Administracinė byla Nr. I-5122-463/2017

                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03012-2017-9

                Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 41; 55.1.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., antstoliams V. V. ir A. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą skundu (t. 1, b. l. 46–49), prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr.V3-579 „Dėl iš Vaiko išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad jis jokios skolos Fondo administracijai neturi, yra sumokėjęs išieškotus alimentus. Pareiškėjo manymu, vaiko S. B. motina V. B. gavo du kartus didesnę sumą už alimentų įsiskolinimą, t. y. antstolei V. V. pardavus pareiškėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą (parduotuvę) įsiskolinimas buvo padengtas ir V. B. neturėjo teisinio pagrindo dar kartą kreiptis į Fondo administraciją. Tokių duomenų atsakovė netikrino. V. B. buvo permokėta 932,41 Eur suma, kurios ji pareiškėjui negrąžino. V. B. Fondo administracijai pateikė klaidinančius duomenis, tai Fondo administracija turėjo iš V. B. išsiieškoti permokėtą sumą.

Atsakovė Fondo administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 60–63) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaudamasi Vaikų išlaikymo fondo įstatymu (toliau – Įstatymas) bei Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (toliau – Kreipimosi aprašas), 5 punktu, į Fondo administraciją kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Nurodė, kad V. B. 2013 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Fondo administraciją ir pateikė antstolio A. S. 2013 m. balandžio 24 d. pažymą, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2013 m. sausio–kovo mėn. nebuvo mokamos išieškotojai teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo lėšos. Fondo administracija 2013 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą apie kurį pareiškėjui pranešė viešo paskelbimo būdu.

V. B. Fondo administraciją informavo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 12 d. vaiko išlaikymą teikia pats, todėl Fondo administracijos direktorius 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu nuo 2014 m. gegužės 1 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą S. B.. Fondo administracijos direktorius Sprendimu nusprendė iš S. G. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Apie šį sprendimą jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė Sprendimą 2017 m. liepos 24 d. pateikė vykdyti antstolio A. S. kontorai.

 Pabrėžė, kad lėšas, kurias Fondo administracija išmokėjo S. B., pareiškėjas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi grąžinti į Vaikų išlaikymo fondo sąskaitą. Teigė, kad Fondo administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti skundžiamą Sprendimą. Pažymėjo, kad tas lėšas, kurias išmokėjo Fondo administracija, S. G. turi grąžinti į Vaikų išlaikymo fondo sąskaitą, o, jo manymu, permokėtas sumas – susigrąžinti iš V. B., kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsakovės teigimu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skundu, negali būti naikinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 191–192).

Atsiliepime akcentavo, kad teismui priteisus išlaikymą sūnui S. B. pareiškėjas išlaikymo nemokėjo, todėl ji, gavusi antstolio A. S., vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, pažymą, kreipėsi į Fondo administraciją su prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Pradėjusi gauti išlaikymą, 2014 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą Vaikų išlaikymo fondui nutraukti išmokų mokėjimą ir buvo priimtas sprendimas nutraukti išmokų mokėjimą.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys antstoliai V. V. ir A. S. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Pareiškėjas skunde teismo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė neprieštaravo, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Fondo administracijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 689,06 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas Vaikų išlaikymo fondui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-618/2012 (toliau – ir Teismo sprendimas) nustatė, kad pareiškėjas yra vaiko S. B. tėvas, o S. B. – S. G. sūnus, ir priteisė iš S. G. nepilnamečiam sūnui iki pilnametystės išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisė 12 800 Lt (3 707,14 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. V. B. skyrė nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja (t. 1, b. l. 7–12). Buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. N2-5298-618/2012 iš S. G. vaikui S. B. išlaikyti, mokant po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, išieškotojai V. B..

V. B. 2013 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, prašydama išmokėti išmoką vaikui S. B. (t. 1, b. l. 64–65).

V. B. prie prašymo pridėjo 2013 m. balandžio 24 d. antstolio A. S. 2013 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. PAŽ-170 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-5298-618/2012, iš S. G. vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, išieškotojai V. B.. Pažymoje nurodyta, kad 2013 m. sausio mėn.– 2013 m. kovo mėn., išieškotojai nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos.

Fondo administracijos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. V2-6223 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2013 m. balandžio 25 d. skirti išmoką S. B. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (t. 1, b. l. 67).

Fondo administracija 2013 m. gegužės 2 d. V. B. ir S. G. išsiuntė informacinius pranešimus Nr. (V1-1428/2013)D2-11815 ir Nr. (V1-1428/2013)D2-11816, su pridėtu sprendimo nuorašu (t. 1, b. l. 69). 

V. B. 2014 m. gegužės 16 d. Fondo administracijai pateikė pranešimą, kad S. G. nuo 2014 m. gegužės 12 d. išlaikymą vaikui teikia pats (t. 1, b. l. 70).

Fondo administracijos direktorius 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V2-7342 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nusprendė nuo 2014 m. gegužės 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą S. B. (t. 1, b. l. 71).

Fondo administracijos direktorius Sprendimu nusprendė iš S. G. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui – 689,06 Eur ir 5 procentus metinių palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (t. 1, b. l. 72). 

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis nebuvo skolingas, o V. B. siekė pasipelnyti, kreipdamasi į atsakovę su prašymu mokėti vaiko išlaikymo lėšas.

Vaikų išlaikymo fondo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą; kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas (Įstatymo 1 straipsnis). Šios įstatyminės nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams, vaiko teisė į išlaikymą ir socialinę apsaugą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-743/2009).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Vaikų išlaikymo fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Vaikų išlaikymo fondo administratorius privalo sustabdyti fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti fondo išmokų mokėjimą (1 punktas); pareiškėjas, pateikęs fondo administratoriui prašymą, atsisakė priimti iš fondo gautas išmokas (2 punktas); pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo (3 punktas); pareiškėjas mirė (4 punktas). Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Vaikų išlaikymo fondo administratorius privalo nutraukti fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: išnyksta fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje (1 punktas); skolininkas miršta (2 punktas); atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (3 punktas). 

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Fondo administracijos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas bei sumokėtų 5 proc. metines palūkanas įtvirtina ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos Fondo administracijos veiklos tikslus bei funkcijas, be kita ko, sudaro Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininkų užtikrinimas (Nuostatų 12.1 punktas).

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad Vaikų išlaikymo fondo administratorius Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta fondo išmokėtų išmokų atgavimo iš skolininkų tvarka priima sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko.

Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarką reglamentuoja Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 (toliau – Aprašas), kurio 4 punkte numatyta, kad Fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2 500 litų (724,05 Eur).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytas Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Aprašo 8 punktą, tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie priimtą Sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos ar nuo skolininkui registruotu paštu išsiųsto Sprendimo grąžinimo Vaikų išlaikymo fondo administracijai dienos paskelbiama Vaikų išlaikymo fondo administracijos interneto svetainėje. Sprendimas per mėnesį nuo jo įteikimo skolininkui ar paskelbimo Fondo administracijos interneto svetainėje dienos turi būti pateikiamas vykdyti antstoliui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas (Aprašo 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad pareiškėjas išlaikymo nemokėjo sūnui S. B., patvirtina antstolio A. S. pažyma (t. 1, b. l. 66), todėl pareiškėjas pagrįstai laikytinas skolininku (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą jo sūnui laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. perėmė Vaikų išlaikymo fondas Fondo administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu (t. 1, b. l. 67). Pareiškėjas minėto sprendimo neginčijo, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, jis nepateikė teismui duomenų, kad būtent minėtame sprendime nurodytu laikotarpiu iki 2014 m. gegužės 1 d. (kai buvo nutrauktas išmokos mokėjimas, t. 1, b. l. 71) mokėjo Teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. Taigi, Fondo administracija, vadovaudamasi  Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir Nuostatų 12.1 punktu, įgijo teisę reikalauti, kad pareiškėjas, įstatymo taikymo prasme skolininkas) sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Fondo administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas neginčija Sprendime nustatytos skolos dydžio, jo apskaičiavimo teisingumo, byloje nėra duomenų apie tai, kad apskaičiuotas įsiskolinimas būtų netikslus ar nepagrįstas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, neturi pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo.

Pareiškėjo teiginiai, kad V. B. neturėjo teisės kreiptis į Fondo administraciją, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., mokėjo Teismo sprendimu sūnui priteistą išlaikymą. V. B. Fondo administracijai pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas ilgiau nei vieną mėnesį nemokėjo Teismo sprendimu sūnui priteistos išmokos (t. 1, b. l. 66), todėl ji turėjo teisę kreiptis į Fondo administraciją (Kreipimosi aprašo 5 punktas). Byloje nėra duomenų, kad V. B. neteisėtai gavo išmokas, todėl ir pareiškėjo teiginiai, kad ji privalo grąžinti išmokas Vaikų išlaikymo fondui, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad antstolė V. V. iš parduoto turto padengė visą įsiskolinimą sūnui, nepaneigia anksčiau nustatytų teismo aplinkybių. Minėta, kad Teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 12 800 Lt (3 707,14 Eur) bei po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 7–12). Antstolės V. V. patvarkyme išieškotos sumos buvo paskirstytos ir pareiškėjo sūnui išieškota 12 800 Lt (3 707,14 Eur) suma (t. 1, b. l. 25). Byloje esančiuose pareiškėjo finansinių operacijų išrašuose (t. 1, b. l. 184–185) nėra įrašų, patvirtinančių, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. pervedė pinigines lėšas V. B. periodinėmis išmokomis sūnui išlaikyti.

Minėta, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, Sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo administracija antstoliui A. S. išsiuntė vykdyti Sprendimą (t. 1, b. l. 187) ir antstolių kontoroje buvo užvesta nauja vykdomoji byla (t. 1, b. l. 79–190). Pareiškėjas, manydamas, kad antstolis atliko neteisėtus procesinius veiksmus vykdymo procese, turėjo teisę Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka skųsti jo veiksmus ir sprendimus. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antstolio veiksmų vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktas antstolio A. S. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymas dėl skolos atšaukimo (t. 1, b. l. 26) bei pažyma dėl vykdomosios bylos Nr. 0010/13/00176 (t. 1, b. l. 29) nepaneigia anksčiau šiame sprendime nustatytų aplinkybių.

Be to, pareiškėjo ir V. B. asmeniniai santykiai šioje byloje nevertintini. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl skolos grąžinimo ar žalos atlyginimo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, tai atitinka Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 8 punkto nuostatas. Tokie duomenys yra viešai paskelbti Vaikų išlaikymo fondo internetiniame tinklalapyje (http://www.vif.lt/index.php/paskelbtas-skolininku-sarasas-77). Taigi, pareiškėjui buvo pranešta tinkamu būdu, nepažeidžiant Įstatymo ir Aprašo nuostatų.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek ir aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Pareiškėjo prašymas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas negali būti tenkinamas, kadangi ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, kadangi jo skundas atmestas ir pareiškėjas neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                Jolanta Malijauskienė

        Rūta Miliuvienė

        Henrikas Sadauskas