Civilinė byla Nr. 2A-176/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 36.1., 52.3., 52.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I
M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus
ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Joanai
Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui A. Z.,
atsakovo atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės
administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m.
balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-544/2010 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės
administracijai dėl 591 268 litų skolos už atliktus rangos darbus ir
delspinigių priteisimo bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje yra kilęs ginčas dėl pagal
statybos rangos sutartį atliktų papildomų darbų apmokėjimo. Panevėžio
rajono savivaldybės administracija 2007-10-03 paskelbė supaprastintą atvirą
konkursą dėl globos namų remonto darbų 3 450 100 Lt vertės pirkimo, kurį
laimėjo ieškovas ir su juo buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Vėliau
neskelbiamų derybų būdu atsakovas iš ieškovo nusipirko 49 900 Lt vertės
papildomus pastato vėdinimo įrengimo darbus. Darbų atlikimo metu paaiškėjus,
kad reikalinga atlikti papildomus darbus, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl
papildomų darbų atlikimo. 2008-06-06 raštu atsakovo administracijos vadovas
pateikė prašymą ieškovui atlikti visus globos namų rekonstrukcijos darbus ir
iki 2008 m. birželio mėnesio baigti namų rekonstrukciją, o taip pat
įsipareigojo iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus. Pagal
pagrindinę rangos sutartį su vėlesniais pakeitimais atliktus rangos darbus,
taip pat papildomus darbus, atliktus 2008 metų birželio ir spalio mėnesiais,
ieškovas yra pridavęs atsakovui. Už darbus pagal 2007-11-10 rangos sutartį su
pakeitimais atsakovas su ieškovu atsiskaitė, tačiau neatsiskaitė už atliktus
papildomus statybos rangos darbus. Todėl ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš
atsakovės 570 722 litų už atliktus papildomus statybos rangos darbus, 20 546 litų
delspinigių, 15,27 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2010-04-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš
atsakovo 570 722 litų už atliktus papildomus statybos rangos darbus bei 15,27 %
dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetė.
Apygardos teismas
sprendimą grindė tais motyvais, kad tarp šalių yra susiklostę statybos rangos
teisiniai santykiai, byloje nėra ginčo dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas
pažymėjo, kad, laikytis teisės aktų reikalavimų, prašant atlikti papildomus
darbus, buvo atsakovo pareiga. Atsakovas, atstovaujamas administracijos
direktoriaus, prašė atlikti papildomus darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti
iki 2008-12-31, todėl ieškovas atliko papildomus darbus ne savo rizika, o
vadovaudamasis statybos rangos sutartimi, numatančia papildomų darbų, esant
būtinumui, atlikimą ir jų apmokėjimą papildomo finansavimo sąskaita.
Teismas
netenkino prašymo priteisti delspinigius, kadangi susitarimas dėl netesybų turi
būti rašytinis (CK 6.72 str.). Šalys rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų
atlikimo nesudarė, o tarp šalių 2007-11-10 sudarytoje rangos sutartyje su
vėlesniais pakeitimais nebuvo numatyta, kad atsakovas už neatsiskaitymą laiku
mokės ieškovui delspinigius ir už papildomus darbus, kurių atlikimo būtinybė
gali iškilti vėliau sutarties 2.3 p. pagrindu.
III. Apeliacinio
skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas dėl šio sprendimo padavė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti
naują. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Apygardos teismas nepagrįstai
konstatavo, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai
santykiai. Apelianto vertinimu, bylos nagrinėjimo dalykas turėjo būti viešojo pirkimo
sutartis (CK 6.382 str.), o taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ).
2. Ieškovas, sudarydamas statybos rangos
sutartį, prisiėmė riziką dėl sutarties vykdymo ir neturėjo teisės iš atsakovo
reikalauti papildomo finansavimo. Rangovas įsipareigojo atlikti darbus už
sutartyje numatytą finansavimą, tačiau 2008-05-06 raštu atsakovui nurodė, kad
nustatė anksčiau atliktų darbų, neatitinkančių STR reikalavimų, taip pat nurodė,
kad dalis darbų, susijusių su objekto specifika, nebuvo įtraukti į rangovo
pasiūlymą, išdėstė atliktinų darbų sąrašą ir nurodė, kad jų neatlikus objekto
pridavimas birželio mėnesį neįmanomas. Ieškovas jau sudarydamas sutartį galėjo
nurodyti didesnę sutarties kainą, numatyti galimą papildomų statybos darbų
atlikimą.
3. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties
galiojimo laikotarpiu negalėjo būti keičiamos. Sutarties nuostatų, nustatančių
kainą, pakeitimas būtų prieštaravęs viešųjų pirkimų principams. Papildomiems
darbams atlikti turėjo būti įvykdyta papildomų darbų viešojo pirkimo procedūra
bei sudaryta sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, o jos nesudarius nėra
teisinio pagrindo apmokėti už atliktus papildomus darbus.
4. Rangovas, atlikdamas papildomus
darbus, vadovavosi savivaldybės administracijos direktoriaus raštais, kuriuose
jis įsipareigojo rangovui už papildomai atliktus darbus sumokėti. Šie raštai,
apelianto vertinimu, yra niekiniai, kadangi jais buvo pažeisti viešųjų pirkimų
principai, o tai prilyginama imperatyvių įstatymo normų pažeidimui.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį
skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius
argumentus:
1. Atsakovo sutikimu buvo atlikti
papildomi statybos darbai ir atsakovas turi pareigą už juos sumokėti. Tarp
šalių sudarytoje rangos sutartyje (sutarties 2.3-2.4 punktai) buvo numatyta,
kad, kai reikia atlikti papildomus darbus, kurie yra būtini siekiant tinkamai
įvykdyti sutartį, atsakovas privalo už juos apmokėti papildomo finansavimo
sąskaita.
2. Atsakovui 2008-06-06 raštu Nr.
19-(4.17)-843 paprašius atlikti būtinus papildomus darbus, o ieškovui šį
pasiūlymą akceptavus, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
3. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl VPĮ
taikymo sprendžiant šalių ginčą, kadangi viešasis pirkimas pasibaigė šalims,
laikantis viešojo pirkimo konkurso sąlygų, sudarius rangos sutartį.
4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad
atsakovo administracijos direktoriaus raštas, kuriuo jis sutiko apmokėti už
papildomus darbus, yra niekinis. Tiek šis dokumentas, tiek sutarties sąlygos
nėra nuginčyti. Be to, apeliantas šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos
teisme negali remtis, kadangi jų nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme.
IV. Apeliacinio
teismo argumentai
Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ reikalavimą priteisti iš
atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 570 722 Lt kildina iš
2007-11-10 statybos rangos sutarties Nr. 07-11-07/224-22-6.38-1174, sudarytos
ieškovui laimėjus Viešojo pirkimo konkursą atlikti statybos rangos darbus
Panevėžio miesto Šv. Juozapo globos namuose 3 450 100 Lt sumai ir iš Panevėžio
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-06 rašto Nr.
19-14.17/843 „Dėl Šv. Juozapo globos namų rekonstrukcijos darbų papildomo
finansavimo“, kuriuo atsakovas įpareigojo atsakovą iki 2008-birželio mėnesio
baigti globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojo iki 2008-12-31 sumokėti už
papildomus darbus.
Panevėžio apygardos teismas 2010-04-01 sprendimu ieškovo ieškinį
patenkino, remdamasis Civiliniame kodekse įtvirtintomis rangos sutarčių vykdymo
nuostatomis.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu
nesutinka ir mano, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės turi būti
patenkintas, o sprendimas panaikintas, nes priimant sprendimą netinkamai
pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos.
Pagal Civilinio kodekso 6.705 straipsnį statybos darbai valstybės ar
savivaldybės reikmėms, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybės
biudžetų, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka. Tokioms
rangos sutartims atitinkamai taikomos Civilinio kodekso normos, jeigu kiti
įstatymai nenustato ko kita, o 6.706 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu rangos
sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal
paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio
konkursą, pasiūlymus.
Taigi Civilinio kodekso normos, reguliuojančios rangos santykius, kai
jie finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taikomos tuo atveju, kai specialus
įstatymas jų nereglamentuoja. Toks specialus įstatymas yra Viešųjų pirkimų
įstatymas, nustatantis pirkimo sutarčių sudarymo tvarką ir jų turinį.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia jau paminėtos sutarties 2.3 punktu,
nustatančiu, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia
atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį ir
pastarieji nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau jie yra būtini šiai
sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka papildomo finansavimo
sąskaita ir vadovaudamasis sutarties 2.4 punktu, nustatančiu papildomų darbų
kainos apskaičiavimą, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų
sąnaudų ir skaičiuojamų jų kainų rodiklių rinkiniais.
Teisėjų kolegija mano, kad šiomis rangos sutarties sąlygomis, ieškovas,
reikalaudamas apmokėti papildomai atliktus darbus, remtis negali. Viešųjų
pirkimų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta sutarčių su konkursą laimėjusiuoju
tiekėju (dalyviu) sudarymo tvarka ir turinys. Šio straipsnio trečiojoje dalyje
įtvirtinta, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio
tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos
pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo
sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos (Viešųjų
pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas). Taigi, sutarties 2.3 ir
2.4 punktuose aptartos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms
ir yra niekinės bei nagrinėjant šį ginčą negali būti taikomos.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad dėl paminėtų argumentų ieškovo
ieškinio tenkinimo pagrindu negali būti ir Panevėžio miesto savivaldybės
direktoriaus raštas, įpareigojantis atsakovą iki 2008 m. birželio baigti Šv.
Juozapo globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojimas iki 2008-12-31 sumokėti
už papildomai atliktus darbus.
Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindų tenkinti ieškovo
ieškinį, priėmė sprendimą jį tenkinti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o
sprendimas panaikintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal konkurso paskelbimo metu, tiek pagal
rangos sutarties sudarymo metu galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijas,
jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose
teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka
veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi
teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Susidarę bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios
šalies.
Pagal bylos duomenis, už ieškinį ieškovas sumokėjo 9707 litų žyminio
mokesčio, o apeliantas (atsakovas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už
apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).
Šalys nepatyrė atstovavimo išlaidų.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio
apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują –
ieškinį atmesti.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Vytas Milius
Vigintas Višinskis