Teisėjas
Jonas Špelveris Baudž.
byla Nr. 1S-393-174/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.8.1.1.; 2.12.; 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. liepos 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
teismo
posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutarties,
kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą iškelti baudžiamąją bylą A. D. pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio l dalį ir
n u s t a t ė:
J.
S. 2009 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės
teismą prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio l
dalį A. D., nes jis, būdamas atsakovu civilinėje byloje Nr.
2-14027-740/2009, savo 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie pareiškėją J.
S.. A. D. minėtame pareiškime nurodė: „ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. S. ir jo šeima užgrobė mano nuomojamą butą“ bei „žinau,
kad jis yra (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą
pasisavinęs“. J. S. nurodo, kad minėta informacija apie jį
yra neatitinkanti tikrovės, paskleista norint sudaryti neigiamą jo asmens
įvaizdį. Ši informacija žemina ne tik jo asmenį, bet taip pat turi negatyvios
įtakos jo vadovaujamai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos
organizacijai. Pareiškėjas nurodė, kad A. D. paskleista
informacija neatitinka tikrovės, nes jis šeimos neturi, nėra užgrobęs A. D. nuomojamo buto, be to, jis yra teisėtai išrinktas
Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, todėl nėra neteisėtai
pasisavinęs pirmininko vardo. Kadangi informacija buvo paskleista raštu, tokie
kaltinamojo A. D. veiksmai turi nusikalstamos veikos,
numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Skundžiama
nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą iškelti baudžiamąją bylą A. D. pagal
BK 154 straipsnio l dalį.
Skundu pareiškėjas J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009-12-14 nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir dėl skundo priimti naują
sprendimą. Teigia, kad skundžiama nutartis užkirto teisę ginti savo pažeistas
teises. Aiškina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau BPK) 34 straipsnį privatus kaltintojas yra nukentėjusysis. Privatus
kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,
palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja
baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų
įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio,
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Jis negalėjo pasinaudoti teise
ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme, tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės
teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2005-12-06 nutartyje Nr. 2K-7-545/2005 konstatavo: „Nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė
ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė
turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją
bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
21,22,25,44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus,
teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus
gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra
vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio
principų. Pagal objektyviuosius
požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų,
galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo,
paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį
informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.
Kaip jau buvo minėta,
šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją
kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir
gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti juo pasitikėjimą. Nuomonė apie
tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl
nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja
informacija.“
Klaipėdos miesto apylinkės
teismas kaltinamojo A. D. teiginius vertino kaip motyvus
civilinėje byloje. Teismo nuomone, šiuos motyvus turėtų įvertinti civilinę bylą
Nr. 2-14027-740/09 nagrinėjantis teismas. Teismas A. D. teiginius
prilygino įsitikinimams, kuriuos laisvai reikšti suteikia Lietuvos Respublikos
Konstitucija, bei teiginiams, susijusiems su informacija, gauta iš
netiesioginių informacijos šaltinių. Teismas nurodė, kad šmeižimas yra tyčinis
nusikaltimas, todėl kaltininko veikoje būtina nustatyti tyčią. Teismo nuomone, A. D. teiginių negalima vertinti kaip tyčinius. Be to,
susidarė prieštaringa situacija Klaipėdos miesto apylinkės teismui
skundžiamojoje nutartyje konstatavus, jog būtina nustatyti tyčią, bet užkirtus
tam kelią atsisakant pradėti privataus kaltinimo procesą.
Teismas nematė A.
D. veiksmuose veikos, kuri turėtų baudžiamojo nusižengimo požymių. Akivaizdu, kad teismas netinkamai vertino skunde
išdėstytas aplinkybes bei padarė tendencingas išvadas.
J. S.
teigimu, A. D. pateiktas
pareiškimas teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje nieko
bendro neturi su jo paskleistais neatitinkančiais tikrovės teiginiais.
Civilinis ginčas yra susijęs su kaltinamojo skola juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad
kaltinamasis A. D. tyčia skleidžia prasimanytus teiginius, nurodytus
jo (J. S.) skunde, kurie neatitinka tikrovės ir neturi
nieko bendro su civiline byla Nr. 2-14027-740/2009. A. D. paskleistas
teiginys: „Žinau, kad jis yra (duomenys
neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą pasisavinęs“, yra
pastarojo tiesiogiai prasimanyta informacija, kuri žemina bei diskredituoja jo
(J. S.) vardą. A. D. aiškiai
suvokdamas tyčia skleidžia prasimanytą informaciją tik iš jam žinomų paskatų. Pareiškėjui
kyla klausimas, kur šiose aplinkybėse teismas įžvelgia pateisinančius motyvus
ginčo dalyke arba kur galima įžvelgti kaltinamojo nuomonę. Pareiškėjas
įsitikinęs, jog A. D. veiksmai turi nusikalstimo, numatyto
BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, tai atitinka LAT 2005-12-06 nutartyje
nurodytiems motyvams, kurių pagrindu ir grindžiamas kaltinimas A.
D. padarius 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Analogiška
situacija yra ir dėl kitų A. D. paskleistų teiginių.
BPK 412 straipsnyje
nurodyta, kad galima atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą tik
tada, jeigu skunde nurodyti akivaizdžiai neteisingi faktai apie nusikalstamą
veiką ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Akivaizdu, kad skundo faktines aplinkybes patvirtina rašytinis įrodymas – A. D. pasirašytas pareiškimas dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, tai patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta.
Pareiškėjo teigimu, atmestinas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad proceso
pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto asmens ir skundą
padavusio asmens teises, trukdytųjų laiką bei galėtų sukelti proceso dalyviams
tam tikras neigiamas pasekmes, nes neigiamos pasekmės atsirastų tik jam (J. S.), nes kaltinamasis A. D. daug metų
visur ir visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais jį šmeižia ir įžeidinėja. Tuo
tarpu skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis užkerta jam kelią
ginti pažeistas teises ir interesus teisme, jį diskriminuoja.
Pareiškėjas J. S.
prašo skundą tenkinti.
Skundas atmestinas.
J. S. kaltina A. D. tuo, kad jis,
būdamas atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009, savo 2008-11-26
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskleidė tikrovės
neatitinkančias žinias apie jį (J. S.), nurodydamas, kad:
„ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. S. ir jo
šeima užgrobė mano nuomojamą butą“ bei „žinau, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą
pasisavinęs“, ši informacija neatitinka
tikrovės ir jį pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo.
Teismo nuomone, surašydamas 2008-11-26
pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.
2-14027-740/2009 A. D. nesiekė
paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S.. A. D. minėtame pareiškime išdėstyti teiginiai negali būti
vertinami kaip žeminantys pareiškėją, kadangi nėra duomenų, jog pateikta
informacija A. D. siekė tyčia pažeminti J.
S.. A. D. išdėstė savo
nuomonę apie J. S., savo požiūrį į jį. Tai, kad A. D. 2008-11-26 pareiškimas yra apšmeižiantis, yra
vertinamojo pobūdžio ir išreiškia pareiškėjo asmeninį požiūrį į A.
D. poziciją ir jos vertinimą. Kaip
minėta, nuomonė – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė
nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Vertinant kaltinamojo A. D. 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009 išdėstytus
teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta
informacija, kuri pažemino J. S. garbę ir orumą, sukėlė
jam neigiamų teisinių pasekmių, nesant duomenų apie tai, jog rašydamas
minėtą pareiškimą A. D. abejojo savo nuomonės teisingumu
ir tikrumu, pareiškime pateikta informacija siekė pažeminti ar paniekinti
nukentėjusįjį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės
neatitinkančią informaciją.
J. S. skundo argumentai neduoda pagrindo vertinti A. D. pareiškime nurodytos informacijos kaip žeminančios kitą
žmogų, nes A. D., kaip proceso dalyvis civilinėje byloje
Nr. 2-14027-740/2009, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir
išdėstė savo motyvus. Minėto A. D. pareiškimo turinys
neleidžia teigti, jog šiame dokumente būtų buvę paskleisti pareiškėją
paniekinantys, pažeminantys ar pasitikėjimą juo pakertantys duomenys, o
vertinimai ir apibendrinimai, kurie
išsakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei
visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės
ginamoms vertybėms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio,
reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 9 dalyje nurodyta, kad šio
straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo
posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis
neatsako. Tokiu būdu A. D. minėtame
pareiškime išdėstyti motyvai, jo nuomonė apie J. S.,
negali būti laikomi asmens šmeižimu ir užtraukti atsakomybę pagal BK 154
straipsnio 1 dalį.
BPK 4121 straipsnio
1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti
privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai
apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso
3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Apylinkės teismas,
išanalizavęs J. S. skunde nurodytas aplinkybes ir
pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog A. D. 2008-11-26
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.
2-14027-740/2009 išdėstyti teiginiai neduoda pagrindo išvadai, kad A. D. turėjo tikslą tyčia pažeminti J. S. bei
sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Esant šioms aplinkybėms žemesnysis teismas
pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2009-12-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas
nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu
teisėja
n u t a r i a :
J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009-12-14 nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta
Miliuvienė