Civilinė byla Nr. e2-134-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01527-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ ieškinį atsakovams A. B., L. M. ir A. N. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė BUAB „Verantas“ ieškiniu prašo iš atsakovų A. B., L. M. ir A. N. solidariai priteisti 1 883 494,53 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 883 494,53 Eur sumai areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį  turtą, kitą turtą ar turtines teises ir pinigines lėšas. Ieškovė nurodo, kad egzistuoja galimybė, jog atsakovai turimą turtą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perleis tretiesiems asmenims arba kitaip jį apsunkins. Tokiu atveju galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, ieškinio suma labai didelė, o žalą patyrus bankrutavusiai bendrovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalauja ir viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – solidariems atsakovams A. B., L. M. ir A. N. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 1 883 494,53 Eur sumai. Nesant atsakovų nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias atsakovų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis. Atsakovams leista naudoti jų sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešus atsakovams, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei laikantis proceso koncentracijos principo (CPK 7 str. 1 d., 147 str. 1 d.). Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, žalos dydį (1 883 494,53 Eur), aplinkybes, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovės, kuri yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, buvę akcininkai ir vadovai, sprendė, kad yra pagrindas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Teismas nurodė, kad yra tikslinga taikyti solidariems atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštą 1 883 494,53 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Atsakovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti kausimą iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Teismas net preliminariai neįvertino nepagrįstų ieškovės reikalavimų ir neegzistuoja jokia būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo grėsmė, todėl skundžiama nutartis naikintina.
2. Teismas neatliko preliminaraus ieškinio vertinimo, nes priešingu atveju būtų nustatęs, kad ieškinyje deklaruojama tariama žala yra nepagrįsta. Ieškovė net preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų, dėl atsakovų kaltės jokios žalos ieškovė nepatyrė, o reikalaudama tokios didelės žalos atlyginimo bei tuo pačiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai tik siekia apeliantui ir kitiems atsakovams daryti spaudimą. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad apeliantas, perduodamas ieškovės direktoriaus pareigas naujajam direktoriui A. N., perdavė ir visus ieškovės dokumentus. Todėl dėl tariamai ieškovės patirtų nuostolių nėra apelianto kaltės. Ieškinio nepagrįstumą taip pat patvirtina, kad ieškovė netinkamai naudojasi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybe taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams.
3. Nei ieškovė, nei teismas neįrodė būsimo neva ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo fakto. Apeliantas nurodo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė neegzistuoja. Net ir tuo atveju, jei nepagrįsti ieškinio reikalavimai būtų bent iš dalies patenkinti, apeliantas juos galėtų įvykdyti, nes turi keturis nekilnojamojo turto objektus. Apelianto atžvilgiu iki šiol nebuvo registruota jokių areštų.
4. Nutartimi yra iškraipomas ieškovės ir atsakovų interesų balansas. Nepaisant ieškinio nepagrįstumo, apelianto atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių visai nepagrįstai ieškinio sumai (1 883 494,53 Eur) yra areštuotas apelianto turtas. Dėl tokio arešto yra pažeidžiamos apelianto teisės, nes yra ribojamos jo galimybės pilnavertiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje.
5. Nutartis neatitinka procesinių reikalavimų, nes prašymas nepagrįstai išnagrinėtas skubos tvarka, apie tai nepranešus apeliantui bei nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą. Nutartis priimta remiantis tik ieškovės pateiktais nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalį.
7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir prima facie pripažino, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas. 
2. Byloje egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai perleis turimą turtą tretiesiems asmenims, arba jį kitaip apsunkins. Todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3. Įsiteisėjusių teismų sprendimais patvirtinta, jog tiek apeliantas, tiek kiti atsakovai yra kalti dėl žalos ieškovei ir jos kreditoriams padarymo, nes ieškovė bankrutavo būtent dėl atsakovų nesąžiningos veikos. Atsakovų nesąžiningumas, privedant ieškovę prie bankroto bei jų nebendradarbiavimas siekiant sumažinti prievolės dydį, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad atsakovai ir toliau gali elgtis nesąžiningai bei sieks išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
4. Ieškinio suma yra labai didelė – 1 883 494,53 Eur, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Be to, žalą patyrus bankrutavusiai bendrovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalauja ir viešasis interesas.
5. Teismas pagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešęs apie tai atsakovams, nes tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovų neteisėta veika bei nesąžiningumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė solidarų reikalavimą atsakovams dėl 1 883 494,53 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti atsakovų turtui areštą pareikšto reikalavimo sumai. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: ieškinys nepagrįstas bei neįrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar įvykdymo negalimumui; iškraipomas ieškovės ir atsakovų interesų balansas, be to, apeliantui nepranešta apie prašymo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus bei bylos duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
12. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Nors apeliantas atskirajame skunde daug dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau jo nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje proceso stadijoje, kurioje ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas net neatliko preliminaraus ieškinio vertinimo, nes iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs bylos aplinkybes, inter alia (be kita ko) ir preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl aptartina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.
13. Tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į apelianto finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
14. Kaip minėta, ieškovės reiškiamas reikalavimas – 1 883 494,53 Eur žalos atlyginimas. Tokia reikalavimo suma tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniam asmeniui neabejotinai laikytina didele. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, teigia, kad sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė neegzistuoja, nes jam priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai (trys žemės sklypai ir vienas žemės sklypas su statiniais). Tačiau vien tai, kad apeliantui priklauso minėti nekilnojamieji daiktai, savaime dar neteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Visų pirma, apeliantas nepateikė jo nurodomo nekilnojamojo turto rinkos vertės, taip pat apeliantas nepateikė kitų įrodymų apie kitą jam priklausantį turtą, gaunamas pajamas ir/ar turimas pinigines lėšas, galinčių patvirtinti jo finansinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Antra, būtinybė apeliantui priklausančio turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiama tuo, kad, netaikius šių apribojimų, jam būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Minėta, kad reikalavimo suma didelė. Tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovo atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį. Šiame kontekste pastebėtina, kad atskirajame skunde, be kita ko, nurodomas ir toks argumentas, kad apeliantui turto areštas kliudo dalyvauti civilinėje apyvartoje.
16. Atmestini apelianto argumentai dėl procesinių normų pažeidimų jam nepranešus apie prašymo nagrinėjimą bei nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovams, tarp jų ir apeliantui, apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantui, pažeidė CPK normas ar apribojo jo procesines teises. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.). Tokią savo teisę apeliantas realizavo paduodamas atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam.
17. Apibendrinant spręstina, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Todėl laikytina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo (CPK 145 str. 2 d.).
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
19. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apelianto 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Tačiau šis ieškovės prašymas nenagrinėtinas, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus tarpinius byloje procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus