Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2433-343-2012].doc
Bylos nr.: 2A-2433-343/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Geschel transporte 300550424 atsakovas
Dainoro transportas 300576636 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl transporto priemonių nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Nuoma:
Transporto priemonių nuoma

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-2433-343/2012

(Proceso Nr. 2-05-3-13733-2011-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 60; 121.21

(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

 

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės IĮ „Dainoro transportas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1459-568/2012 pagal ieškovės IĮ „Dainoro transportas“ ieškinį atsakovei UAB „Geschel transporte“ dėl skolos priteisimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškiniu ir dubliku (b.l. 3-5, 89-91, t. 1) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 33 498,65 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 1 005 Lt žyminio mokesčio ir 405 Lt išlaidų už vertimo paslaugas nurodydama, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta transporto priemonės Scania R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė minėtą transporto priemonę išnuomojo atsakovei vykdyti veiklai, nedarančiai žalos transporto priemonei, o konkrečiai - vykdyti užsakymus, kuriuos atsakovė gaudavo iš Schmitke Transporte GmbH. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį nuomos mokestis buvo 12 430,08 Lt plius PVM per mėnesį, kurį nuomininkė turėjo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo. 2011 m. sausio 20 d. raštu ieškovės iniciatyva tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nuo 2011 m. sausio 20 d. buvo nutraukta, transporto priemonė grąžinta ieškovei, tačiau net ir nutraukus nuomos sutartį atsakovė žodinio susitarimo pagrindu iki 2011 m. vasario 28 d. naudojosi pirmiau nurodyta transporto priemone ir už jos naudojimąsi liko skolinga ieškovei 33 498,65 Lt. Nurodytu laikotarpiu pagal žodinį susitarimą ieškovė vykdė atsakovės užsakymus ir gabeno krovinius Schmitke Transporte GmbH užsakymu, tačiau atsakovė vengia už tai atsiskaityti su ieškove. Su Schmitke Transporte GmbH ieškovė jokių susitarimų nebuvo sudariusi nei nuomos sutarties galiojimo metu, nei vėliau nutraukus transporto priemonės nuomos sutartį, ieškovė niekuomet tiesiogiai minėtos įmonės užsakymų nevykdė, todėl pervežimus ieškovė atliko su atsakovės žinia. Reikalavimas reiškiamas ne tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu, o remiantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytu žodiniu susitarimu dėl krovinių vežimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu (b.l. 60-64, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės IĮ „Dainoro transportas“ atsakovės UAB „Geschel transporte“ naudai 3 055,25 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 29,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas pripažino byloje esant įrodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kad po šios nuomos sutarties nutraukimo ieškovė įvykdė kelis užsakymus su atsakovei nuomota transporto priemone, tačiau laikė, kad užsakymai buvo įvykdyti be atsakovės žinios, nesant tarp šalių jokio susitarimo, kadangi, nors Schmitke Transporte GmbH užsakymai pateikti 2011 m. vasario 22 d., tačiau juose nurodyti pasikrovimo ir išsikrovimo terminai yra ankstesni, nei kad užsakymo data, todėl tokio užsakymo įvykdymas būtų neįmanomas, net jei ir būtų egzistavęs susitarimas tarp šalių. Be to, faktą, kad tarp šalių nebuvo sudarytas ieškovės nurodomas susitarimas patvirtina ir tai, kad toks susitarimas atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, būtų ekonomiškai nenaudingas, nes ji visą gautą pelną turėtų atiduoti ieškovei. Teismas konstatavo, kad atsakovė jokių tarpininkavimo paslaugų nevykdė, jai tretysis asmuo Schmitke Transporte GmbH už ieškovės atliktus pervežimus pinigų nepervedė, todėl atsakovė 2011 m. kovo 30 d. rašte ir nurodė ieškovei dėl apmokėjimo kreiptis į minėtą įmonę. Apie kuro ir kelių kortelių panaudojimą atsakovė sužinojo tik gavusi sąskaitas faktūras, todėl minėtu raštu ir kreipėsi į ieškovę, prašydama kompensuoti jai 7 938,12 EUR sumą už laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. vasario 28d. išnaudotą dyzelinį kurą ir kelių mokesčius, kuriais ir buvo kompensuota dalis sumos iš nepagrįstai prašomos priteisti iš atsakovės 17 640 EUR sumos. Teismas nustatė, kad visus užsakymus ieškovė priėmė ne iš atsakovės, o iš Schmitke Transporte GmbH, kurie buvo pateikiami trumposiomis SMS žinutėmis, vežimo sutartis buvo patvirtinta važtaraščiais, kuriais disponuoja ieškovė, o įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus susitarimą tarp atsakovės ir Schmitke Transporte GmbH byloje nėra. Teismas laikė, kad 2011 m. kovo 30 d. raštas negali būti nei vežimo sutartį, nei skolos faktą patvirtinantis dokumentas, todėl ieškinį atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

              Apeliaciniu skundu (b.l. 71-76, t. 2) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti jai iš atsakovės visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi motyvuojamoji sprendimo dalis yra nevientisa, prieštaringa, neatitinkanti sprendimo rezoliucinės dalies, todėl nėra aišku, remiantis kokiais argumentais teismas priėmė sprendimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra galima vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė, kaip taikė įstatymo nuostatas ir kokias teisiškai reikšmingas išvadas padarė. Teismo sprendime nurodyti iš konteksto išimti šalių paaiškinimai yra mažai suprantami, todėl iš skundžiamo teismo sprendimo net nėra galima suprasti, dėl ko vyko ginčas byloje, dėl ko spręstina, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir nesiekė jų nustatyti.
  2. Byloje ginčo dėl to, jog 2010 m. rugsėjo 28 d. tarp šalių sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2011 m. sausio 20 d. nekilo, todėl visi kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su nutraukta nuomos sutartimi, yra teisiškai nereikšmingi ir tik patvirtina teismo sprendimo ydingumą. Apeliantei reikalavimą reiškiant ne iš tarp šalių egzistavusios nuomos sutarties, teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės pasisakydamas tik dėl nuomos sutarties, ne tik kad pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktus, bet ir neišaiškino tikruosius ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.
  3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ir nutraukus transporto priemonės nuomos sutartį apeliantė įvykdė kelis užsakymus dėl krovinių pervežimo pagal Schmitke Transporte GmbH užsakymą, todėl laikytina, jog tarp šalių susiklostė faktiniai krovinių vežimo santykiai, ko teismas visiškai nevertino, nors nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Laikytina, kad šalys buvo sudariusios žodinę krovinių vežimo sutartį, ką patvirtina ne tik sutarties įvykdymo faktas, bet ir šalių konkliudentiniai veiksmai tiek iki ir po sutarties sudarymo.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė ir atsakovė jokio žodinio susitarimo dėl krovinių pervežimo nebuvo sudariusios, o apeliantė užsakymus vykdė be atsakovės žinios, kadangi teismo išvada nepagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais, o priešingai - ją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: užsakymai, sąskaitos faktūros, kurie tik patvirtina, kad apeliantė niekuomet tiesiogiai su Schmitke Transporte GmbH nebendravo, jokie susirašinėjimai tarp jų nevyko, o visus užsakymus su Schmitke Transporte GmbH derino atsakovė. Be to, atsakovė pripažino užsakymų įvykdymo faktą, įtikinėjo, kad už juos su apeliante atsiskaitys Schmitke Transporte GmbH, ką atsakovė ir nurodė 2011 m. kovo 30 d. rašte, tačiau apeliantei už įvykdytus užsakymus iki šiol niekas nėra sumokėjęs, o kadangi apeliantė sutartį dėl krovinių pervežimo buvo sudariusi su atsakove, ši ir turi atsiskaityti su apeliante.
  5. Apeliantės manymu, civilinę bylą išnagrinėjusi teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi, šališka, todėl buvo pažeista apeliantės teisė į nešališką teismą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 89, t. 2) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normų, yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl turi būti paliktas nepakeistas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o nesant galimybės pagal byloje esančius įrodymus bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Dėl teismo sprendimo turinio ir teismo pareigos atskleisti ginčo esmę

 

CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Įstatymų leidėjas teisės aktuose yra detaliai nurodęs, kokie klausimai turi būti išsprendžiami priimant teismo sprendimą, o tai turi atsispindėti teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse. Remiantis CPK 265 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti ne tik byloje esančius įrodymus, konstatuoti, kokios aplinkybės, reikšmingos bylai, yra nustatytos, o kurios ne, tačiau taip pat nustatyti bei nurodyti, koks įstatymas turi būti taikomas ir jį konkrečiai pritaikyti, nurodyti, ar pareikštas ieškinys tenkintinas ar ne. Nurodyti duomenys turi atsispindėti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kur teismas glausta forma turi ne tik nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įvertinti įrodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kokius nors įrodymus, bet ir nurodyti teisės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas teismo sprendimą (CPK 270 str. 4 d.). Sistemiškai aiškinant CPK 176 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4-5 dalių turinį akivaizdu, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje daroma išvada turi būti logiškai pagrįsta nuoseklaus byloje esančių įrodymų analizės pagrindu konstatuojant reikšmingų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo faktą, minėtas aplinkybes įvertinus teisinio reglamentavimo kontekste. Vadovaujantis CPK 14 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu betarpiškumo principu, teismas privalo tiesiogiai ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, pagrįstais kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, jei jis yra vientisas ir logiškai išdėstytas, jei jo dalys neprieštarauja viena kitai, yra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, išplaukiančios viena iš kitos ir viena kitą paaiškinančios bei papildančios. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, negali sutikti, jog toks teismo sprendimas galėtų būti laikomas teisėtu ar pagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra prieštaringa ir nevientisa, joje nurodytos aplinkybės ir daromos išvados prieštarauja vienos kitoms, motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl toks sprendimas negali būti paliktas galioti. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad iš skundžiamo teismo sprendimo negalima vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes, kaip reikšmingas civilinės bylos išnagrinėjimui teismas nustatė, kokius įrodymus ir kaip vertino, taip pat kokiais teisės aktais remdamasis sprendė dėl ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, mano, kad, priimant sprendimą, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsamiai įvertintos ir ištirtos visos šalių nurodomos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, neišspręsti kiti priimant sprendimą spręstini klausimai.

Iš esmės ginčas byloje kilo dėl šalių tarpusavio teisinių santykių egzistavimo ir jų pobūdžio nutraukus tarp šalių sudarytą 2010 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės nuomos sutartį. Pažymėtina, jog tiek apeliantė, tiek ir atsakovė pripažino, kad minėta transporto priemonės nuomos sutartis ginčijamų teisinių santykių metu tarp šalių jau neegzistavo, apeliantės iniciatyva buvo nutraukta, todėl nėra aišku, remiantis kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas tarp šalių egzistavusius santykius vertino minėtos sutarties kontekste. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio nutraukus pirmiau minėtą nuomos sutartį nepasisakė, nevertino byloje esančių rašytinų įrodymų, taip pat šalių elgesio tiek iki sutarties nutraukimo tiek ir po jo jų tarpusavio teisinius santykius pagrindžiančiu aspektu, kas svarbu sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš naujo būtina ne tik nustatyti, ar tarp šalių egzistavo ir kokie teisiniai santykiai nutraukus transporto priemonės nuomos sutartį, bet konstatavus tokių santykių egzistavimo faktą būtina nustatyti ir šalių tarpusavio teises bei pareigas. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas ginčą tarp šalių neatsižvelgė į faktinį ieškinio pagrindą, kadangi ieškovė reikalavimą reiškė ne iš anksčiau tarp šalių egzistavusių nuomos teisinių santykių, tačiau iš tarp šalių sudarytos žodinės krovinių pervežimo sutarties, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nėra pasisakęs. Teismui nevertinus tarp šalių egzistavusių teisinių santykių, o priimant sprendimą remiantis tik anksčiau tarp šalių egzistavusių santykių teisiniu įvertinimu, negalima sutikti, kad teismas sprendime atskleidė bylos esmę. Pažymėtina, jog teismas detaliai nevertino byloje esančių duomenų apie ieškovės atliktus pervežimus, pateiktus užsakymus dėl jų, pateiktas sąskaitas apmokėjimui, juose konkrečiai nurodytus ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės duomenis, nors pateiktos sąskaitos atsakovei; nepagrįstai apsiribojo tik konstatavimu, jog užsakymų datai esant vėlesnei nei kad prekių pasikrovimo ir išsikrovimo terminai, tokie užsakymai negalėjo būti vykdomi, todėl galimai net ir esant susitarimui tarp šalių dėl krovinių pervežimo, ieškovė nurodytų užsakymų negalėjo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo visų pateiktų duomenų apie atliktus pervežimus, vežtus krovinius, nesiaiškino, ar minėti pervežimai tikrai buvo atlikti, esant kieno nurodymams, dėl ko laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimą neišsiaiškinęs bei nevertinęs visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neįvertino tos aplinkybės, jog sąskaitas faktūras pagal apeliantės nurodytus pervežimus dėl apmokėjimo užsakovei Schmitke Transporte GmbH pateikė ne apeliantė, o atsakovė, kas leidžia manyti tarp šalių egzistavus tam tikrus teisinius santykius. Nors teismas padarė išvadą, kad apeliantė krovinius vežė be atsakovės žinios ir nesant jos sutikimo, tačiau nėra aišku, remiantis kokiais įrodymais ir argumentais tokią išvadą teismas padarė. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar užsakovė Schmitke Transporte GmbH yra apmokėjusi, o jei taip, tai kam, už atliktus pervežimus, kas leistų ne tik nustatyti, su kuo minėta užsakovė buvo sudariusi susitarimą dėl krovinių pervežimo, bet kartu ir daryti tam tikras išvadas dėl tarp šalių egzistavusių teisinių santykių pobūdžio. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl būtinybės byloje dalyvaujančiu asmeniu patraukti Schmitke Transporte GmbH, kadangi manytina, jog ši įmonės turi teisinį suinteresuotumą nagrinėjama byla, nes priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Taip pat būtina išsamiai išanalizuoti ir įvertini byloje esančio 2011 m. kovo 30 d. atsakovės rašto, adresuoto apeliantei, turinį ir tikruosius atsakovės ketinimus rašant tokio turinio raštą, kadangi minėto rašto įvertinimas kitų įrodymų kontekste yra svarbus nustatant tikruosius tarp šalių egzistavusius teisinius santykius bei šalių ketinimus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės teise į teisminę gynybą ir civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumu, kaip neturinčių reikšmės skundžiamo teismo sprendimo galiojimui, teismas nepasisako.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai pripažinti ginčijamą sprendimą nepagrįstu, neteisėtu, todėl naikintinu. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šis principas turi būti derinamas su kitais civilinio proceso principais ir jų nepaneigti – asmens pažeistų teisių gynyba, teisingumo įgyvendinimu ir kitais. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos iš esmės ir kuo išsamiau būtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Šių nuostatų neatitinka bylos perdavimas nagrinėti žemesnės instancijos teismui, jeigu žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327 str., 329 str.). Vienas iš tokių atvejų nustatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegijos manymu, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                  Algimantas Kukalis

 

 

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

 

 

                                                                                                                Arvydas Žibas


Paminėta tekste:
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 14 str. Betarpiškumo principas
  • CPK
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės