VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) irŽilvino Terebeizos,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vakario transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ARMO“ieškinį dėl atlyginimo už pasaugąpriteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Vakario transportas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo atlyginimą už pasaugą- 4 189,75 Eur, palūkanas- 84,02 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, jog 2016-02-01 sudarė su atsakovu Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 167-2015. Vykdant šią sutartį, 2016-03-21 ieškovo muitinės sandėlyje buvo paliktas saugoti atsakovui priklausantis konteineris Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Dėl konteinerio atsiėmimo atsakovas kreipėsi 2018 m. pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovui 2019-02-14 buvo išrašyta išankstinio apmokėjimo PVM sąskaita faktūra už konteinerio sandėliavimąNr. ARM009575 (3 796,98 Eur), ir 2019-02-21 PVM sąskaita faktūra Nr. ARM009576už konteinerio nukėlimą kranu (30,25 Eur). Taip pat atsakovui už konteinerio sandėliavimą buvo išrašytos sąskaitos 2019-03-18Nr. ARM009578 (101,64 Eur) ir 2019-05-31Nr. ARM009589 (260,88 Eur). Bendra atsakovo skola už suteiktas paslaugas yra 4189,75 Eur. Iš įmonės taip pat turėtų būti priteistos 84,02 Eur palūkanos, apskaičiuotos už sąskaitų apmokėjimo termino praleidimą.

2.       Ieškovas paaiškino, kad muitinės sandėliuose yra nusistovėjusi praktika, jog sąskaitos išrašomos tik tada, kai yra suteiktos visos paslaugos ir norima išduoti krovinį. Tokia praktika taikoma dėl to, kad tik išduodant krovinį yra žinoma, ar jis bus eksportuojamas, ar ne. Nuo to priklauso sąskaitos įforminimas ir taikytini PVM tarifai. Pareikalavus, kad atsakovas apmokėtų sąskaitas, pastarasis nurodė, kad buvo sudarytas šalių žodinis susitarimas dėl neatlygintino konteinerio saugojimo. Ieškovas tvirtina, kad nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis šalių susitarimas dėl neatlygintinio konteinerio saugojimo. Įmones siejo tik Prekių saugojimo sutartis.

3.       Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašėjuos atmesti. Savo poziciją atsakovas grindė teigdamas, kad šalys buvo sudariusos žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovui leista laikyti konteinerį ieškovo teritorijoje neatlygintinai su sąlyga, jog ieškovas galės konteineryje sandėliuoti prekes. Už visas ieškovo suteiktas paslaugas atsakovas yra atsiskaitęs. Teigė, kad konteinerį atsakovas 2019-02-12 pardavė UAB „Krištodulos transportas“. Prekių saugojimo sutartis yra negaliojanti, nes yra pasibaigęs jos terminas, konteineris perkeltas į kitą muitinės sandėlį ir apie tai atsakovas nebuvo informuotas (Prekių saugojimo sutarties 4.11, 5.2, 18 ir 32 punktai). Ieškovas atsakovui neteikė sąskaitų už konteinerio laikymą ir sandėliavimą. Tai leidžia teigti, kad buvo sudarytas kitas žodinis įmonių susitarimas dėl konteinerio sandėliavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

5.Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas priėmė konteinerį saugoti neatlygintinai, o ne pagal prekių saugojimo sutarties sąlygas. Atsakovas savo poziciją grindė tik liudytojo L. K. (atsakovo vadovo ir akcininko L. K. tėvo, buvusio įmonės darbuotojo) parodymais. Tačiau šio asmens parodymai yra nenuoseklūs, atskirais atvejais nelogiški ir prieštaraujantys atsakovo vadovo paaiškinimams dėl įvykių eigos. Sprendimą priėmęs teismas liudytojo L. K. parodymų nelaikė pakankamu įrodymu, galinčiu patvirtinti, jog ieškovas ir atsakovas buvo sudarę žodinį susitarimą dėl konteinerio neatlygintinės pasaugos (CK 1.72 straipsnis, 6.830 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.831 straipsnio 3 dalis). Liudytojas, duodamas parodymus, buvo ne tik nenuoseklus, tačiau jo parodymai prieštaravo atsakovo vadovo paaiškinimams dėl pagrindinių žodinio susitarimo elementų (subjekto, susitarimo apimties ir kt. aplinkybių). Liudytojas yra atsakovo vadovo ir akcininko tėvas. Taigi jis yra suinteresuotas ginčo aplinkybes aiškinti atsakovui palankesniu būdu. Aplinkybę, kad pirmoji sąskaita už konteinerio saugojimą išrašyta 2019-02-14, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo konteinerio priėmimo dienos, ieškovas pagrindė taikoma sąskaitų išrašymo praktika:sąskaitos už krovinių, prekių saugojimą muitinės sandėliuose įprastai išrašomos tik tada, kai jų savininkas pageidauja prekes ar krovinius atsiimti. Sprendimą priėmęs teismas sprendimą pagrindė ir aplinkybe, kad konteineris ieškovui perduotas 2016-03-21 – netrukus po to, kai ieškovas ir atsakovas sudarė Prekių saugojimo sutartį.

6. Pirmosios instancijos teismas kaip sprendimo motyvą taip pat nurodė aplinkybę, kad, jeigu įmonėsbūtų sudariusios žodinį susitarimą dėl individualių konteinerio saugojimo sąlygų, nepaaiškinama, kodėl konteinerio iškrovimas ieškovo teritorijoje buvo užfiksuotas, surašant iškrovimo ataskaitą (1 t., e. b. l. 15, 16). Nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą prieiti išvadą, kad ieškovas ir atsakovas susitarė konteinerio pasaugai taikyti kitokias taisykles ir sąlygas, negu buvo apibrėžtos prekių saugojimo sutartyje.Įvertinęs paminėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios pasaugos sutartį (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, Prekių saugojimo sutarties 1 punktas). Ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai buvo išdėstyti prekių saugojimo sutarties priede Nr. 167-2015 (1 t., e. b. l. 10). Būtent pagal nurodytame priede apibrėžtus įkainius ieškovas apskaičiavo atsakovo skolą už konteinerio saugojimą. Apskaičiavimo pagrįstumo atsakovas neginčijo.

7.       Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad atsakovo prievolių sumokėti ieškovo reikalaujamą užmokestį nepaneigia ieškovo tvirtinimas, jog prekių saugojimo sutartis arba pasibaigė suėjus terminui, arba buvo iš esmės pažeistos sutarties sąlygos, ieškovui konteinerį perkėlus iš vieno muitinės sandėlio į kitą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pirmąjį iš nurodytų atsakovo atsikirtimų paneigia Prekių saugojimo sutarties 22 punktas, kuriameįtvirtinta sutarties termino pratęsimo savaime išlyga. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad inicijavo prekių saugojimo sutarties nutraukimą. Taigi sutarties galiojimas be atskiro suderinto šalių valios pareiškimo kiekvienais metais prasitęsdavo savaime. Antrąjį atsakovo atsikirtimą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes įmonei buvo žinoma, kad ieškovas pervežė konteinerį į kitą sandėlį, tačiau atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė, t. y. faktiškai įmonei buvo priimtina tokia situacija. Tiek atsakovo vadovas L. K., tiek liudytojas L. K. patvirtino, kad pastarasis 2018 m. viduryje matė, kaip konteineris buvo pervežtas iš pradinio į kitą sandėlį. Atsakovas dėl to nesikreipė į ieškovą, pretenzijų neišsakė ir nepareikalavo grąžinti konteinerio. Atsakovas pareikalavo, kad ieškovas atiduotų konteinerį tik 2019 m. pradžioje. Aplinkybės, kad pasikeitė sandėlio ir ieškovo veiklos adresas, sprendimą priėmęs teismas nelaikė priežastimi atleisti atsakovą nuo prievolės apmokėti konteinerio saugojimo, krovos išlaidas.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, jog konteinerį atsakovas perdavė ieškovui 2016-03-21. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas konteinerio neatsiėmė iš ieškovo iki 2019-05-31. Taigi ieškovas atsakovui teikė konteinerio saugojimo paslaugą nuo 2016-03-21 iki 2019-05-31. Duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas netinkamai vykdėsutartines prievoles, atsakovas nepateikė. Ieškovo išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę (1 t., e. b. l. 18–21). Esant tokiai situacijai, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo atlyginimą už pasaugą-4 189,75 Eur, apskaičiuotą už konteinerio iškrovimą ir saugojimą nuo 2016-03-21 iki 2019-05-31, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir patenkino (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.840 straipsnio 1 ir 5 dalys).

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliantas(atsakovas)prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį.

12. Apeliantas teigia, jog minėtos sutarties dalykas nėra konteineris (DUOMENYS NESKELBTINI), su ieškiniu pateikta sutartis dėl prekių, kurioms taikytinos muito procedūros, saugojimo. Ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę dėl konteinerio pasaugos atlygintinumo ir saugojimo, ieškovas išankstines sąskaitas faktūras išrašė, praėjus trejų metų terminui nuo šalių teisinių santykių pradžios ir tik po to, kai atsakovas pareikalavo atlaisvinti konteinerį, kuriame buvo sandėliuojami ieškovo daiktai. Ieškovas savavališkai keitė konteinerio buvimo vietą, nesuderinęs su atsakovu, šalys nebuvo susitarusios dėl to, jog pats ieškovas konteineryje sandėliuos savo daiktus. Tokie ieškovo veiksmai paneigia bet kokius abiejų šalių susitarimus dėl konteinerio (DUOMENYS NESKELBTINI) atlygintinio saugojimo.

13. Apeliantas laikosi pozicijos, jog byloje nebuvo pateikta rašytinė konteinerio (DUOMENYS NESKELBTINI) pasaugos sutartis, nes tokia sutartis nebuvo raštu sudaryta. Ieškovo pateiktos prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartiesNr. 167-2015 dalykas yra kitas- saugoti muitinės sandėlyje prekes, saugoti prekes sandėlyje (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškina, kad prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis buvo pasibaigusi (18 p.), kai buvo išrašytos sąskaitos dėl nesamos paslaugos.Konteinerio su muitinės sandėliui prekių perdavimu ataskaita, negali reikšti, kad atlygintinaisaugoti buvo paliktos ne tik prekės, bet ir konteineris pagal 2016-02-01 sutartį Nr. 167-2015, nes ataskaitoje nėra žymų apie sulygtą paslaugos kainą, apie perduotiną saugoti konteinerį.Atsakovas neginčija, kad konteineris buvo pas ieškovą, tačiau atsakovas ginčija susitarimą dėl šio konkretaus konteinerio atlygintinės pasaugos.

14. Atsakovas teigia, jogatsakovui priklausantis konteineris niekada nebuvo rašytinės sutarties objektas ir sutartyje nurodytas dalykas- apmokestinama muito mokesčiu prekė. Konteineris yra atsakovo darbo įrankis, kuris buvo pas ieškovą ne dėl pekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties.

15. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo liudytojo L. K. parodymų įvertinimo. Nenuginčijus pirmosios instancijos teismo išvadų dėl liudytojo L. K. parodymų, laikytina, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Kitų įrodymų, kuriais būtų grindžiama, jog konteineris perduotas saugoti ne pagal prekių saugojimo sutarties sąlygas, o žodiniu susitarimu, apeliantas nepateikė ir neįrodinėja, o apeliacinį skundą grindžia samprotavimais.

16. Ieškovas teigia, kad tai, jog prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartyje nėra įvardintos konkrečios prekės, t.y. konteineris, nereiškia, jog konteineris nėra šios sutarties dalykas. Sutartyje nebuvo vardijamos ir kitos prekės, pavyzdžiui, mediena, kuri taip pat buvo saugoma. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis sudaryta tik dėl prekių, kurioms taikytinos muito procedūros. Sutarties priede numatyti atskiri įkainiai pagal tai, kokios paslaugos teikiamos:krova ir sandėliavimas bei muitinės skyriaus paslaugos, kas reiškia, jog pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį gali būti suteiktos vien krovos ar sandėliavimo paslaugos, ar vien muitinės paslaugos, ar kelios iš šių paslaugų ir pan.

17. Prekių saugojimo sutartyje nėra nurodyta, jog priimamos saugoti tik tokios prekės, kurioms taikytinos muito procedūros. Taigi, tai, kad su konteineriu nebuvo atliktos muitinės procedūros ir nebuvo suteiktos muitinės paslaugos dėl konteinerio nereiškia, jog konteineris nebuvo perduotas saugoti pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį. Ieškovas suteikė krovos ir sandėliavimo paslaugas pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį, už kurias turi būti atsiskaityta. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad konteinerio iškrovimas ieškovo teritorijoje buvo fiksuotas, surašant 2016-03-21 iškrovimo ataskaitą netrukus po to, kai ieškovas ir atsakovas sudarė prekių saugojimo sutartį, kas paneigia žodinio susitarimo egzistavimą ir pagrindžia, jog konteineris buvo iškrautas ieškovo muitinės sandėlyje pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį.

18. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog inicijavo prekių saugojimo sutarties nutraukimą. Taigi sutarties galiojimas be atskiro suderinto šalių valios pareiškimo kiekvienais metais prasitęsdavo savaime. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie prekių saugojimo sutarties pasibaigimą yra nepagrįsti.Pažymi, kad apie muitinės sandėlio pasikeitimą visi buvo informuoti viešai internetinėje ieškovo svetainėjehttp://armo.lt/kontaktai/, taip pat informacija apie muitinės sandėlius pateikiama oficialioje Lietuvos Respublikos muitinės svetainėje https://www.lrmuitine.lt/web/guest/paslaugos/rinkmenos/sandeliai. Be to, atsakovo vadovas neneigė ieškovo atstovo išsakytų teiginių, kad atsakovo įgalioti atstovai buvo atvykę apžiūrėti konteinerio, fiksavo šį faktą kartu su antstoliu (2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 41 sek.-1 val. 45 min. 11 sek.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20.CPK176straipsnio1dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.PagalCPK178straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kuriųCPKnustatyta tvarka nereikia įrodinėti.CPK185straipsnio1dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

22. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma: šalių 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 167-2015 sudarymas (1 t., e. b. l. 5- 8), atsakovo konteinerio iškrovimas ieškovo muitinės sandėlyje po neilgo laikotarpio- 2016-03-21 (1 t., e. b. l. 15, 16), aplinkybės, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dar kokie nors daiktai buvo perduoti ieškovui saugoti pagal 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties nuostatas ir kad 2016-02-01 sutartis nebuvo pakeista ar nutraukta, buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui prieiti išvadą, jog konteineris (DUOMENYS NESKELBTINI) ieškovo muitinės sandėlyje buvo saugomas pagal 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 167-2015 nuostatas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo reikalautą atlyginimą už pasaugą- 4 189,75 Eur., palūkanas- 84,02 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą suma- 4 273,77 Eur nuo 2019-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 1 296 Eur.

23. Ankstesnėje nutarties pastraipoje aprašytos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia. Atsakovas, tvirtindamas, jog 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 167-2015 dalykas buvo ne ieškinyje nurodytas konteineris, nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog šios sutarties dalykas buvo kitas daiktas (daiktai ar prekės). Nei konteinerio saugojimo laikas, nei jo sandėliavimo vietos pakeitimas nėra aplinkybės, kurios nutraukia 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 167-2015. Konteineris visą laiką buvo ieškovo kontroliuojamoje teritorijoje ir buvo prižiūrimas taip, kaip to reikalavimo paminėtos sutarties nuostatos.

24. Tvirtindamas, jog prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis buvo sudaryta dėl kitų prekių (ne konteinerio) saugojimo, atsakovas privalėjo nurodyti ir įrodyti, kokios prekės ir kada buvo saugomos. Atsakovas yra tik užsiminęs (atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu), kad buvo perdavęs ieškovui saugoti medieną. Tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas užkirto jam kelią tokiems įrodymams pateikti, atsisakydamas išreikalauti saugomų prekių žurnalų įrašus (pusmečio ataskaitas). Šių ataskaitų ieškovas prašė išreikalauti, siekdamas įrodyti kitą aplinkybę: kad konteineris ieškovui perduotas pagal paminėtą sutartį, todėl turėjo būti įtrauktas į šias ataskaitas (žr. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 44 min. 00 s. – 45 min. 59 s.). Išgirdęs ieškovo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį atsakovo prašymą patenkinti, kadangi ataskaitose nėra nuorodų į sutartis.

25. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Būtent šiuo aspektu <...>atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Ūkinė logika neatlygintines ūkio subjektų sutartis laiko išimtimis iš bendros taisyklės.Šios bylos atsakovas galėjo ir privalėjo įrodyti, kad 2016-02-01 prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 167-2015 buvo sudaryta ne dėl ieškinyje nurodyto konteinerio, o dėl kitų daiktų ar prekių saugojimo ir paneigti aplinkybę, kad šalims sudarius paminėtą sutartį, vienintelis daiktas, atsidūręs ieškovo muitinės sandėlyje, buvo nurodytas konteineris. Atsakovui šių įrodinėjimo pareigų neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo sprendime nurodytą atlyginimą ir kitas sumas.

26. Šalių sudarytos sutarties 10 punkte nurodyta, kad už pasaugą turi būti mokamas užmokestis pagal muitinės sandėlio savininko nustatytus įkainius (1 priedas). Nors šis priedas nėra pasirašytas atsakovo (1 t., e. b. l.; 10), tačiau pagal sutarties sąlygas įkainius nurodo ieškovas, priedas su įkainiais- būtina sutarties dalis, todėl šalims sudarius sutartį, ieškovo nustatyti saugojimo įkainiai atsakovui tapo privalomi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 1 priede nurodytus įkainius, apskaičiuodamas priteisiamas sumas.

27. Aplinkybė, kad 2016-03-21 iškrovimo ataskaitoje yra taisytų duomenų (kiekis ir svoris) (1 t., e. b. l. 15, 16) nepanaikina šio dokumento įrodomosios reikšmės, patvirtinant, kad 2016-03-21 ieškovo sandėlyje buvo iškrautas atsakovo konteineris Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Nei iškrovimo fakto, nei konteinerio atgabenimo datos neneigia ir atsakovas (žr. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 54 min. 33 s.).

28. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojo L. K. parodymus, nepripažindamas, kad jie patvirtina atsakovo nurodytą žodinį šalių susitarimą dėl neatlygintinio konteinerio laikymo ieškovo sandėlyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytojas yra atsakovo vadovo L. K. tėvas. Dėl liudytojo ir atsakovo interesų bendrumo šie parodymai turėjo būti vertinami analogiškai kaip šalies paaiškinimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016 pateikta tokia šalių paaiškinimų vertinimo praktika: „Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).“ Pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamus liudytojo L. K. įvertinimo kaip nepatikimų požymius: nenuoseklumą, prieštaravimą atsakovo pozicijai (pagal parodymus susitariančio šalys- fiziniai asmenys: liudytojas ir ieškovo vadovas V. V., tuo tarpu atsiliepime į ieškinį parašyta, kad žodinį susitarimą sudarė ieškovas ir atsakovas, t. y. juridiniai asmenys, dėl konteinerio nuosavybės: liudytojas tvirtino, kad tarėsi dėl savo konteinerio).

29. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš nutarties 22 punkte nurodytų aplinkybių visumos pagrįstai nusprendė, jog šalys buvo sudariusios konteinerio (DUOMENYS NESKELBTINI) rašytinę pasaugos sutartį ir paminėtas konteineris 2016-03-21- 2019-05-31 pagal šios sutarties nuostatas buvo saugomas ieškovo muitinės sandėlyje. Atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį.

26.Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Byla išspręstane apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 200 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 1 200 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

n u t a r i a :

Atmesti atsakovo UAB „Vakario transportas“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ARMO“ieškinį dėl pasaugos užmokesčio priteisimo pareikštą atsakovui UAB „Vakario transportas“.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimą.

Priteisti ieškovui UAB „ARMO“, j. a. k. 302487848, iš atsakovo UAB „Vakario transportas“, j. a. k. 159755146, bylinėjimosi išlaidas- 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Loreta Bujokaitė

Visvaldas Kazakiūnas

Žilvinas Terebeiza