Baudžiamoji byla Nr. 2K-415/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. (D. V.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant ir į šiuo nuosprendžiu atliktą bausmių subendrinimą, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams ir penkių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti per mėnesį po 40 valandų visuomenės labui. Iš D. V. priteista 140 Lt A. R. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: D. V. veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 40 valandų viešųjų darbų, juos pakeičiant septyniomis paromis arešto, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta vieneri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
D. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2007 m. rugsėjo 3 d., apie 20.30 val., Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, gavęs iš A. R. pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 3120“, jo nebegrąžino, pasišalino iš įvykio vietos ir taip pagrobė A. R. priklausantį 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. V. veikė viešai, esant savininkui, kuris suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir nuteistasis žinojo, kad savininkas tai suvokia, todėl D. V. veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad D. V. atvirai pagrobė A. R. priklausantį turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 4 ar 1 dalį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, neteisėtai pasunkino nuteistojo D. V. teisinę padėtį: anot kasatoriaus, buvo padarytos tik prielaidos, kad jo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota kaip atvira vagystė; atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus byloje, to neturėjo būti padaryta – nukentėjusysis teigė apie mobiliojo telefono vagystę supratęs tik užėjęs už namo, nebandė kasatoriaus sulaikyti, sustabdyti, kitais aktyviais veiksmais sugrąžinti telefoną. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendis prieštarauja, anot kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 27 punktui – teismas nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tiksliai ir išsamiai neišdėstė; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2 punkte nustatyta, kad teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, tik perrašė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iš apeliacinio skundo.
Atsiliepime į D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, tad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie yra dėl teisinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo ginčijamo aspekto. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad sumanymas pagrobti telefoną kasatoriui kilo ne po to, kai šis, neva pasiskolinęs iš nukentėjusiojo telefoną tam, kad pasiskambintų, besikalbėdamas užėjo už namo, o dar tada, kai iki pasinaudojimo telefonu kasatorius su nukentėjusiuoju rūkė namo laiptinėje; įrodymai, pagrindžiantys teismo padarytas išvadas, vertinti kaip visuma, materialiosios ir proceso teisės pažeidimai nekonstatuotini.
Kasacinis skundas atmestinas.
Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tai motyvavo tuo, kad D. V. tyčia pavogti mobiliojo ryšio telefoną kilo tada, kai jis jau buvo gavęs telefoną ir užėjęs už namo, ir kad nukentėjusysis apie galimą telefono pagrobimą suprato tik užėjęs už namo kampo, tačiau nuteistojo nebandė sulaikyti nei žodžiu, nei kitais aktyviais veiksmais, nereikalavo sugrąžinti telefono. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padarė išvadą, kad mintis pavogti nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną D. V. kilo dar jiems stovint laiptinėje ir rūkant, o ne užėjus už namo kampo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kvalifikuotos vagystės požymius, taip pat pažymėjo, kad D. V. veikė viešai, matant savininkui, kuris suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir nuteistasis žinojo, kad savininkas tai suvokia. Tyčios kilimo momentas ir nukentėjusiojo suvokimo, kad daroma nusikalstama veika, momentas yra faktinės bylos aplinkybės. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar nustatant faktines aplinkybes žemesnės instancijos teismuose nebuvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepadarė. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismas sistemiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, tikslino kaltininko tyčios atvirai paimti ir pasisavinti jam nepriklausantį svetimą turtą kilimo momentą, pagrįstai pasisakė ir dėl nukentėjusiojo akivaizdaus suvokimo apie jam priklausančio turto vagystės atvirumą. BPK 331 straipsnio 4 dalyje numatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį nurodyti išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo nebuvo pažeista, kaltininko veikos aplinkybės išdėstytos išsamiai, aiškiai, visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai atskleisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda