Baudžiamoji byla Nr. 2K-116-1073/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00035-2017-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6

                                                                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. B.,

jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis panaikintas. R. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 Eur dydžio užstatu vieneriems metams. Laiduotoju paskirtas M. B.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 11 d. į savo tuometinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,714 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, bei 1,662 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. 10.20 val., kai, atliekant bute kratą, narkotinės medžiagos buvo aptiktos ir paimtos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėjo, kad įvertinus tai, jog R. B. pripažino visas jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės turinčias aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, narkotinės medžiagos buvo įsigytos pakankamai seniai, beveik prieš dvejus metus, taigi natūralu, kad tikslios šių medžiagų įsigijimo aplinkybės galėjo neišlikti atmintyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. R. B. visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytos aplinkybės. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog R. B., pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios žalos atlyginimo pretenzijų nėra, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Spręsdamas dėl laiduotojo parinkimo tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors M. B. ir keturiolika metų jaunesnis už R. B., tačiau daro jam teigimą įtaką: R. B. nuolat dirba pas M. B., jie taip pat bendrauja ne darbo metu. 1500 Eur užstato sumokėjimas rodo M. B. pasitikėjimą R. B.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
1. R. B. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė R. B. elgesiui po nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį siejo tik su BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku. Sprendžiant klausimą dėl įstatymų laikymosi ir jo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, svarbu įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, darant nusikalstamą veiką ir po jos padarymo, o to Vilniaus apygardos teismas neatliko.
2. Nusikalstamos veikos pavojingumą lemia ne tik narkotinių medžiagų kiekis, bet ir jų rūšis (poveikis žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybės, jų atlikimo vieta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). R. B. neteisėtai disponavo net dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis, kurias įgijo per du kartus. Jis pripažino vartojęs medžiagas ilgą laiką, kas du tris mėnesius, padarytas tiesiogine tyčia nusikaltimas buvo jam gyvenimiškai įprastas, sistemingai pasikartojantis elgesys, darantis žalą ne tik jo paties sveikatai, bet ir visuomenei, veiksmų, skirtų nutraukti tokį elgesį, jis nesiėmė. Šios aplinkybės atskleidžia R. B. elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir jos padarymo metu. Vien ta aplinkybė, kad R. B. po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino ir gauna atlyginimą, nepaneigia šių aplinkybių reikšmės. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.
3. Taip pat paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai išnykę, ar panaikinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008). Vien tai, kad R. B. ir M. B. sieja darbo teisiniai santykiai, nėra pakankama sąlyga pripažinti M. B. tinkamu laiduotoju, nes neaišku, kaip vyktų jų bendradarbiavimas jiems nutrūkus. Baudžiamojo proceso metu negauta jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys bendrautų ir po darbo. Vien ta aplinkybė, kad M. B. R. B. padėjo susirasti gyvenamąją vietą, nėra pagrindas pripažinti, kad laiduotojas galės jam daryti teigiamą įtaką. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Vilniaus apygardos teismas nedetalizavo, kaip M. B. galėtų teigiamai paveikti R. B. ne darbo metu, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad šie asmenys bendrauja ir bendravimas yra intensyvus. Tai nėra pakankama sąlyga laiduotojo teigiamai įtakai nustatyti.
4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors pats laiduotojas nėra teistas, bet baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra laiduotojo charakteristikos nei iš darbo, nei iš gyvenamosios vietos, M. B. pateikė tik savo paruoštą gyvenimo aprašymą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. B. nepateikė savo požiūrio į R. B. padarytą nusikaltimą, nevertino veikos pavojingumo, apsiribojo tik bendromis frazėmis dėl galimos įtakos R. B. Duomenų apie M. B. asmenybę, jo santykių su R. B. pobūdį nepakankamumas neleidžia daryti išvados, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo kaip tinkamas laiduotojas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5. Kasatorius teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010), tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tačiau klaidingai vertino jų visumą, susijusią su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, egzistavimu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė vertindamas tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. kad R. B. gabeno ir laikė 0,714 g kanapių dervos bei 1,662 g kanapių (antžeminių dalių), šie kiekiai yra žymiai mažesni už numatytus tokios rūšies narkotinių medžiagų didelius kiekius, o kanapės (antžeminės dalys) net neviršija numatyto nedidelio kiekio (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, laikoma, kad kanapių (ir jų dalių) iki 5 g kiekis yra nedidelis, kanapių dervos nedidelis kiekis bus ne didesnis nei 0,25 g), tiek ir R. B. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad R. B. dirba pagal verslo liudijimą, gauna pastovų atlygį už atliekamą darbą, gailisi dėl savo veiksmų. Objektyvių aplinkybių, liudijančių apie R. B. polinkius nusikalsti, paneigiančių atsitiktinį jo veikos pobūdį, nėra. Šie įrodymai leido apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
8. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. prašyme perduoti R. B. pagal laidavimą yra akcentuojamas jų abiejų darbo pobūdis (M. B. prižiūrint ir vadovaujant R. B. atlieka statybos ir remonto darbus, anot M. B., šios srities bendradarbiavimas tęsis ir toliau). Dėl bendravimo ne darbo metu M. B. pažymėjo, kad 2017 m. pradžioje jie kartu keliavo į Čekiją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jie kalbėjosi, M. B. išreiškė R. B. savo poziciją dėl nepritarimo šio padarytai veikai. Taip pat M. B. yra pateikęs savo sudarytą gyvenimo aprašymą, pažymą apie teistumo nebuvimą. Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. B. pažymėjo, kad R. B. dirba jo įmonėje turėdamas individualios veiklos pažymėjimą, gyvena jo tėvų bute, kurį remontuoja. Įtaką bandytų daryti pokalbiais; nors nėra teistas, bet baustas administracine tvarka.
10. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo įvertinęs šiuos aspektus kaip pakankamus laiduotojo tinkamumui pagrįsti, akcentavo, kad nuteistąjį su M. B. sieja ne tik darbiniai santykiai, jie taip pat bendrauja ir ne darbo metu, M. B. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1500 Eur dydžio užstatą už R. B., tai taip pat rodo jo pasitikėjimą R. B., siekį daryti jam teigiamą įtaką. R. B. ir M. B. bendravimas yra pakankamai intensyvus, asmenys bendrauja ne tik darbo reikalais, bet ir asmeniniais, M. B. padėjo R. B. rasti ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą. Atsižvelgdama į M. B. teigiamą įtaką R. B., teisėjų kolegija darė išvadą, kad M. B. nagrinėjamu atveju yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo. Nesutikti su bylos medžiaga pagrįsta ir teisiškai tinkamai motyvuota išvada kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendžiant R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą buvo atsižvelgta tiek į R. B. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir į jo veikos pavojingumą, o laiduotojo asmenybės tinkamumas buvo visapusiškai įvertintas.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Sigita Jokimaitė

                                                                      Vytautas Masiokas

                                                                      Gabrielė Juodkaitė-Granskienė