Administracinė byla Nr. eI-6092-815/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00727-2016-8

                      Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui T. J., pareiškėjo T. J. atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus patarėjui Renaldui Bujokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. vasario 19 d. skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2016 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. P-78 „Dėl (duomenys neskelbtini). T. J. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-78) 5 punktą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad: jis įsakyme Nr. P-78 atleistas iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigų, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą, taip pat šio įsakymo 5 punkte įpareigotas grąžinti mokymo išlaidas – 144 Eur; įsakymo Nr. P-78 5 punktas grindžiamas tuo, kad profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pareiškėjo iniciatyva dėl priežasčių, kurios pripažintos svarbiomis, bet nepripažintos nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas Ministro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. 1MS-71 buvo pasiųstas į trečio lygio anglų kalbos kursus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 288 (toliau – ir nutarimas Nr. 288), su pareiškėju (duomenys neskelbtini) sudaryta kario mokymosi sutartis Nr. MS-5. Anglų kalbos kursai baigėsi 2013 m. balandžio 1 d., t. y. po kursų baigimo pareiškėjas neištarnavo profesinėje karo tarnyboje 3 m. (trūksta ne visų 3 mėn.), tuo pažeidė įsipareigojimus pagal sutartį, o tai reiškia, kad privalo atlyginti mokymosi išlaidas.

2.2. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 5 dalį, nurodo, kad formaliai taikant minėtas nuostatas, įsakymo Nr. P-78 5 punktas yra teisėtas: formaliai egzistuoja KASOKTĮ 44 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti kario parengimo išlaidas kilti elementai (sąlygos), t. y. faktinė sudėtis (krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, gali būti išieškomos tik esant visoms šioms sąlygoms: iš kario, su kuriuo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta prieš terminą kario iniciatyva; išieškojimas vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka; aplinkybės, dėl kurių nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, Ministro sutikimu neturi būti pripažintos svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis; išlaidos, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su karininko parengimu karo mokykloje, gali būti išieškotos ne daugiau kaip už 3 paskutiniųjų metų laikotarpį iš profesinės karo tarnybos kario; tačiau net ir įvertinęs paminėtas aplinkybes ir konstatavęs faktinę sudėtį, pareiškėjas nesutinka su įsakymo Nr. P-785 p. nesutinka.

2.3. Ar prievolė atlyginti mokymosi išlaidas gali būti laikoma sutartine

Profesinės karo tarnybos karys paprastai neišreiškia pageidavimo mokytis ar kelti kvalifikaciją, jeigu jis nemotyvuotas (neturi karjeros perspektyvų). Pareiškėjas, kaip neperspektyvus karininkas, daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) ir nors priekaištų dėl tarnybos neturi, nėra teikiamas aukštesniam kariniam laipsniui gauti. Pareiškėjas nesiekė būti siunčiamas į kursus, bet buvau pasiųstas, tiesioginiams vadams nutarus, kad pareiškėjas privalo kelti kvalifikaciją tam, kad galėtų tinkamai atlikti pavestas pareigas. Pagal nutarime Nr. 288 patvirtinto aprašo 5 punktą kariai į stažuotes ar mokymus vyksta Ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu, todėl su pareiškėju (duomenys neskelbtini) sudaryta kario mokymosi sutartis Nr. MS-5 neatspindi tikrosios pareiškėjo valios, o yra tik Ministro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. 1MS-71 išreikštos imperatyvios valios išraiška. Pažymėtina, kad prievolė atlyginti išlaidas negali būti grindžiama sutartimi, pareiškėją ir krašto apsaugos sistemą sieja įstatyme tiesiog įtvirtinta faktinė sudėtis, kuriai esant asmenys įgyja tarpusavio teises ir pareigas, t. y. juos ima sieti įstatyme nustatyta prievolė.

2.4. KASOKTĮ 44 straipsnio 2–5 dalių nuostatų dėl prievolės atlyginti mokymosi išlaidas negalima taikyti formaliai, atsietai nuo kitų KASOKTĮ ir šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas remiasi KASOKTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodo, kad: turėdamas (duomenys neskelbtini) laipsnį nuo (duomenys neskelbtini) m. užima pareigas, kurias gali užimti tik (duomenys neskelbtini) laipsnį turtintis profesinės karo tarnybos karys; pareiškėjui niekada nepaaiškinta, kodėl jo atvejis laikytinas atskiru, kokiame Ministro įsakyme nustatytomis sąlygomis ir kuriam laikui karys gali būti skiriamas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Pareiškėjo žiniomis, tokia tvarka ir tokios sąlygos apskritai nenustatytos, o tai reiškia, kad arba pareiškėjas turėjo būti paskirtas į jo laipsnį atitinkančias pareigas, arba jam turėjo būti suteiktas tas laipsnis, kuris nustatytas jo sugebėjimus atitinkančioms pareigoms. Sutikdamas su tuo, kad tik pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atitinkantis karys gali užimti atitinkamas pareigas, pareiškėjas mano, kad reikalavimai, keliami jo kvalifikacijai (taip pat ir anglų kalbos mokėjimas) buvo nepagrįsti, nes eidamas savo laipsnį atitinkančias pareigas pareiškėjas neprivalėtų papildomai kelti kvalifikacijos ir pasiekti lygį, reikalingą (duomenys neskelbtini) laipsnį atitinkančiam asmeniui. Pareiškėjo atvejis tiesiogiai prieštarauja Ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-1177 patvirtintai personalo politikos koncepcijai, kiek ji deklaruoja karių mokymo ir karjeros tikslus.

2.5. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, profesinė karo tarnyba – tai ypatingais tarnybos specifiniais santykiais apibrėžiama tarnyba valstybei. Pareiškėjas, prašydamas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, nurodė, kad nepalieka valstybės tarnybos, priešingai, kitą dieną po išleidimo į atsargą pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas (duomenys neskelbtini). Mokymosi išlaidos, kurias už pareiškėją sumokėjo krašto apsaugos sistema, kaip valstybės sistemos dalis, nėra ir negali būti laikoma žala valstybei, nes įgytos žinios bus naudojamos kitos valstybės institucijos funkcijoms įgyvendinti. Kita vertus, nesaistomas sutartinių teisinių santykių (mokymosi sutartis pareiškėjo valios neišreiškia) pareiškėjas priverstas „išsipirkti“ iš vienos valstybės institucijos tam, kad galėtų tarnauti kitoje. Tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamai žmogaus teisei laisvai pasirinki darbą.

2.6. Visi nurodyti argumentai buvo pateikti prašyme nutraukti su profesinės karo tarnybos sutartį ir šie argumentai visiems aukštesniesiems vadams leido pripažinti, kad karo tarnybos sutartį pareiškėjas siekis nutraukti dėl pateisinamų priežasčių. Vertinant pateiktus argumentus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  ir CK) 6.3 straipsnį ir 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, prievolės dalykas turi atitikti keturis reikalavimus: teisėtumą, apibrėžtumą, įmanomumą ir kreditoriaus (ar trečiojo asmens) interesus; konkrečiuoju atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į CK nuostatas, reglamentuojančias prievolinius teisinius santykius (6.3, 6.64, 6.259 straipsnius. Nors prievolės dalykas yra teisėtas, nes įstatymuose neįtvirtinta draudimo iš kario, dėl subjektyvių priežasčių neištarnavusio nustatyto laiko karo tarnyboje, reikalauti grąžinti jo parengimo išlaidas, turint omenyje tą faktą, kad profesinę karo tarnybą pareiškėjas nutraukė, siekdamas tarnauti kitoje statutinėje valstybės institucijoje, toks reikalavimas prieštarauja gerai moralei ir Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai apie karo tarnybos esmę (kad tai – valstybės tarnybos dalis).

Ta aplinkybė, kad nesant Ministro nustatytos tvarkos, kokiais atskirais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. ėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį atitinkančias pareigas (nors visą tą laiką buvo mokamas (duomenys neskelbtini) laipsnį atitinkantis atlyginimas) ir pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), buvo keliami (duomenys neskelbtini) keltini reikalavimai, reiškia, kad dėl pareiškėjo siuntimo į kvalifikacijos kėlimo kursus kaltę turėtų prisiimti ir krašto apsaugos sistema. Šiuo atveju prievolės ištarnauti nustatytą 3 m. laikotarpį, pabaigus anglų kalbos kursus, pareiškėjas tinkamai neįvykdė būtent dėl krašto apsaugos sistemos kaltės – neprotingai ilgą laiką ėjo pareigas, kurias gali eiti (duomenys neskelbtini) laipsnį turintis karys, ir pareiškėjui buvo nepagrįstai keliami reikalavimai, kaip aukštesnį laipsnį turinčiam kariui.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad įsakymas Nr. P-78 yra teisėtas ir pagrįstas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) karių tarnybos santykius, profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, karių atleidimo tvarką nustato KASOKTĮ. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) sudarė PKT sutartį Nr. 57, pagal jos 3 punktą pareiškėjas įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Pareiškėjas, pradėdamas profesinę karo tarnybą, kaip nustatyta KASOKTĮ 23 ir 24 straipsniuose, prisiekė Lietuvos valstybei ir pasirašė vardinį priesaikos lapą. Vadovaujantis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 23 ir 24 straipsniais, 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 31 straipsniu ir PKT sutarties nuostatomis, pareiškėjas, savanoriškai pasirašydamas PKT sutartį, įgijo PKT kario statusą ir įsipareigojo tarnauti PKT pagal KASOKTĮ, statutuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas, todėl pareiškėjas privalo laikytis šių teisės aktų reikalavimų.

2. Ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl įsakymo Nr. P-78 5 punkto pagrįstumo, todėl ginčui išspręsti aktualus KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalių nuostatų taikymas. Vyriausybės įgaliota Ministerija priėmė 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. V-782, kuriame patvirtino Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 26 ir 27 punktus kario išleidimo įsakyme kartu nurodoma grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma ir paskutinės jo tarnybos vietos vadovas pasiūlo kariui sudaryti krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

3. KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti kario (pareiškėjo) parengimo išlaidas kilti elementai (sąlygos), t. y. faktinė sudėtis, kuri buvo nagrinėjamo ginčo atveju, t. y. pareiškėjo PKT sutartis nutraukta prieš terminą pareiškėjo iniciatyva KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, įsakymo Nr. P-78 5 punkte nurodytos mokymo išlaidos apima ne daugiau kaip per 3 paskutinius metus krašto apsaugos sistemos institucijų patirtas išlaidas pareiškėjo mokymui. Aplinkybių, dėl kurių nutraukta PKT sutartis (t. y. Ministrui pateiktame 2016 m. sausio 11 d. prašyme pareiškėjas prašė nutraukti PKT sutartį dėl to, kad nemato karo tarnybos perspektyvų, nes jam nesuteiktas aukštesnis karinis (duomenys neskelbtini) laipsnis, kad laimėjo konkursą į valstybės tarnybą, kur tikisi save realizuoti ir gauti didesnes pajamas, o išėjęs į atsargą ketina tapti politinės partijos nariu), Ministras nepripažino nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Pažymėtina, kad su faktine sudėtimi sutinka ir pareiškėjas. Taigi, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalimis ir Taisyklėmis, įsakymo Nr. P-78 5 punkte pagrįstai nurodoma pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas.

4. Pareiškėjas iš esmės kelia prievolės grąžinti kario parengimo išlaidų kilimo pagrindo problemą. Įsakymo Nr. P-78 preambulėje nurodomas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindas, tai reiškia, kad Ministerija, nurodydama pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas, vadovavosi įstatymo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl įstatymo ir sutarties, kaip prievolės atsiradimo pagrindų, išaiškino, kad įstatymas gali būti ne tik savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, bet taip pat ir kitų prievolės atsiradimo pagrindų teisinė bazė. Kiti prievolių atsiradimo pagrindai egzistuoja tiek, kiek jie pripažįstami ar nedraudžiami įstatyme. Su pareiškėju sudaryta mokymosi (stažuotės) sutartis ir jos 3.3.1 punktas, kuriame nustatyta pareiškėjui grąžinti Ministerijai krašto apsaugos sistemos institucijos apmokėtas faktines mokymosi (stažuotės) išlaidas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, atitinka (pripažįstama ir neprieštarauja) įstatymui – KASOKTĮ 44 straipsniui.

5. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidų dėl to, jog po išleidimo į atsargą kitą dieną pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas (duomenys neskelbtini), jog įgytos žinios bus panaudotos kitos valstybės institucijos funkcijoms įgyvendinti: KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse, kuriose reglamentuotas kario parengimo išlaidų grąžinimas, nenustatytas atvejis (sąlyga), kad atleistas iš PKT karys (t. y. nutraukęs profesinės karo tarnybos santykius) ir įsidarbinęs valstybės tarnyboje negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taigi, KASOKTĮ 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas, nėra.

6. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtinta diferencijuota civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų samprata sudaro teisines prielaidas teisės aktuose diferencijuotai reguliuoti santykius, susijusius su civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų veikla, taip pat nustatyti tokį civilinėse ir karinėse bei sukarintose valstybės institucijose dirbančių asmenų teisinį statusą, kuris turėtų tam tikrus ypatumus. Taigi, šio ginčo atveju pareiškėjas nepagrįstai tapatina tarnybą karinėse – krašto apsaugos sistemos institucijose – su tarnyba kitose valstybės institucijose (Vadovybės apsaugos departamente), siekdamas išvengti prievolės grąžinti mokymo išlaidas.

7. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai, kad jam tarnybos metu nepagrįstai nesuteiktas aukštesnis karinis (duomenys neskelbtini) laipsnis ir nepagrįstai kelti aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat ir anglų kalbos, kad prievarta buvo siunčiamas į kursus ir buvo priverstas pasirašyti mokymosi (stažuotės) sutartį, nepagrįsti įrodymais ir nesusiję su ginčo dalyku. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėjo būti laikomos karo tarnybos ginčo dalyku, kol jis buvo PKT kariu, o jeigu dar manė, kad yra pažeistos jo kario teisės, galėjo jas ginti (duomenys neskelbtini) drausmės statute nustatyta tvarka.

8. Remiantis pareiškėjo 2016 m. sausio 11 d. prašyme nutraukti PKT sutartį nurodytomis priežastimis, jis neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje kario tarnyboje: pareiškėjas prašė nutraukti PKT sutartį dėl to, kad nemato karo tarnybos perspektyvų, nes jam nesuteiktas aukštesnis karinis (duomenys neskelbtini) laipsnis, kad laimėjo konkursą į valstybės tarnybą, kur tikisi save realizuoti ir gauti didesnes pajamas, o išėjęs į atsargą ketina tapti politinės partijos nariu. Šių priežasčių Ministras nepripažino nuo pareiškėjo (kario) valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Minėtos priežastys negali būti pagrindas atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų.

9. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bylose, susijusiose su profesinės karo tarnybos santykiais, karo tarnyba yra specifinė karo tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykius, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos veikla, negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios ši sistema sukurta ir veikia, kas reiškia, kad kariai, savanoriškai įsipareigoję tarnauti tam tikrą laikotarpį KASOKTĮ, statutuose ir kitų teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, vykdys visas kario pareigas ir užtikrins šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Taigi, ir šioje byloje pareiškėjo (kario) asmeninės ir subjektyvios priežastys, jeigu jos yra nenustatytos teisės akte, negali būti keliamos arba vertinamos aukščiau už valstybės ir visuomenės interesus.

10. Vadovaujantis Ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1MS-71 pareiškėjas buvo siunčiamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į trečiojo lygio anglų kalbos kursus. Pareiškėjo minėtų kursų sėkmingą baigimą patvirtina 2013 m. balandžio 12 d. pažymėjimas Nr. AK-2608. Tai reiškia, kad pareiškėjas minėtuose kursuose gavo anglų kalbos žinių, pagerino jo pareigybei reikalingus įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei patobulino kvalifikaciją šioje srityje. Aptariamos išleistos pareiškėjui mokyti išlaidos nesusijusios su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi bei nekenksmingų darbo sąlygų sudarymu. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalimis ir kitomis šio įstatymo nuostatomis bei su pareiškėju pasirašyta PKT sutartimi, atsakovė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, mokydamos karį, keldamos jo kvalifikaciją (tuo pačiu ir didindamos jo paklausą darbo rinkoje), turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas karys tęs profesinės karo tarnybos santykius bent 3 m. ir taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju) ar kitais KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, atlygins tokias išlaidas. Toks atsakovės reikalavimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Taigi, atsakovės nurodymas grąžinti (atgauti) lėšas, investuotas parengti kariui (pareiškėjui), kuris dėl subjektyvių priežasčių pasišalina iš profesinės karo tarnybos, yra pagrįstas ir teisėtas.

Be to, pareiškėjas prieš nutraukdamas PKT sutartį, pasirašė 2016 m. sausio 12 d. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymą, Nr. 1MS-71, kurioje nurodyta grąžintina mokymo (kvalifikacijos kėlimo) išlaidų suma (iš viso 144 Eur). Pareiškėjo baigtų kursų kaina patvirtinta (duomenys neskelbtini) viršininko 2012 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. V-221 (lentelės 11 eil.). Vadinasi įsakymo Nr. P-78 5 punkte  nurodyta grąžinti mokymo išlaidų dydžio 144 Eur suma yra pagrįsta.

11. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad jo teisės arba įstatyme saugomas interesas pažeistas. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir su skundu pateiktais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, kad įsakymo Nr. P-78 5 punktas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas T. J. ir pareiškėjo atstovė advokatė Tatjana Kočegarova (2016 m. lapkričio 2 d. advokato orderis, serija LA Nr. 354864) rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus patarėjas Renaldas Bujokas (2015 m. gruodžio 18 d. įgaliojimas Nr. 12-01-2472) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas ir Ministerija pasirašė PKT sutartį Nr. 57 (toliau – ir PKT sutartis Nr. 57), įsigaliojusią (duomenys neskelbtini), neterminuotai profesinei karo tarnybai (1 punktas), pagal 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo 1 punkte nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Pareiškėjas, pradėdamas karo tarnybą, (duomenys neskelbtini) pasirašė priesaiką, be kita ko, prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir savo viršininkų įsakymus.

1.2. Remiantis (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, asmuo, einantis šias pareigas, turi mokėti anglų kalbą 3 lygiu pagal ND 6001 (STANAG) (10 punktas), atsako: už tinkamą KASOKTĮ ir kituose įstatymuose nustatytų kario pareigų atlikimą (16.1 punktas), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi savo veikloje (16.2 punktas).

1.3. Ministro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. 1MS-71 „Dėl siuntimo į trečio lygio anglų kalbos kursus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įsakymas Nr. MS1-71), be kita ko: patvirtino karių ir valstybės tarnautojų, siunčiamų mokytis į trečio lygio anglų kalbos kursus (duomenys neskelbtini) (I etapas) ir (duomenys neskelbtini) (II etapas), sąrašą, kuriame įrašytas ir pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini)); įsakė su patvirtintame sąraše nurodytais kariais sudaryti mokymosi sutartis (įsakymo 3.2.2 punktas).

1.4. Pareiškėjas ir Ministerija (duomenys neskelbtini) pasirašė mokymosi (stažuotės) sutartį Nr. MS-5 (toliau - ir sutartis Nr. MS-5), pagal kurią pareiškėją, PKT karį, Ministerija nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siunčia mokytis į trečio lygio anglų kalbos kursus; pagal sutarties MS-5 3.3.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo grąžinti Ministerijai krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio apmokėtas faktines mokymosi išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal Ministro nustatytą tvarką KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais.

1.5. Remiantis 2013 m. balandžio 12 d. pažymėjimu Nr. AK-2608, pareiškėjas sėkmingai baigė 720 val. Trukmės trečio lygio anglų kalbos kursus.

1.6. Pareiškėjas pateikė Ministrui 2016 m. sausio 11 d. prašymą nutraukti PKT sutartį (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė nuo 2016 m. vasario 2 d. nutraukti PKT sutartį Nr. 57 ir išleisti į atsargą, nes: nemato tolimesnės karo tarnybos perspektyvų; nepaisant viršininkų puikaus vertinimo ir to fakto, kad jau nuo 2006 m. atitiko visus oficialius reikalavimus, iki šiol jam nesuteiktas (duomenys neskelbtini) karinis laipsnis, o tai jam sukelia pagrįstas abejones vykdomo personalo atrankos proceso skaidrumu; be to, beveik visą tarnybos laikotarpį ėjo laipsniu aukštesnes pareigas ir tokiu būdu jo atžvilgiu neįgyvendintas teisingo atlygio už atliktą darbą principas; 2015 m. gruodžio mėn. dalyvavo konkurse į valstybės tarnybą ir jį laimėjo, tiki, kad atsiradus naujiems darbo santykiams galės save visapusiškai ir nevaržomai realizuoti, planuojamos gauti didesnės pajamos užtikrins jo šeimos finansinę gerovę ir sudarys sąlygas per trumpesnį laiką atsiskaityti su komerciniu banku už paimtą būsto paskolą; išėjęs į atsargą ketina tapti politinės partijos nariu.

Prašyme pareiškėjo tiesioginis, aukštesnieji vadovai ir institucijos / padalinio vadas pasiūlė pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir nutraukti PKT sutartį.

1.7. Remiantis 2016 m. sausio 12 d. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažyma, pareiškėjo mokymams pagal sutartį Nr. 1MS-71 išleista iš pareiškėjo KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu išskaičiuotina suma – 144,00 Eur; su šia pažyma pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

1.8. Ministras 2016 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. P-78 „Dėl (duomenys neskelbtini). T. J. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“: 2016 m. vasario 1 d. atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų ir nutraukė PKT sutartį (1 ir 2 punktai)); skyrė pareiškėją po atleidimo iš PKT atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose (6 punktas); nurodė pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas – 144,00 Eur – iš karto arba dalimis, pasirašius Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

1.9. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas (mokėtojas) nesudarė Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutarties (toliau  – Grąžinimo sutartis), pagal kurią mokėtojas turėjo įsipareigoti iki 2016 m. vasario 2 d. grąžinti 144,00 Eur kvalifikacijos kėlimo išlaidų.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, t. y. pareiškėjas savo laisva valia ir iniciatyva pateikė Ministrui 2016 m. sausio 11 d. prašymą nutraukti PKT sutartį, o Ministras 2016 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. P-78 „Dėl (duomenys neskelbtini). T. J. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, be kita ko, 2016 m. vasario 1 d. atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų ir nutraukė PKT sutartį; todėl pareiškėjas sutinka, kad formaliai jam taikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, pagal kurią karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, skundžiamas įsakymo 5 punktas yra pagrįstas bei teisėtas. Pabrėžtina, jog KASOKTĮ minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokymo Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užsienio valstybės karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo; išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos; mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus; išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus; išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra ginčo ir dėl grąžintinos sumos dydžio.

3. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamame įsakyme neįvertinta, jog pareiškėjas neišėjo iš valstybės tarnybos, o dirbo ir toliau (duomenys neskelbtini), be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini), ilgą laiką iki atleidimo dirbo darbą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) pareigas, nors gaudavo tik (duomenys neskelbtini) pareigas atitinkantį atlyginimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės negali lemti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies netaikymo (tokią šių nuostatų taikymo praktiką patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                         Ernestas Spruogis