savininkų pasikeitimo D. O. vienašaliu sandoriu (2016 m. rugsėjo 20 d. sutikimu) prisiimta pareiga tenka naujiesiems buto savininkams, šiuo atveju – pareiškėjams.
58. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. skundą dėl Leidimo-higienos paso Nr. LHP.10-387(16.7.1. 10.11) panaikinimo tuo pagrindu, jog neva buvo pažeistas Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu
Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo
10 punkto reikalavimas.
59. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčo Leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimą grindžia teikdami argumentus dėl patalpų panaudos sutarčių, sudarytų tarp L. P. ir UAB „Global commerce“ bei tarp UAB „Global commerce“ ir VšĮ Muzikos studija, ydingumo.
60. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip jau minėta anksčiau, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytu pagrindu leidimo-higienos paso galiojimas gali būti stabdomas, kai valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, jog įmonės ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų. Patalpų panaudos sutarčių sudarymą reglamentuoja Civilinio kodekso normos (XXXII skyrius) ir šios teisės normos nėra priskiriamos visuomenės sveikatos saugos reglamentams (higienos normoms) ir kitiems visuomenės sveikatos saugos teisės aktams, šių normų kontrolė nėra priskiriama atsakovo kompetencijai, todėl patalpų panaudos sutarčių sudarymą reglamentuojančių normų nesilaikymas, net jei toks ir būtų nustatytas, nesudaro Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyto pagrindo stabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
61. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir, tenkinant byloje pareikštus apeliacinius skundus, priimamas naujas sprendimas – atsakovo prašymą tenkinti, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 21R-577 (AG-515/07-2019) bei palikti galioti NVSC Vilniaus departamento 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. (10-114.80E)2-35198 „Dėl VšĮ Muzikos studija vykdomai veiklai išduoto leidimo-higienos paso“.
62. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Muzikos studija prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą – 1 497,38 Eur, ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą – 1 089 Eur. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas yra tenkinamas, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ
40 str. 1 ir 3 d.). Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo pavedimas) patvirtina, jog VšĮ Muzikos studija už advokato suteiktas teisines paslaugas – apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 089 Eur. Teisėjų kolegija, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą įvertinusi pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad
VšĮ Muzikos studija priteistina visa prašoma suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti – 1 089 Eur. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 147 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Muzikos studija apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento prašymą tenkinti ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 21R-577 (AG-515/07-2019) bei palikti galioti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. (10-114.80E)2-35198 „Dėl VšĮ Muzikos studija vykdomai veiklai išduoto leidimo-higienos paso“.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Muzikos studija priteisti iš pareiškėjų J. J. ir J. J. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, o bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė