VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau LUAB) „Furnitor“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorės UAB „Indiana“ kreditorinio reikalavimo netvirtinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „Furnitor“ (juridinio asmens kodas 303161944, registracijos adresas Ramybės g., Vilnius) bankroto bylą supaprastinta tvarka; įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „Nemokumas“, juridinio asmens kodas 303642365, sąrašo Nr. N-JA0127. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 14 d.

2025 m. vasario 28 d. nutartimi nutarta patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Furnitor“, juridinio asmens kodas 303161944, bankroto byloje. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d. Neginčijamų kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas 2025 m. balandžio 29 d., 2025 m. gegužės 8 d. nutartimis.

Nemokumo administratorius prašo  netvirtinti UAB „Indiana”, juridinio asmens kodas 302641591,  2 243,48 Eur Eur kreditorinio reikalavimo.

Nurodo, kad reikalavimas grindžiamas sąskaitomis – faktūromis, kurios buvo išrašytos laikotarpiu, kai UAB „Furnitor“ vykdė restruktūrizavimo procesą. UAB „Furnitor“ restruktūrizavimo byla iškelta 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o baigta 2023 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu (toliau – Sprendimas), civilinėje byloje Nr.eB2-113-864/2023. Sprendime baigti restruktūrizavimo bylą (9 punktas) nurodyta, kad UAB „Furnitor“ likęs tik vienas kreditorius – V. R. (jis yra buvęs UAB „Furnitor“ direktorius ir vienintelis akcininkas), kuris pritarė galutinei restruktūrizavimo ataskaitai. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „Furnitor“ 2023 m. sausio 10 d. neturi kitų kreditorių išskyrus V. R., todėl nemokumo administratoriaus vertinimu, šie naujai pateikti finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti ir neturėtų būti tvirtinami.

         Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Furnitor“ iškelta restruktūrizavimo byla (civilinės bylos Nr. eB2-113-864/2023). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarta patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Furnitor” restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę iki 2022 m. lapkričio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nuspręsta baigti UAB „Furnitor“, juridinio asmens kodas restruktūrizavimo bylą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 10 d. Teismo sprendimo 9 punkte nurodyta, kad teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi, nustatė, kad vienintelis likęs kreditorius V. R. pritarė galutinei ataskaitai, todėl patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Furnitor“ galutinę restruktūrizavimo ataskaitą.

Restruktūrizavimo bylos duomenimis UAB „Indiana” kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „Furnitor“ (juridinio asmens kodas 303161944, registracijos adresas Ramybės g., Vilnius) bankroto bylą supaprastinta tvarka; įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „Nemokumas“, juridinio asmens kodas 303642365, sąrašo Nr. N-JA0127. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 14 d. Ta pačia nutartimi nustatyta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Terminas kreditorių reikalavimams pateikti pasibaigė 2025 m. vasario 14 d.

UAB „Indiana” 2025 m. kovo 12 d. pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad prašo patvirtinti 2 243,48 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas 2022 m. birželio 1 d.  PVM sąskaita faktūra Nr. 22-024, 2 543,42 Eur sumai, Nr. 22-025, 1 089 Eur sumai, Apyvartos žiniaraščiu, bei 2022 m. spalio 11 d. Skolų suderinimo aktu, pagal kurį įsiskolinimas sudaro 2 243,48 Eur.  

Dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo bankroto procese jų nepareiškus anksčiau vykdytame restruktūrizavimo procese       

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismų praktika dėl ĮBĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir turi būti taikoma taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

Galiojant ĮRĮ, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).

JANĮ 41 straipsnio 6 dalis nenumato prievolės pasibaigimo pagrindo, kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti tvirtinti reikalavimus ir kuris gali būti atnaujintas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), yra procesinis, todėl jis negali lemti materialinių prievolės pasibaigimo pagrindų, t. y., JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatos apibrėžia procesinio termino pareikšti finansinį reikalavimą (bankroto arba restruktūrizavimo procesuose) pasibaigimo procesines pasekmes, bet tai nėra materialinio reikalavimo pasibaigimo pagrindas. Todėl vien ta aplinkybė, jog nebuvo pareikštas finansinis reikalavimas įmonės restruktūrizavimo procese, savaime nereiškia, jog kreditorius JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu prarado teisę tokį reikalavimą pareikšti bankroto procese, juolab kad JANĮ nenumato draudimo kreditoriui, nepateikusiam reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jį pateikti bankroto procese. Priešingas aiškinimas reikštų, jog kreditoriai restruktūrizavimo procese būtų priversti įstoti į procesą ir modifikuoti savo prievoles vien tam, kad atsiradus hipotetinei galimybei iškelti bankroto bylą, jie turėtų teisę joje dalyvauti, tačiau tai sudarytų prielaidas pažeisti dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1145-934/2022, 19 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas negali sutikti su nemokumo administratoriaus argumentais, kad vien tik reikalavimo nepareiškimas anksčiau vykdytame restruktūrizavimo procese lemia teisinį pagrindą netvirtini kreditorinio reikalavimo bankroto procese, juolab, kad kreditoriaus reikalavimas susiformavo vykdant restruktūrizavimo procedūras, jau po plano patvirtinimo. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius kitais pagrindais reikalavimo pagrįstumo neginčija, tokių nenustatė ir teismas.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

Minėta, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2025 m. vasario 14 d. Kreditoriaus prašymas pateiktas 2025 m. balandžio 2 d. Teisiniu reguliavimu nustatyta, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).  

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad JANĮ termino, per kurį turi būti pareikšti finansiniai reikalavimai, nesieja su potencialių kreditorių informavimu apie iškeltą bankroto bylą. Priešingai, kreditoriai bankroto procese dalyvauja pareikštiniu būdu, šiuo atveju būtent kreditoriams tenka pareiga būti aktyviems ir domėtis skolininko teisine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-407/2022).

Tačiau, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vienas iš esminių nemokumo proceso principų yra kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas). JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams, asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Ši teisės norma suponuoja pareigą administratoriui užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriui bei asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apie įmonės nemokumo bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1326-781/2021).   

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tuo atveju kai byloje nėra objektyvių duomenų, jog nemokumo administratorius tinkamai informavo kreditorę apie skolininko bankroto bylos iškėlimą, taip pat duomenų, patvirtinančių akivaizdų kreditorės nerūpestingumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-60-881/2025, 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie faktinį kreditorės informavimą apie skolininkei iškeltą bankroto bylą; nemokumo administratoriui nereiškiant prieštaravimų dėl praleisto termino; nenustačius kreditorės nerūpestingumo ir/ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; bei į tai, kad terminas iš esmės praleistas ne itin ženkliai,  darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atnaujinti terminą ir patvirtinti UAB „Indiana”, juridinio asmens kodas 302641591, antros eilės, I etapo 2 243,48 Eur  kreditorinį reikalavimą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Furnitor“, juridinio asmens kodas 303161944, bankroto byloje.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, nemokumo administratoriui, UAB „Indiana”.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui. 

Teisėja                                                                    Asta Pikelienė