Administracinė byla Nr. N9-1697/2007

Procesinio sprendimo kategorija 34.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų          Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis, vykdydamas prekybinę veiklą pagal verslo liudijimą, suteikiantį teisę prekiauti prekyvietėse išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, 2007 m. vasario 1 d., 800 valandą, prekyvietėje, esančioje Užvenčio miestelyje, Kelmės rajone, iš mikroautobuso WV Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prekiavo maisto produktais, tame tarpe ir cukrumi. Patikrinimo metu šalia kitų maisto produktų buvo rasti 157 kg išfasuoto po 1 kg cukraus, kurio bendra vertė pagal įsigijimo dokumentus yra 438,70 Lt. Taip pažeidė Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2.5.1 punkto nuostatas. Ši A. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius ATPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 1500 Lt baudą su prekių – 157 kg cukraus konfiskavimu. Teismas nurodė, kad A. G. savo kaltę neigia, tačiau ją patvirtina liudytojų D. R. , G. I. , R. S. ir Z. J. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kita byloje surinkta medžiaga. Patikrinimo vietoje A. G. pripažino, kad cukraus įsigijimo dokumentus yra palikęs namuose. Iš A. G. paaiškinimo ir liudytojos D. R. parodymų matyti, kad vėliau tą pačią dieną A. G. pateikė PVM sąskaitas-faktūras Nr. 02049 ir Nr. 0572002. Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad patikrinimo metu A. G. prekyvietėje pagal verslo liudijimą prekiaujant iš automobilio maisto prekėmis jo automobilyje rasta cukraus, todėl jis patrauktas atsakomybėn už neteisėtą prekybą cukrumi. Patikrinimą atlikę pareigūnai ir inspekcijos atstovas pripažįsta, kad cukraus pardavimo faktas nebuvo užfiksuotas. A. G. visų apklausų metu teigia, kad cukrų laikė savo reikmėms ir juo neprekiavo - cukrų įsigijo tą patį rytą apie 7 val. savo namuose, jį atvežė įmonės „Nomera“ vairuotojas kartu su sąskaita-faktūra Nr. 02049; taip pat jis į automobilį įsidėjo ir namuose rastus keletą kilogramų cukraus, pirkto iš UAB „Ravita“ pagal sąskaitą-faktūrą     Nr. 0572002; cukrų būtų vėliau nuvežęs pažįstamam asmeniui. Patikrinimo metu automobilyje sąskaitas-faktūras jis turėjo, tik jų nerado tarp kitų dokumentų. Jo paaiškinimas vertinamas kritiškai dėl sekančių priežasčių. Sąskaitoje-faktūroje Nr. 02049 nurodoma, kad įmonė „Nomera“ cukrų A. G. pardavė 2007 m. vasario 1 d. pagal kasos čekį Nr. 0009. Neginčijamai nustatyta, kad šis čekis įmonės „Nomera“ parduotuvėje, esančioje Tauragės mieste, Pramonės 28, buvo atspausdintas vasario 1 d. 9 val. 34 min., todėl akivaizdu, kad patikrinimo metu – vasario 1 d. 8 val., ši sąskaita-faktūra negalėjo būti išrašyta, ji buvo išrašyta jau po patikrinimo. Apklausiamas A. G. negalėjo nurodyti jokių šio čekio atspausdinimo aplinkybių. A. G. teigia iš įmonės „Nomera“ nupirktą cukrų susidėjęs į automobilį ir vežęs pažįstamam asmeniui, papildomai susidėjęs net namuose rastą cukrų, pirktą 2006 m. balandžio mėnesį, tačiau patikrinimo metu automobilyje rasta ne 160 kg (nurodoma, kad tiek jo buvo parduota pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 02049), o tik 148 kg šio cukraus. Teismas laikė neįtikėtinu, kad jis būtų dalį šio cukraus kažkodėl iškrovęs, bet vietoje jo papildomai įsidėjęs iš UAB „Rovita“ pirkto cukraus. Neginčijamai nustatyta, kad cukraus pirkimas pagal abi sąskaitas-faktūras įformintas ne fizinio asmens vardu, o nurodant A. G. verslo liudijimo numerį. Iš surinktų įrodymų taip pat matyti, kad cukrus automobilyje buvo rastas sudėtas ne vienoje vietoje, nesupakuotas. Liudytojas Z. J. patvirtino, kad automobilyje rasto cukraus pakuotės buvo išardytos ir išmėtytos automobilyje, pagal ką buvo galima daryti išvadą, kad cukrus buvo pardavinėjamas. Iš kitų aplinkybių - rasto cukraus kiekis yra virš 150 kg, jis buvo laikomas automobilyje, kuriame tuo metu buvo vykdoma prekyba maisto produktais ir t.t., taip pat darytina išvada, kad cukrus buvo skirtas pardavimui, o ne asmeninėms reikmėms. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta įrodytu, kad A. G. pardavinėjo automobilyje laikytą cukrų, taip pažeisdamas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 Dėl verslo liudijimų gyventojams išdavimo taisyklių 2.5.1 punkto reikalavimus, t. y. vertėsi komercine veikla neteisėtu būdu, todėl jo veika atitinka ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, pardavinėto cukraus kiekį, šios prekės pobūdį, į tai, kad kartu buvo vykdoma teisėta prekyba maisto prekėmis, kitą charakterizuojančią medžiagą (sutuoktinė nedirba, išlaiko nepilnametį vaiką), todėl skyrė mažesnio nei vidutinio dydžio baudą su realizuotų prekių konfiskavimu. 

II.

A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. balandžio 3 d. teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pažeidimo jis nepadarė, nes cukraus nepardavinėjo, pajamų iš to negavo. Tai paneigiančių įrodymų nėra. Teisės aktai nereglamentuoja, kur jis turi laikyti savo cukrų.

2. Jo kaltė yra grindžiama vien prielaidomis. Tikrintojai neužfiksavo cukraus pardavimo fakto ir tai patvirtina, kad jis jo nepardavinėjo. Pripažįsta, kad automobilyje cukrų laikė netvarkingai, neturėjo jo įsigijimo dokumentų. Cukraus įsigijimo pagal verslo liudijimą savo reikmėm fakto jis nesureikšmino. To įstatymas nedraudžia. Cukrumi jis neprekiavo ir nesiruošė prekiauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančių įrodymų visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo A. G. kaltę padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir su šio teismo atlikta įrodymų analize apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka. A. G. kaltę patvirtina liudytojų D. R. , G. I. , R. S. ir Z. J. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, daiktų paėmimo protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. A. G. savo kaltę neigė, nurodė cukrumi neprekiavęs ir jį įsigijęs asmeninėms reikmėms, tačiau pirmos instancijos teismas, sugretinęs jo nurodytas aplinkybes su kitais byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai A. G. parodymus vertino kritiškai. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                 Antanas Ablingis

                                                                               Ričardas Piličiauskas

  Virgilijus Valančius