Civilinė byla Nr. e2A-447-562/2026

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01603-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.3; 2.4.2.12.1; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Klimato sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Klimato sprendimai“ patikslintą ieškinį atsakovei A. R. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. S., V. V. ir G. N..

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Klimato sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei A. R. (buvusi pavardė D.) (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į automobilį BMW X5 (VIN (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Automobilis) nuo jo įgijimo momento 2021 m. lapkričio 12 d.; 2) nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Automobilį nuo 2022 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; 3) išreikalauti iš atsakovės Automobilį ir perduoti jį teisėtai savininkei – ieškovei; 4) priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) priimti ieškovės atsisakymą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2022 m. spalio 10 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, 2022 m. spalio 12 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, 2023 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, bylą šioje dalyje nutraukti.

2.       Ieškovė nurodė, kad jos direktorius G. V. V. ir trečiuoju asmeniu T. S. žodžiu susitarė dėl apgadinto Automobilio įsigijimo Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), jo pargabenimo į Lietuvą ir remonto. Automobilis buvo nupirktas ieškovės lėšomis per UAB „Florinus“, veikusią ieškovės interesais. Pargabenus Automobilį į Lietuvą, T. S. organizavo jo išmuitinimą ir remontą, už kurį ieškovė su juo visiškai atsiskaitė.

3.       Nors po Automobilio pargabenimo T. S. ne kartą teigė, kad Automobilis yra paruoštas atsiimti, jis jo ieškovei neperdavė, nuolat nurodydamas įvairias priežastis, todėl daro išvadą, kad Automobilio perduoti neketino, nors už remontą buvo pilnai sumokėta. Nepaisant aplinkybės, kad Automobilis nuo jo pargabenimo į Lietuvą nebuvo įregistruotas ieškovės vardu, ginčo dėl nuosavybės teisių į Automobilį tarp T. S. ir ieškovės, jos direktoriaus G. V. V., nebuvo.

4.       Vėliau, ieškovei paaiškinus, kad jai būtina finansinės apskaitos dokumentais pagrįsti jos turėtas išlaidas Automobiliui įsigyti ir jį remontuoti, tarp šalių buvo sudaryta 2022 m. liepos 14 d. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Pirkimo – pardavimo sutartis). Nepaisant to, kad T. S. niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į Automobilį ir šią aplinkybę pripažino, tokia apsimestinio sandorio forma buvo pasiūlyta dėl to, kad iki to momento su Automobilio įvežimu į Lietuvą susijusiuose dokumentuose buvo nurodyta  T. S. pavardė. Šiuo apsimestiniu sandoriu šalys siekė užbaigti tarp jų susiklosčiusius atstovavimo teisinius santykius. Tačiau ieškovė be savo valios dėl T. S. nesąžiningų veiksmų neteko Automobilio valdymo. Remiantis akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitros“ 2023 m. liepos 28 d. duomenimis, Automobilis 2022 m. spalio 10 d. buvo parduotas trečiajam asmeniui V. V., 2022 m. spalio 12 d. – G. N. ir 2023 m. gegužės 19  d. – atsakovei.

5.       Nagrinėjamu atveju Automobilis buvo įgytas ieškovės lėšomis ir jos interesais per atstovus, nors rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje esantys duomenys (mokėjimai, susirašinėjimas, sąskaitos) patvirtina, kad Automobilis priklausė ieškovei, todėl T. S. neturėjo teisinio pagrindo juo disponuoti ir jo perleisti. Dėl to vėliau sudarytos Automobilio pirkimo–pardavimo sutartys nesukūrė nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. 

6.       Ieškovė neturi dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisę į Automobilį, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp jos ir T. S. susiklostė atstovavimo bei paslaugų teikimo santykiai. Todėl yra pagrindas išreikalauti Automobilį iš atsakovės ir perduoti jį teisėtai savininkei – ieškovei.

7.       Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko.

8.       Atsakovė nurodė, jog ieškovė savo nuosavybės teisę grindžia prieštaringais teiginiais – viena vertus, nurodo ją kilus iš JAV aukciono (sumokėtos kainos už Automobilį), kita vertus – iš Pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl jos pozicija dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo yra nenuosekli, o reikalavimai reiškiami alternatyviai.

9.       Priešingai nei bando įrodyti ieškovė, ji neturėjo ir niekada neįgijo nuosavybės teisės į Automobilį. Tarp ieškovės ir T. S. buvo ikisutartiniai santykiai, o pagrindinė Automobilio pirkimo – sutartis niekuomet nebuvo sudaryta. Automobilis ieškovei niekada nebuvo perduotas, todėl ir ieškinys, pareikštas pagal vindikacijos taisykles, negali būti tenkinamas.

10.       Ieškovė nuosavybės teisės į Automobilį JAV aukciono pagrindu niekada neįgijo ir neįregistravo. Ieškovė byloje yra pateikusi Teksaso sugadintos transporto priemonės lapą Nr. 5182927, kuriame nurodomi tik Automobilio duomenys, tačiau pirkėjas (ieškovė) šiame lape nėra nurodytas. 2022 m. rugsėjo 2 d. „FS Grupė GMbH“ PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. RE0673 nurodyta, kad T. S. mokėjo už muitinės tarpininkavimo, konteinerio iškrovimo bei kitas paslaugas, tačiau nėra nurodyta už kokį Automobilį buvo sumokėta. Taip pat privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 200-1088988 nėra transporto valdytojo parašo, o techninės ekspertizės pažymoje Nr. 200-13428 jos užsakovu nurodytas būtent trečiasis asmuo – T. S.. Taigi, nors Automobilis buvo įsigytas JAV rengiamame aukcione, jis buvo siunčiamas į Lietuvą, šiam automobiliui atlikta muitinės procedūra, nei viename procese nedalyvavo ieškovė. Visuose procesuose ir dokumentuose dominavo tik T. S., dėl to jam ir priklausė Automobilio nuosavybės teisė, dėl kurios perleidimo ateityje šalys galimai susitarė.

11.       Trečiasis asmuo T. S. verčiasi transporto priemonių iš JAV pirkimu ir perpardavimu Lietuvoje. Taigi, galimai jis ieškovės prašymu/užsakymu ir turėjo nupirkti Automobilį, jį suremontuoti ir perparduoti ieškovei, tačiau toks susitarimas tiesiogiai nesukūrė ieškovei nuosavybės teisės. Ji šias teises galėjo įgyti iš T. S. tik pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o iki šios sutarties sudarymo tarp šalių buvo susiklostę santykiai gali būti vertinami tik kaip ikisutartiniai, nes nei Automobilis buvo perduotas ieškovės nuosavybėn, nei pasirašyta Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Šių aplinkybių kontekste ieškovė savo nuosavybės teisę taip pat bandė pagrįsti neva UAB „Florinus“ atliktu mokėjimu už aukcione nupirktą Automobilį, tačiau ieškovės pateikta 2021 m. lapkričio 12 d. pavedimo sutartis patvirtina šalių susitarimą, kad UAB „Florinus“ atliks mokėjimą gavėjui FS Auto Miami, INC už įgaliotojo vardu (ieškovės) nupirktą transporto priemonę. Pastaroji sutartis savo esme nepatvirtina ir negali patvirtinti ieškovės nuosavybės teisės į Automobilį. Ji gali patvirtinti tik ieškovės reikalavimo teises, tačiau ne daiktines teises. Be kita ko, nei viename dokumente nėra jokių duomenų, kad būtent Automobilis iš aukciono buvo pirktas ieškovės vardu. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pinigai buvo sumokėti būtent už ginčo Automobilį, kad ieškovė mokėjo aukciono mokesčius ar kitus privalomus mokesčius ar sumokėjo už Automobilio pargabenimą. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad ieškovė aukciono metu įgijo nuosavybės teisę į Automobilį. Priešingai, šią aplinkybę netgi paneigia T. S. 2022 m. spalio 10 d. sudaryta Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu jis, kaip šios savininkas ir valdytojas, perleido nuosavybės teisę į Automobilį trečiajam asmeniui V. V..

12.       Ieškovės direktorius G. V. V. teismui pateikė ieškovės atstovo ir T. S. pokalbių garso įrašus (DOK-16878). Šiuose girdėti, jog šalys derinosi Automobilio remonto detales, G. V. V. teikė užsakymus kokie remonto darbai turi būti atlikti. Vieno iš pokalbių metu T. S. nurodo, kad kainos kyla ir kad jis galės „parsiduoti automobilį ir gauti savo 35 tūkstančius“. Tai rodo, kad jis remontavo ne svetimą automobilį, o savo (Automobilį), nes ketino jį pardavęs atgauti pinigus. Be to, iš pateiktų garso įrašų girdėti, jog kalba ėjo apie G. V. V. asmeninio automobilio remontą. Šie pokalbiai kelia pagrįstų klausimų ar tikrai buvo kalbama ne apie asmeninį G. V. V. automobilį, o jei tai tas pats ginčo Automobilis, tai ar bylą iškėlė tinkamas ieškovas.

13.       Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovės vadovo ir savininko naudai iš T. S. vykdomas išieškojimas pagal jo išduotus vekselius siekia 36 420,90?Eur. Vykdomosios bylos Nr. 0106/23/00484 dokumentai patvirtina, kad ieškovės vadovą G.  V. V. ir T. S. sieja prievoliniai santykiai pagal šiuos vekselius. Iš T. S. parengiamojo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog vekseliai buvo išduoti kaip garantas, kad jis perleis ieškovei suremontuoto Automobilio nuosavybės teisę ir valdymą. Kadangi G. V. V. yra ieškovės vadovas ir savininkas, vekseliai išduoti jam. Ši situacija rodo, kad vekseliai kompensuoja ieškovei ir jos vadovui patirtus nuostolius dėl ginčo Automobilio, patvirtinant, jog ieškovė neturėjo nuosavybės teisės į transporto priemonę, o turėjo tik reikalavimo teisę į sumokėtus pinigus, kuriuos T. S. pilnai kompensavo vekseliais.

14.       Nors ieškovė teigia įgijusi nuosavybės teisę į Automobilį Pirkimo – pardavimo sutartimi, tokios sutarties byloje nėra, ieškovė jos neturi, ir ji nebuvo įregistruota viešajame registre.

15.       Aplinkybę, kad atsakovė yra sąžininga įgijėją, pripažįsta pati ieškovė. Ieškovei atsisakius reikalavimų ginčyti visus Automobilio nuosavybės teisę sukuriančius sandorius, ji pati pripažįsta visų šių sutarčių pagrįstumą bei teisėtumą, tame tarpe ir trečiojo asmens T. S. buvusią nuosavybės teisę į Automobilį. Atsakovei, kaip ir ankstesniems savininkams, esant sąžiningais įgijėjais, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teises ir valdymo teisės praradimus, todėl ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

16.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. V. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. V. yra sąžiningas Automobilio įgijėjas. T. S. Automobilį perdavė su įsigijimo dokumentais ir V. V. yra pirmas asmuo, kuris įregistravo  Automobilį, visi paskesni savininkai yra sąžiningi įgijėjai. T. S. ir ieškovę sieja civiliniai santykiai pagrįsti vekseliais. Automobilio iš JAV aukciono pirkėjas yra T. S.. Tai, kad ieškovė sumokėjo už T. S. perkamą Automobilį aukcione, nesuteikia teisės reikalauti nuosavybės pripažinimo.

17.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. N. parengiamojo teismo posėdžio metu  nurodė, jog su trečiuoju asmeniu V. V. susipažino autoservise. T. S. nepažįsta. Kadangi ieškojo automobilio pirkimui, V. V. pasiūlė pirkti Automobilį. Už Automobilį sumokėjo apie 15 000 – 17 000 Eur. Automobilį naudojo, važinėjo su juo, 2023 m. gegužės 19 d. jį pardavė. Automobilį pardavė per pažįstamus, kadangi buvo detonuotas variklis. Jokių Automobilio dokumentų ji nematė.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. S. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad žodiniu susitarimu sutarė su G. V. V., jog jam padės nupirkti automobilį JAV aukcione. Automobilį išsirinko pats G. V. V,. Automobilis buvo remontuojamas keliose servisuose pagal remonto specifiką. Konkreti suma už Automobilio remontą su ieškovės vadovu nebuvo sutarta. Automobilis niekada nebuvo registruotas T. S. vardu. Automobilis pirmiausia buvo deklaruotas V. V. vardu. Pagal 2022 m. spalio 10 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pardavė Automobilį pirkėjui – trečiajam asmeniui V. V., kadangi Automobilį jis naudojo ir prižiūrėjo. Kadangi Automobilio remontas užtruko ilgai, ieškovė paprašė parašyti vekselius po 2 500 Eur kaip garantą. 2023 m. žiemą buvo parašyti neprotestuotini vekseliai po 2 500 Eur. Pagal pateiktus dokumentus, už Automobilio parvežimą ir muito mokesčio sąskaita išrašyta jo vardu, kadangi jis tarpininkavo. Konkreti Automobilio kaina nebuvo aptarta. 2023 m. birželio 13 d. gavo pranešimą iš policijos, jog yra kaltinamas dėl sukčiavimo, nes Automobilis pavogtas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apgaulės būdu buvo pasirašyti vekseliai jo vardu dėl Automobilio išmokėjimo ir jie yra paduoti antstolei R. S. dėl išieškojimo. Nurodė, kad ieškovė dabar nepagrįstai antrą kartą iš jo reikalauja tokio pat dydžio sumos, už patirtus nepatogumus. Ši suma lygi sumai, kuriai išrašyti vekseliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir:

1)       priteisti iš ieškovės atsakovei 3 541 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2)       priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui V. V. 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3)       priteisti iš ieškovės valstybės naudai 103,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

4)       sprendimui įsiteisėjus, Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendė, jog ieškovė neturėjo ir niekada neįgijo nuosavybės teisės į Automobilį.

21.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnis numato, jog privaloma rašytinė sandorių forma taikoma motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartims. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Automobilio Pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir T. S. faktiškai nebuvo sudaryta. Nors ieškovė teigė, jog 2022 m. liepos 14 d. tokia sutartis buvo pasirašyta, teismui ji nepateikta. Ieškovė teigė, kad egzempliorius liko pas T. S., o šis sutarties nepateikė. Sutartis nebuvo registruota ir AB „Regitra“.

22.       Teismas pažymėjo ir tai, kad tarp šalių buvo nesutarimų dėl Automobilio kainos: ieškovė norėjo nurodyti visą sumą, įskaitant remonto išlaidas (33 000?Eur), o T. S. siūlė mažesnę kainą (1 500?Eur). Tai, teismo vertinimu, rodė, kad sutartis buvo tik projektinėje stadijoje, šalys nebuvo sutarusios dėl pagrindinio sutarties elemento – kainos, todėl pasirašyti ir įregistruoti tariamą sutartį buvo neįmanoma.

23.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Automobilio Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo faktiškai sudaryta.

24.       Nagrinėtu atveju, ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovės Automobilį ir perduoti jį teisėtai savininkei – ieškovei.

25.       Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė nebuvo Automobilio savininke. Atsakovė laikytina sąžininga Automobilio įgijėja,  nes ji automobilį įsigijo iš kito trečiojo asmens – G. N.. Ieškovė neprašė teismo ir atsisakė reikalavimo naikinti Automobilio pirkimo – pardavimo 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 2 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. sutartis ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

26.       Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovei, kaip ir ankstesniems savininkams, esant sąžiningais įgijėjais, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teises ir valdymo teisės praradimus, ieškovės vindikacinis ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo:

1)       panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1.       Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Automobilį nuo jo įsigijimo momento (2021 m. lapkričio 12 d.);

2.       Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Automobilį nuo 2022 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo;

3.       Išreikalauti iš atsakovės Automobilį ir perduoti jį teisėtai savininkei ieškovei.

2)       Priteisti ieškovei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1.                      teismo pateikta teisinė susiklosčiusios faktinės situacijos kvalifikacija vertintina siurprizine, kadangi teismas jos nepagrindė byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize būtent sprendime pateiktos teisinės kvalifikacijos – ikisutartinių santykių – aspektu. Teismas nepasisakė (neidentifikavo) dėl kitokio, nei byloje nurodė ieškovė ir T. S., jų tarpusavio susitarimo turinio; neįvardino kiekvieno iš šio teisinio santykio dalyvių siekiamų sukurti teisinių padarinių ir teismo įvardintų ikisutartinių santykių pažangos laipsnio – tai buvo tik pozicijų derinimas ar, vis tik, šalių susitarimas jau buvo pasiekęs tam tikrą pažangos laipsnį, kas leistų spręsti apie šalių pasiektą susitarimą ir jo faktinį (į)vykdymą; neįvardino ir neanalizavo padarinių, kurie atsirado šalims nesudarius sutarties dėl menamo, teismo taip ir neįvardinto, kitokio nei nurodė pačios sandorio šalys, susitarimo;

28.2.                      nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė, kad egzistuoja visos sąlygos, įgalinančios teisę reikšti vindikacinį reikalavimą: ieškovė Automobilį įgijo nuosavybės teise ir yra teisėta ginčo Automobilio savininkė; Automobilio valdymą ji prarado dėl neteisėtų T. S. veiksmų; atsakovė, šiuo metu valdanti Automobilį, nuosavybės teisų į jį negalėjo įgyti ir neįgijo, o Automobilį šiuo metu valdo neteisėtai;

28.3.                      byloje pateikti įrodymai yra pakankami nustatyti, kad 2021 m. lapkričio 12 d. JAV automobilių aukcione Automobilį nuosavybės teise įgijo ieškovė, o ne T. S.. Nuosavybė atsirado pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, sudarytos aukcione. Tai patvirtina aukciono įrašai ir mokėjimo dokumentai. Papildomai, Teksaso sugadintos transporto priemonės dokumente yra Transporto priemonių eksporto komandos spaudas apie 2021 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės perdavimą transportavimui ir sienos apsaugos tarnybai. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Automobilis buvo perduotas būtent jį aukcione įsigijusiam asmeniui. Todėl nuosavybės teisė įgyta CK 4.47 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu – sudarius sandorį;

28.4.                      tarp ieškovės vadovo ir T. S. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Nors šie santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi ar įgaliojimu, tai nedaro jų negaliojančių. Sutartiniams santykiams pakanka suderintos šalių valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016);

28.5.                      byloje pateikti duomenys patvirtina, kad T. S. veikė kaip tarpininkas ieškovės naudai: 1) pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Automobilio pirkimo procesas (patikslinto ieškinio DOK-16858 14 priedas); 2021 m. lapkričio 11–12 d. susirašinėjime (Messenger) ieškovės vadovas nurodė, kad Automobilio pirkėja turi būti ieškovė, o T. S. atrašė „Tai ok, jokių problemų <...> Aš tarpininkas, tvarkau parvežimą, padedu nupirkti, tvarkau popierius. Viską organizuoju. Toks man darbas. Paskui servise aš jau nebe tarpininkas, o kaip automobilio pardavimas-remontas“ (DOK-16858 15 priedas); 3) 2021 m. lapkričio 22 d. jis pateikė nuorodą informacijai apie Automobilį (3 t., PDF 184 lapas); 4) 2022 m. vasario 13 d. SMS žinute informavo apie muitinimo eigą; 5) Automobilį pargabenus į Lietuvą, ieškovės vadovas jį perėmė kartu su dokumentais ir JAV numeriais (3 t., b. l. 133–135). Be to, T. S. pats neneigė, kad nebuvo Automobilio savininkas, jo nepirko ir už jį nemokėjo;

28.6.                      byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad T. S. įgijo Automobilį nuosavybės teise. Priešingai: 1) pateikti mokėjimo pavedimai ir 2021 m. lapkričio 12 d. pavedimo sutartis patvirtina, kad Automobilis įsigytas ieškovės lėšomis; 2) pinigus per tarpininkę sumokėjo būtent ieškovė į T. S. nurodytą pardavėjo sąskaitą; 3) Teksaso transporto priemonės dokumentuose nenurodyta T. S. pavardė kaip savininko; 4) muitinės sąskaitos išrašytos jam tik kaip importuotojui, o ne savininkui;

28.7.                      2022 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo siejama tik su registracijos formalumais. Nesutarimas kilo ne dėl realios sandorio kainos, o dėl to, kokią sumą formaliai nurodyti dokumente (33 000 Eur ar 1 500 Eur), dėl mokestinių priežasčių;

28.8.                      2022 m. liepos 15 d. ieškovei išrašyta 11 700 Eur sąskaita už Automobilio remontą, kas patvirtina, kad buvo remontuojamas ieškovei priklausantis turtas;

28.9.                      kol Kauno apylinkės teisme nėra išnagrinėta T. S. iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto išvaistymo), pagrįsta teigti, kad Automobilio valdymo ieškovė neteko dėl trečiojo asmens T. S. neteisėtų veiksmų;

28.10.                      2022 m. spalio 10 d. „sandorio“ teisėtumą skundžiamu sprendimu teismas formaliai pagrindė dokumentais, kurie negali būti pripažinti pakankamais T. S. nuosavybės teisei į Automobilį pagrįsti. Be to, teismas, nepaneigęs ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie Automobilio įsigijimo ir remonto kainos, kitų kaštų padengimą ieškovės lėšomis arba šių aplinkybių teisiškai nekvalifikavęs kitaip, nei nurodė ieškovė, negalėjo spręsti, kad T. S. įgijo nuosavybės teisę į Automobilį. Teismas turėjo pareigą įvertinti visas bylos aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti. To nepadaręs, teismas nepaneigė ieškovės nuosavybės teisės į Automobilį, todėl negalėjo konstatuoti egzistuojant tokią trečiojo asmens T. S. teisę, o, tuo pačiu, ir jo teisę kitiems asmenims perleisti nuosavybės teises į šį turtą;

28.11.                      nustatant Automobilio valdymo netekimo priežastis ir aplinkybes, svarbu buvo išnagrinėti ir įvertinti į bylą kaip rašytinius įrodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07872-23 medžiagos liudytojų ir įtariamojo apklausos protokolus. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu to nedarė;

28.12.                      2023 m. kovo 22 d. liudytoju apklaustas trečiasis asmuo V. V., davė parodymus apie Automobilio perdavimo jam aplinkybes ir šio Automobilio perleidimo „sandorių“ sudarymo aplinkybes. Tačiau V. V. paminėtos liudytojo apklausos metu neatskleidė tikrųjų aptariamo sandorio sudarymo priežasčių. Todėl būtina įvertinti T. S. 2023 m. lapkričio 15 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole ikiteisminiame tyrime fiksuotus duomenis (3 t., b. l. 82–85). Šios apklausos metu T. S. parodė, kad Automobilį remontavo V. V.. T. S. už 2 000 Eur nupirko bamperį ir automobilio apdailas, jas perdavė V. V., daugiau pinigų Automobilio remontui T. S. neperdavė, todėl V. V. Automobilį remontavo savo lėšomis. V. V., pabaigęs remontuoti Automobilį ir atlikęs Automobilio techninę ekspertizę, iš T. S. pareikalavo sumokėti už Automobilio remontą apie 10 000 Eur. V. V. prieš tai T. S. buvo perdavęs jo įsigytą automobilį Dodge Chalanger nugabenti į Vokietiją parduoti, tačiau T. S. dar nebuvo suspėjęs jo parduoti. Šis automobilis buvo kaip užstatas, kad V. V. turi Automobilį. V. V. tuo pačiu metu pareikalavo ne tik sumokėti už Automobilio remontą, bet ir atiduoti 20 000 Eur už minėtą Dodge Chalanger. T. S. su savo verslo partneriu G. B., kad atgautų Automobilį, nusprendė nelaukti, kol parduos V. V. jam perduotą realizuoti automobilį Dodge Chalanger ir galės jam atiduoti 29 000 Eur. T. S. ir G. B. V. V. grynaisiais pinigais perdavė 14 000 Eur (9 000 Eur ir 5 000 Eur). Tačiau V. V. sakė, kad bijo dėl savo Dodge Chalanger automobilio, teigė, kad gal T. S., pardavęs jo automobilį, neatiduos jam pinigų (nors aplinkybę, kad Dodge Chalanger nėra parduotas V. V. matydavo skelbimuose „www.mobile.de“). Kadangi V. V. vis nerimavo, jis paprašė T. S. pasirašyti su juo Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kaip garantą kad bus grąžinti pinigai, gauti pardavus jam priklausantį automobilį Dodge Chalanger. 2022 m. spalio 10 d. T. S. ir V. V. pasirašė Automobilio pirkimo –  pardavimo sutartį, joje nurodydami išgalvotą kainą. T. S. parodė, kad su G. V. V. susitarė ir tikėjosi jam Automobilį atiduoti 2023 m. sausio mėn. Taigi, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės Automobilio valdymo netekimą sąlygojo T. S. ir V. V. tarpusavio piniginės prievolės;

28.13.                       Automobilio perleidimo „sandorių“ kaina teismui turėjo sukelti abejonių šių neteisėtų „sandorių“ šalių sąžiningumu. T. S. 2022 m. spalio 10 d. „pardavė“ Automobilį V. V. už 1 186,09 Eur sumą. Automobilis 2022 m. spalio 12 d. buvo neteisėtai „perparduotas“ G. N. už 1 200 Eur sumą, o 2023 m. gegužės 19 d. buvo dar kartą neteisėtai „perparduotas“ atsakovei D. už 3 200 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. spalio 10 d. ar 12 d. Automobilis būtų patyręs kokius nors sugadinimus, dėl kurių jis nevažiuotų savo eiga. Į bylą pateikta Automobilio vertinimo ataskaita Nr. 24-204-31/2 (4 t., b. l. 11–35) patvirtina, kad Automobilio kaina 2022 m. liepos 13 d. sudarė 30 500 Eur. Kitoje Automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. 24-204-31/3 (4 t., b. l. 36–53) nurodyta, kad Automobilio vertė 2023 m. gegužės 19 d., įvertinus trečiojo asmens nurodytą prielaidą, kad Automobilis turi variklio defektą, dėl kurio reikalingas variklio keitimas, sudarė 14 500 Eur. Automobilio vertinimo ataskaitos patvirtina, kad nei vieno aukščiau paminėto „sandorio“ kaina visiškai neatitiko Automobilio rinkos kainos;

28.14.                       trečiasis asmuo T. S., kuriam byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes apie tai, kad jis ieškovo vadovo G. V. V. naudai pasirašė vekselius po 2 500 Eur, išieškoma suma iš viso sudaro 36 420,90 Eur. Teismas vertino esant labiau tikėtina, kad T. S. pasirašyti vekseliai skirti ne asmeniškai G. V. V. už jo patirtus nepatogumus, o ieškovei padarytiems nuostoliams atlyginti. Tačiau šios aplinkybės nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, todėl teismas neturėjo jų apskritai vertinti. Byloje nebuvo pareikšta jokio reikalavimo, susijusio su T. S. pasirašytais vekseliais, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kokiu pagrindu jie buvo pasirašyti;

28.15.                       byloje nebuvo pareikšta reikalavimų atsakovei ar tretiesiems asmenims dėl piniginės prievolės įvykdymo. G. V. V., ieškovės ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė pasinaudojo daiktinės teisės institutu ir byloje prašė išreikalauti jai nuosavybės teise priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tai yra savarankiškas teisių gynimo būdas ir niekaip nesusijęs su reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti ir dėl ieškovės nuostolių;

29.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1.                      pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas nepagrįstą vindikacinį ieškinį nustatęs, kad: 1) ieškovė neįgijo nuosavybės (valdymo) teisės į Automobilį; 2) atsakovė yra sąžininga įgijėja, įgijusi Automobilį pagal teisėtus ir galiojančius sandorius; 3) ieškovės nuostoliai buvo kompensuoti vekseliais, o tai taip pat paneigia daiktinės teisės reikalavimus;

29.2.                      kaip ir patikslinto ieškinio, taip ir apeliacinio skundo dalykas suformuluotas alternatyviais reikalavimais, t. y. teikdama apeliacinį skundą dėl vindikacinio ieškinio atmetimo, ieškovė vis dar nėra apsisprendusi kokio sandorio pagrindu prašyti pripažinti nuosavybės teisę, kurią tariamai turėjo, todėl vien tai paneigia vindikacijos galimybę;

29.3.                      alternatyviuose ieškovės reikalavimuose dėl nuosavybės teisės pripažinimo nurodomuose sandoriuose pardavėjais yra skirtingi subjektai, iš kurių ji neva įgijo ginčo Automobilio nuosavybę: jeigu ieškovė patikslintame ieškinyje laikosi pozicijos, kad Automobilio nuosavybės teisę ji įgijo 2022 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios pagrindu T. S. pardavė, o ieškovė įsigijo Automobilį, tai reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad T. S. buvo tinkamas daikto savininkas, tačiau teismui nepateikta jokia rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis, taigi teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių buvus ikisutartinius santykius. Jeigu ieškovė daikto nuosavybę kildino iš to, kad pervedė pinigus aukcionui, tai vien pinigų sumokėjimas nuosavybės teisių nesukuria. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi daikto perdavimas yra neatsiejama nuosavybės teisės dalis. Byloje iš šalių paaiškinimų nekilo abejonių, kad daiktas ieškovei perduotas valdyti nebuvo, tą ne kartą patvirtino ir pati ieškovė. Vadinasi ieškovė niekaip negali teikti, kad ieškovė Automobilį įgijo nuosavybės teise ir yra teisėta Automobilio savininkė;

29.4.                      teismas pagrįstai pripažino atsakovę sąžininga įgijėja: 1) Automobilis buvo įsigytas pagal galiojančią rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistruotas AB „Regitra“ (nuo 2023 m. gegužės 19 d.) 2) atsakovė įsigijo automobilį iš trečiojo asmens – G. N., kuri viešajame registre buvo įregistruota kaip teisėta savininkė. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti sandorio teisėtumu ar pardavėjos teisėmis. Ieškovė, atsisakydama reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. (atsakovės įsigijimo) sutartis, pripažino šių sandorių teisėtumą. Tai reiškia, kad ieškovė pati pripažįsta,  jog nėra pagrindo naikinti sandorį, kurio pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę, ir ieškovė nėra įrodžiusi, kad atsakovė Automobilį valdo neteisėtai, ar kad negalėjo įgyti nuosavybės teisių ir jų neįgijo;

29.5.                      ieškovė neįrodė svarbiausios vindikacijos sąlygos: kad ji turėjo nuosavybės teises bei jas prarado dėl nusikaltimo;

29.6.                      ieškovei, įrodinėjant, jog tarp jos ir T. S. buvo susiklostę vidiniai atstovavimo santykiai, turėjo įrodinėti tarp ieškovės ir T. S. buvus tokius vidinius atstovavimo santykius, įrodinėti susitarimą atlikti pavedimą, nurodyto tokio pavedimo atlikimo kainą ir atsiskaitymo tvarką ir galiausiai atitinkamai reikšti su tuo susijusį ieškinio reikalavimą, pasirenkant atsakovu T. S., o ne siekti išsireikalauti Automobilį iš atsakovės;

29.7.                      apeliaciniame skunde dėstomi ieškovės argumentai visgi patvirtina tarp ieškovės ir T. S. buvus ikisutartinius santykius. Kaip žinoma iš bylos medžiagos, ieškovė prieš T. S. inicijavo baudžiamąją bylą, o taip pat ieškovės vadovas yra gavęs iš T. S. vekselius, kuriais T. S. atsiskaitė už automobilį, prieš T. S. vykdomas ne tik baudžiamasis persekiojimas, bet ir vykdomas išieškojimas pagal vekselius. Taigi, T. S. parodymus byloje reikia vertinti kritiškai, nes jis veikiamas aukščiau nurodytų aplinkybių, tačiau galima vertinti iki konflikto buvusį šalių susirašinėjimą, iš kurio akivaizdu, kad šalys nebuvo sudariusios aiškaus susitarimo kada pereis Automobilio nuosavybė ieškovei, už kokią kainą, kokiomis kitomis sąlygomis, nes kitu atveju kam T. S. susirašinėjime reikėjo akcentuoti, kad „Paskui servise aš jau nebe tarpininkas, o kaip automobilio pardavimas-remontas“;

29.8.                      esminis pirkimo – pardavimo sutarties elementas yra parduodamo daikto kaina. Teikdamas parodymus, T. S. nurodė, kad kaina negalėjo būti sutarta/nurodyta, nes niekas jos iš anksto nežinojo ir negalėjo žinoti. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškinimus teikęs ieškovės vadovas nesugebėjo atsakyti net kokia buvo jo procesiniuose dokumentuose įvardinamos pirkimo-pardavimo sutarties kaina. Tuo tarpu T. S. teismo posėdžio metu išvis neprisiminė, kad tokia sutartis egzistuotų;

29.9.                      ieškovės atstovas teismui pateikė ieškovės atstovo ir T. S. pokalbių garso įrašus (DOK-16878). Išklausius įrašus girdėti, jog šalys derinosi automobilio remonto detales, ieškovės atstovas teikė užsakymus kokie remonto darbai turi būti atlikti. Vieno iš pokalbių metu T. S. nurodo, kad kainos kyla ir kad jis galės parsiduoti automobilį ir gauti savo 35 tūkstančius. Tai rodo, kad jis remontavo ne svetimą automobilį, o savo, nes ketino pardavęs atgauti pinigus;

29.10.                      bylos aplinkybės, susijusios su T. S. išduotais vekseliais (išieškojimo suma 36 420,90 Eur), leidžia kelti klausimą dėl ieškovės procesinio sąžiningumo ir galimai neteisėto įmonės lėšų tvarkymo mokesčių ir apskaitos prasme. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nuslėpė reikšmingą aplinkybę, kad ji į teismą kreipėsi tik todėl, kad tuo metu į bylą atsakovu įtrauktas T. S. neturi jokio turto, iš kurio būtų galimybė įvykdyti išieškojimą pagal T. S. išduotus vekselius. Vekseliai išduoti fizinio asmens (ieškovės vadovo/savininko) naudai, nors nuostoliai, susiję su automobilio pirkimu ir remontu, buvo patirti juridinio asmens (ieškovės) lėšomis. T. S. parengiamojo posėdžio metu pavirtino, kad vekseliai buvo išduoti kaip garantas, kad T. S. perleis ieškovei suremontuotos ginčo transporto priemonės nuosavybės teisę (tame tarpe ir valdymą). Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvada, kad: 1) T. S. vekseliais kompensavo ieškovės ir/ar jos vadovo patirtus nuostolius, tai patvirtina, kad ieškovė neturėjo jokios nuosavybės teisės į Automobilį, tik reikalavimo teisę į sumokėtus pinigus, o T. S. vekseliais yra pilnai kompensavęs visus su nesudaryta pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi susijusius nuostolius; 2) tarp šalių egzistavo prievoliniai santykiai; 3) ieškovė gavusi atlyginimą vekseliais, inicijavo baudžiamąją bylą prieš T. S., kurioje buvo pareiškusi civilinį ieškinį tai pačiai sumai (vėliau, matyt susipratusi, kad siekia trigubo atlyginimo – civilinio ieškinio atsisakė); 4) ši situacija sudaro sąlygas dvigubai kompensacijai – ieškovė reikalauja daikto per vindikaciją, o jos vadovas/savininkas jau gavo arba siekia piniginės kompensacijos vekseliais už to paties sandorio neįvykdymą; 5) ieškovė galimai siekė neteisėtai panaudoti įmonės lėšas asmeniniam įmonės vadovo automobiliui, galimai todėl ir nesudarė pirkimo – pardavimo sutarčių, o šiuo ieškiniu, jau gavusi atsiskaitymą vekseliais, siekia iš neteisės kildinti savo teises, kas prieštarauja bendrajam teisės principui ex iniuria ius non oritur;

29.11.                      ieškovė nepagrįstai teigia, jog priimtas skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kad atlikta aplinkybių teisė kvalifikacija (ikisutartiniai santykiai) yra siurprizinė ir kt. Teismo pateikta teisinė kvalifikacija, kad ieškovę ir T. S. siejo ikisutartiniai santykiai negalėjo būti siurprizine, nes atsakovė šį argumentą naudojo savo atsiliepimuose, baigiamuosiuose pasisakymuose, į ką ieškovė turėjo teisę atsikirsti.

30.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1.                      ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma: „<...> ieškovės direktorius ir savininkas G. V. V. su trečiuoju asmeniu T. S. 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu susitarė <...> Žodiniu G. V. V. ir T. S. susitarimu T. S. rūpinosi visišku automobilio suremontavimu <...>“. Net iš ieškinio turinio akivaizdu, kad su ieškove T. S. jokių susitarimų nėra sudaręs, t. y. ieškinį pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Šį faktą patvirtina ir kitas byloje nustatytas faktas, t. y. T. S., nepardavęs automobilio, su G. V. V. atsiskaitė vertybiniais popieriais. Taigi, išdavė kreditoriui paprastuosius neprotestuotinus vekselius už tai, kad ieškovei nepardavė automobilio. Vadinasi ieškovė neįrodė, kad su kuo nors ir kada nors susitarė dėl Automobilio pirkimo JAV;

30.2.                      ieškovė jokių rašytinių įrodymų, jog Automobilį įsigijo aukcione, kad šis jai priklauso nuosavybės teise, nepateikė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad JAV aukcione automobilį įsigijo T. S. ir automobilis buvo perduotas būtent jam. Ieškovė aukcione, kaip pirkėja, nedalyvavo;

30.3.                      byloje nėra jokių duomenų, kad T. S. ieškovės vardu kada nors ir kur nors įsipareigojo atlikti ar atliko teisinius veiksmus ar veikti kaip įgaliotinis JAV aukcione. Ieškovė turėjo įrodinėti tokio sandorio sudarymo faktą, bet to nedarė, t. y. neįrodinėjo net esminės tokio sandorio sąlygos – atlyginimo paslaugų tiekėjui. Be šių būtinųjų sutarties sąlygų, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė nei paslaugų apimties, nei įgaliojimo T. S. išdavimo fakto, kad jis elementariai galėtų veikti ieškovės vardu;

30.4.                      ieškovė nurodydama, kad neteisėtai teismas kvestionavo vidinius atstovavimo santykius, akivaizdžiai patvirtina, kad jokie išorinio atstovavimo santykiai veikiant ieškovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nebuvo ir nėra susiklostę;

30.5.                      ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo ir neįrodė, kad ji dalyvavo JAV aukcione, o T. S. neginčijamų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (rašytinių įrodymų) menkinimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Šioje byloje surinkti įrodymai ir ieškovės pozicija leidžia daryti išvadą, kad T. S. neveikė nei kaip atstovas, nei kaip įgaliotas asmuo, nei kaip tarpininkas. Labiausia tikėtina, kad T. S., turintis prisijungimo teisę prie JAV vykdomų aukcionų kaip pirkėjas, susitarė su G. V. V., kad T. S. nusipirks V. norimą automobilį JAV aukcione, o V. už Seniūną sumokės aukciono organizatoriui, po ko atlikus eilę veiksmų, T. S. Lietuvoje parduos automobilį G. V. V.. Toks susitarimas ir buvo pradėtas įgyvendinti. Nuomonę dėl Automobilio pardavimo G. V. V., T. S. pakeitė kai šalys nesusitarė dėl kainos ir dėl Automobilio pardavimo ieškovei;

30.6.                      ieškovė negalėjo prarasti to, ko nėra įsigijusi. Tai, kad ieškovė apmokėjo už T. S. JAV aukcione perkamą Automobilį, neįrodo ieškovės nuosavybės teisės įgijimo fakto, o įrodo tik G. V. V. siekį ateityje automobilį įsigyti;

30.7.                      įrodinėjant faktą dėl registruotino daikto pirkimo, ieškovė privalo pateikti nuosavybės teisė į automobilį patvirtinantį įrodymą, tačiau ji Automobilio aukcione nepirko, jo negabeno iš JAV į Lietuvą, Automobilio importo nedeklaravo muitinėje. Šiuo atveju svarbu nustatyti ar ieškovės turimi (ar byloje esantys) automobilio dokumentai leido ją identifikuoti ir pripažinti Automobilio savininke. Šiuo atveju ieškovė iš jokio pardavėjo niekuomet nėra gavusi transporto priemonės kilmės dokumentų. Jeigu ieškovė save laiko savininke nuo 2021 m. lapkričio  12 d., tai ji privalėjo importuoti savo Automobilį į Europos Sąjungą, tačiau to nėra dariusi. Tuo tarpu sąžiningas įgijėjas V. V. gavo iš pardavėjo T. S. Automobilio dokumentus, kurie buvo pateikti AB „Regitra“, kuri patikrino jų tinkamumą ir jų pagrindu automobilį įregistravo registre, nurodant, kad jo savininkas yra V. V., o pastarajam perleidus Automobilį, jį įregistravo kito pirkėjo vardu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų rašytinių įrodymų

32.       Ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2025 m. spalio 28 d. paklausimą AB „Regitra“, 2025 m. lapkričio 19 d. elektroninio laiško kopiją ir 2025 m. lapkričio 19 d. AB „Regitra“ atsakymą Nr. S-15390.

33.       Ieškovė paaiškino, jog po to, kai buvo pateiktas apeliacinis skundas, ieškovė gavo papildomų įrodymų, kurie yra reikšmingi ginčo išnagrinėjimui iš esmės. Lygiagrečiai šiam civiliniam procesui Kauno apylinkės teisme vyksta baudžiamasis procesas, kuriame T. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Pastarajame procese neformaliai buvo iškeltas klausimas apie tai, kokių nuosavybės teises suteikiančių dokumentų pagrindu viešajame registre registruojamos nuosavybės teisės į automobilį Lietuvoje. 2025 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. S-15390 išsamiai nurodyta importuotos transporto priemonės registracijos Lietuvoje tvarka, todėl į bylą teikiami papildomi rašytiniai įrodymai yra reikšmingi objektyvios tiesos byloje nustatymui.

34.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

35.       Informacija apie tai, kokių nuosavybės teises suteikiančių dokumentų pagrindu viešajame registre registruojamos nuosavybės teisės, nėra aktuali sprendžiant nagrinėjamą ginčą, kadangi pateikti duomenys nepatvirtina ir nepaneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, ši informacija yra bendro pobūdžio apie teisinį reguliavimą, kurį teismas gali nustatyti savo iniciatyva galiojančių teisės aktų pagrindu, todėl pateiktus papildomus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio mėn. ieškovės direktorius G. V. V. žodžiu susitarė su T. S., kad jis padės JAV rengiamame aukcione įsigyti automobilį BMW X5 (Automobilis). Automobilis buvo nupirktas JAV rengiamame aukcione už 21 062 JAV dolerius.

37.       2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 18 110 Eur mokėjimo pavedimą už Automobilio įsigijimą per UAB „Florinus“. 2021 m. lapkričio 12 d. „Florinus” padarė 21 062 JAV dolerių sumai bankinį pavedimą Automobilio pardavėjui „FS Auto Miami, INC“. Mokėjimo nurodymo, skiltyje „mokėjimo paskirtis” nurodytas automobilio X5, BMV, VIN: (duomenys neskelbtini). 

38.       Automobilio pirkėju dokumentuose, tiek JAV aukcione, tiek ir Automobilį pargabenus į Bremeno (Vokietija) muitinę, tiek ir į Lietuvą, buvo nurodytas T. S.. Iš byloje esančio Teksaso sugadintos transporto priemonės lapo Nr. 5182927 matyti, kad jame nurodyti Automobilio duomenys ir ankstesnio savininko duomenys, automobilio savininku nurodyta įmonė „GEICO“.

39.       2022 m. rugsėjo 2 d. FS Grupė GMbH, Senator – Borttscheller g. 16, Bremenhavenas išrašyta sąskaitos faktūra Nr. RE0673 už pristatymus/paslaugas, kurioje nurodyta, jog T. S. sumokėjo už muitinės tarpininkavimo, konteinerio iškrovimo, bei kitas paslaugas. Sąskaitoje faktūroje Nr. 1 nurodyta paslauga, už kurią paskaičiuoti mokesčiai, t. y. Automobilio apdorojimas, iškrovimas ir kt.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. pervedė T. S. viso 7 300 Eur; taip pat 7 620 Eur sumą ieškovas perdavė T. S. grynais pinigais.

41.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. liepos 7 d. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Ant privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 200-1088988 transporto valdytojo parašo nėra. Iš techninės ekspertizės pažymos Nr. 200-13428, išduotos 2022 m. liepos 7 d., matyti, kad techninės ekspertizės užsakovas yra T. S.. 

42.       Byloje pateikta

43.       Trečiasis asmuo T. S. 2023 m. kovo 7 d. išrašė ieškovės vadovo G. V. V. naudai vekselius po 2 500 Eur, viso išieškoma suma 36 420,90 Eur.  Minėtų vekselių pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

Dėl vindikacijos sąlygų (ne)buvimo

44.       CK 4.95 – 4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija).

45.       Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

46.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

47.       Taigi ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, visų pirma turėjo įrodyti, kad būtent ji turi nuosavybės teisę į prašomą išreikalauti kilnojamąjį daiktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji yra Automobilio savininkė, todėl sprendė, jog ji neturi teisės pateikti vindikacinio ieškinio.

48.       Ieškovė nesutinka su šia išvada ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ji nėra Automobilio savininkė.

49.       Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

50.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo sprendimo motyvus, vertinant ginčui aktualias bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir atitinkamai padarė pagrįstas išvadas, kad  ieškovė neįrodė vindikacinio ieškinio sąlygų. Vien tai, kad ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

51.       Ieškovė nurodydama, jog Automobilis T. S. jai nebuvo perduotas, nors jai jis nuosavybės teise priklauso, patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Automobilį nuo jo įgijimo momento 2021 m. lapkričio 12 d.; 2) nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Automobilį nuo 2022 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; 3) išreikalauti iš atsakovės Automobilį ir perduoti jį teisėtai savininkei – ieškovei.

52.       Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ji yra sąžininga Automobilio įgijėja. Priešingai nei bando įrodyti ieškovė, ji neturėjo ir niekada neįgijo nuosavybės teisės į Automobilį. Tarp ieškovės ir T. S. buvo ikisutartiniai santykiai, o pagrindinė Automobilio pirkimo – sutartis niekuomet nebuvo sudaryta. Automobilis ieškovei niekada nebuvo perduotas, todėl ir ieškinys, pareikštas pagal vindikacijos taisykles, negali būti tenkinamas.

53.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, ieškovė savo nuosavybės teisę grindžia prieštaringais teiginiais – vienu atveju nurodydama, kad nuosavybės teisės pagrindas JAV aukcionas, kurio metu įgijo ginčo automobilį, t. y. kad nuosavybės teisė į Automobilį atsirado sumokėjus už jį 2021 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimais, kitu – Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, pačios ieškovės pozicija dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo yra nenuosekli.

54.       Minėta, kad teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė yra teisėta ginčo automobilio savininkė, t. y. ieškovė neįrodė pirmosios vindikacinio ieškinio sąlygos.

55.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Automobilio pirkėja aukcione buvo ieškovė arba kad ji būtų atlikusi veiksmus, susijusius su Automobilio registracija Lietuvoje. Nei aukciono dokumentuose, nei kitose su Automobilio įvežimu susijusiose dokumentuose nėra duomenų, kad ginčo automobilis būtų įsigytas ieškovės vardu. Taigi, nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė aukciono metu įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį.

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo nurodžiusi ir kitą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, t. y. Automobilį įgijo pirkimo – pardavimo 2022 m. liepos 14 d. sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia alternatyvi pozicija patvirtina, jog ieškovė iš esmės pripažino, kad trečiasis asmuo T. S. buvo tinkamas Automobilio savininkas.

57.       Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Tačiau ginčo atveju pirkimo – pardavimo 2022 m. liepos 14 d. sutartis byloje nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių sutarties tarp ieškovės ir T. S. sudarymą, padarė išvadą, jog ši sutartis faktiškai nebuvo sudaryta, o ginčo šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Teismas vertino, kad sutartis buvo tik projektinėje stadijoje, nes šalys nebuvo susitarusios dėl vieno iš pagrindinių sutarties elementų – kainos, todėl pasirašyti ir įregistruoti sutartį buvo neįmanoma.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Bylos duomenimis ieškovė sutarties neturi, be kita ko, nurodė, kad nežino ar T. S. pasirašė šią sutartį, taip pat nėra duomenų, jog sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taigi, ieškovei neįgyvendinus jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

59.       Nors apeliantė nurodo, kad susiklosčiusios faktinės situacijos kvalifikacija dėl ikisutartinių santykių vertintina kaip siurprizinė, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šias argumentais. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovė argumentą, kad ieškovę ir T. S. siejo ikisutartiniai santykiai, buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose. Taigi, ieškovė turėjo galimybę dėl šios aplinkybės teikti savo atsikirtimus bei įrodymus.

60.       Nors ieškovė daikto nuosavybę kildino iš to, kad pervedė pinigus aukcionui, tačiau vien pinigų sumokėjimas nuosavybės teisių nesukuria. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis).  Taigi, daikto perdavimas yra esminė nuosavybės teisės dalis. Taip pat ir CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024, 25 punktas).

61.       Bylos duomenimis ginčo automobilis niekada nebuvo perduotas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuosavybės teise niekada nevaldė ginčo automobilio, todėl negalėjo prarasti ir valdymo teisės į jį. Taigi, ieškovė neįrodė ir antrosios vindikacinio ieškinio sąlygos – savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. 

62.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė ir kitos vindikacinio ieškinio sąlygos, jog daiktą atsakovė valdo neteisėtai. Byloje pateiktos AB „Regitra“ pažymos patvirtina, jog automobilis Lietuvoje pirmą kartą buvo registruotas trečiojo asmens V. V. vardu, kuris 2022 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Automobilį įsigijo iš T. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad  2022 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. V. pardavė G. N. ginčo automobilį; o 2023 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėja G. N. pardavė ginčo automobilį  atsakovei A. R. (buvusi pavardė D.).

63.       Byloje pateikti AB „Regitra“ duomenys patvirtina, kad ginčo automobilio savininkas  šiuo metu yra atsakovė A. R.. Pažymėtina, kad  jei turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė nėra įgijusi nuosavybės teisių, o ginčo automobilį valdo neteisėtai.

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šiam ieškiniui tenkinti būtinų nustatytinų sąlygų – neturi būti ginčijama praradusio daiktą savininko nuosavybės teisė, nes, esant ginčui dėl nuosavybės teisės, taikomi kiti gynimo būdai, pvz., nuosavybės teisės pripažinimas, nuginčijant kito subjekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

65.       Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė prašymą priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis ir bylą šioje dalyje nutraukti. Taigi, ieškovė neginčijo atsakovės nuosavybės teisių įgijimo pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus šio fakto, negalima kvalifikuoti esant nesąžiningą ir neteisėtą valdymą kaip sąlygą daiktui išreikalauti.

66.       Pažymėtina, kad ginčo turtas niekada nebuvo registruotas ieškovės vardu, taigi byloje yra aiškus ginčas dėl nuosavybės teisės, o tai reiškia, kaip jau minėta, nėra nustatyta būtinoji vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlyga, todėl vien šiuo aspektu ieškinys negali būti tenkinamas.

       Dėl bylos procesinės baigties

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išanalizavo įrodymus, pasisakė dėl bylos šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir išvadas padarė vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       Kiti apeliantės argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

71.       Atsakovė prašė atlyginti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

72.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  V. V. prašo priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi nurodytos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, trečiajam asmeniui V. V. iš ieškovės priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Klimato sprendimai“, juridinio asmens kodas 304842792, trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Visvaldas Kazakiūnas

                                                                  Rosita Patackienė

                                                                  Dainius Rinkevičius