Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. F. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2022 m. gegužės 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 dalį, 2022 birželio 21 d. sprendimą
Nr. AD5-11900 ir įpareigoti atsakovą - panaikinti 2022 m. gegužės 20 d. Privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus. Privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 dalį dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. Privalomuoju nurodymu
Nr. (12.1)-PN-362 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) buvo konstatuota, jog pareiškėjas vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje – nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Privalomasis nurodymas surašytas, remiantis 2021 m. lapkričio 11 d. Apžiūros aktu ir apžiūros metu atliktomis nuotraukomis. Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pateikė skundą, kurį atsakovas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (12.1)-PN-362 (toliau – ir Sprendimas) atmetė bei įpareigojo pareiškėją Privalomajame nurodyme numatytus reikalavimus įgyvendinti iki 2022 m. liepos 15 d. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepasinaudojo visomis suteiktomis galimybėmis surinkti įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus. Pareiškėjo vertinimu, Apžiūros aktas nėra pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti ir konstatuoti, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Pažymėjo, kad pažeidimą, susijusį su smėlio išpylimu, pripažino dar 2021 m. lapkričio 11 d., apskaičiuotą gamtai padarytą žalą apmokėjo, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti, kad pareiškėjas atliko kitus darbus, t. y. įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus nurodė, kad nukasė dalį žolės, užpylė smėlio, tačiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su betoniniais laiptais ar plytų sienelės įrengimu. Byloje surinkti duomenys nepagrindžia, kad pareiškėjas atliko nurodytus veiksmus. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, kad Privalomajame nurodyme yra techninė klaida ir sienelės bei laiptų įrengimą pagrindžia 2022 m. sausio 18 d. Apžiūros metu surinkti duomenys, tačiau tokia atsakovo pozicija vertintina kritiškai ne tik dėl netinkamo Privalomojo nurodymo pildymo, bet ir dėl aplinkybės, kad atsakovo nurodyta apžiūra nepatvirtina, jog sienelę ir laiptus įrengė būtent pareiškėjas. Apžiūros aktu, sudarytu 2022 m. sausio 18 d., ne tik kad nebuvo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus, bet apskritai nebuvo nustatinėjamas pažeidimas, o buvo matuojamas pakrantės apsaugos juostos dydis, todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad pažeidimą patvirtina į Privalomąjį nurodymą neįrašytas 2022 n. sausio 18 d. Apžiūros aktas. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kada bent jau preliminariai buvo įrengta sienelė ir laiptai, todėl atsakovo argumentas, kad aplinkybė, jog dalis laiptų patenka į pareiškėjui priklausantį sklypą, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjo tariamai atliktus veiksmus. Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) gyventojos N. B. 2021 m lapkričio 22 d. skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus, negali būti vertinama kaip objektyvus ir pagrįstas įrodymas, patvirtinantis, kad nurodytų objektų statytojas – pareiškėjas, kadangi tai tik deklaratyvus konfliktiško asmens teiginys, nepatvirtintas jokiais kitais bylose esančiais įrodymais. Privalomajame nurodyme numatyta, kad pažeidimas nustatytas 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu, todėl įvertinus teisinį reguliavimą mano, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, tačiau dėl neaiškių priežasčių surašytas tik 2022 m. gegužės 20 d. t. y., praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo konstatavimo. Nors toks procesinis pažeidimas galėtų būti vertintinas kaip formalus, tačiau atkreipė dėmesį, kad aukščiau nurodytos aplinkybės – nesurinkti patikimi įrodymai, galintys patvirtinti, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę ir betoninius laiptus, procedūrų nesilaikymas, po pareiškėjo pateikto skundo aiškinimas, kad Privalomajame nurodyme yra padaryta techninė klaida, leidžia teigti, kad atsakovas pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas atliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), apžiūrą. Apžiūros metu nustatė, kad už Sklypo ribų, pakrantėje prie tvenkinio galimai be leidimo įrenginėjamas paplūdimys. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame patvirtino, jog prie savo kolektyvinio sodo pakrantės (tvenkinio) neturėdamas leidimo, ant akmenuotos pakrantės pripylė smėlio dėl grožio ir žmonių gerovės. Sodų bendrija (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 14 d. pateikė leidimą, kuriuo patvirtino, jog neprieštaravo, kad pareiškėjas bendrijos teritorijoje esamoje tvenkinio pakrantėje (Sklypo ribose) savo asmeninėmis lėšomis įrengtų bendro naudojimo paplūdimį su priėjimu iš (duomenys neskelbtini) Departamente 2021 m. lapkričio 21 d. gautas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) gyventojos N. B. skundas dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų sodų bendrijoje esančio tvenkinio pakrantėje. Nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas pakrantėje klojo sintetinį audinį, prismeigė jį ilgomis smeigėmis ant išpilto grunto, o ant viršaus pylė žvyrą. Krantas iškeltas aukščiau vandens lygio, nuo šlaito iki vandens maždaug 1,5 - 2 metrai atstumas. Tarp tako ir šlaito išmūryta 2 metrų aukščio mūrinė siena, (duomenys neskelbtini) prailginta į tvenkinio pusę – daromas pliažas. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2022 m. sausio 18 d. pakartotinai pareiškėjo Sklype atliko apžiūrą, kurios metu be jau 2021 m. lapkričio 11 d. nustatytų pažeidimų, nustatė, jog tvenkinio pakrantėje ne tik įrengtas paplūdimys, bet ir padaryta mūro sienelė, laiptai, kurie veda būtent į pareiškėjo sklypą. Pareiškėjas apžiūros metu nedalyvavo (apie planuojamą pakartotinę apžiūrą buvo informuotas telefonu), paaiškinimų nepateikė. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius 2022 m. vasario 1 d. atliko matavimus Pareiškėjo sklype ir nustatė, kad pažeistos pakrantės apsaugos juostos plotas 240,84 m. Iš apžiūros ir atliktų matavimų metu darytų nuotraukų, viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog Sklypas yra ant šlaito, šalia sklypo – tvenkinys. Tvenkinio pakrantėje, už Sklypo ribų, įrengtas pliažas, pastatyta mūrinė sienelė, iš tvenkinio pakrantės neleistinai įrengtais betoniniais laiptais galima pakilti ir nusileisti tik tiesiogiai iš pareiškėjo Sklypo. Departamentas atliko žalos aplinkai įvertinimą, kurio metu nustatė, jog už žemės ir žolinės augmenijos sunaikinimą 240,837 m2 plote aplinkai padaryta žala 49,74 Eur, o pareiškėjas, sutikdamas su paskaičiuota žala, 2022 m. vasario 17 d. nustatytą žalą atlygino. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sutiko su pažeidimu, žalą aplinkai sumokėjo, jam 2022 m. gegužės 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu Nr. AM-AAD-ANR_P-2038-2022 (ROIK: 22168699258). Kaltinime nurodyta, jog „2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, kad R. F. ties (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. 4400-2179-5313) ir sklypo (Nr. 4400-30008214) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240.837 m2 plotą ir padarė žalą gamtai. Tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių“. Nustatytiems pažeidimams pašalinti, Pareiškėjui taip pat buvo duotas privalomasis nurodymas - pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole. Departamentas 2022 m. gegužės 23 d. raštu visą bylos medžiagą persiuntė pareiškėjui. Pareiškėjas sutiko su administracinio nusižengimo protokole suformuluotu kaltinimu ir 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau pateikė skundą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Departamentas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl įrodymų trūkumo. Paaiškino, kad Departamento sprendime yra padaryta techninė klaida, t. y. nurodyta data, kada buvo atliktas patikrinimas, kai buvo nustatytas betoninės sienelės ir laiptų buvimo faktas. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atliktos apžiūros metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. 4400-2179-5313) ir Sklypo (Nr. 4400-3000-8214) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240.837 m2 plotą ir padarė žalą gamtai. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, jog minėtoje vietoje pareiškėjas vykdė darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio); plytų sienelės ir betoninių laiptų įrengimas fiksuotas tik 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu, tačiau Departamentas atkreipia dėmesį, jog ši aplinkybė nėra esminė ir nesudaro pagrindo naikinti Privalomąjį nurodymą. 2022 m. gegužės 23 d. Departamentas pareiškėjui persiuntė visą medžiagą, susijusią su administracinio nusižengimo padarymu ir privalomojo nurodymo surašymu, todėl mano, kad pareiškėjo argumentas, jog nebuvo įrodinėjama jo atsakomybė, atmestina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjas pats nedalyvavo apžiūros metu, tačiau žalos ir baudos sumokėjimai patvirtina, jog visa siunčiama informacija pareiškėjui buvo žinoma ir pristatyta tinkamai. Skundžiamame sprendime visos aplinkybės – faktiniai duomenys ir paties pareiškėjo veiksmai, parodo, kad šie neleistini darbai buvo atlikti būtent dėl pareiškėjo gerbūvio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žala aplinkai padaryta būtent pakrantės teritorijoje ties pareiškėjo sklypu, įrengti betoniniai laiptai veda ne į bendrą sodų bendrijos teritoriją, o būtent į pareiškėjo Sklypą. Departamento įsitikinimu, joks kitas asmuo negalėjo įrengti šių laiptų, vedančių į pareiškėjo sklypą, be jo paties žinios, tuo labiau, kai laiptai tęsiasi ir pareiškėjo Sklype. Tiriant šias aplinkybes pareiškėjo buvo klausiama, kas įrengė plytų sienelę ir betoninius laiptus, tačiau jis neįvardijo asmenų. Be to, iš prie atsiliepimo pateikiamų žemėlapių fragmentų matyti, kad 2012 – 2013 m. nei plytinės tvorelės, nei betoninių laiptų minėtoje vietoje nematyti. Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 2005 m., tačiau 2019 – 2021 m. žemėlapio fragmente jau matyti galimi plytų sienelės fragmentai, t. y. šios aplinkybės patvirtina, jog iki Pareiškėjui įsigyjant gretimai esantį žemės sklypą ir kuris laikas jau jį turint, plytų sienelė ir laiptai nebuvo įrengti, jie buvo įrengti tik gerokai vėliau. Be to, aplinkybes, kad būtent pareiškėjas pastatė ginčo objektus, patvirtino ir liudytoja, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė N. B., kurios liudijimas atitinka byloje surinktą medžiagą.
Pareiškėjo R. F. skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl 2022 m. gegužės 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (912.1)-PN-362 dalies ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. AD5-11900 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija atliko sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apžiūrą ties sklypu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos savininkas atlieka bendro naudojimo teritorijoje esančio tvenkinio pakrantės darbus ties savo sklypo riba. Prie patikrinimo akto pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuota, kad S.B. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo tvenkinio pakrantėje įrenginėjamas viešas paplūdimys ties (duomenys neskelbtini) sklypu. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas R. F. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad prie savo kolektyvinio sodo pakrantės (tvenkinio), neturėdamas leidimo, ant akmenuotos pakrantės pripylė smėlio. 2022 m. sausio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija atliko S.B. (duomenys neskelbtini) vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) matavimus. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad gavus matavimo duomenis bus priimtas sprendimas, ar vandens telkinio pakrantėje atlikti darbai (šlaito sutvirtinimas, mūro sienelė, įrengtas paplūdimys) atitinka aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. 2022 m. vasario 14 d. atsakovas apskaičiavo žalą aplinkai – 49,47 Eur, kurią pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. sumokėjo. 2022 m. gegužės 20 d. atsakovas priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-362, kuriame nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatė, jog R. F. ties (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. 4400-2179-5313) ir sklypo (Nr. 4400-3000-8214) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240,837 m2 plotą ir padarė žalą gamtai. Pareiškėjas įpareigotas pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybą, prašydamas panaikinti 2022 m. gegužės 20 d. Privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 dalį dalyje dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus. Privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 dalį dalyje dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą. Atsakovas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. AD5-11900 „Sprendimas dėl 2022 m. gegužės 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362“ pareiškėjo skundo netenkino.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Įstatymo 18 straipsnyje.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog statė statinius, kurie numatyti 100 straipsnio 4 punkte.
Teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kuriuo pastarasis teigia, kad atsakovas nesurinko duomenų, jog pareiškėjas įrengė laiptus bei pastatė betoninę sienelę, todėl neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti jį aukščiau nurodytus statinius nugriauti.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 21 d. sprendime Nr. AD5-11900 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, kad R. F. ties (duomenys neskelbtini). valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. 4400-2179-5313) ir sklypo
(Nr. 4400-3000-8214) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas augmenijos 240,837 m2 plotą ir padarė žalą gamtai. Pareiškėjas, sutikdamas su administracinio nusižengimo protokolu ir jame nurodytu administraciniu nusižengimu, 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo jam paskirtą baudą. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, jog pareiškėjas apmokėjęs, tačiau nesutinkantis su administracinio nusižengimo protokolu, į teismą dėl jo panaikinimo nesikreipė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas savo veiksmais sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, daro išvadą, jog ir Privalomasis nurodymas pareiškėjui nugriauti plytų sienelę ir betoninius laiptus, surašytas tinkamam asmeniui.
Be to, 2022 m. sausio 18 d. Apžiūros akte užfiksuotas faktas, jog tarp vandens telkinio ir sklypo, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui, įrengta plytų sienelė. Pareiškėjo pasirinktas elgesys – paaiškinimo nedavimas, vengimas priimti atsakomybę, nepaneigia byloje esančių duomenų, kaimyninio sklypo savininkės parodymų, jog plytų sienelę įrengė pareiškėjas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog byloje esantys kaimyninio sklypo savininkės parodymai pagrindžia kitus byloje esančius duomenis, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų statytojas yra pareiškėjas.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, jog įrengti betoniniai laiptai ne tik veda į jo sklypą, tačiau tęsiasi ir jame, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo surinktais įrodymais, kurie patvirtina, jog būtent pareiškėjas įrengė betoninius laiptus.
Įvertinęs byloje surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laiptus ir sienelę galėjo įrengti tik pareiškėjas. Laiptai veda tik į pareiškėjo sklypą. Be to, pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas be jo žinios ir sutikimo galėjo įrengti prie jo sklypo esančius bei į jo sklypą vedančius ir jo sklype esančius laiptelius, plytų sienelę.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas privalomasis nurodymas priimtas remiantis tik vienu dokumentu – 2021 m. lapkričio 11 d. aktu, tačiau jame nėra užsimenama apie laiptų ir plytų sienelės įrengimą. Teismas sutinka su paties pareiškėjo skunde nurodytu samprotavimu, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų buvimo faktai, užfiksuoti kituose tyrimą atlikusios institucijos dokumentuose, nebuvo nurodyti Privalomajame nurodyme, tačiau laiko tai formaliu pažeidimu, kuris neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pareiškėjo skundo, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. F. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Jarūnė Sedalienė
Virginijus Stankevičius