Administracinė byla Nr. I-4930-595/2019

          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03056-2019-9

          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 22   d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjui S. K. (S. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2, I tomas). 

Nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d., nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis elementarių gyvenimo sąlygų.

Nurodė, kad kameroje buvo nemalonūs kvapai, byrėjo tinkas nuo lubų, buvo daug pelėsio, iš kriauklės sklido nemalonus kvapas, iš čiaupo bėgo rūdijantis vanduo. Karantino patalpose buvo labai mažas apšvietimas, langai su grotomis, purvini. Karantino patalpose nebuvo užuolaidos, skiriančios tualetą. Tokiu būdu buvo stebimas pareigūnų atliekantis gamtinius reikalaus. Visose kamerose buvo bloga ventiliacija. 

Teigia, kad duše nebuvo karšto vandens. Duše labai blogas apšvietimas, negalėjo nusiskusti, nebuvo veidrodžio. Buvo vedamas maudytis į dušą su kitais nuteistaisiais, dėl to pasijusdavo nejaukiai, kadangi dušuose nėra sienų, viskas matosi. Patyrė patyčias, buvo išjuoktas kitų nuteistųjų. Tai turėjo įtakos jo psichinei sveikatai.

Nurodė, kad kamerose teko būti su kitu asmeniu, kamerose buvo šalta, miegodavo su rūbais, per langus pūtė skersvėjai. Kamerose langai buvo į aikštės pusę, kurioje stovėjo šiukšlių konteineriai, nuo jų sklido nemalonūs kvapai. Taigi, dėl nurodytų kalinimo sąlygų teigia patyręs neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, buvo pažeistos jo teisės, kadangi tai yra kankinamas elgesys. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina pinigais ir prašo ją atlyginti.

           Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 15-21, I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

           Prie atsiliepimo pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius. 

            Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais pareigūnas nuolat stebi nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

           Nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Įstaigos kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos per langus, natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tie asmenys kurie nuolat tvarkė ir vėdino kameras, neturėjo nusiskundimų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose. Kameras turi tvarkyti patys nuteistieji, suimtieji. Į visas gyvenamąsias kameras buvo išduotas inventorius ir priemonės tvarkai ir švarai palaikyti. Remontas kamerose daromas pagal iš anksto numatytą planą, gavus lėšų iš biudžeto. Patys nuteistieji ir suimtieji dažnai niokoja valstybės turtą, todėl vėl tenka daryti remontą.

          Pažymėjo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas pagal teisės aktų reikalavimus. 

          Dėl dušo nurodė, kad buvo suteikta teisė pagal teisės aktų reikalavimus nusimaudyti duše vieną kartą per savaitę 15 minučių. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros. Dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

          Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo asmenį ir sukėlė jam neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. 

           Informavo ir apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl skunde nurodytų nusiskundimų, su prašymais dėl kalėjimo sąlygų nesikreipė. Todėl remiantis išdėstytu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

          Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 22, II tomas) nurodė, kad atsakovės atstovas atsiliepime pateikė gynybinę poziciją, su kuria jis nesutinka. 

          Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovo pateiktos kameros fotonuotraukos neatitinka tikrovės, nes kameros, kuriose jis buvo laikomas yra visai ne tokios būklės. Nurodė, kad jo privatumą naudojantis tualetu pažeidinėjo prižiūrėtojai.

          Teismas

k o n s t a t u o j a

            Skundas atmestinas. 

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiais: nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d.; nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d.; nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-2).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).       

 Į bylą pateikti atsakovės atstovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2016-08-29 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI - K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2016-08-30 perkeltas į kamerą Nr. 333, plotas - 7,72 m2 (2 asmenys kameroje); 2016-08-31 - 2016-09-12 kameroje Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2016-09-13 kameroje Nr. 333 (1 asmuo kameroje); 2016-09-14 kameroje Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2016-09-15 paleistas į laisvę. 2017-05-18 S. K. atvyko į Lukiškių TI - K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-05-19 perkeltas į kamerą Nr. 372, plotas - 7,23 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-05-20 kameroje Nr. 372 (1 asmuo kameroje); 2017-05-21 - 2017-05-22 kameroje Nr. 372 (2 asmenys kameroje); 2017-05-23 kameroje Nr. 372 (1 asmuo kameroje); 2017-05-24 perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas - 7,77 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-05-25 - 2017-05-30 kameroje Nr. 322 (2 asmenys kameroje); 2017-05-31 - 2017-06-04 kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2017-06-05 perkeltas į kamerą Nr. 257, plotas - 34,57 m2 (8 asmenys kameroje); 2017-06-06 kameroje Nr. 257 (8 asmenys kameroje); 2017-06-07 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

2017-07-10 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-07-11 perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas - 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-07-12 kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2017-07-13 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2017-09-11 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-09-12 perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas - 7,61 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-09-13 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2017-10-04 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-10-05 kameroje Nr. 123 (1 asmuo kameroje); 2017-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 329, plotas - 7,61 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-10-07 - 2017-10-08 kameroje Nr. 329 (2 asmenys kameroje); 2017-10-09 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2017-11-20 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-11-21 perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas - 7,69 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-11-22 kameroje Nr. 283 (1 asmuo kameroje); 2017-11-23 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2017-12-06 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-12-07 kameroje Nr. 115 (1 asmuo kameroje); 2017-12-08 perkeltas į kamerą Nr. 269, plotas - 7,68 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 216, plotas - 6,83 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-12-10 - 2017-12-12 kameroje Nr. 216 (1 asmuo kameroje);  2017-12-13 išvyko į Marijampolės pataisos namus.  2018-01-15 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas - 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-01-16 perkeltas į kamerą Nr. 381, plotas - 7,28 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-01-16 perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-01-17 perkeltas į kamerą Nr. 263, plotas - 7,83 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-01-18 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2018-01-22 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-01-23 kameroje Nr. 107 (1 asmuo kameroje); 2018-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 385, plotas - 6,79 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-01-25 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2018-02-12 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 380, plotas - 7,35 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-02-14 kameroje Nr. 380 (2 asmenys kameroje); 2018-02-15 išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2018-03-19 atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-03-20 perkeltas į kamerą Nr. 288, plotas - 7,68 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-03-21 kameroje Nr. 288 (1 asmuo kameroje); 2018-03-22 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

           Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

             Atsakovės atstovas pateikė duomenis ginčui aktualius apie kamerų įrengimą. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,7 m2. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Praustuvą ir klozetą skiria 1,5 m. aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazūruotomis plytelėmis. Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais, Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse buvo įrengtas stebėjimo langelis arba akutė. Nurodė, kad siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad  PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

           Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 gruodžio mėn. iki 2017 kovo mėn. buvo įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (2019 m. rugsėjo mėn. pranešimas dėl S. K. skundo, b. l. 23-26, I tomas). Pateikė fotonuotraukas apie sanitarinio mazgo įrengimą (b. l. 31-33, I tomas). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodydamas, kad nebuvo užuolaidų, karantino patalpose, konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose, kokiu laikotarpiu, t. y. detaliau šio pažeidimo nekonkretizavo ir nepagrindė išsamesniais duomenimis.

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Todėl nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad siekiant gerinti nuteistųjų sąlygas sanitariniam mazgui uždengti įrengtos užuolaidos, tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas (b. l. 23-26, 31, I tomas). Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiškėją nepagrįstai jį stebėdami. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kad buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad „ne vieną sykį atliekantis gamtinius reikalus buvo pastebėtas pareigūnų“, tačiau išsamesnių paaiškinimų, aplinkybių dėl šio pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip pasireiškė ir pan.), nenurodė. Nenustatyta, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio skundais ar prašymais dėl nurodytų pažeidimų (dėl užuolaidos nebuvimo, jo stebėjimo) būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Kaip minėta, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad kameros duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taigi, nenustatyta, kad dėl užuolaidos nebuvimo (atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad užuolaidos buvo pradėtos įrengti kamerose nuo 2016 metų gruodžio mėnesio), pareiškėjas būtų patyręs konkrečius jo teisių pažeidimus, kaip minėta, pareiškėjas nurodydamas abstrakčius faktus, jų išsamiau nepaaiškino, nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Nenustatyta, kada, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis ir pan. pareiškėjas buvo stebimas atliekantis gamtinius reikalus ir kad tai jam sukėlė neigiamas pasekmes, sukėlė jo teisių pažeidimą. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas skunde nekelia klausimo dėl jo privatumo teisės naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kameroje būnant su dar kitais asmenimis. Todėl teismas dėl to nepasisako. 

  Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo nemalonus kvapas, byrėjo tinkas, buvo pelėsis, buvo šalta, pūtė skersvėjai, buvo grotos ant langų, bloga ventiliacija, bėgo iš čiaupo rūdijantis vanduo, buvo purvini langai, nuo šiukšlių konteinerių sklido blogas kvapas. 

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas buvo įrengtas vadovaujantis PĮĮET 16.7 p. reikalavimais. Dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx. 

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose: Nr. 110, 109, 333, 107, 372, 322, 257, 118, 105, 317, 123, 329, 283, 115, 269, 216, 381, 111, 263, 385, 380, 288 (b. l. 15-17, I tomas).  

Iš į bylą pateiktų Centro patikrinimo aktų bylai aktualiu laikotarpiu nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyti higienos reikalavimų, mikroklimato, kiti  pažeidimai (b. l. 34-198, I tomas, b. l. 1-14, II tomas). Kitų duomenų ir įrodymų, kad kamerose pareiškėjo buvimo metu buvo šalta, pelėsis, trūko apšvietimo, sklido nemalonus kvapas dėl netvarkingų šiukšlių konteinerių, kad byrėjo tinkas, buvo netvarkingos kameros, ar kad konkrečiu atveju iš čiaupo bėgo rūdijantis vanduo ir kitos nurodytos pareiškėjo aplinkybės dėl netinkamų sąlygų nepagrįsti, neįrodyti, paneigti byloje esančiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Todėl nagrinėjamu atveju šiais aspektais pažeidimų pagrindo konstatuoti nėra. Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo pagal šiuos pareiškėjo nurodytus nusiskundimus nenustatyta.

            Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų už ankstesnį laikotarpį, nei ginčui aktualus laikotarpis, taip pat už laikotarpį aktualiu ginčui, tačiau kamerose, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, o pareiškėjas jose nebuvo laikomas, matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai, atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų, taip pat tyrimų protokolai patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami, į juos buvo operatyviai ir organizuotai reaguojama. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų nusiskundimų su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, kitas kompetentingas institucijas. Ir tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo nusiskundimai iš esmės neatitiko faktinės padėties, buvo subjektyvūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti.

             Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad duše nebuvo karšto vandens, buvo blogas apšvietimas, nebuvo veidrodžio negalėjo nusiskusti, nebuvo sienų, tokiu būdu nebuvo užtikrintas jo privatumas, duše.

             Dėl dušo atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pagal teisės aktų reikalavimus nusimaudyti duše vieną kartą per savaitę 15 minučių. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą, dušuose buvo įrengtos pertvaros. Dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 p. nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, užtikrinantis, kad kiekvienas drausmės grupės nuteistasis ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantis nuteistasis turėtų galimybę kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudaryta teisės aktais nustatyta galimybė prausti visą kūną duše. Skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tai, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą maudantis duše.

            Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše Lukiškių skg. 6 korpusų dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurios aukštis 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras, juo labiau užuolaidas. Todėl tiek pertvarų neįrengimas, šiuo atveju sienelės dušuose yra, tiek užuolaidų neįrengimas, pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Pareiškėjas, nurodydamas jo privatumo teisės duše neužtikrinimą, nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jis besimaudantis duše buvo stebimas kitų asmenų ir kad konkretus įvykis būtų sukėlęs jam konkrečias neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ar kitus nepatogumus, nenurodė, kiek kartų (kaip ilgai) truko šis pažeidimas, bei kaip šis pažeidimas pasireiškė konkrečiai pasireiškė. Todėl atsižvelgiant į formuojamą praktiką bei pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo jam duše neužtikrinimo, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip numato teisės aktai, įvertinus tai, kad dušuose yra įrengtos sienelės, buvo užtikrinta ir teisė į privatumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko galėjo būti pareigūnų nuolat stebimas. Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad atsakovės atstovo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, be pagrindo stebėję ji besimaudantį duše. Pareiškėjas taip pat konkrečiai nepagrindė ir nedetalizavo nurodytų aplinkybių dėl karšto vandens duše nebuvo (kada konkrečiai nebuvo), dėl blogo apšvietimo duše, taip pat dėl veidrodžio nebuvimo, nenurodė, kuriuo laikotarpiu nebuvo, kiek kartų negalėjo naudotis veidrodžiu ir pan.). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos, pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų dušų įrengimo, dėl jo teisės į privatumą pažeidimo nesikreipė. Taip pat nenustatyta, kad nurodyti pažeidimai buvo fiksuoti kompetetingų institucijų. Skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog buvo pažeista jo teisė į privatumą, kuomet ėjo maudytis su kitais nuteistaisiais. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas konkrečių aplinkybių, įvykio, fakto dėl šių nusiskundimų nenurodė, jų nedetalizavo, nepagrindė. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir šiais aspektais.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo pažeistas jo orumas, garbė, patyrė dvasinius išgyvenimus, tai pakenkė jo psichinei ir fizinei sveikatos būklei.

Tačiau, kaip nustatyta, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nėra nustatyta dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

 Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

  Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                         Vita Valeckaitė