Civilinė byla Nr. e2-527-1134/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05239-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ įgaliotam atstovui R. Č., advokatui Raimondui Kalverš,

tretiesiems asmenims G. P., uždarosios akcinės bendrovės „Akirema“ vadovui G. S., uždarosios akcinės bendrovės „Unikals“ atstovui advokatui Laisviui Margaičiui,

liudytojams D. B., J. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“, uždaroji akcinė bendrovė „Akirema“, G. P., R. G., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ priešieškinį pareikštą ieškovui R. M. dėl statybos pripažinimo savavališka, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl buto savininko galimo teisių pažeidimo ir reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, bei įrengtų konstrukcijų/įrenginių pripažinimo neteisėta – savavališka – statyba ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.

 

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

 

2.       ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovę daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau ir DNSB) „Vilkpėdės šilas“ organizuoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akirema“ parengto pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą (papildymą) taip, kad jis atitiktų Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168, 192, 213, 257 punktų, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų (patalpų) vėdinimo, kondicionavimo, natūralaus apšvietimo; 2) uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis, tame tarpe rangovę UAB „Unikals“, demontuoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius: švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savininkas. Butą ieškovas įsigijo pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Keras ratu“ (toliau – pardavėjas). Butas yra daugiabučio namo penktame aukšte iš penkių (mansardoje ir antresolėje). Įsigijus butą, paaiškėjo, kad jis yra su tam tikrais esminiais defektais ir jo naudoti nebuvo įmanoma. Tuo metu atsakovė – daugiabučių namų savininkų bendrija – nebuvo įsteigta, todėl pardavėjas su daugiabučio namo statytoja UAB „Firma VITI“ (toliau – statytojas) 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė defektų sąrašą. Ištaisius defektus, 2009 m. gruodžio 30 d. statytojas su ieškovu pasirašė atliktų defektų darbų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinantį, kad defektai yra pašalinti, pakeista stogo danga, įrengtas mažas švieslangis, bute tiesiai į stogą sumontuoti tualetų ir dušų ventiliaciniai kaminėliai. Papildomai 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ ant namo atraminės sienos, stogo dalyje virš buto, sumontavo kondicionierių, kuris turi šias funkcijas: šildymą, šaldymą, vėdinimą.

4.       Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotiniame 2019 m. kovo 6 d. susirikinime buvo pritarta UAB „Unikals“ pasiūlymui parengti pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto techninį darbo projektą už 10 164 Eur. UAB „Unikals“ užsakymu UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą (toliau – projektas), kuriame numatyti stogo remonto darbai. Butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. birželio 22 d. pakartotiniame susirinkime buvo pritarta UAB „Unikals“ stogo remonto darbų pasiūlymui pastatų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus atlikti už 641 885,90 Eur. Šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta remontuoti stogo dalies virš ieškovo buto. Stogo dalį virš ieškovo buto nusprendė remontuoti atsakovės valdyba savo 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, be gyventojų pritarimo, t. y. neteisėtai.

5.       Ieškovas prašė atsakovės patikslinti projektą, kad į jį būtų įtraukti atitinkami stogo pakeitimai virš buto. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad stogo remonto darbai virš buto bus atliekami 2022 m. II arba III ketvirtį, taip pat kad statytojas galimai neatliko bei negalėjo atlikti stogo projekto pakeitimų, kiek tai susiję su butu ir virš jo esančia stogo dalimi. Taigi susiklostė situacija, kai statytojui atlikus tam tikrus defektų šalinimo darbus bute, tame tarpe įrengiant stoglangį bei sumontuojant ventiliacinius kaminėlius, o UAB „Rusvila“ įrengiant kondicionierių, atsakovė atsisako tikslinti stogo remonto projektą, taip pat atsisako užtikrinti, kad virš buto bus išsaugoti statytojo ir UAB „Rusvila“ 2009 m. atlikti darbai.

6.       Panaikinus sanitarinių mazgų vėdinimo kaminėlius, kondicionierių ir švieslangį, butas taptų avarinės būklės ir kenksmingas sveikatai, nes jame būtų neįmanoma gyventi dėl nevėdinamų tualetų ir dušų. Vasaros metu dėl didelių karščio nekondicionuojamose palėpės patalpose, reikalavimų neatitinkančio natūralaus apšvietimo, būtų prarasta galimybė pigiai šildyti butą kondicionieriumi nuo ieškovo turimos nutolusios saulės elektrinės. Tęsiant stogo remonto darbus, bus pažeistos ieškovo, kaip buto savininko, teisės ir teisėti interesai, pažeisti teisės aktų reikalavimai bei padaryti nuostoliai. Dėl to atsakovė įpareigotina patikslinti projektą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį atsakovei turi būti uždrausta demontuoti buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių.

7.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad UAB „Akirema“ parengtas projektas neatitinka statybos techninio reglamento ir higienos normų. Ieškovo nurodomi buto pakeitimai (švieslangio, ventiliacijos kaminėlių, kondicionieriaus įrengimas) atlikti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų, ir yra savavališka statyba. Iš neteisėtų veiksmų teisės nekyla (ex injuria jus non oritur), todėl į šiuos neteisėtus pakeitimus negali būti atsižvelgta, atliekant namo stogo remonto darbus. Atsakovei negali būti uždrausta atlikti darbus, kuriems pritarė namo bendrasavininkai, kurių metu bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad turi regos sutrikimų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent stoglangis jo bute užtikrina labai gerą natūralų apšvietimą.

8.       Ieškovo pateiktame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nenurodyti jokie insoliacijos trūkumai, nenumatyta būtinybė įrengti švieslangį (stoglangį), o 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad švieslangis įrengtas ieškovo pageidavimu. Defektų sąraše nurodyta, kad bute neįrengta ventiliacija. Tačiau pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius ieškovo bute vėdinimo sistema buvo suprojektuota tokia pati, kaip ir kituose šio namo butuose. Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo– priėmimo aktą ir sąskaitą kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne statytojas. Ieškovo šiuo metu naudojamo kondicionieriaus pagaminimo data yra 2012 m. Statant namą, bute nebuvo numatytas (suprojektuotas) švieslangis, o buvo suprojektuoti langai visuose buto kambariuose, taip pat, kaip ir kituose namo butuose. Taip pat buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema, numatant vėdinimo kanalus. Analogiški vėdinimo sprendiniai numatyti ir kituose namo butuose.

9.       Namo statybos projekto dokumentų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr.GN/1352/05-1387, kuris patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. balandžio 2 d. (pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Todėl teigiant, kad yra tam tikrų projektavimo ar statybos trūkumų, ar kad tam tikri statinio projekto sprendiniai buvo neįgyvendinti, būtina pateikti įrodymus, paneigiančius statybos leidimo ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto duotus patvirtinimus. Pagal vieningą teismų praktiką statybos defektų faktą įrodinėja teigiantysis, jog jie yra. Ventiliacijos kaminėlius, kondicionierių ir stoglangį ieškovas įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip buto pagerinimus. Tačiau tam ieškovas turėjo laikytis teisės aktuose numatytos tvarkos.

10.       Bendraturčių susirinkimuose priimti sprendimai pritarti remonto projektui, kuriame numatytas ir ieškovo neteisėtai įrengtų stoglangio, vėdinimo kaminėlių bei sumontuoto kondicionieriaus išorinio bloko pašalinimas. Remonto projekte negalėjo būti numatyta išsaugoti ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionieriaus išorinį bloką, nes remonto projektas buvo rengiamas pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius, nenumatančius konstrukcijų, kurios ieškovo buvo įrengtos savavališkai (neteisėtai). Dėl to ieškovo reikalavimo uždrausti demontuoti jo buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių tenkinimas reikštų draudimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vertimą namo remonto metu nesilaikyti privalomų statinio statybos projekto sprendinių.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Unikals“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam buvo pavestas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), stogų konstrukcijų remontas. Namų stogų dangos keitimo (paprastojo remonto) techninis darbo projektas PRA-2019/06/26 parengtas pagal šių gyvenamųjų namų statybos projekto sprendinius. Namų statybos projekte nenumatytas stoglangis ieškovo bute, nenumatytas kondicionierių išorinių blokų ir ventiliacijos kaminėlių stoge įrengimas. Statybos projektas buvo patikrintas ir patvirtintas, išduodant statybos leidimą gyvenamųjų namų statybai. Projekto sprendinių įgyvendinimas patvirtintas, pripažįstant namus tinkamais naudoti. Nesant tokių konstrukcijų stoge pagal statybos projekto sprendinius, taip pat įstatymų numatyta tvarka negavus naujų leidimų tokių konstrukcijų įrengimui, tokios konstrukcijos (stoglangis, kondicionierių išorinis blokas ir ventiliacijos kaminėliai) negalėjo būti numatytos ir stogų remonto projekte. Duomenų, kad reikėtų keisti insoliacijos sprendinius ir namo patalpų vėdinimą, nebuvo pateikta.

12.       Išvadą teikiantį institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė teismui išvadą, kad atlikti darbai (lango įrengimo) 2009 m. buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Keičiant projektą šie pakitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai. Inspekcija vykdo statinių statybos valstybinę priežiūrą iki statybos pabaigos, t. y. iki dienos, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Inspekcijai vykdyti statybos valstybinės priežiūros nustatyta tvarka užbaigtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose naudojamuose statiniuose.

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovo R. M. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15.       Byloje (nagrinėjant bylą iš naujo po apeliacijos) gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovas patikslino pirmą ieškinio reikalavimą ir prašė įpareigoti atsakovę DNSB „Vilkpėdės šilas“ organizuoti UAB „Akirema“ parengto pastatų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą/papildymą taip, kad pagal jį būtų numatyta išsaugoti visus statytojo atliktus R. M. priklausančio buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius pagerinimus, įrengiant stoge esantį stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Kitą ieškinio reikalavimą paliko nepakeistą.

16.       Atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad su pakeistu ieškovo ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių naujų šio pakeisto ieškinio reikalavimo motyvų, nenurodė faktinio šio reikalavimo pagrindo, iš pakeistos reikalavimo formuluotės nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja išsaugoti paminėtus įrenginius/konstrukcijas. Atsakovės teigimu, tenkinant ieškovo reikalavimus susidarytų dviejų privalomų sprendimų – administracinio sprendimo (kuriuo leidžiama įgyvendinti Remonto projekto sprendinius) ir teismo sprendimo (kuriuo būtų įpareigota juos keisti, remonto darbus atlikti kitaip) kolizija.

17.       Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo R. M. ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijas/įrenginius - ventiliacijos kaminėlius/šachtas, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką – pripažinti neteisėta (savavališka) statyba, leidžiant atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas R. M. butą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi, ieškovo nuosavybės teisės į Butą perduotos 2009 m. lapkričio 25 d. 2009 gruodžio mėn. Gyvenamojo namo stogo konstrukcijose virš ieškovo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (esančio Gyvenamojo namo mansardoje ir antresolėje) buvo įrengti ventiliacijos kaminėliai/šachtos ir stoglangis, kondicionieriaus išorinis blokas. Šias aplinkybes ieškovas pripažįsta. Stoglangio, kondicionieriaus ir ventiliacijos kaminėlių/šachtų įrengimas fiksuotas 2009 m. gruodžio 30 d. darbų perdavimo – priėmimo akte ir UAB „Rusvila“ sąskaitoje. Akte nurodoma, jog vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai atlikti „pagal savininko pageidavimus“, o sąskaitoje fiksuota, jog oro kondicionieriaus montavimo darbų užsakovu/pirkėju buvo pats ieškovas R. M.. Ieškovo šiuo metu naudojamo kondicionieriaus pagaminimo data yra 2012 m. 2009 m. gruodžio 30 d. darbų perdavimo – priėmimo akte taip pat nurodoma, kad „stogo dalyje iš mansardos į antresolę buto savininko pageidavimu įrengtas mažas stoglangis“. Statant Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šiuo metu ieškovui priklausančiame Bute Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas/suprojektuotas švieslangis/stoglangis, buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema/vėdinimo kanalai, kaip ir kituose Gyvenamojo namo butuose. Gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/1352/05-1387. Statybos leidimo išdavimo procese statybos projekto sprendiniai buvo patikrinti kompetentingos institucijos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos. Statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Nors dėl kitų Gyvenamojo namo statybos sprendinių/darbų buvo pareikšti reikalavimai Gyvenamojo namo statytojai UAB firmai „VITI“, dėl (neva) netinkamo Gyvenamojo namo patalpų vėdinimo, ar insoliacijos patalpų savininkų pretenzijų, ar nusiskundimų pareikšta nebuvo. Gyvenamojo namo savininkų ginčas su statytoju galutinai buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, kurioje atlikus pakartotinę statybinę ekspertizę, netinkamo Gyvenamojo namo patalpų vėdinimo, ar insoliacijos nenustatyta.

19.       Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo - kondicionavimo sistemos montavimą (tokiu būdu) buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai. Atlikti stoglangio Gyvenamojo namo stoge įrengimo darbai 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų (vėdinimo-kondicionavimo sistemos) įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai.

20.       Šiuo atveju, ieškovas ventiliacijos kaminėlius/šachtas ir stoglangį įsirengė nesant Gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimo/sprendimo tokiems darbams atlikti, bei nesant nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento tokiems statinio rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbams atlikti. Taigi, statybos leidimas ieškovo atliktiems (kitų asmenų pagalba) konstrukcijų/įrenginių Gyvenamojo namo stoge įrengimo darbams negalėjo būti išduotas. Nurodytų aplinkybių pagrindu, ieškovo atliktas (kitų asmenų pagalba) ventiliacijos kaminėlių/šachtų, stoglangio, kondicionieriaus išorinio bloko įrengimas Gyvenamojo namo stoge pripažintinas neteisėta – savavališka – statyba. Pripažinus šį faktą, nebus galimybės tenkinti ieškovo R. M. ieškinio šioje byloje, ir galiojančio Statybos leidimo pagrindu tęsiant Remonto projekte numatytus darbus šie neteisėtai įrengti ieškovo konstrukcijos/įrenginiai bus pašalinti.

21.       Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovė praleido bendrąjį 10 metų senaties terminą priešieškiniui pateikti ir prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad oro kondicionieriaus išorinis blokas buvo įrengtas vėliausiai 2009 m. gruodžio 30 d., kuomet darbų priėmimo perdavimo aktu ieškovas iš VĮ „Rusvila“ priėmė oro kondicionieriaus (įrangos dalies) montavimo darbus (viena dalis sumontuota balkone, kita dalis ant atraminės sienos stogo dalyje). Iki atsakovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ įsteigimo (įsteigta 2014 m. kovo 7 d.) ir pradėjimo administruoti pastatus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), juos administravo UAB „Auksinis varnas“ bei vėliau kitos administravimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau nuo pat minėtų įrenginių įrengimo stogo dalyje buvę pastatų administratoriai (ar gyventojai) ieškovui jokių pretenzijų nereiškė, kaip ir pati atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui nėra pasikreipusi į ieškovą su reikalavimais demontuoti ginčijamus įrengimus. Inspekcija taip pat savo Išvadoje nurodė, kad jokių skundų/pranešimų dėl aptariamų darbų nėra gavusi. Pastatų administravimo teisių ir pareigų perleidimas atsakovui, ieškovo įsitikinimu, nenutraukia ieškinio senaties termino skaičiavimo.

22.       Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nebandė įrodinėti ir neįrodė savo priešieškinio tenkinimo sąlygų (savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo), todėl ji neturi teisės reikšti atitinkamo ieškinio. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovo interesų stogo dalyje sumontuoti ginčo įrenginiai niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti. Didžioji dauguma I laiptinės savininkų, su kurių interesais teoriškai galėtų būti siejama virš jų esančioje stogo dalyje statytojo pagal defektinį aktą atlikti darbai, patvirtino, kad jie su šiais darbais sutinka ir dėl to pretenzijų savininkui neturi. Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo aptarnaujamuose namuose yra ir daugiau ventiliacinių kaminėlių, stoglangių bei kondicionierių blokų.

23.       Atsakovė taip pat neįrodė, jog ginčo įrengimai buvo pastatyti (įrengti) neteisėtai ir tai vertintina kaip neteisėta statyba. Atsakovės argumentai yra nepagrįsti bei prieštarauja Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktiems išaiškinimams bei konstatuotiems faktams. Trūkumai paties namo statytojo buvo pripažinti likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki namo pripažinimo tinkamu naudoti, o 2009 m. balandžio 2 d. statytojas turėjo didžiąją daugumą visų patalpų ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl ieškovo buto defektų šalinimo, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje) be atskiro visų bendrasavininkų sutikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, nebuvo būtinas atskiras visų gyventojų balsų pritarimas ginčo įrengimams įrengti. Be to, 2021 m. gegužės mėn. vykusio susirinkimo metu dalyvavę savininkai balsavo raštu ir 7.2. punktu nusprendė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mansardinių butų gyventojai, norintys įsirengti stoglangius ant stogo, savo lėšomis parengtų esamo stogo projekto papildymą ir gautų Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą, o 7.3. punktu nusprendė, kad pritaria gyventojų kondicionierių įsirengimui ant stogo. Nors atsakovė šiuos sprendimus įformino kaip nepriimtus, tačiau susirinkime dalyvavę gyventojai balsų dauguma šiuos sprendimus priėmė, o atsakovas tiesiog netinkamai įformino protokolą.

24.       Kita vertus, net ir nustačius neteisėtos statybos faktą, tai savaime nesudaro pagrindo atsakovės priešieškinio tenkinti, nenustačius jos teisių pažeidimo. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas. Statinio neatitiktis projektinei dokumentacijai gali būti kvalifikuojama kaip statybos teisinių aktų pažeidimas ir gali būti pašalinamas reiškiant reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Savininko teises gali pažeisti tiek teisėtai, tiek ir neteisėtai įrengtų įrengimų demontavimas/bandymas demontuoti, todėl svarbu nustatyti būtent, ar egzistuoja savininko teisių pažeidimas dėl individualių įrengimų įrengimo, nepriklausomai nuo šių įrengimų įrengimo teisėtumo.

25.       Patenkinus priešieškinį ir demontavus ginčo įrengimus, ieškovo Butas nebeatitiktų privalomų teisės aktų reikalavimų ir nebebūtų tinkamas eksploatuoti, gyvenimo sąlygos taptų kenksmingos dėl nekondicionuojamų ir nevėdinamų patalpų, blogo natūralaus apšvietimo, ypač asmenims su regos sutrikimais, butas taptų energetiškai neefektyvus. Šią aplinkybę patvirtina nagrinėjamoje byloje parengtos specialistės V. Č. išvados.

26.       Atsakovės priešieškinis pareikštas netinkamai šaliai, nes ne ieškovas, o AB firma „VITI“ yra tiek namų, tiek ir ginčo įrengimų statytoja. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jų ir negalėjo atlikti, nes visus defektų šalinimo darbus atliko ne ieškovas, o statytojas, atitinkamai kondicionierių (statytojui išvedus vėdinimo kanalus) sumontavo kitas rangovas. Būtent statytojas AB firma „VITI“ atsako CK bei ATPK nustatyta tvarka, tame tarpe už tinkamą statybos vykdymą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Taip pat atsakovė savo priešieškinyje visiškai nekalba apie alternatyvius neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdus, t.y. galimybę įteisinti (tariamai) neteisėtą statybą, o prašo leidimo pačiai atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius. Ne mažiau svarbu ir tai, kad UAB „Akirema“ parengtame stogo remonto projekte, kurio atžvilgiu buvo išduotas statybos leidimas, nėra numatyta jokių įrengimų šalinimo nuo stogo darbų (tame tarpe ir ieškovo ginčo įrengimų šalinimo darbų). Taigi, akivaizdu, kad tokių darbų nenumačius stogo remonto projekte, dėl jų savivaldybė leidimo taip pat neišdavė, priešingai negu bando interpretuoti atsakovė.

27.       Trečiasis asmuo G. P. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, o su priešieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2019 m. vadovaudamiesi sutartimi su užsakovu UAB „Unikals“ Nr. UN 2019/05/20-01 „Stogų remonto projektavimo darbai“, UAB „Akirema“, STR 1.01.08:2022 „Statinio statybos rūšys“ paruošė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto aprašą. Aprašas parengtas atitinkantis galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamus reikalavimus, vadovaujantis užsakovo UAB „Unikals“ ir statytojo DNSB „Vilkpėdės šilas“ pateikta dokumentaciją. Techninėje užduotyje nurodoma parengti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stogų dangos keitimo paprastojo remonto aprašą, techninį darbo projektą. Nurodymo spręsti statinio bendrųjų, atskirųjų ar vartotojo inžinerinių sistemų įrengimą, keitimą ar šalinimą techninėje užduotyje nebuvo. Aprašas parengtas pagal statytojo - užsakovo pateiktą dokumentaciją (dėl kurios autentiškumo klausimų nekilo), kurioje švieslangis, kondicionierius ir papildomi vėdinimo kaminėliai nėra numatyti, todėl yra tikimybė, kad švieslangis, kondicionierius ir papildomi vėdinimo kaminėliai yra įrengti savavališkai, neturint gyventojų pritarimo ir statybą leidžiančio dokumento.

28.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

29.       Teismo posėdžio metu atsakovė atstovai palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

30.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Unikals“ atstovas advokatas Laisvis Margaitis palaikė atsakovės atstovo poziciją, prašė ieškovo ieškinio netenkinti.

31.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. P. palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti.

Teismas

 

konstatuoja:

 

Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas

 

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

32.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatė statytoja AB firma „VITI“ (statytojas). Namai 2009 m. balandžio 2 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 0424-B.D.-012 (VIIk) ir 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktą įgijo UAB „Keras ratu“ (pardavėjas), kuri pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavė butą ieškovui.

33.       Buto pirkimo metu buvo nustatyti jo trūkumai, su kuriais statytojas ir pardavėjas sutiko. Ieškovo ir UAB „Keras ratu“ 2009 m. sausio 21 d. sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui (el.b., failas 2, l. 156-158). UAB „Keras ratu“ ir AB firma „VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. sudarė defektų sąrašą, kuriuo statytojas įsipareigojo pašalinti nustatytus defektus. Tarp pripažintų defektų buvo nurodyta, kad buto laiptai mažai apšviesti, todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis, bute neįrengta ventiliacija (el.b. failas 1, l. 10).

34.       Ieškovas su statytoju 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų defektinių darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad defektai sutvarkyti, stogo dalyje iš mansardos į antresolę įrengtas mažas stoglangis (švieslangis), bute tiesiai į stogą sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos, pagal savininko pageidavimus atlikti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai (el.b., failas 1, l. 11). Ieškovo pageidavimu 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ sumontavo butui oro kondicionierių (el.b., failas 1, l. 12-13).

35.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai AB firmai „VITI“ pretenzijas dėl atskirų statybos darbų defektų teikė nuo 2009 metų. Kai kuriuos defektus statytojas šalindavo, kai kuriuos atsisakydavo šalinti. Nuo 2014 m. kovo 7 d. Juridinių asmenų registre buvo registruota atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“, kuri 2014 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu AB firmai „VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 priteisė DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš AB firmos „VITI“ 226 158,74 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.

36.       DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2019 m. kovo 6 d. butų ir kitų patalpų savininkų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu nustatyta, kad bendrasavininkai pritarė UAB „Unikals“ pasiūlymui dėl stogo dalies remonto (53 450 Eur) ir stogų paprastojo remonto techninio darbo projekto (10 164 Eur) (el.b., failas 1, l. 14-15). Pagal DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir UAB „Unikals“ užsakymą UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtų šlaitinių stogų techninį įvertinimą bei techninį darbo projektą (el.b., failas 1, l. 20-137). Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 1 d. suteikė statytojai DNSB „Vilkpėdės šilas“ leidimą Nr. LSPR-01-191001-00124 atlikti statinio (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą pagal UAB „Akirema“ parengtą projektą (el.b., failas 2, l. 143-145).

37.       Prasidėjus namo stogo remonto darbams, ieškovas 2021 m. gegužės-gruodžio mėnesiais pradėjo domėtis, kaip bus vykdomi stogo dalies, esančios virš jam priklausančio buto, darbai, ir sužinojo, kad UAB „Akirema“ parengtame stogo remonto techninio darbo projekte nėra numatyta palikti virš jo buto esančioje stogo dalyje įrengtų švieslangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus, o atsakovė neturi duomenų, kad pagal statytojo AB firma „VITI“ vykdytą projektą virš ieškovo buto būtų buvę suprojektuoti švieslangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionierius, todėl atsakovė neketina inicijuoti remonto projekto pakeitimų. Dėl to ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.

38.       2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9625-433/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-00033-2020-9), ieškovo ieškinį atmetė.

39.       2023 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-255-803/2023 ieškovo apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), nurodydamas ieškovui tikslinti reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kokio rezultato savo ieškiniu jis siekia, kad UAB „Akirema“ projektas atitiktų tik teisės aktų reikalavimas, ar, kad pagal jį būtų numatytą išsaugoti visus statytojo atliktus ieškovo buto pagerinimus, įrengiant stoge stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Taip pat teismas turėjo į bylą trečiuoju asmeniu traukti UAB „Akirema“, nes ieškovo reikalavimas yra nukreiptas būtent į šios įmonės atliktą namo stogo remonto projekto tikslinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamoje byloje šalių kilęs ginčas liko neišspręstas, nes nebuvo tinkamai įvertintas ieškovo bute atliktų defektų šalinimo darbų teisėtumas bei galimybė juos įteisinti, kartu buvo neįvertintas ir atsakovės ketinimo pagal patvirtintą stogo remonto projektą pašalinti nuo stogo ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių teisėtumas. Taigi ieškovo teisinė padėtis, susijusi su jo buto galimu kokybės pasikeitimu, išliko neapibrėžta. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti atsakovei įrodinėjimo pareigą ir galimybę byloje reikšti priešieškinį dėl stogo dalyje esančių ieškovo įrenginių pripažinimo neteisėta statyba ir jų pašalinimo. Tik tokiu būdu šalių ginčą buvo galima išspręsti iš esmės, išaiškinant, ar defektų šalinimo darbai atitinka teisėtos statybos reikalavimus, ar galima šiuos darbus įteisinti bei koks terminas jų įteisinimui reikalingas, ar atsakovė turi teisę šiuos įrenginius pašalinti stogo remonto metu. Tik tokiu būdu būtų galima priimti sprendimą, užtikrinantį abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

41.       Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį, o atsakovė – priešieškinį.

Dėl ieškovo pateikto patikslinto ieškinio

42.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę DNSB „Vilkpėdės šilas“ organizuoti UAB „Akirema“ parengto pastatų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą/papildymą taip, kad pagal jį būtų numatyta išsaugoti visus statytojo atliktus R. M. priklausančio buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius pagerinimus, įrengiant stoge esantį stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių, be uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis, tame tarpe rangovą UAB „Unikals“, demontuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių“.

43.       Ieškovas nurodo, kad išsaugoti jo įsirengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių reikia todėl, kad jų nesant pažeidžiami Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 168, 192, 213, 257 punktų, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto reikalavimai. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia dėstoma ieškovo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

44.       Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

45.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

46.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

47.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad: a) būtent ieškovo įsirengtas stoglangis (švieslangis) užtikrina paminėtus STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 213 punkte numatytus parametrus ir kad likvidavus šį stoglangį minėti parametrai nebus užtikrinti; b) jog pagal Gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius nesuprojektavus stoglangio (švieslangio) ieškovo bute šie privalomi parametrai nebuvo užtikrinti; c) kad ieškovo įsirengti ventiliaciniai kaminėliai, kondicionierius užtikrina STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 257 punkte ir HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkte bei 1 lentelėje numatytus parametrus ir kad likvidavus šiuos kaminėlius, išmontavus kondicionierių paminėti parametrai nebus užtikrinti; d) jog Gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniai neužtikrina šių privalomų parametrų ieškovo bute. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokie yra insoliacijos, vėdinimo ir mikroklimato duomenys/parametrai ieškovo bute šiuo metu, o kokie būtų nesant stoglangio, kaminėlių ir kondicionieriaus.

50.       Ieškovas ieškinyje taip pat cituoja STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 192 punktą, kuriame numatyta, kad gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, statiniai jau pastatyti ir jų išdėstymo klausimai šioje byloje nėra sprendžiami. Taigi STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 192 punkto nuostatos šiam šalių ginčui nėra taikytinos.

51.       Pažymėtina, jog bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Vilniaus miesto savivaldybės administracija į bylą yra pateikusi gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto Nr. VILK-07-06-TP dokumentus. Kaip matyti iš pateikto brėžinio „Stogo planas“, ieškovo buto, adresu (duomenys neskelbtini) buto (suprojektuoto tarp ašių 14-15, T-P-M,) dalyje nebuvo numatytas ir suprojektuotas stoglangis, tokie ventiliacijos kaminėliai, kokius įsirengė ieškovas, bei kondicionieriaus išorinis blokas. Matyti tik visam namui suprojektuoti ventiliaciniai kaminėliai/šachtos, praeinančios ir pro ieškovo butą bei pasiekiamos iš ieškovo buto. Brėžinyje “Antresolinis aukšto planas“ taip pat nėra numatyta VELUX tipo stoglangio, kokį ieškovas įsirengė šiame plane matomoje (apatinėje) mansardinio aukšto dalyje. Taip pat matyti greta ieškovo buto patalpos, esančios antresoliniame aukšte, sienoje suprojektuotos bendros namo ventiliacinės šachtos/kaminėliai. Išsamiai išanalizavęs brėžinį „Mansardinio aukšto planas“ teismas nustatė, kad patalpų, kurios buvo projektuojamos kaip sanitarinis mazgas (vonia/WC) ir virtuvės zona, sienose yra bendrosios namo ventiliacinės šachtos, t. y. suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema/vėdinimo kanalai, taigi užtikrintas tinkamas šių patalpų vėdinimas. Tačiau, kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovas sanitarinio mazgo patalpą įsirengė visiškai kitoje vietoje, t. y. ieškovo buto kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-2, o ne projekte tam numatytoje patalpoje, kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-4, kurioje ir buvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai.  Pažymėtina, kad Fasado pjūvio brėžinyje taip pat nematyti kondicionieriaus išorinio bloko, bei tokių kaminėlių, kokius įsirengė ieškovas. Tačiau matyti ieškovo butui antresoliniame aukšte numatytas tūrinis stoglangis.

52.       Taigi išsami gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo butas buvo suprojektuotas taip pat, kaip ir kiti butai analogiškose statinio vietose, t. y. ieškovo buto natūralus apšvietimas bei ventiliacija tokia pati, kaip ir kituose analogiškuose butuose. Ieškovo butui nebuvo numatyti ir suprojektuoti Velux tipo stoglangis, papildomi ventiliacijos kaminėliai, kokius įsirengė ieškovas bei kondicionieriaus išorinis blokas ant namo stogo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytojais apklausti projektą rengęs projekto vadovas D. B., bei darbus pagal šį projektą atlikusios AB firmos “VITI” buvęs darbų vadovas J. M.. Įrodymų, kad brėžiniai, kas liečia stogą ir ventiliaciją, buvo ne galutiniai, ieškovas taip pat į bylą nepateikė.

53.       Byloje taip pat yra pateiktos statybos ir projektavimo eksperto R. S. išvados, išdėstytos 2022-06-23 vertinime/„įžvalgoje“. Minėtas ekspertas, ištyręs paminėtus gyvenamojo namo statybos projekto brėžinius, taip pat patvirtino, kad statybos projekto sprendiniai ieškovo bute visiškai atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai (suvestinė redakciją 2007-02-07 – 2009-04-07) reikalavimus. Ieškovo bute pagal statybos projekto sprendinius nėra suprojektuoto stoglangio, o vėdinimo ventiliacija - suprojektuota. Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo - kondicionavimo sistemos montavimą tokiu būdu buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai.

54.       Ieškovo teigimu, vadovaujantis Statybos techniniu reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kuris galiojo nuo 2005-01-12 iki 2017-01-01 reikalavimais, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą Gyvenamojo namo statybai, buvo privaloma Vilniaus miesto savivaldybei pateikti šio Gyvenamojo namo techninio projekto šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį. Ši esminė techninio projekto dalis į bylą nėra pateikta, todėl, ieškovo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad ieškovo bute įrengti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginiai (ventiliaciniai kaminėliai 2 vnt. ir kondicionierius) yra neteisėti ir neatitinka daugiabučio statybos techninio projekto. Tačiau teismas tokius ieškovo teiginius vertina kritiškai. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovas suklydo nurodymas statybos techninio dokumento redakciją, kurio pagrindu buvo rengiamas Gyvenamojo namo statybos projektas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų Gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų, prašymas Gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo pateiktas 2005-04-21, projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2005-07-08, statybos leidimas Gyvenamojo namo statybai buvo išduotas 2005-10-14. Taigi, Gyvenamojo namo statybos projekto rengimo metu galiojo ir buvo taikoma STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ originali 2004-12-30 redakcija. Šios STR redakcijos 44 punkte buvo numatyta projekto sudėtis pateikiama statybos leidimui: techninio projekto ar techninio darbo projekto bendroji dalis (reglamento 32 ir 40.1 p.), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (kai ji privaloma), aplinkos apsaugos dalis (kai ji privaloma). Pareigos teikti šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį nebuvo (ir šiuo metu nėra) numatyta.

55.       Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų pagrindu 2008 m. liepos 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.GN/1352/05-1387. Tai reiškia, kad statybos leidimo išdavimo procese statybos projekto sprendiniai buvo patikrinti kompetentingos institucijos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos (2003 m. spalio 16 d. redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 6, 9 dalys, 2004 m. gruodžio 6 d. redakcijos STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 punktas). Todėl statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus, be to, 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu ginčo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:02 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” (redakcija, galiojusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dieną) 2, 9.1. 16 ir 17 punktų normas, pripažįstant Gyvenamąjį namą tinkamu naudoti buvo patikrintas ir patvirtintas šio statinio atitikimas statinio projektui, projekto sprendinių įvykdymas, atitikimas esminiams statinio reikalavimams ir galimybė saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų, kad minėti kompetentingų valstybės institucijų priimti administraciniai aktai (statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) būtų nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo tam tikri esminiai defektai arba trūkumai, kurie turėjo būti šalinami.

56.       Pažymėtina ir tai, kad Gyvenamojo namo statybos projektas ir jo praktinis įgyvendinimas, statybos sprendiniai buvo išsamiai tikrinami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurio metu jokių Gyvenamojo namo patalpų insoliacijos, vėdinimo trūkumų, su tuo susijusių statybos projekto trūkumų nebuvo nustatyta. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

57.       Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti į bylą pateikė buto statytojo UAB „Firma VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašytą defektų sąrašą, kuriame, pasak ieškovo, buvo užfiksuota, kad buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), bute neįrengta ventiliacija. Ieškovo teigimu, šio defektų sąrašo pagrindu Gyvenamojo namo statytojas UAB „Firma VITI“ šalino defektus ir įrengė ieškovo bute ventiliacijos kaminėlius, stoglangį.

58.       Pažymėtina, jog būtent šių ieškovo argumentų, t. y. dėl per mažo apšvietimo, netinkamos ventiliacijos, bei 2009-11-18 defektų sąrašo pagrindu Vilniaus apygardos teismas gražino šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo konstatavęs, jog šiai bylai aktualius ieškovo buto trūkumus namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo.  Tačiau bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Vilniaus m. 11-ame notarų biuro notarė D. M. į bylą pateikė 2009-11-18 defektų sąrašo, kuris notarei D. M. buvo pateiktas tvirtinant ieškovo Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2009-11-20, kopiją.

59.       Susipažinęs su šiuo į bylą pateiktu nauju rašytiniu įrodymu, teismas nustatė, kad notarės pateikta 2009-11-18 defektų sąrašo kopija skiriasi nuo ieškovo į šią bylą pateikto 2009-11-18 defektų sąrašo kopijos. Notarės pateiktame defektų sąraše nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 3 punkte, t. y. „Buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktame defektų sąrašo 3 punkte pateikiamas tekstas, kuris yra ieškovo pateikto defektų sąrašo 4 punkte. Notarės pateiktame defektų sąraše taip pat nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 10 punkte, t. y. „Bute neįrengta ventiliacija (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktas defektų sąrašas pasibaigia 8 punktu, kuriame yra tekstas, atitinkantis ieškovo pateikto defektų sąrašo 9 punkto tekstą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis atsirado dvi skirtingos ši dokumento versijos. Ieškovas taip pat nepateikė ir jo į šią bylą pateikto 2009-11-18 defektų sąrašo originalo.

60.       CPK

 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, jog jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

61.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas).

62.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 31-32 punktai).

63.       Nagrinėjamu atveju teismas notarės į bylą pateiktą 2009-11-18 defektų sąrašo kopiją, kurioje nėra fiksuota ieškovo buto insoliacijos ir vėdinimo trūkumų, laiko patikimesne, kadangi notarei 2009-11-18 defektų sąrašas buvo pateiktas oficialiai tvirtinant ieškovo Buto pirkimo-pardavimo sutartį, šio defektų sąrašo kopija yra notarės saugoma kaip Buto pirkimo-pardavimo sutarties priedas. Liudytoju apklaustas UAB „Firma VITI“ darbų vadovas J. M.. kuris ir pasirašė 2009-11-18 defektų sąrašą pardavėjo vardu, teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio defektų sąrašo egzemplioriaus, kokį į bylą pateikė ieškovas, jis nepasirašė. J. M. nurodė, jog ieškovo pateikto 2009-11-18 defektų sąraše 3 ir 10 punktai yra neteisingi, tokių defektų ieškovo bute nebuvo fiksuota. Abejoti šio liudytojo parodymais teismas pagrindo neturi. Taigi, teismo vertimu, tokiu būdu ir J. M. patvirtino būtent notarės saugomo 2009-11-18 defektų sąrašo egzempliorius patikimumą.

64.       Minėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Be to, įstatymo nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

65.       Taigi įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo pateikta 2009-11-18 defekto sąrašo kopija vertinant šį dokumentą kartu su kitais byloje esančiais prieš tai aptartais įrodymais, nėra pakankama, jog būtų galima konstatuoti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl netinkamos jo buto insoliacijos, bei netinkamo jo buto vėdinimo. Teismo vertinimu nėra pagrindo ieškovo į bylą pateiktą 2009-11-18 defekto sąrašo kopiją pripažinti tinkamu įrodymu sprendžiant šalių ginčą dėl buto savininko teisių pažeidimo bei reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, todėl teismas šiuo įrodymu nesivadovauja.

66.       Ieškovas ieškinį taip pat grindžia 2009-12-30 atliktų defektinių darbų perdavimo – priėmimo aktu. Išsamiai išanalizavęs minėtą aktą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame akte nurodoma, kad švieslangis/stoglangis įrengtas savininko (t. y. – ieškovo) pageidavimu (akto 3 punktas). Pagal savininko pageidavimus atlikti ir vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai (akto 7 punktas). Taigi 2009-12-30 atliktų defektinių darbų perdavimo – priėmimo akte paminėti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai, kurių sudėtis ir apimtis nenurodyti, kaip ir stoglangio/švieslangio įrengimas, nebuvo laikomi defektų šalinimo darbais. Be to, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad pagal byloje esantį 2009-12-30 kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo – priėmimo aktą ir sąskaitą, kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne defektus šalinusi AB firma „VITI“, kas vėlgi patvirtina, jog kondicionierius buvo įrengtas ieškovo noru.

67.       Teismo vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, nors ieškovas su pardavėju 2009 m. sausio 21 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui, tačiau sutartyje nėra konkretizuota, kokie konkrečiai buto trūkumai/defektai buvo nustatyti.

68.       Nors aukštesnės instancijos teismo išvados yra privalomos, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, esant naujiems įrodymams, nurodantiems, kad šios išvados yra neteisingos, jomis negali būti vadovaujamasi. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, visus įrodymus bei padaryti objektyvias, jokio išankstinio nusistatymo nesaistomas išvadas.

69.       Taigi nagrinėjamu atveju teismas remdamasis aukščiau sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų, kuriuos namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo šalinimas, kas laikytina, jog ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Ieškovas neįrodė kitokio, nei pagal namo projektą numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar kad šie sprendiniai yra netinkami. Ieškovas tik aptaria STR nuostatas bei Lietuvos higienos normas dėl butų mikroklimato, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokie šiuo metu ieškovo bute yra mikroklimato rodmenys (ar juo šiuo metu yra idealūs) ir kodėl, statybos sprendiniai pažeis jo interesus. Teismo vertinimu, byloje ištirti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog ventiliacijos kaminėlius, kondicionierių ir stoglangį ieškovas įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip buto pagerinimus.

70.       Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

71.       Įvertinus byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus spręstina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl atsakovės pateikto priešieškinio

72.       Vilniaus apygardos teismas 2023-02-28 nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui  nurodė, kad tam jog būtų teisinė galimybė pašalinti šiuos neteisėtus ieškovo įrenginius (VELUX tipo stoglangį, kaminėlius ir kondicionieriaus išorinį bloką) byloje reikia reikšti priešieškinio reikalavimą dėl stogo dalyje esančių ieškovo įrenginių pripažinimo neteisėta statyba.

73.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ tokį priešieškinį pateikti. Atsakovė minėtu priešieškiniu prašo ieškovo ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijas/įrenginius - ventiliacijos kaminėlius/šachtas, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką – pripažinti neteisėta (savavališka) statyba, leidžiant atsakovui DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

74.       Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymu ar įstatymų pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

75.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

76.       Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

77.       Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

78.       Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 30 punktas).

79.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/ 2018). Vis dėlto negali būti paneigiamas rungtyniškumas, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus.

80.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašo ieškovo ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijas/įrenginius - ventiliacijos kaminėlius/šachtas, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką – pripažinti neteisėta (savavališka) statyba, leidžiant atsakovei pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus, todėl būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad šie įrenginiai/konstrukcijos yra pastatyti savavališkai, būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Kas laikoma savavališka statyba yra nustatyta viešosios teisės normų, todėl tik nustačius teisės aktuose nustatytas aplinkybes, galima būtų vertinti, kad ginčo konstrukcijos/įrenginiai buvo savavališkai pastatyti ir tai galėtų sudaryti pagrindą tenkinti atsakovės reikalavimus.

81.       Byloje nekilo ginčo, jog ieškovo ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijos/įrenginiai - ventiliacijos kaminėliai, stoglangis, kondicionieriaus išorinis blokas - įrengti jau po to, kai buvo išduotas gyvenamojo namo 2009 m. balandžio 02 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Kaip šiame sprendime teismas konstatavo (t. y. spręsdamas ieškovo patikslinto ieškinio pagrįstumo kausimą), stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų, kuriuos namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo šalinimas. Ieškovas neįrodė kitokio, nei pagal namo projektą numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar kad šie sprendiniai yra netinkami.

82.       Byloje yra pateikta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip išvadą teikiančios institucijos išvada, kad atsižvelgiant į inžinerinių sistemų ir lango įrengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, inžinerinių sistemų įrengimas 2009 metais priskirtinas kapitalinio remonto darbams, o lango įrengimas – statinio rekonstrukcijai. Todėl minėtiems statybos darbams – lango ir inžinierinių sistemų įrengimui turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija, darė išvadą, kad atlikti darbai (lango įrengimo) 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą; vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą; keičiant projektą šie pakitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą; stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai.

83.       Pažymėtina ir tai, kad stogo konstrukcijos yra pagrindinės namo konstrukcijos, priklausančios visiems Gyvenamojo namo savininkams bendrosios nuosavybės teise (CK 4.82 str.). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.).

84.       Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovo įsirengtoms konstrukcijoms (stoglangiui, ventiliacijos kaminėliams, kondicionieriaus išoriniam blokui) nesant numatytiems gyvenamojo namo statybos projekte, šių elementams įsirengti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi stoglangio gyvenamojo namo stoge įrengimo darbai 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų (vėdinimo-kondicionavimo sistemos) įrengimas – kapitaliniam remontui, Taip pat buvo būtina gauti gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimą, kuris turėjo būti išduotas CK 4.85 str. 1 d. numatyta tvarka, t. y.- nusprendus visų gyvenamojo namo savininkų , o ne, kaip kad teigė ieškovas, vienos laiptinės, ar pan. daugumai, kadangi šie darbai buvo atliekami statinio bendrojo naudojimo konstrukcijose (CK 4.82 str. 1 d.)

85.       LR Statybos įstatymo

 2 straipsnio 71 punkte (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-10-01) savavališka statyba yra apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be šio LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš esmės analogiškai savavališka statyba apibrėžiama šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 46 dalyje.

86.       LR  Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 23 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-10-01) buvo numatyta, jog tam, kad gautų statybos leidimą, statytojas įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui privalėjo pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Taigi, nesant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo/sprendimo, statybos leidimas ieškovo atliktiems (kitų asmenų pagalba) konstrukcijų/įrenginių gyvenamojo namo stoge įrengimo darbams negalėjo būti išduotas.

87.       Byloje įrodymų, kad ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus įsirengti ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką, ir/ar kreipėsi dėl projekto pakeitimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

88.       Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo atliktas (kitų asmenų pagalba) ventiliacijos kaminėlių/šachtų, stoglangio, kondicionieriaus išorinio bloko įrengimas gyvenamojo namo stoge pripažintinas neteisėta – savavališka – statyba.

89.       Ieškovas teigia, jog pats jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi visus defektų šalinimo darbus atliko ne ieškovas, o statytojas, o kondicionierių sumontavo kitas rangovas. Tačiau, kaip jau anksčiau šiame teismo sprendime buvo konstatuota, stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų šalinimas, o buvo buto pagerinimas.  Be to, 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo – priėmimo akte (3 punktas, 7 punktas) fiksuota ir paties ieškovo parašu patvirtinta, jog minimai darbai atlikti ieškovo pageidavimu. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nėra svarbu, koks rangovas atliko minimus darbus, kadangi jie buvo atliekami ieškovo pavedimu ir ieškovo naudai.

90.       Kaip jau paminėta, ieškovo įrenginiai gyvenamojo namo stoge - VELUX tipo stoglangis, kaminėliai ir kondicionieriaus išorinis blokas - yra savavališka statyba. Iš neteisėtų veiksmų teisės kilti negali (ex injuria jus non oritur). Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė, negalima situacija, jog šiuos savavališkos statybos padarinius būtų nuspręsta išsaugoti vien todėl, kad jie jau yra ir dėl to atsakovė būtų įpareigota keisti Remonto projekto sprendinius, kurie yra nustatyti tvarka patvirtinti galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju tai reikštų įstatymų nenumatytą savavališkos statybos padarinių įteisinimo būdą.

91.       Be to, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, ieškovo įrenginiai (t. y. VELUX tipo stoglangis, kaminėliai ir kondicionieriaus išorinis blokas) yra įrengti netinkamai, šių objektų įrengimo darbai atlikti nekokybiškai. Remiantis į bylą pateiktu 2023-11-21 stogo neatitikimų (defektų) apžiūros aktu Nr. 1 matyti, kad montuojant šiuos įrenginius buvo pažeistas stogo skardos vientisumas, atsirado skylės, stogo skarda rūdija, į vidines stogo konstrukcijas per skyles patenka vanduo.

92.       Taip pat išsaugojus šiuos ieškovo įrenginius,  kaip ir teisingai pastebėjo atsakovė, liktų neišspręstas jų priežiūros klausimas. Gyvenamojo namo stogas ir jo elementai/konstrukcijos, kaip jau minėta, yra gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, kurių priežiūra, bei remontu rūpinasi gyvenamojo namo savininkų atstovas – bendrija, taip pat pasamdytas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tuo tarpu ieškovo įrenginiai, esantys stogo dalimi, priklauso ieškovui. Dėl jų priežiūros jokių susitarimų nėra. Vadinasi, ieškovas negalėtų vykdyti šių įrenginių priežiūros, remonto „neliesdamas“ stogo konstrukcijų, kurioms jis be bendrasavininkų valios jokio poveikio (ardyti, keisti, pan.) negali.

93.       Nesutikdamas su priešieškiniu, ieškovas nurodė, jog ieškovo neteisėti įrenginiai nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovė neturi teisės reikšti priešieškinio. Tačiau teismas minėtus ieškovo teiginius vertina kritiškai, kadangi priešingai nei nurodė ieškovas, ieškovo neteisėtai įrengti įrenginiai/konstrukcijos ant gyvenamojo namo stogo tiesiogiai neigiamai įtakoja daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyvenamojo namo bendrasavininkų teises ir teisėtas interesus, t. y. savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą, kas lems ir su tuo susijusių nuostolių, padidėjusių sąnaudų atsiradimą. Be to, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, dėl netinkamo ieškovo įrenginių montavimo yra sugadintos ir gyvenamojo namo stogo konstrukcijos.

94.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Tokį reikalavimą reiškiantis neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018). 

95.       Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat prašo taikyti šioje byloje ieškinio senatį.  Ieškovo teigimu, atsakovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų senaties terminą priešieškiniui pateikti. Ginčijami įrengimai buvo įrengti vėliausiai 2009-12-30. Visi šie įrengimai buvo sumontuoti viešai pastato stogo dalyje ir atvirai matomi visiems gyventojams. Ieškovo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė perėmė pastatų administravimą tik 2014 m. neturi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo 2009 m., nes pastatų administravimo teisių ir pareigų perleidimas atsakovei nenutraukia priešieškinio senaties termino skaičiavimo.

96.       Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

97.       Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

98.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties instituto, kasacinis teismas tai pat ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

99.       Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

100.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

101.       Remiantis bylos duomenimis, atsakovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ įsteigta 2014 m. kovo 07 d. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, priešieškinio padavimo dieną nebuvo praėję 10 metų nuo bendrijos įsteigimo. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo sužinoti apie ieškovo neteisėtai įrengtus įrenginius, kol dar nebuvo įsteigta. Duomenų, kad atsakovė 2014 metais perėmė pastatų administravimą iš kito prieš tai buvusio namo administratoriaus, ieškovas į bylą nepateikė. Taigi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinio reikalavimams ieškovui pareikšti nėra praleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.

102.       Pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, jog atsakovės priešieškinis yra pareikštas netinkamai šaliai, teismas pažymi, jog iš naujo nagrinėjant šią bylą teisme buvo nustatyta, kad aptariami įrenginiai įrengti ieškovo iniciatyva ir užsakymu. Šių įrenginių savininkas yra ieškovas. Šios aplinkybės ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neneigė. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas yra tinkamas atsakovas pagal priešieškinį.

103.       CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl tokios statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

104.       LR Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad  kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, pastatytas statinys nugriaunamas per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą. Teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 32 straipsnis). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis ir šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcija (įsigaliojo nuo 2024 m. gegužės 1 d.) numato penkis alternatyvius savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 ir 11 dalys).

105.       Nagrinėjamu atveju ginčo įrengimai/ konstrukcijos (t. y. ventiliacijos kaminėliai, stoglangis, kondicionierius) įrengti neteisėtai, t. y. negavus statybą leidžiančio dokumento ir be bendrasavininkų sutikimo. Ieškovo neteisėtai įrengti minėti įrenginiai/konstrukcijos ant gyvenamojo namo stogo tiesiogiai neigiamai įtakoja daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyvenamojo namo bendrasavininkų teises ir teisėtas interesus, t. y. įrenginiai įrengti ant stogo, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, daugiabučio namo savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą, kas lems ir su tuo susijusių nuostolių, padidėjusių sąnaudų atsiradimą. Be to, dėl netinkamo ieškovo įrenginių montavimo yra sugadintos ir gyvenamojo namo stogo konstrukcijos. Taigi atsakovės teisės gali būti ginamos tik vienu iš minėtų būdu – leidžiant atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius.

106.       Taigi kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas atsakovės priešieškinį tenkina ir leidžia atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti/demontuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, bei kondicionierių atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

107.       Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

108.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

109.       Nagrinėjamu atveju ieškovo patikslinto ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

110.       Atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 107 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 13 628 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t. y. 9332,50 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose); 2359,50 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą; 1210 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą; 726 Eur išlaidų  už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 12 d. nutarties parengimą); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

111.       Tretysis asmuo UAB „Unikals“ pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 1750 Eur išlaidų advokato apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

112.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

113.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų mažinti atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Unikals“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą ir ieškovo atstovo argumentą, jog tretysis asmuo UAB „Unikals“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos minėtam trečiajam asmeniui negali būti priteisiamos. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu jau buvo sprendžiamas ieškovo atstovo prašymas pašalinti UAB „Unikals“ iš civilinės bylos. Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė šį ieškovo atstovo prašymą. Minėta nutartimi teismas sprendė, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Unikals“ teisėms arba pareigoms, kadangi byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto techninio darbo projekto tikslinimo, už kurį yra atsakingas UAB „Unikals“ kaip projekto užsakovas. Taigi tretysis asmuo UAB „Unikals“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos minėtam trečiajam asmeniui turi būti priteisiamos.  

114.       Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Unikals“ patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės ir trečiojo asmens rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“  iš ieškovo 13 735 Eur (107 Eur + 13 628 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB “Unikals” – 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

115.       Teismas šioje byloje taip pat patyrė 131,81 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur).  Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovo priteistina 131,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Dėl atsakovės pateikto prašymo priimti atskirąją nutartį

116.       Atsakovė nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė galimai suklastotą oficialų dokumentą, t. y. 2009-11-18 defektų sąrašą, todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo.

117.       CPK

 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

118.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta proceso teisės norma (CPK 299 straipsnis) grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Pažymėtina, kad vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, tačiau tokie prašymai teismui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-943/2020).

119.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, bei šalių paaiškinimus, neturi pagrindo spręsti dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį, todėl nurodyto atsakovės prašymo netenkina.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ priešieškinį tenkinti.

Leisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, juridinio asmens kodas 303259317, pašalinti/demontuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, bei kondicionierių, atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, juridinio asmens kodas 303259317, iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 735 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Unikals“, juridinio asmens kodas 300623018, iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 131,81 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieno euro ir 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                      Marina Vladimircevienė