Civilinė byla Nr. e2A-1378-254/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01316-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3;

        (S)

       2.6.8.10; 3.3.12.14; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6670,21 Eur negrąžintos kredito dalies, 675,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-04-28 (kreipimosi į teismą dienos), 23 procentus mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6670,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2285,03 Eur tarpininkavimo mokesčio, 14,52 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2019-12-17) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjo I. M., 2019-09-04 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K845095059, kuria atsakovei buvo suteiktas 6794,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4697,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.), 563,10 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-09-16. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į siunčiamus raginimo laiškus, ieškovė 2020-04-15 atsakovei išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.1., 5.4. punktai). Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte.

3.       Atsakovei adresuoti ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, siųsti atsakovės gyvenamosios vietos adresu, įteikti 2020-05-20 atsakovės šeimos nariui. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės I. M. priteisė 6670,21 Eur negrąžinto kredito, 675,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 14,52 Eur sutartinių palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 563,10 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (7923,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Teismas nustatė, kad atsakovė ir ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K845095059 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 6794,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4697,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.), 563,10 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2020 m. kovo 17 d. pranešimu ragino atsakovę padengti įsiskolinimą. Atsakovei į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. balandžio 21 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.

1.2.                      Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo yra pagrįstas, nes ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl iš atsakovės priteisė 6670,21 Eur negrąžintos kredito dalies, 675,41 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 28 d. (kreipimosi į teismą dienos).

1.3.                      Spręsdamas dėl 14,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 28 d.) ir 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6670,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas nurodė, kad pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

1.4.                      Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K845095059 atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 23 procentai. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. rugsėjo 16 d., o sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 21 d. Ieškovė paskaičiavo 14,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. balandžio 28 d. Sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki palūkanų paskaičiavimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) nėra praėjęs vienas mėnuo, ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (14,52 Eur) teismas laikė pagrįstu ir tenkino.  O reikalavimą priteisti 23,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6670,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra atmetė (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

1.5.                      Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 563,10 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Nustatė, jog sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 563,10 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to ar ji tinkamai ar netinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėjo, kad 563,10 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 12054,90 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (6794,00 Eur kreditas + 4697,80 Eur palūkanos + 563,10 Eur tarpininkavimo mokestis).

1.6.                      Teismas sprendė, kad atmestinas ieškinio reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio 1800 Eur dalies priteisimo, kuri skaičiuojama netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2.; 5.11.; punktai). Teismo vertinimu savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

1.7.                      Teismas nurodė, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 ir 5.3 punktų sąlygos yra neaiškios. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad sutarties Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

1.8.                      Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 217,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 82,15 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 9645,17 Eur, priteistina suma 7923,24 Eur), iš atsakovės ieškovei priteista 342,57 Eur (417 Eur x 82,15 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovės I. M. priteisti 23,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 670,21 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas (75,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1.                      Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Sprendimas priimtas 2020 m. birželio 15 d., t. y. praėjus vos dvidešimt vienai dienai nuo minimos nutarties priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu. 

1.2.                      Iki 2020-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje. T. y. ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškinys dalyje dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir turėjo būti patenkintas.

1.3.                      Teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – parinkti taikytiną precedentą.

1.4.                      Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną ir net likus dvidešimt vienai dienai iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos vis dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos.

1.5.                      Apeliantės pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

1.6.                      Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.

1.7.                      Teismas sprendimą grindė naujausiu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

1.8.                      Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. 

8.       Byloje kilo ginčas dėl skundžiamu teismo sprendimu atmestos ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl 23,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 670,21 Eur) priteisimo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, susijusius su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir suteikti galimybę ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams

Dėl precedento taisyklių 

9.       Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3214-415/2020).

Dėl ginčo esmės

10.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškinant teisę suformuluotomis taisyklėmis, nurodytomis šios nutarties 46, 48 ir 49 punktuose, kurios pripažintinos aktualia ir taikytina praktika nagrinėjamoje byloje laikantis konstitucinių precedentų taikymo taisyklių, nes bylos, kuriose ginčo dalykas yra sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, yra labai panašios. Todėl priešingai nei mano apeliantė, teismas nepadarė procesinės teisės pažeidimo, kuomet rėmėsi pirmiau nurodytoje precedentinėje nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). 

11.       Apeliantės argumentai, kad jai nepakako laiko susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai suderinti su naujuoju precedentu, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą už akių laikyti neteisėtu, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, o šie precedentai yra privalomi visiems teismams (CPK 4 straipsnis)

12.       Dėl apeliantės argumentų, susijusių su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų taikymu pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje formuodama išaiškinimus dėl kreditorių reikalavimų skolininkui mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas ir po sutarties nutraukimo atitikimo pirmiau paminėtiems principams pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.

13.       Pažymėtina, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

14.       Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pritarė kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir darė išvadą, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, apeliantė reikšdama ieškinį atsakovei turėjo pirmiausia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes, kuo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, taip pat ir remdamasis aktualia teismine praktika, galiojusia būtent sprendimo už akių priėmimo dieną. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškinys dalyje dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir turėjo būti patenkintas, yra neteisingi.

15.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendimą grindė naujausiu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes. Sutiktina su apeliante, kad ir 2020 m. gegužės 25 d. precedentinėje nutartyje (54 punktas) buvo išaiškinta, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (54 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) ieškovė atsakovei nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė laikydamasis rungimosi, dispozityvumo principų (CPK 12, 13 straipsniai) ir neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).     

16.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo dalies dėl materialinio teisinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurį panaikinti ir pakeisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, netenkinamas jos prašymas dėl apeliacinio proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 302, 93 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Dalė Burdulienė

                                                Raimondas Buzelis

                                                Arvydas Žibas