Civilinė byla Nr. e2A-982-894/2023
Proceso Nr. 2-69-3-03116-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ prevencinį ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybei (toliau – atsakovė arba Savivaldybė) imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais, paėmimo visuomenės poreikiams; įpareigoti atsakovę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal 2022 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-15 (toliau – Įsakymas).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra valdoma trijų akcininkų: Kauno miesto savivaldybės (51 proc. akcijų), UAB „Transanta“ (13 proc.) ir AB „Raidė“ (36 proc.). Ieškovės viena iš pagrindinių veiklų yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Šios veiklos vykdymui ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra vienintelė teisėta ginčo statinių savininkė bei žemės sklypo valdytoja ir naudotoja. Ieškovės akcininkams (tame tarpe ir daugumą balsų valdančiai atsakovei) daugiau kaip dešimtmetį nepavyksta suderinti valios dėl ginčo statinių valdymo ir tolimesnio jų likimo. 2021 m. liepos 14 d. vykusio ieškovės akcininkų susirinkimo metu aptarta, kad ieškovė, siekdama užbaigti statinių statybą, turėtų pateikti atsakovei numatomų investicijų planą. Ieškovė parengė verslo planą dėl ginčo sklypo plėtojimo galimybių. Atsakovė nepaisė aptarto šalių susitarimo ir, nesulaukusi kol ieškovė parengs bei pristatys atsakovei galimas verslo idėjas kaip užbaigti ginčo statinių statybą, pasinaudodama savo, kaip viešojo administravimo subjekto įgaliojimais, inicijavo ieškovės valdomo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, tokiu būdu siekdama perimti turtą į savo valdymą ir taip vienašališkai spręsti dėl turto tolimesnio likimo. Nors galutinis sprendimas dėl ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dar nėra priimtas, atsakovė jau pradėjo ieškovės valdomo žemės sklypo detaliojo plano keitimo procesą. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų ieškovė, negalėdama tinkamai naudoti bei vystyti jai priklausančio turto ir generuoti pajamų, patirs didelę žalą. Ieškovės nuomone, prevencinio ieškinio padavimas šiuo metu yra vienintelis įmanomas ieškovės teisių gynybos būdas, siekiant išvengti didesnės žalos kilimo ateityje.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškiniu siekiama nepagrįstai uždrausti Savivaldybei atlikti teisėtus veiksmus ir vykdyti savo įstatymines funkcijas. Ieškinys yra ieškovės nesąžiningas siekis vilkinti Savivaldybės teisėtai atliekamą procesą. Kauno miesto savivaldybės 2021 m. spalio 19 d. Tarybos sprendimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) poreikio visuomenei (toliau – Tarybos sprendimas) ir Įsakymas yra vidaus administravimo srityje priimti teisės aktai, nesukuriantys ir neįtakojantys jokių teisių ir pareigų ieškovei. Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra vykdoma stadijomis, tai tęstinė procedūra. Šioje stadijoje nėra žinoma teritorijų planavimo baigtis, todėl pasakyti, koks yra poreikis, negalima. Ieškinyje nepagrindžiamos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Nėra privalomų prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygų – būsimų neteisėtų veiksmų, būsimos žalos. Jokios ieškovės teisės nėra paveiktos. Administraciniams aktams yra taikoma teisėtumo prezumpcija, o Tarybos sprendimo ieškovė neskundžia. Ieškovės pozicija, kad nebus teisingai atlyginta, nėra įrodyta. Ieškovė nuo 1996 m., išdavus statybos leidimus, nesugebėjo išvystyti savo projekto. Ieškovė siekia imuniteto nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra viena iš trijų ieškovės akcininkų, turinti 51 proc. akcijų.1996 m. balandžio 23 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 449 nuspręsta pritarti prie Šiaulių g., šiaurės vakaruose – su Apynių g., pietvakariuose – su Kaunakiemio g., pietryčiuose – su bendrojo naudojimo keliu valstybinėje žemėje, sumažintos apimties detaliajam planui (toliau – Detalusis planas). Kauno miesto valdybos 1996 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 767 nuspręsta paimti iš ieškovės 9 870 kv. m. žemės plotą į valstybinės žemės fondą miesto reikmėms, o kaip kompensaciją išnuomoti ieškovei žemės sklypą prie Šiaulių ir Kaunakiemio gatvių bei sudaryti sklypo ilgalaikės nuomos sutartį. 1996 m. liepos 26 d. su ieškove buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N19/96-3039, kuria iki 2095 m. liepos 26 d. ieškovei išnuomotas 1,4347 ha valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovė savo lėšomis pradėjo naujų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai), statybas. Statiniai iki šiol nėra baigti statyti, statinių baigtumas – 64 proc. 2021 m. liepos 14 d. vykusio ieškovės akcininkų susirinkimo metu aptarta, kad ieškovė, siekdama užbaigti Statinių statybą, turėtų pateikti atsakovei numatomų investicijų planą. Ieškovė parengė verslo planą. 2021 m. spalio 19 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-441 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovė pritarė Žemės sklypo visuomeniniam poreikiui – Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti. Ieškovė skundė Sprendimą, tačiau Regionų apygardos administracinis teismas atsisakė priimti ieškovės skundą, motyvuodamas tuo, kad Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. 2022 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-15 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ (Įsakymas), kuriuo nuspręsta organizuoti žemės sklypo detaliojo plano keitimą. Minėto teritorijų planavimo dokumento pakeitimo tikslas – numatyti žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovė prevenciniu ieškiniu reikalauja uždrausti atsakovei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl Žemės sklypo su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais, paėmimu visuomenės poreikiams, nes priešingu atveju ieškovei būtų padaryta didelė žala. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Įsakymą, motyvuodama tuo, jog pakeitus detaliojo plano sprendinius, žemės sklype bus galima tik visuomeninė veikla, todėl ieškovė nebegalės vykdyti savo komercinės veiklos.
6. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais. Teismas nenustatė (ieškovė nenurodė), kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko ar rengiasi atlikti atsakovė. Nurodė, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovė pagal savo kompetenciją, kaip viešojo administravimo subjektas, negali būti laikomi neteisėtais patys savaime, o prevencinis ieškinys nėra skirtas uždrausti viešojo administravimo subjektui atlikti įstatymu jam numatytas funkcijas. Be to, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pagal Savivaldybės tarybos prašymą, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kurio sprendimas yra skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės nurodomą aplinkybę dėl visuomenės poreikio nepagrindimo teismas laikė nereikšminga ir nepagrindžiančia atsakovės veiksmų neteisėtumą.
7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Žemės sklypo bei Statinių paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas kelia realų pavojų ir daro žalą. Nurodė, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra detaliai reglamentuotas įstatymuose ir už paimamą turtą yra teisingai atlyginama.
8. Teismas padarė išvadą, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko veiksmus, kurių teisėtumas yra kvestionuotinas, todėl ieškovė savo interesų negali ginti prevenciniu ieškiniu. Ketinimų viešas deklaravimas, neatlikus jokių konkrečių teisines pasekmes sukeliančių veiksmų (nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai prašymo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir pan.) nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad savivaldybės veiksmai sukelia žalą, yra nepagrįsti įrodymais, kita vertus, žala yra menkai tikėtina, nes Statiniai nebaigti statyti, veikla nevystoma. Teismas nurodė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ir atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, kaip vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų.
9. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl 4 793,05 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovės Teisės ir konsultavimo skyriuje dirba 24 darbuotojai, padarė išvadą, jog atsakovės vidiniai resursai buvo pakankami šioje byloje tinkamai atstovauti savivaldybei viso teisminio proceso metu. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant atsiliepimą bei kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdyje. Teismo vertinimu, advokato pagalbos poreikio šioje byloje nebuvo atsižvelgiant ir į bylos pobūdį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nustatęs, kad ieškovės valdomų Žemės sklypo bei Statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras atsakovė pradėjo nesant nustatyto visuomenės poreikio, t. y., kad viešojo administravimo įgaliojimais atsakovė naudojasi be pagrindo, padarė nepagrįstą išvadą, jog tokie atsakovės veiksmai yra teisėti ir esą nesukelia ieškovei žalos;
1.2. Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo;
1.3. Teismas pasisakė tik dėl atsakovės teisės/kompetencijos priimti Įsakymą bei Sprendimą, tačiau nevertino Sprendimo bei Įsakymo priėmimo konteksto/priežasčių – atsakovės ginčo su kitais ieškovės akcininkais. Teismo išvada, jog priimdama Sprendimą bei Įsakymą atsakovė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, pati savaime nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti teisėtais bei atmesti ieškinį. Sprendimu bei Įsakymu atsakovė piktnaudžiauja savo įgaliojimais – ėmė savo nuožiūra bei savo pačios naudai spręsti ginčą su kitais ieškovės akcininkais;
1.4. Sprendimas bei Įsakymas buvo priimti ne atsakovei siekiant patenkinti visuomenės poreikį, o nulemti ieškovės valdomo turto likimą. Teismas, atsisakydamas vertinti atsakovės, kaip ieškovės akcininkės, veiksmus bei kilusį ginčą su kitais Ieškovės akcininkais, faktiškai atsisakė pasisakyti dėl bylos esmės;
1.5. Teismas nustatęs, jog Sprendimas bei Įsakymas buvo priimti nesant visuomenės poreikio, t. y., kad ieškovės turto visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą atsakovė inicijavo be šios procedūros pagrindo – paties visuomenės poreikio, pats sau prieštaravo ir šią procedūrą pripažino teisėta;
1.6. Sprendime atsakovė nurodė, jog ieškovės turto reikia visuomenės poreikiui tenkinti ir todėl šis turtas paimamas iš ieškovės. Sprendimas sukuria realias teises ir pareigas, todėl gali būti teisminio ginčo objektu. Atsakovės priimti aktai sukuria realias ir konkrečias teisines pasekmes ieškovei, todėl nėra tik bereikšmiai ketinimai;
1.7. Atsakovė piktnaudžiauja valdžia. Atsakovė pati pripažino Sprendimą priėmusi nenustačiusi jokio visuomenės poreikio, todėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutą ieškovės turto atžvilgiu atsakovė naudoja ne pagal paskirtį ir nesant tam būtinų sąlygų, t. y. ne realiam visuomenės poreikiui, o savo privatiems interesams tenkinti;
1.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė žalos. Prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga suprantama kaip tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovė šią tikimybę pagrindė - atsakovės neteisėti veiksmai užkerta kelią tolimesnei ieškovės ūkinei-komercinei veiklai, išoriniam ieškovės finansavimui. Atsakovės inicijuotas detaliojo plano sprendinių keitimas reiškia, jog ieškovė nebegalės vykdyti planuojamos veiklos bei naudotis savo turtu (statiniais), nes tai prieštarautų detaliojo plano sprendiniams. Tokia situacija ilgalaikėje perspektyvoje lems ieškovės likvidavimą.
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas 4 793,85 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Sprendimu buvo iš esmės paneigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojama konstitucinė teisė bet kuriam Lietuvos subjektui turėti advokatą bei nukrypta nuo šiuo klausimu formuojamos bendrosios kompetencijos teismų praktikos;
2.2. Sprendimo dalis nėra grindžiama jokia teisės norma, dėl ko yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina;
2.3. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pripažįstama visų subjektų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Administracinių teismų šiuo klausimu formuojama praktika, kuria vadovavosi teismas, minėtos bendrosios kompetencijos teismų praktikos, formuojamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, nepaneigia;
2.4. Skundžiama sprendimo dalimi ne tik buvo nepagrįstai paneigta viešojo administravimo subjekto teisė būti atstovaujam advokato, bet tuo pačiu pažeistas valdžių padalijimo principas;
2.5. Teismas nesivadovavo jokiais faktais ir / ar įrodymais apie realų atsakovės darbuotojų užimtumą aktualiu laikotarpiu ir galimybes atstovauti atsakovės interesams byloje. Vien pats faktas, kad atsakovė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, neįrodo, jog atsakovė turėjo galimybę vesti bylą naudojantis tik vidiniais resursais;
2.6. Teismas nevertino suteiktų teisinių paslaugų apimties bei išlaidų dydžio. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra realios, faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, o jų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto priteistinų išlaidų dydžio;
2.7. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą nepriteisti ir / ar sumažinti priteistinų išlaidų dydį;
2.8. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtinančios vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visišką žalos (nuostolių) atlyginimą.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime atsakovė pritarė teismo išvadoms ir papildomai nurodė tokius argumentus:
3.1. Ieškovė painioja ir sutapatina atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto ir atsakovės kaip ieškovės akcininkės teises ir pareigas. Ieškovė prevenciniu ieškiniu siekė uždrausti atsakovei vykdyti jai, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtas pareigas – spręsti ir organizuoti teritorijų planavimą. Ieškovės teiginiai neva atsakovė piktnaudžiauja jos, kaip akcininkės, teisėmis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;
3.2. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė priimdama Sprendimą ir Įsakymą veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose ir savo kompetencijos neviršijo. Nei Sprendimas, nei Įsakymas nėra nuginčyti;
3.3. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ir pačios procedūros inicijavimas yra leistinas (teisėtas) veiksmas, o dėl objektyvaus visuomeninio poreikio egzistavimo sprendžia net ne atsakovė, o Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas, kuris vertina ir sprendžia, ar nėra kitų alternatyvų ir paėmimas visuomenės poreikiams yra būtinas. Šiuo atveju, sprendimas dėl žemės sklypo (ne)paėmimo visuomenės poreikiui dar net nėra priimtas;
3.4. Prevenciniu ieškiniu ieškovė siekia uždrausti atsakovei atlikti teisėtus veiksmus, kas prieštarauja teismų praktikai dėl prevencinio ieškinio paskirties ir tikslų;
3.5. Ieškovė neįrodė privalomos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovės atliktų ir / ar būsimų neteisėtų veiksmų;
3.6. Statiniai yra nebaigti statyti ir juose nėra ir niekada nebuvo vykdoma jokia veikla, iš kurios ieškovė galėtų gauti pajamas;
13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
4.1. Atsakovės teisė vesti bylą per atstovą nebuvo ir nėra apribota ar suvaržyta;
4.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nors atsakovė ir turi teisę vesti bylą per advokatą, naudodamasi šia teise atsakovė neįgyja absoliučios teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Pastaroji atsakovės teisė siejama su papildomų sąlygų konstatavimu – atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, turėtų įrodyti būtinybę pasitelkti advokatą;
4.3. Atsakovės prašymas teismo atmestas ne išimtinai dėl atsakovės (viešojo administravimo subjekto) statuso, o dėl aukščiau minėtos sąlygos – būtinybės pasitelkti advokatą, nebuvimo;
4.4. Atsakovės prašymo atmetimo priežastis yra šio prašymo nepagrįstumas, o ne konstitucinės teisės į atstovą, konstitucinio valdžių padalijimo principo ar kitų pamatinių teisių bei principų pažeidimai;
4.5. Apeliacinio skundo 53-56 punktuose nurodomos bei aptariamos naujos faktinės aplinkybės – atsakovės vestų teisminių procesų skaičius, teisės ir konsultavimo skyriaus užimtumas, funkcijos ir pan. Šių aplinkybių atsakovė nei nurodė, nei įrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas šioje dalyje yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį, kurios neturėtų būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme;
4.6. Atsakovė yra daugiau nei pajėgi užsitikrinti atstovavimą šioje byloje savo pačios turimais resursais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinys bei atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
16. Reikalavimų, pasirinkus Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023).
17. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 34 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).
18. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad, nagrinėjamu atveju, prevencinį ieškinį pateikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovės būsimus neteisėtus veiksmus ir realią grėsmę žalai, kaip neteisėtų veiksmų pasekmei, atsirasti.
Dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas konstatavo faktą, jog atsakovė byloje nepagrindė, kokiems visuomenės poreikiams tenkinti atsakovė ketina paimti žemės sklypą ir statinius. Taigi ieškovė įrodė teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, jog ieškovės valdomų žemės sklypo bei statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras atsakovė pradėjo nesant nustatyto paties visuomenės poreikio, t. y. viešojo administravimo įgaliojimais atsakovė naudojosi be pagrindo. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
20. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendime Nr. T-441 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ yra įvardintas visuomenės poreikis – Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti (dokumento numeris CBP-3992 priedas). Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas konstatavo faktą, jog atsakovė byloje nepagrindė, kokiems visuomenės poreikiams tenkinti planuojama paimti žemės sklypą ir statinius.
21. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgaliojimai priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. įgaliojimai nuspręsti dėl to, ar (ne)egzistuoja visuomenės poreikis, teisės aktais suteikti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 8-9 punktai).
22. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.
23. Nutarties 22 punkte aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad tik tuo atveju, jei atsakovė nuspręs teikti Nacionalinei žemės tarnybai prašymą, dėl ginčo žemės sklypo su jame esančiu pastatu paėmimo visuomenės poreikiams, ji turės ne tik įvardinti konkretų visuomenės poreikį, bet ir pagrįsti objektyvų tokio poreikio egzistavimą bei aplinkybę, kad, nepaėmus konkretaus žemės sklypo, šis poreikis negalės būti patenkintas. Aptariamu atveju atsakovė taip pat tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek ir ieškovei turės nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės argumentas, kad atsakovė ieškovės valdomų žemės sklypo bei statinio paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą inicijavo nesant nustatyto konkretaus visuomenės poreikio, nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Atitinkamai ta aplinkybė, kad atsakovė, teisės aktų pagrindu atliko veiksmus, susijusius su pasirengimu inicijuoti ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė siekė kitų, nei teisės aktų nustatyta, tikslų, t. y. piktnaudžiavo administraciniais įgaliojimais.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino ginčo Sprendimo bei Įsakymo priėmimo priežasčių – atsakovės ginčo su kitais ieškovės akcininkais. Teismas sprendimu atsisakydamas vertinti atsakovės, kaip ieškovės akcininkės, veiksmus bei kilusį ginčą su kitais ieškovės akcininkais, faktiškai atsisakė pasisakyti dėl bylos esmės. Ieškovės teigimu, teismo padaryta išvada, jog priimant ginčo Sprendimą bei Įsakymą, atsakovė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, pati savaime nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti teisėtais bei atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
25. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti pareiškiant prevencinį ieškinį (CK 1.138 straipsnio 3 punktas; CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).
28. Nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia ieškovės suformuluoti reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dalykas yra nukreiptas į atsakovę, kaip viešojo administravimo subjektą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų atsakovei, kaip ieškovės dalyviui (akcininkei). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės, kaip ieškovės akcininkės, teisės ir pareigos nėra nagrinėjamos bylos dalyku.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 10 dalį, paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas bei jame esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojami valstybės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės teiginys, kad atsakovė turto paėmimo visuomenės poreikiams institutu naudojasi siekdama perimti ieškovės turtą bei vienašališkai jį valdyti.
30. Teigdama, kad atsakovės neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai veikiama teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, tačiau pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga tuo sukeliant žalą, ieškovė vadovavosi kasacinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016 ir 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, pateiktais išaiškinimais.
31. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-1075/2018) nuosekliai nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą)), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 30 punkte nurodytose kasacinio teismo bylose, kurias cituoja apeliantė, buvo sprendžiami viešosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimai (CK 6.271, 6.272 straipsniai), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su prevencinio ieškinio sąlygų (ne)egzistavimu (CK 6.255 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos ir nutarties 30 punkte nurodytų civilinių bylų esminėms faktinėms aplinkybėms, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir tos pačios teisės taikymą, esant skirtingoms, nėra pagrindo minėtomis nutartimis vadovautis kaip teismo precedentu.
33. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, įvertina ir tai, kad ieškovė neargumentavo ir nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovės, kaip viešojo adminstravimo subjekto, bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas tuo sukeliant žalą ieškovei.
34. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ Nr. T-441 bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
35. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ Nr. T-441, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsisakymą priimti skundą teismas motyvavo tuo, jog Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-51-629/2022 išnagrinėjęs UAB „Stoties turgus“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.
36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, sprendžia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama jai teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose, teisės aktų nustatyta tvarka priėmė sprendimus, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą ir (ar) rengimąsi atlikti neteisėtus veiksmus. Minėta, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka šio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1447-601/2021).
Dėl žalos
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų.
38. Apeliantė žalos tikimybę įrodinėja teigdama, kad ginčo Sprendimu ir Įsakymu ieškovei yra užkertamas kelias gauti išorinį finansavimą parengto verslo plano įgyvendinimui. Nurodoma, kad ieškovei neįgyvendinus verslo plano, ji negaus suplanuotų pajamų, kas sąlygos ieškovės nemokumo procedūrų inicijavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokius ieškovės argumentus pripažinti pagrįstais.
39. Ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „Stoties turgus“ akcininkai yra priėmę sprendimą dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. Verslo plano pasiūlymo praktinio įgyvendinimo (dokumento numeris CBP-3992 priedas). Todėl apeliantės argumentai, susiję su ginčo Sprendimu ir Įsakymu tariamai sukeltomis kliūtimis aptariamam verslo planui įgyvendinti, nelaikytini faktais ir aplinkybėmis, pagrindžiančiančiais realią žalos tikimybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti realią ir pagrįstą žalos tikimybę, jokių objektyvių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą nėra pateikusi (CPK 12, 178 straipsniai).
40. Apeliantės argumentus dėl žalos jai padarymo, apeliacinės instancijos teismas vertina teisinio reguliavimo, susijusio su nuosavybės teisių apsauga, kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, be kita ko, yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
41. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atvejais nuosavybės teisių apsauga ir gynimas yra įtvirtinta Civilinio kodekso 4.100-4.102 straipsniuose, kuriuose numatyta, kad už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama, t. y. už paimamą turtą atlyginama jo rinkos verte bei atlyginami kiti dėl turto paėmimo patiriami nuostoliai.
42. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tvarka ir principai reglamentuojami Žemės įstatymo 47 straipsnyje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, reglamentuojančiose Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių ir (ar) įrenginių (jeigu žemės sklypas užstatytas) rinkos vertės ir savininko ir (ar) naudotojo nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, apskaičiavimą.
43. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
44. Jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį (Žemės įstatymo 47 straipsnio 9 dalis).
45. Apibendrindama nutarties 37-44 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti vertinamas, kaip keliantis realų pavojų, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama.
46. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė egzistuojant ir antrosios prevencinio ieškinio sąlygos – dėl atsakovės būsimų neteisėtų veiksmų galinčios atsirasti žalos. Ieškovei neįrodžius prevencinio ieškinio sąlygų, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė ieškinio netenkinti.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad samdant advokatus patirtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas).
48. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendimu neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvestionuoti išimtinai savivaldybės kompetencijai priskirto sprendimo dėl poreikio pasinaudoti advokato pagalba, turint omenyje, kad nebuvo vertinti jokie objektyvūs ir faktiniai duomenys apie Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų) užimtumą aktualiu laikotarpiu ir galimybes atstovauti savivaldybės interesams byloje. Tokius atsakovės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
49. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ginčijama teismo sprendimo dalimi nėra paneigiama civilinio proceso normų neribojama atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, teisė pasinaudoti advokato pagalba. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, sprendė klausimą dėl atstovavimo išlaidų atsakovei (ne)priteisimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai ginčijamo sprendimo priėmimo metu į bylą pateiktų objektyvių ir faktinių duomenų, apie Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų) užimtumą aktualiu laikotarpiu ir galimybes atstovauti savivaldybės interesams byloje, nevertino pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės vidinius administravimo pajėgumus, padarė byloje esančių įrodymų neatitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti savo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
50. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas visiškai nevertino suteiktų teisinių paslaugų apimties ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas nenustatė jokio netinkamo ieškovės procesinio elgesio ar kito pagrindo nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, todėl nebuvo jokio pagrindo atmesti ieškovės prašymo.
51. Pasisakydama dėl šių apeliantės agumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas netenkino atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepagrindė būtinybės šioje byloje pasitelkti advokatą.
52. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nukrypo nuo bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pripažįstamos visų subjektų, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir kvalifikacijos, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Minėtos praktikos nepaneigia administracinių teismų šiuo klausimu formuojama praktika, kuria sprendime nepagrįstai vadovavosi teismas. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais sutinka iš dalies.
53. Šioje nutartyje minėta, kad teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti ne tik viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus, bet ir bylos pobūdį. Ginčijamame sprendime vertindamas bylos pobūdį, teismas nustatė, kad advokato pagalbos poreikio šioje byloje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti. Įvertinusi byloje sprendžiamo teisinio klausimo naujumą, tai, kad bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui, o taip pat tai, kad ginčą inicijavo ieškovė, kuri byloje taip pat buvo atstovaujama advokato, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei šioje byloje buvo pagrindas pasinaudoti advokato pagalba.
54. Konstatavus atsakovės prašomų priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų, toliau teisėjų kolegija vertins šių išlaidų realumą ir pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės advokatas 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl 4 793,05 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumas yra pagrįstas į bylą pateiktais Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2022 m. rugsėjo 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 57086 bei jos apmokėjimą patviritnančiu 2022 m. rugsėjo 28 d. Luminor banko sąskaitos išrašu (dokumento numeris DOK-149622 priedai).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina advokato suteiktų paslaugų apimtis (parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, atsiliepimai į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei į atskirąjį skundą, rašytinių procesinių prašymų parengimas, atstovavimas 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdžiuose) bei tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė neginčijo atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (suteiktų paslaugų apimties, išlaidų dydžio).
56. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
57. Ieškinio netenkinus ir Kauno miesto savivaldybės prašomas priteisti 4 793,05 Eur bylinėjimosi išlaidas pripažinus būtinomis, realiomis ir pagrįstomis, yra pagrindas šias išlaidas atsakovei priteisti iš ieškovės.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
59. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą naginėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė prevencinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu sprendimu netenkindamas atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už advokato pagalbą byloje, priteisimo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Todėl ši sprendimo dalis patikslintina, tenkinant atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
62. Atsakovės advokatas 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 7 284,68 Eur. Prie prašymo pridėta advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2023 m. liepos 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 60420 bendrai 7 284,68 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis banko „Luminor bankas“ sąskaitos išrašas (dokumentas numeris DOK-21058 su priedais). Prašyme nurodoma, kad prašomos priteisti išlaidos apima atsakovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, derinimą ir pateikimą. Kartu nurodoma, jog atsakovės patirtos 7 284,68 Eur išlaidos susideda iš 6 020,40 Eur išlaidų teisininkų pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir 1 264,28 Eur PVM mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Savivaldybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (6 020,40 Eur, neįskaitant PVM) iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodomus ir už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas rekomenduojamus priteisti dydžius. PVM mokestis (1 264,28 EUR), kurį sumokėjo Savivaldybė, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, taigi, šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos bet kuriuo atveju visa apimtimi. Šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti tik iš dalies.
63. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
64. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
65. Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
66. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės prašyme nurodomu argumentu, kad prašomos priteisti 7 284,68 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodomus dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžio atitiktį Rekomendacijoms vertino iš visos apmokėtos sumos (7 284,68 Eur) minusavusi PVM mokesčio dydį (1 264,28 Eur).
67. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovės prašyme nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016, pažymima, jog ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011). Be to, teismų praktikoje nėra suformuota išaiškinimų, kad priteisiant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų už suteiktas paslaugas sumokėtas PVM mokestis nėra priskirtinas prie patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl to, ar už teisines paslaugas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM mokestis yra priskirtinas prie patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje nėra nurodoma, jog, vertinant, ar prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, iš proceso dalyvio advokatui (advokato padėjėjui) apmokėtos sumos turi būti išminusuojama PVM mokesčio suma.
68. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 98 straipsnio 2 dalies prasme į šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, įeina ir apmokant už advokato paslaugas sumokėtas PVM mokestis, todėl vertinant, ar tokios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, apmokėta PVM suma nėra išminusuojama iš bendros sumokėtos sumos.
69. Atsakovės advokatas apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, už kuriuos prašoma priteisti 7 284,68 Eur, parengė 2023 m. gegužės mėnesį, už advokato paslaugas atsakovė apmokėjo 2023 m. liepos 11 d., t. y. 2023 m. III ketvirtį. Nagrinėjamu atveju už advokato (advokato padėjėjo) teiktas teisines paslaugas atlyginimo maksimaliems dydžiams apskaičiuoti taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris buvo 1 959,9 Eur (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3. Vadinasi, maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato suteiktas paslaugas parengiant apeliacinį skundą dydis yra 3 331,83 Eur (1 959,9 Eur x 1,7), o parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 547,87 Eur (1 959,9 Eur x 1,3). Bendra už atsakovės advokato apeliaciniame procese parengtus procesinius dokumentus Rekomendacijose nustatyto dydžio neviršijanti advokato užmokesčio suma sudaro 5 879,70 Eur (3 331,83 Eur+2 547,87 Eur). Vadinasi, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išaidų suma 1 404,98 Eur viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (7 284,68 Eur-5 879,70 Eur).
70. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
71. Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kita ko, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-226-370/2023. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta nagrinėjant Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-814-638/2022 ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato M. N., 2022 m. gruodžio 16 d. pateiktą apeliacinį skundą (dokumentas numeris DOK-31406). Minėtu apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti byloje priimto sprendimo dalį, kuria nuspręsta Kauno miesto savivaldybės administracijai nepriteisti jos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
72. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aptarto apeliacinio skundo turiniu, nustatė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato M. N., 2023 m. gegužės 4 d. pateikto apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-165-584/2023, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo (dokumentas numeris DOK-56042), argumentai iš esmės yra tapatūs Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-814-638/2022 to paties advokato 2022 m. gruodžio 16 d. pateikto apeliacinio skundo argumentams.
73. Nutarties 68-72 punktuose nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės advokatui nagrinėjamoje byloje pateiktą apeliacinį skundą grindžiant iš esmės tapačiais argumentais, kurie, esant analogiškam teisiniam ginčui, jau buvo nurodyti kitoje to paties advokato atstovautoje byloje, advokato darbo ir laiko sąnaudos parengiant 2023 m. gegužės 4 d. apeliacinį skundą nebuvo ženklios, nekilo poreikis analizuoti naujų teisės klausimų.
74. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, vedusio šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo pagrįstomis pripažinti atsakovės išlaidas, kurios, be kita ko, ženkliai viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį.
75. Įvertinęs apeliacinės instancijos teismui pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 3 000 Eur dydžio išlaidų už šių procesinių dokumentų parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ši suma atsakovei, kaip bylą lamėjusiai šaliai priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“, juridinio asmens kodas 233923260, 4 793,05 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 5 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“, juridinio asmens kodas 233923260, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Tomas Romeika
Rasa Urbanavičiūtė