Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-407-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-407/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl prekių ir paslaugų ženklų
BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
Bylos dėl konkurencijos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Intelektinė nuosavybė
Prekių ir paslaugų ženklai
Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
Konkurencijos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas

Civilinė byla Nr. 3K-3-407/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01080-2011-8

    Procesinio sprendimo kategorijos: 87; 89 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. spalio 1 d. 

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui M. T. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. Č. teismo prašė įpareigoti atsakovą M. T. nutraukti subdomeno vardo (žymens) silenceagency.com naudojimą, įskaitant naudojimą muzikinėje (prodiuserio) veikloje, taip pat įpareigoti atsakovą atsisakyti subdomeno silenceagency.com registracijos.

Pagal Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto „.lt domeno“ procedūrinio reglamento 3 punktą subdomenas antrojo lygio domenas (angl. „domain name“); unikalus internetinis adresas. Ieškovas nurodė, kad jis yra populiarus elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, žinomas pseudonimu Vidis, jam priklauso nacionalinis figūrinis prekių ženklas SILENCE fig (reg. Nr. 63117, paraiškos padavimo data 2010 m. balandžio 15 d., registracijos data – 2011 m. vasario 14 d.), kuris registruotas 9-os ir 41-os klasės prekėms ir paslaugoms; šis ženklas nuo 2009 m. kovo mėnesio plačiai naudojamas pramogų industrijoje, turi aukštą reputaciją tarp muzikos gerbėjų, o projektų, koncertų, renginių, pavadinimuose taip pat naudojamas šis ženklas („SILENCE NIGHT“, „SILENCE CIRCUS“, „SILENCE DISCO“, „SILENCE B-DAY“). Ženklą intensyviai naudoja „SILENCE FAMILY“ vardu prisistatančių elektroninės muzikos kūrėjų ir atlikėjų – Vidis, M. B., Jazuu, L. S., Few Folder. Ieškovo įsteigta ir vadovaujama UAB „SILENCE FAMILY“ savo veikloje bendradarbiauja su kitais įvairaus stiliaus muzikos atlikėjais ir kūrėjais, yra išleidę daug kompaktinių diskų, kuriems žymėti taip pat panaudotas ieškovui priklausantis ženklas; ieškovas veda laidą SILENCE RADIO radijo stoties „ZIP fm“ eteryje; žymuo SILENCE naudojamas ir ieškovo įsteigtoje UAB „SILENCE FAMILY“ pavadinime, šiai įmonei priklauso ir subdomeno vardas silencefamily.com bei interneto puslapis www.silencefamily.com.

Ieškovo teigimu, atsakovas M. T., būdamas muzikos prodiuseris, muzikinės agentūros UAB „Gyva muzika“ direktorius, savo veiklą pristato interneto puslapyje www.atlikejai.com, o 2010 m. lapkričio mėnesį įregistravo bei savo veikloje pradėjo naudoti subdomeno vardą silenceagency.com interneto puslapyje www.silenceagency.com skelbdamas informaciją apie prodiusuojamus muzikos atlikėjus; ši informacija yra analogiška atsakovo puslapyje www.atlikėjai.com esančiai informacijai, o atsakovas subdomeno vardą silenceagency.com naudoja kaip vieną savo muzikinės agentūros identifikatorių (pavadinimų).

Ieškovo manymu, subdomeno vardas silenceagency.com yra klaidinamai panašus į ieškovo registruotą ir naudojamą ženklą SILENCE, abi šalys intensyviai veikia populiariosios muzikos srityje, ieškovo veikloje SILENCE žymuo yra specialiai pasirinktas kaip kontrastas muzikai ir dėl savo prasmės lengvai identifikuojamas bei išskirtinis, palyginti su kitais muzikos industrijoje veikiančiais subjektais. Dar vieno žymens su elementu SILENCE pasirodymas toje pačioje rinkoje yra siejamas su ieškovu ir taip klaidina vartotojus. Ieškovo nuomone, atsakovas ginčo subdomeno vardą naudoja ne tik kaip internetinio puslapio adresą, bet ir kaip savo agentūros identifikatorių, nes tame pačiame interneto puslapyje baltomis raidėmis juodame fone pateikia pavadinimą silenceagency.com, taip sukeldamas painiavą dėl agentūros priklausomybės. Ieškovo teigimu, jis ir atsakovas yra konkurentai, veikiantys muzikos srityje, o atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais, turinčiais piktnaudžiavimo teise požymių bei pažeidžiančiais Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Paryžiaus konvencijos 10 (bis) straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismo nustatyta, kad ieškovui V. Č. priklauso prekių ženklas SILENCE fig (reg. Nr. 63117, paraiškos data 2010 m. balandžio 15 d.), kuris įregistruotas devintoje (garso įrašų diskai – plokštelės. Audio ir video kompaktiniai diskai) ir keturiasdešimt pirmoje (poilsio ir pramogų renginiai) klasėse. Ženklas nuo 2009 kovo mėnesio naudojamas pramogų industrijoje. Ženklą savo veikloje naudoja „SILENCE FAMILY“ vardu prisistatančių elektroninės muzikos kūrėjai ir atlikėjai.

PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Vidinės rinkos harmonizavimo tarnybos (angl. Office of Harmonization for the Internal Market (OHIM); toliau – OHIM)  duomenimis apie prekių ženklų, kuriuose naudojamas žodis „silence“, skaičių ir Valstybinio patento biuro (toliau – VPB) 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 3.1.2 punktu, ieškovo figūrinį prekių ženklą sudarantis žodis „silence“ nėra „stiprus“ ir dominuojantis ieškovo nurodytame prekių ženkle. Teismas pažymėjo, kad žodis „silence“ yra bendrinis, vartojamas tylai nusakyti, o ieškovas turi teisę į kombinuotą prekių ženklą; aplinkybę, kad žodis „silence“ nėra išskirtinis, patvirtina ir tai, jog ieškovas nepadavė paraiškos įregistruoti žodinį prekių ženklą „silence“.

Vertinant nurodyto atsakovo prekių ženklo panašumą į ieškovo prekių ženklą, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovo prekių ženklas SILENCE yra kombinuotas, sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elementų – baltos stilizuotos raidės juodame apskritime. O atsakovo subdomeno vardas silenceagency.com yra žodinis, sudarytas iš dviejų žodžių „silence“ ir „agency“. Pagal prekių ženklų sukuriamą bendrą suvokimo įspūdį ženklai nėra panašūs, nes atsakovo prek ženklas užrašytas standartiniu, niekuo neišsiskiriančiu šriftu, o ieškovo stilizuotu šriftu, didžiosios raidės juodame apskritime. Teismas sutinka su atsakovu dėl to, kad ieškovas nepagrindė, jog abiejų žymenų sutampantis žodis „silence“ yra pagrindinis subdomeno silenceagency.com skiriamasis elementas.

Ieškovas neįrodė, kad jo prekių ženklas plačiai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis), o jo figūrinio ženklo „Silence“ apsauga negali būti panaudota neįregistruotų žymenų atžvilgiu; be to, ir atsakovas veikia ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, kur į jį buvo kreipiamasi „Silence“, todėl ieškovas neįrodė tik savo prekių ženklo plataus žinomumo. Be to, palyginus internetinių puslapių www.silenceagency.com ir www.silencefamily.com turinį ir grafinį bei dizaino apipavidalinimą, matyti, jog internetiniai puslapiai yra skirtingi, nesudarantys pagrindo manyti, jog produktai ir vykdoma veikla yra identiška, atsakovo subdomenas yra vienas SILENCE FAMILY projektas ar projektai yra vykdomi susijusių asmenų ar įmonių. „SILENCE FAMILY“ (anglų k. „SILENCE“ (tyla) šeima; serija) narių populiarumas socialiniame tinkle „Facebook (www.facebook.com) gali būti nulemtas kiekvieno iš narių individualių gerbėjų, nes pagal byloje esančius interneto puslapių išrašus, lankytojai išreiškia nuomonę ne dėl ieškovo, kuriam priklauso ginčo prekių ženklas, o dėl asmens, kuris dalyvauja jo projektuose; be to, pateikti interneto svetainių išrašai nepatvirtina, jog to asmens populiarumas nulemtas būtent ieškovo prekių ženklo.

Įvertinus ieškovo pateiktos Lietuvos muzikos srities atstovų apklausos duomenis, jie neįrodo vartotojų suklaidinimo galimybės, nes apklausos metu buvo užduodamas menamas klausimas (elektroniniame laiške buvo prašoma patvirtinti, kad atsakovo agentūros vardo „silenceagency“ naudojimas klaidina vartotojus, užsakovus ir kitus muzikos srities profesionalus bei sukuria sąlygas nesąžiningai konkurencijai). Ieškovas neįrodė ginčijamo subdomeno silenceagency.com naudojamo ženklo „silence“ panašumo į ieškovo registruotą figūrinį prekių ženklą „SILENCE“. Nesant pagrindo spręsti dėl to, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto įtvirtintą teisės normą, nėra pagrindo spręsti ir dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmus draudžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo atsakovui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartimi netenkinus ieškovo V. Č. apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, siekiant išsiaiškinti nuomonę apie atsakovo subdomeną, nepakanka galimų septyniolikos muzikinę sritį išmanančių asmenų atsakymų į ieškovo klausimą dėl vardo klaidinamo panašumo, juolab kad keliolikos muzikos srities atstovų nuomonė nepatvirtina vartotojų, muzikos klausytojų nuomonės. Ieškovo prekių ženklas nėra teismo tvarka pripažintas plačiai žinomu (PŽĮ 9 straipsnio 3 dalis).

Nustatant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Metodinių nurodymų 2.2 punkte nustatyta, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, tikrinant kombinuotų ženklų (kuris yra įvairių skirtingų elementų - žodinių, vaizdinių, erdvinių derinys) panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais; jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo. Metodinių nurodymų 3.1 punkte išdėstyta, kad žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs.

Ieškovo prekių ženklas yra kombinuotas, sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elementų – baltos stilizuotos raidės juodame apskritime, šio ženklo vaizdinį elementą sudaro ne tik ryškiai išsiskiriantis juodas apskritimas, tačiau ir žodinio žymens „silence“ stilizuotas šriftas. Žodinis elementas „silence“ neišsiskiria originalumu ir savitumu, nepriklausomai nuo to, kokią prasmę jam suteikė pats ieškovas, nes šis žodis, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, yra bendrinis ir vartojamas anglų kalboje tylai nusakyti bei plačiai naudojamas muzikos srityje, kurioje veikia abi šalys. Todėl kombinuoto ženklo („SILENCE“, fig., reg. Nr. 63117) vaizdiniai elementai ieškovo prekių ženklo kompozicijoje yra pagrindiniai ir išsiskiriantys, taigi turi įtakos lyginamų ženklų panašumo nustatymui.

Žymenys („SILENCE NIGHT“, „SILENCE CIRCUS“, „SILENCE DISCO“, „SILENCE B-DAY“) kartu su stilizuotu šriftu atliktu žodžiu „silence“ nėra įregistruoti prekių ženklų registre, taigi jie nesudaro prekių ženklų „šeimos“ (serijos), jiems netaikoma prekių ženklų „šeimos“ (serijos) apsauga. Ieškovas turi teisę į tokio prekių ženklo apsaugą, kokį jis yra įregistravęs. Jis neįregistravo teisių į išimtinai žodinį žymenį „silence“, tai nesuteikia jam teisės reikalauti iš atsakovo nenaudoti žodžio „silence“ savo subdomeno pavadinime.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

              Skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi nepagrįstai nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kartu ir nuo Valstybinio patentų biuro, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM), Europos Teisingumo Teismo praktikos), pagal kurią pripažįstama, kad paprastai žodinis elementas yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame–vaizdiniame prekių ženkle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mineraliniai vandenys v. UAB ,,Importiniai gėrimai, UAB ,,Bennet Distributors, bylos Nr. 3K-3-465/2003). Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai palyginę figūrinį prekių ženklą ir subdomeno vardą nepagrįstai padarė išvadą dėl jų nepanašumo.

              Ieškovas kryptingai siekė sukurti savo veiklos žinomumą ir atpažįstamumą, tuo tikslu savo komercinei veiklai žymėti sukūrė ir įregistravo prekių ženklą SILENCE fig (reg. Nr. 63117, paraiškos data 2010 m. balandžio 15 d.). Būtent žodis SILENCE yra pagrindinis skiriamasis prekių ženklo elementas. Ieškovo prekių ženklas nuo 2009 m. kovo mėnesio plačiai naudojamas pramogų industrijoje, įgijo didelę ir gerą reputaciją tarp muzikos gerbėjų, aukštą atpažįstamumo lygmenį.

              2010 m. lapkričio mėnesį atsakovas įregistravo ir savo veikloje pradėjo naudoti subdomeno vardą silenceagency.com, jame skelbdamas informaciją apie prodiusuojamus muzikos atlikėjus. Taip atsakovas silpnina ieškovo prekių ženklo skiriamąjį požymį, sukeldamas painiavos vartotojui nustatant, į kurio „silence“ žymeniu besinaudojančio muzikos profesionalo interneto puslapį jis pateks atlikęs paiešką internete.

              Vidaus rinkos derinimo tarnybos OHIM (Prekių ženklai ir dizainas) praktikoje laikomasi pozicijos, kad prekių ženklo elementas pripažįstamas dominuojančiu atsižvelgiant į jo padėtį, dydį, spalvinę gamą (Vidaus rinkos derinimo tarnybos vadovas, susijęs su protestais, 2 dalies 5 skyrius „Dominuojantis elementas“ https://oami.europa.eu/ohimportal/en/manual-of-trade-mark-practice). Ieškovo prekių ženkle elementas SILENCE yra vienintelis žodinis prekių ženklo elementas, aiškiai išreikštas prekių ženklo centre. Vadinasi, tai dominuojantis ieškovo prekių ženklo elementas. Be to, žodinis elementas SILENCE nėra aprašomojo pobūdžio, muzikinėje srityje jis turi išimtinai simbolinę prasmę. Net ir tariamas Ieškovo prekių ženklo žodinio elemento silpnumas negali būti priežastis pripažinti, kad šis elementas negali dominuoti prekių ženkle. Europos Sąjungos pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs, kad silpnas sudėtinio ženklo elemento skiriamasis požymis savaime nereiškia, kad toks elementas negali būti dominuojančiu prekių ženklo elementu, nes dėl savo pozicijos ženkle arba savo dydžio jis gali atkreipti vartotojo dėmesį ir išlikti jo atmintyje (ESTT pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Nr. T-153/03, §32). Žodis SILENCE, kai kalbama apie muziką, nėra silpnas elementas, nes kontrastuoja su muzikai būdingu garsu, dėl to tai yra originalus žodis. Kitoje byloje priimtame ESTT 2002 m. spalio 23 d. sprendime byloje T-104/01 (§47) konstatuota, kad žodinis figūrinio prekių ženklo komponentas turi ypatingą reikšmę analizuojant ženklą kaip visumą, nes, norėdamas pasirinkti tą pačią prekę ateityje, vartotojas dažnai prisimena būtent pagrindinį žodinį prekių ženklo elementą. Taigi SILENCE žodis yra pagrindinis kombinuoto ieškovo prekių ženklo elementas, o juodas apskritimas ir raidžių šriftas nagrinėjamu atveju negali būti traktuojami kaip lemiantys ieškovo prekių ženklo ir ginčo subdomeno vardo panašumą.

              Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) arbitražo sprendimų apžvalgoje (1.11 punktas) teigiama, kad figūriniai, stilizuoti ar prekių ženklo dizaino elementai negali būti atvaizduojami subdomeno varde, dėl to į šiuos elementus paprastai neatsižvelgiama vertinant prekių ženklo ir subdomeno vardo tapatumą ar klaidina panašumą; palyginimas paprastai atliekamas raidinių (skaitinių) subdomeno vardo komponentų ir dominuojančių žodinių atitinkamo prekių ženklo elementų.

              Byloje negalima sutikti, kad su ieškovo prekių ženklu SILENCE (reg. Nr. 63117) susidūręs vartotojas galėtų labiausiai įsiminti įprastą juodą apskritimą ir raidžių šriftą o ne vienintelį prekių ženklo centre didžiosiomis raidėmis užrašytą žodį SILENCE. Tai patvirtina WIPO arbitražo sprendimai bylose Nr. D2006-0300 (assetloanco.net), D2003-0654 (letsdrive.com), D2000-0699 (paris-lasvegas.com), D2000-0036 (efgprivatebank.com), D2009-0103 (clubdesuscriptoreseltiempo.com) ir kt. Taigi dėl sutampančio elemento SILENCE ieškovo prekių ženklas ir atsakovui priklausantis subdomeno vardas yra klaidinamai panašūs.

Interneto vartotojai, ieškodami ieškovo prekių ženklu ženklinamų prekių ir paslaugų, interneto paieškoje vienareikšmiškai vartotų žodį „silence, o ne bet kokį kitą atitikmenį. Papildomo angliško žodžio „agency (liet. agentūra) nurodymas atsakovui priklausančiame subdomeno varde silenceagency.com šios klaidinimo galimybės nepanaikina. Skirtingas (tačiau su populiariąja muzika susijęs) ieškovo ir atsakovo interneto puslapių turinys taip pat neduoda pagrindo teiginiams, kad ieškovo ženklo bei ginčo subdomeno panašumas ir iš to kylantis vartotojų klaidinimas neegzistuoja, nes į interneto puslapio turinį šiuo atveju neturi būti atsižvelgiama. Žalą prekių ženklo savininkui šiuo atveju daro „pirminis suklaidinimas, kai potencialus puslapio lankytojas pirmiausiai patenka ne į ieškomą, tačiau į atsakovo puslapį (WIPO sprendimas arbitražo byloje Nr. D2006-0300 (assetloanco.net).

              Domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir bendrovės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų centras“ v. UAB ,,Neiseris, bylos Nr. 3K-3-272/2009). Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 1 punkte, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai; ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Ieškovas ir atsakovas yra konkurentai, veikiantys populiariosios muzikos srityje. Atsakovas pakenkė ieškovo galimybėms konkuruoti, silpnina ieškovo ženklo skiriamąjį požymį, menkina jo reputaciją, sukelia painiavą su ieškovo vykdoma veikla.

             

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. T. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai, toliau pateikiama šio atsiliepimo argumentų santrauka:

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Baldų centras“ v. UAB ,,Neiseris, bylos Nr. 3K-3-272/2009, išaiškino, kad prekių ženklai priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar priešingai neišskirtinumo), gali būti „stiprūs ir „silpni, o tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti" kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus bei „silpno prekių ženklo pavadinimo atveju bus skirtinga.

Šioje byloje yra labai svarbu nustatyti, ar kasatoriaus figūriniame prek ženkle vartojamas žodinis elementas SILENCE yra „silpnas, nes nuo to priklauso tiek kasatoriaus, tiek atsakovo teisių apimtis bei ribos. Teismų byloje nustatyta, kad kasatorius įregistravo figūrinį, ne žodinį prekių ženklą SILENCE, šis žodis yra bendrinis, dažnai vartojamas anglų kalboje tylai nusakyti. Silence žodis pasirinktas, nes tai yra atsakovo pavardės tiesioginis vertimas į anglų kalbą, ginčo subdomenas silenceagency.com skirtas užsienio rinkai. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad žodinis elementas SILENCE yra silpnas ieškovo figūrinio prekių ženklo SILENCE elementas. Šis žodis išskirtinumą įgyja tik naudojamas tam tikrame kontekste kasatoriaus atveju naudojant jį figūriniame prek ženkle, o atsakovo atveju žodžių junginyje „silence agency“. Vien šio žodžio vartojimas kasatoriaus prekių ženkle nesuteikia jam teisės reikalauti iš atsakovo nevartoti žodžio SILENCE savo subdomeno silenceagency.com pavadinime.

              Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Mineraliniai vandenys“ v. UAB ,,Importiniai gėrimai“, UAB ,,Bennet Distributors, bylos Nr. 3K-3-465/2003, apie žodinio prek ženklo elemento stiprumą teismas pasisako visai kitame kontekste ir tai neleidžia nagrinėjamoje byloje spręsti apie SILENCE prekių ženklo dominuojantį ir stiprų žodinį elementą.

              Kasatorius remiasi ESTT pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimu byloje Nr. T-153/03, tačiau nutyli, kad šiame sprendime, be kita ko, pažymėta apie tai, kad nereiškia, jog reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą jį lyginant su kitu prekių ženklu; priešingai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno jų visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Gemagav. UAB „Angolita, bylos Nr. 3K-3-188/2013, konstatuota, kad aplinkybė, jog žodinis elementas nebuvo ženklo registracijos metu nurodytas kaip nesaugomas elementas, savaime ex facto nereiškia jo apsaugos (kaip saugomo elemento), kaip ir tokios apsaugos apimties. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo neįgyja išimtinių teisių į žodinį ženklo elementą (jei jis neįregistruotas kaip atskiras prekių ženklas) kombinuotame ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Saulės sprektras“ v. UAB ,,TeleMedia, bylos Nr. 3K-3-1263/2000).

              Kasatorius neįrodė, kad žodinis elementas SILENCE yra dominuojantis ir pagrindinis elementas jo prekių ženkle. Byloje esantys įrodymai ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika suponuoja pagrįstą išvadą, kad kasatoriui priklausančiame figūriniame prek ženkle vartojamas žodis SILENCE yra „silpnas šio ženklo elementas, dėl to kitų ženklų ar žymenų, kuriuose šis žodis vartojamas, panašumo ribos kasatoriaus ženklo atžvilgiu yra žymiai platesnės, palyginti su „stipriais prekių ženklais. Ieškovas, neturėdamas išimtinių teisių į žodį SILENCE (neįregistravęs žodinio prek ženklo SILENCE), gali ginti savo teises tik į figūrinį prek ženklą SILENCE, toks, koks jis yra įregistruotas (juodas apskritimas ir jame stilizuotomis raidėmis užrašytas žodis SILENCE).

              Vadovaujantis šiuo klausimu WIPO arbitražo formuojama praktika ir 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siekiant nuginčyti domeno vardo registraciją, privalo būti įrodytos visos žemiau nurodytos sąlygos: (i) domeno vardas yra identiškas arba klaidinančiai panašus į prekių ženklą; (ii) domeno vardas jo savininko buvo įregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; (iii) domeno vardas buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai.

              Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo subdomenas klaidinančiai panašus į ieškovo įregistruotą figūrinį prekių ženklą. Kadangi tiek kasatoriaus, tiek atsakovo veiklos tikslinė grupė muzikos atlikėjai, o ne eiliniai muzikos produkcijos vartotojai klausytojai, teigtina, kad, atlikėjams pasirenkant prodiuserinę kompaniją (tiek kasatoriaus, tiek atsakovo), taikytini kitokie atidumo standartai nei paprastam vartotojui muzikos klausytojui, nes atlikėjai yra specialistai, labai gerai žinantys muzikos prodiuserių ir organizatorių rinką. Be to, protingam ir apdairiam vidutiniam interneto vartotojui akivaizdžiai turėtų būti žinoma, kad žodis silence muzikos srityje Lietuvoje ir užsienyje yra plačiai vartojamas, todėl vartotojas žino ir suvokia, kad interneto paieškoje įvedus žodį silence, jis gali būti nukreipiamas tiek į informaciją apie kitus 76 prekių ženklus, įregistruotus Europos Sąjungos vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje, kuriuose yra žodis silence, tiek į interneto svetaines, kurių pavadinime ar turinyje vartojamas šis žodis. Manytina, kad protingas ir apdairus interneto vartotojas, ieškodamas informacijos apie atsakovą, paieškoje įvestų visą pavadinimą, o ne atskirą žodį silence. Kasatorius taip pat nepateikė byloje jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad domeno vardas silenceagency.com atsakovo buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, norint pripažinti atsakovo atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų konkurencijos santykis; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-475/2013). Atsakovas nuo 1994 metų veikia išimtinai populiariosios muzikos srityje, o kasatorius — nuo 2009 m. išskirtinėje muzikos nišoje — su elektroninės muzikos atlikėjais. Tai reiškia, kad jie dirba skirtingose nišose ir tai nepatvirtina jųdviejų konkuravimo muzikos industrijos rinkoje.

             

             

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

              CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

              Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniu skundu (bei atsiliepimu į kasacinį skundą) suformuluotas bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, pasisako dėl šių teisės klausimų.

 

  1. Dėl PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje; dėl prekių ženklo SILENCE fig. (reg. Nr. 63117) ir subdomeno silenceagency.com klaidinančio panašumo

 

PŽĮ 38 straipsnio, reglamentuojančio ženklo savininko teises, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, sudarančių nurodytą prekių ženklo savininko teisių gynimo pagrindą, ir ieškinį atmetė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad jie nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų, atmetant ieškinį.

 

  1. Dėl prekių ženklo SILENCE fig. (reg. Nr. 63117) ir subdomeno silenceagency.com panašumo vertinimo

 

Bylą nagrinėję teismai byloje surinktų duomenų pagrindu sprendė, kad žymuo „silence“ nėra „stiprus“ ženklo SILENCE fig. (reg. Nr. 63117) elementas ir tai turi esminę reikšmę, vertinant šio ženklo ir subdomeno silenceagency.com klaidinamą panašumą. Nurodytos teismų išvados grindžiamos Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (angl. Office for Harmonization in the Internal Market) (OHIM) duomenimis apie didelį skaičių prekių ženklų, kuriuose naudojamas žymuo „silence“.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad prekių ženklai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar neišskirtinumo), gali būti „stiprūs“ bei „silpni“. Tai lemia, kad vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis) bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“. Nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų intelektinės nuosavybės objektų, tokių kaip prekių ženklų, juridinių asmenų pavadinimų ar kaip kad yra nagrinėjamu atveju – subdomeno panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo prekių ženklo teisinės apsaugos „ribos“. Vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo (t. y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų intelektinės nuosavybės objektų, kaip kad šiuo atveju – subdomeno, panašumo vertinimas bus griežtesnis negu tų, kurie sudaryti iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, nusakanti, suteikianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Baldų centras” v. UAB “Neiseris, bylos Nr. 3K-3-272/2009; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Infomedia” v. AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-446/2012; kt.). Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose, prekių ženklų teisės moksle pripažįstamas vienu iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Infomedia” v. AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-446/2012). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog žymuo ,,silence nėra ,,stiprus elementas prekių ženkle SILENCE fig. (reg. Nr. 63117).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylos, t. y. kai lyginamas kombinuoto (sudaryto iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklo ir subdomeno klaidinamas panašumas, pasižymi tam tikra specifika. Šie objektai nėra analogiško pobūdžio, jų teisinė prigimtis nėra analogiška, atliekama funkcija taip pat nėra  vienoda (nors ir panaši, nes abu objektai yra verslo identifikatoriai). Kartu svarbu ir tai, kad kombinuoto (sudaryto iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklo atveju jo vaizdinė dalis apskritai negali būti atkartota subdomene; atkartota gali būti tik žodinė ženklo dalis. Tačiau ex officio apskritai eliminuoti vaizdinę prekių ženklo dalį, vertinant ženklo ir subdomeno klaidinamą panašumą, taip pat nebūtų pagrįsta. Vertinant subdomeno klaidinamą panašumą į kombinuotą (sudarytą iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklą, atsižvelgtina ir į vaizdinę ženklo dalį, tačiau jos reikšmė ir įtaka lyginamųjų objektų klaidinamam panašumui bus skirtinga, priklausomai nuo vaizdinės ženklo dalies įtakos bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui (be kita ko, ir  priklausomai nuo žodinės prekių ženklo dalies (žodinio elemento) ,,stiprumo ar ,,silpnumo ženklo bendram suvokimo įspūdžiui); taip pat kitus (žodinius) elementus, sudarančius subdomeną. Jau buvo nurodyta, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių netiria iš naujo, o kasacine tvarka apskųstus bylą nagrinėjusių teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai, vertindami subdomeno silenceagency.com panašumo į prekių ženklą SILENCE fig. (reg. Nr. 63117) klausimą, konstatavę, kad žymuo „silence“ nėra „stiprus“ ir dominuojantis elementas šiame prekių ženkle, inter alia atsižvelgė ir į vaizdinius ženklo elementus (grafinį ženklo išpildymą) bei sprendė, kad pagal bendrą suvokimo įspūdį prekių ženklas SILENCE fig. (reg. Nr. 63117) ir subdomenas silenceagency.com nėra (klaidinamai) panašūs, kad galėtų būti sprendžiama dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepažeidė PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto, jį taikydami ir aiškindami šioje byloje.

 

  1. Dėl ieškovui priklausančio prekių ženklo SILENCE fig. (reg. Nr. 61173) plataus žinomumo

 

Pagal PŽĮ 9 straipsnio 1 dalį ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Šiuo aspektu įvertinama, koks stiprus yra rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys tarp prekių gamintojo ar paslaugų teikėjo ir prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos vartotojų (visuomenės). Ištyrę bylos įrodymų duomenis teismai nenustatė vienareikšmiško ieškovo prek ženklo plataus žinomumo tarp vartotojų ar jų grupių. Teismai įvertino ir ieškovo prek ženklo naudojimo trukmę, apimtį ir geografinę teritoriją, įskaitant ir prekės, žymimos tuo prek ženklu, reklamavimą, prieinamumą ir pristatymą vartotojams bei pagal šiuos kriterijus sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados apie ieškovo ženklo gerą žinomumą tam tikrame visuomenės sluoksnyje (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovui priklausančio prekių ženklo SILENCE fig. (reg. Nr. 61173) plataus žinomumo (PŽĮ 9 straipsnis), teismai tai tinkamai motyvavo remdamiesi nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.

 

  1. Dėl atsakovo (ne)sąžiningumo registruojant ir naudojant subdomeną silenceagency.com vertinimo

 

Kartu pažymėtina, kad ginčų kategorija, kuriai priskirtinas ir nagrinėjamasis ginčas, negali būti prilyginama ,,klasikiniams prekių ženklų ginčams ir dėl to, kad šiuo atveju svarbus yra (ne)sąžiningumo klausimas, registruojant ir naudojant subdomeną. Tai nurodoma Pasaulio Intelektinės Nuosavybės Organizacijos (angl. World Intellectual Property Organization; sutrumpintai WIPO) dokumentuose (Paryžiaus Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO) Generalinės Asamblėjos 2001 m. Bendros rekomendacijos dėl nuostatų, reglamentuojančių ženklų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių žymenimis apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Marks, and other Industial Property Rights in Signs, on the Internet, Adopted by the Assembly of the Paris Union for the Protection of Industrial Property and the General Assembly of the World Intellectual Property Organization (WIPO), 2001) 4 straipsnis), pripažįstama WIPO Arbitražo ir Mediacijos centro (angl. WIPO Arbitration and Mediation Center)  praktikoje (žr., pvz., 2000 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Park Place Entertainment Corporation v. Mike Gorman, bylos Nr. D2000-0699; 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Mentor ADI Recruitment Ltd (trading as Mentor Group) v. Teaching Driving Ltd, bylos Nr. D2003-0654; 2006 m. gegužės 2 d. sprendimą Asset Loan Co. Pty v. Gregory Rogers, bylos Nr. D2006-0300; kt.). Minėta (ne)sąžiningumo aplinkybė nurodoma 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 874/2004, nustatančiame .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (Reglamento 20, 21 straipsniai). Šis aspektas (dėl atsakovo (ne)sąžiningumo) nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas, bylos Nr. 3K-3-408/2004; 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. J. v.  D. G., bylos Nr. 3K-3-58/2014), pripažįstamas ir Lietuvos teisės moksle (žr., pvz., D. Sauliūnas. Domain name disputes in Lithuania courts: silent steps towards fairness on the net. Jurisprudencija. 2011, 18(3), p. 943-961).

Bylą išnagrinėję teismai nenustatė tokių aplinkybių, kad domeno vardas silenceagency.com atsakovo buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai. Teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste kasacinis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo registruojant ir naudojant subdomeną silenceagency.com (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai šioje byloje, priimdami kasacine tvarka apskųstus sprendimą ir nutartį, netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojamą prekių ženklo savininko teisių gynimo būdą.

 

 

  1. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis; (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099) redakcija)

 

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prek ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prek ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

              Pirmiau išdėstytais motyvais nenustačius atsakovui priklausančio subdomeno klaidinamo panašumo ir jo registravimo bei naudojimo nesąžiningumo ieškovo prekių ženklo atžvilgiu pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinis skundas yra atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų sprendimas ir nutartis paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

             

Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 4500 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 19,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti  nepakeistus.

              Priteisti atsakovui M. T.ieškovo V. Č. 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Č. 19,72 Lt (devyniolika litų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                Gediminas Sagatys

 

 

                                                                                                                Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-272/2009
  • 3K-3-188/2013
  • 3K-3-475/2013
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-446/2012
  • 3K-3-58/2014
  • CPK
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas