Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1008-358/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00605-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,   dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jos atstovei advokatei  V. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

nustatė:

D. S. 2014-12-19 apie 23.28 val. Kaune, Partizanų g. ties namu (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Chrysler G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į už jos stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja nepranešusi policijai apie eismo įvykį, pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

D. S. paaiškino, kad 2014-12-19 atvažiavo ir pastatė automobilį prie Partizanų g. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. Išvažiuojant atbuline eiga prisilietė prie kito automobilio, suveikė jo signalizacija, nepagalvojo, kad gali būti apgadintas automobilis ir nuvažiavo. Vairuoja 30 metų , turi sveikatos problemų, nukentėjusiajai atlygino 87 eurų žalą. Prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi, nes eismo įvykis buvo. Neginčija savo anksčiau duotų parodymų. Faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), sūnus mokosi 7 klasėje ir kiekvieną dieną veža į mokyklą. Prašo neatimti teisės vairuoti automobilį, nes teisė vairuoti gyvybiškai būtina.

D. S. atstovė paaiškino, kad atstovaujamoji nurodytas aplinkybes pripažįsta, jų neginčija. D. S. tvirtina, kad apie eismo įvykį sužinojo tik gavusi pranešimą iš policijos. Duomenų apie tai, kad ji būtų slėpusi, maskavusi padarytą pažeidimą nėra. Todėl nėra subjektyvaus suvokimo apie padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 str.1d. Asmuo turi didelį vairavimo stažą, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos niekada nebausta, padaryti pažeidimai mažareikšmiai. Kontakto nesuvokimą patvirtina ir tai, kad D. S. vairuoja didesnių gabaritų automobilį. Šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimo, numatyto ATPK 130 str.1d. nėra. Todėl prašo netaikyti ATPK 130 str.1d. pažeidimo arba taikyti ATPK 30 1 str. ir neatimti teisės vairuoti .

              Liudytojas K. K. parodė, kad patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis Mitsubishi. Apgadinimai nebuvo žymūs. Apgadinti automobilio savininkė parodė galimai pasišalinusio automobilio nuotraukas. Pasišalinęs automobilis buvo pastatytas neįgaliojo vietoje, tokią teisę turėjo Mitsubishi automobilio vairuotoja. Ji fotografuoja automobilius, kurie stovi jai skirtoje vietoje.             

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad  D. S. padarė teisės pažeidimus, numatytus  ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidimų faktas ir D. S. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), D. S. paaiškinimu dėl eismo įvykio (b. l. 5), A. D. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame ji nurodė, kad buvo apgadintas jos automobilis (b. l. 6), A. J. V. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad matė, kaip automobilis, norėdamas išvažiuoti atsirėmė į kitą automobilį, girdėjo suveikiančią signalizaciją, išmanevravęs išvažiavo (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Partizanų g. (duomenys neskelbtini) bei nurodyti automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai  (b. l. 8),  transporto priemonės - Chrysler G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, matoma braukimo žymė ant galinio bamperio dešinio kampo (b. l. 11), automobilių  fotonuotraukomis (b. l. 12-17). 

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos  ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl ji baustina. 

Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentu, kad D. S. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad  ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. D. S. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad , važiuojant atbuline eiga, prisilietė prie kito automobilio ir suveikė signalizacija (b.l.5). Nukentėjusios A. D., liudytojo A. J. V. paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad suveikė apgadinto automobilio signalizacija. Todėl teismas nelogiškais ir nepatikimais vertina D. S. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje,  apie tai , kad nesuvokė kurio automobilio suveikė signalizacija. Ji, turėdama 30 metų vairavimo stažą, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Todėl teismas šiuos parodymus vertina tik kaip gynybinę versiją ir juos atmeta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Taigi, aplinkybė, kad bylos duomenys nerodo, jog D. S. bandė išvengti atsakomybės, nuslėpti eismo įvykį, savaime nepaneigia  išvados dėl jos tyčios kitų jos kaltumo įrodymų kontekste. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant D. S. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdama  ji pasišalino.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas, po įvykio D. S. atlygino padarytą žalą, kurios dydis 87 EUR. Be to, nėra linkusi pažeidinėti KET (b.l.19). Kaip matyti iš medicinos dokumentų išrašo, D. S. dėl kelio sąnarių ir plaštakų sąnarių  nusiskundimų sekama gydytojo reumatologo(b.l.33). Faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l.39), sūnus mokosi Kauno technologijos universiteto inžinierijos licėjuje, kuris randasi Kauno mieste (b.l.54). Be to, šeima turi finansinių įsipareigojimų, o gaunamos pajamos nėra didelės (b.l.35-36, 49). Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir minimali  bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, D. S. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą   dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Audronė Levinskienė