Administracinė byla Nr. eAS-539-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04027-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, 
t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksą) tikrovės; „pripažinti čia, tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus neleidžiate / blokuojate / vilkinate bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme apginti savo teises) tą, „kilpą“?! Ar suvokiate tai – čia gi, teismas, tas, kuris privalo čia, vykdyti teisingumą, vietoj to, man „neria“ čia, „kilpą“ („smaugia“ [reiškia arba tiesiogiai varžyti kvėpavimą, dusinti, arba perkeltine prasme – jausti stiprią emocinę įtampą, būti prislėgtam, kontroliuojamam ar engiamam] – „iš piršto laužtos“, tandemo (jo+atsakovės) kliedesių, iliuzijų, magijos, šmeižto ir, viso kito čia, negatyvo, plius – dešimt tūkstantinės baudos – VMI / antstolis – kartotiniai policijos / greitosios / gaisrinės ... ekipažai / reidai – kaimynų / savininkų gąsdinimas [„išlaušim duris / garažo vartus“ – psichiatras / psichologas – prokuroras – socialinis darbuotojas [ar, kas skaitė / suvokia tai, kas ten (principai, veiksnumo prezumpcija) rašoma? Tai (valstybės institucijos (Meras, Taryba, Kontrolės komisija / komitetas, VMI, socialinis darbuotojas ir t. t.), kontroliuojančios (Teisingumo Ministerija, Konstitucinis teismas, Lygių galimybių, Seimo kontrolierių, Viešojo valdymo agentūra ir t. t.) ir, teisinės institucijos (teismas (abiejų pakopų), ginčų komisija, antstolis, prokuratūra ir t. t.) – čia ta, „tarnaujanti“ sistema) viso to, tikslingai / tęstinai ir, sąmoninga tyčia – nemato?] – sąmoninga tyčia čia, vykdomoms patyčioms / pajuokai / pašaipoms / šmeižtui / engimui / niekinimui, mobingui [neteistai „perkirtus“ man, gyvenimo / sėkmės raidos / plėtros „kelią“, savaldžiaujant apribojus / atėmus / suvaržius man, įprasto / turėto judėjimo / veiklos laisvę] ir, priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną [sinonimai yra įžūlumas, užgaulumas, negerbimas, pašaipus elgesys. Priklausomai nuo konteksto, galima vartoti ir kitus panašius žodžius, pavyzdžiui, tyčiojimasis, panieka, pasileidimas ar neklusnumas. Pagarba yra aukštas įvertinimas ar pripažinimas, reiškiantis atidumą kito asmens jausmams, mintims, idėjoms, norams ir poreikiams. Ji gali būti parodoma įvairiais būdais: elgesiu (pvz., rankos paspaudimu, apkabinimu, nusilenkimu), kalba ir socialiniais gestais. Pagarba taip pat yra jausmas, kai individualumas ir savitumas priimami kaip vertingi], jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą [sinonimai apima žodžius, reiškiančius pagarbos trūkumą, tokius kaip įžūlus, arogantiškas, akiplėšiškas, atžarus, atstatus, atžūlus, statdūrinis, nepadorus, nerodantis pagarbos, niekingas ir apgalvotas, lengvabūdiškas, nepraktiškas] / ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą“; pripažinti, kad „tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, savalaikiai nenagrinėjant čia (teisme), esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka [Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021] nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės“; atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki čia, teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytos bylos ir, grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje reikalaujama pripažinti tam tikrus faktus, yra nepriimtina nagrinėti, nes, pagal teismų praktiką, administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad skundo reikalavimu, susijusiu su vykdymo veiksmais, nėra formuluojamas joks skundo reikalavimas, nagrinėtinas teisme. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šį reikalavimą sieja su galbūt neteisėtais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir antstolio veiksmais, kurie taip pat priskirtini vykdymo procesui. Vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti ir šias skundo dalis (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)” – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14 / 2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai” – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjo nurodo, kad teismas atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą) eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška nutartimi. Pareiškėjas gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą. Pareiškėjas teigia, kad teismai nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundus, savo neteisėta elgsena atėmė / suvaržė pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą ir dar neteisėtai jį nubaudė baudomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje 
Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime 
Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje 
Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad ABTĮ 
4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Veslava Ruskan