Administracinė byla Nr. A-4971-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00379-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-(NPT-2)-16-NT-573-7755 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 3).
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas neva nėra apmokėjęs anksčiau tariamai suteiktos teisinės pagalbos.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 1 240 Eur suma buvo priteista pareiškėjui nedalyvaujant procese (už akių), t. y. neturint galimybių gintis.
4. Pasak pareiškėjo, minėta skola yra dengiama, skolą išieško antstoliai.
5. Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo argumentais nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
6. Nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. prašymą, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas nebuvo sumokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 22 d.) priteistų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
7. Taryba taip pat nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nustatančiu, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Tarnyba pažymėjo, kad Įstatyme nėra numatyta šios nuostatos išimčių.
II.
8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 32–37).
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (1 240 Eur) kitoje byloje nėra apmokėta.
10. Teismas nurodė, kad teisinių paslaugų pareiškėjui suteikimo faktas bei nustatytų išlaidų pagrįstumas buvo patvirtintas minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu.
11. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-255/2017 pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose pareiškėjui buvo paskirti gynėjai, t. y. jo teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta viso proceso metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu pareiškėjui užkertama teisė į gynybą.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą (b. l. 40–41). Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
14. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 2K-243-942/2017 pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir išteisintojo pareiškėjo kasacinius skundus.
15. Pareiškėjas nurodo, kad viso baudžiamojo proceso metu (nuo 2012 m.) neturėjo gynėjo, nors tokią teisę jam garantuoja Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Teismas, pasak pareiškėjo, nenurodė, kokie advokatai jį atstovavo minėtame baudžiamajame procese.
16. Pasak pareiškėjo, teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas visapusiškai neįvertinus aplinkybių ir neapsisakius dėl akivaizdaus Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams.
17. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis neturi galimybių šioje byloje pateikti teisinių motyvų, nes turi galimybių samdyti advokatą ar gauti antrinę teisinę pagalbą.
18. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 45–46).
19. Tarnyba nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus. Nepalankaus sprendimo priėmimas ar sutikimas su šalies pozicija, pasak Tarnybos, teismo šališkumo fakto nepatvirtina.
20. Tarnybos nuomone, teismas nuosekliai, pakankama apimtimi ir argumentuotai identifikuodamas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Byloje kilusį ginčą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad „Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu <...> pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.“
22. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad „Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016).
23. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, iš pareiškėjo buvo priteista 1240,00 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios pareiškėjui buvo suteiktos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais: 2012 01 13 Nr. (1.31)-TPD-2-12; 2012 10 01 Nr. (1.31)-TPD-94-12; 2012 12 17 Nr. (1.31)-TPD-119-12; 2013 01 09 Nr. (1.3)-TPD-5-13.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 15 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie priteistas 1240,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, bei įpareigotas per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad minėta suma yra apmokėta. Byloje duomenų, kad pareiškėjas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, buvo apmokėjęs minėtas išlaidas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.
24. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, egzistavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto dispozicijoje nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas atsakovui atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui baudžiamojoje byloje.
25. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų paskirtas gynėjas, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-243-942/2017 jo atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka. Ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą būtent šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pareiškėjo argumentai apie šios pagalbos suteikimą ar nesuteikimą kitose šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijose, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko į juos yra neatsakytina, kaip nesudarančius šios bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėją pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose gynė advokatai P. R. M.; A. K.; M. K. ir E. S.
26. Pagal „Liteko“ duomenis, minėta baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka buvo išnagrinėta 2017 m. spalio 2 d., pareiškėjui neturint gynėjo. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnių nuostatas, gynėjo dalyvavimas šiame procesiniame veiksme pareiškėjui nebuvo privalomas. Tai, kad gynėjo dalyvavimas yra privalomas, tokio sprendimo nepriėmė ir bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai lemia, kad gynėjo pareiškėjui skyrimo klausimas galėjo būti sprendžiamas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto ir 21 straipsnio 8 dalies nuostatomis, suteikiančiomis atsakovui teisę neskirti gynėjo pareiškėjui.
27. Netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis pareiškėjas prašymas yra nemotyvuotas. Nėra išdėstyti atitinkami argumentai, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl aptariamos teisės normos neatitikimo Konstitucijai, nėra pateiktos nuorodos į konkrečias Konstitucijos teisės normas, principus ar Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Dėl šių priežasčių, nėra galimybės vertinti bei spręsti ar pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra pagrįstas, ar ne. Kolegijai abejonių dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai nekyla, todėl tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d.).
28. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvai nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas